Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-05-31 · Civilinė byla Nr. e2A-287-589/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
e2A-287-589/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03027-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Atsakovas
N. R., A. R.
Ieškovas
A. V.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Capital Team“
Kategorijos
  • 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-287-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03027-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7855-909-2021 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams N. R. ir A. R. dėl negrąžinto avanso ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Capital Team“, ir atsakovų N. R. bei A. R. priešieškinį ieškovei A. V. dėl pripažinimo, kad sutartis neįvykdyta, ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė pagrįstai atsisakė buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pirkimo – pardavimo sutarties, 2020 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. pranešdama apie 2020 m. lapkričio 3 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 201103 (toliau – ir preliminarioji sutartis) nutraukimą, dėl atsakovų N. R. ir A. R. (toliau – ir atsakovai) kaltės; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur dydžio negrąžintą avansą ieškovės naudai; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 5 500 Eur dydžio baudą ieškovės naudai; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai; 4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Ieškovė nurodė, kad internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt patalpintuose skelbimuose ieškojo buto pirkimui. Radusi pagal aprašymą tinkantį butą, paskambino skelbime esančiu telefono numeriu, atsiliepė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Capital Team“ atstovas P. B. (brokeris), susitarė buto apžiūrai. Skelbime buvo nurodyta, kad butas yra pilnai įrengtas, plotas – 62,61 kv. m. Ieškovė su brokeriu apžiūrėjo butą, apžiūros metu brokeris ieškovei pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta, kad butą sudaro 3 kambariai, butas pilnai įrengtas, plotas yra 62,61 kv. m. Kadangi ieškovei tiko pateiktas pasiūlymas, susitarė susitikti pasirašyti preliminariąją sutartį. 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovei buvo pateikta paties brokerio iš anksto paruošta preliminarioji sutartis, kurioje nebuvo nurodytas buto plotas, taip pat nebuvo informacijos, kad butas nebaigtas statyti, sutartyje tik buvo įtvirtinta sąlyga, kad pardavėjai sumontuos grindjuostes ir trejas vidaus duris. Ieškovė ir atsakovai pasirašė preliminariąją sutartį. Sutarties pasirašymo momentu ieškovė 1 000 Eur avansą padavė atsakovams, o 2020 m lapkričio 6 d. 10 000 Eur avansą pervedė į atsakovės N. R. atsiskaitomąją sąskaitą. Po preliminariosios sutarties pasirašymo atlikus turto vertinimą, ieškovė pastebėjo, kad butas yra nebaigtas statyti, baigtumas 80 proc., bet brokeris patikino, kad viską sutvarkys. Atsakovai buto baigtumą įregistravo tik 2020 m. gruodžio 9 d. pagal 2020 m. gruodžio 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Po baigtumo įregistravimo pasikeitė buto plotas – 58,94 kv. m, kas neatitiko skelbime bei komerciniame pasiūlyme nurodytos informacijos. Ieškovė teigė, kad visus duomenis apie butą turėjo išimtinai tik atsakovai ir tik jie yra atsakingi už teisingos informacijos pateikimą ieškovei. Ieškovė neprašė atsakovų į preliminariąją sutartį įrašyti buto ploto, nes pagrįstai tikėjo, kad oficialiame pasiūlyme nurodytas plotas yra teisingas. Ieškovei nekilo klausimų, ar dokumentai yra tvarkingi.

3. Ieškovė pabrėžė, kad esant buto ploto neatitikimui, taip pat atsakovams neatskleidus informacijos, kad butui nustatytas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu, ieškovė tokios sutarties būtų nepasirašiusi. Ne vieną kartą ieškovė siūlė brokeriui perduoti atsakovams, kad preliminariąją sutartį šalys nutrauktų geranoriškai, nes buto plotas ir kaina už kvadratinį metrą ne tokie, kokie nurodyti skelbime ir komerciniame pasiūlyme. Iš pradžių brokeris žadėjo, kad avansą grąžins, tik reikia palaukti, nes taip greitai atsakovai negali grąžinti, vėliau pasakė, nebegrąžins, kad ieškovė pirktų butą tokį, koks yra. Ieškovė pasijuto apgauta nesąžiningų atsakovų ir brokerio, todėl 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu atsakovams pranešė, kad nutrauks preliminariąją sutartį, jei atsakovai neištaisys pažeidimų. Atsakovai nesiėmė veiksmų, neatsakė į raštą, nesusisiekė su ieškove. Po 2020 m. gruodžio 30 d. pranešimo apie preliminariosios sutarties nutraukimą atsakovai iki šiol negrąžino ieškovei avanso. Ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pagal preliminariosios sutarties 5.3. ir 6.2. punktus atsakovai privalėjo ieškovei grąžinti sumokėtą 11 000 Eur avansą ir sumokėti 5 500 Eur baudą. Ieškovė po preliminariosios sutarties nutraukimo neieškojo kito būsto ir nėra iki šiol sudariusi susitarimo dėl kito būsto įsigijimo.

Šalies argumentai

4. Atsakovai A. R. ir N. R. priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad 2020 m. lapkričio 3 d. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 201103 buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti atsakovams 5 500 Eur dydžio baudą iš ieškovės; 3) atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą; 4) priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Atsiliepimas

5. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinio argumentais neva ieškovę apgavo dėl buto ploto. Iš 2020 m. kovo 11 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuris sutarties sudarymo metu buvo viešas ir laisvai ieškovei prieinamas dokumentas, matyti, kad šalių teisinių santykių susiformavimo metu oficialiai įregistruotas buto plotas buvo 62,61 kv. m, buto baigtumas buvo nurodytas 80 proc. Ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti tokią informaciją, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši. Ieškovė du kartus apžiūrėjo parduodamą butą. Ieškovė žinojo aplinkybes dėl buto baigtumo ir naujų kadastrinių matavimų atlikimo, ieškovė atsakovams jokių pastabų dėl buto baigtumo registravimo procedūrų neteikė. Dar iki sutarties sudarymo atsakovai butą pilnai įrengė, jį sudarė trys kambariai ir tai visiškai atitiko skelbimo informaciją. Butas savo savybėmis ir plotu išliko toks pat visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovės apžiūrėtas butas niekaip vizualiai nepasikeitė. Atsakovai įvykdė pareigą panaikinti Nekilnojamojo turto registre buvusį įrašą apie draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu. Ieškovės argumentai dėl apgavystės, dėl buto ploto yra deklaratyvūs, slepiantys kitas – tikrąsias priežastis, kurios lėmė nepagrįstą atsisakymą sudaryti buto pirkimo – pardavimo pagrindinę sutartį. Atsakovai reiškia reikalavimą ieškovei dėl 5 500 Eur baudos priteisimo dėl to, kad ieškovė pažeidė preliminariosios sutarties 2.3 punktą ir be pateisinamos, svarbios priežasties nesudarė su atsakovais pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties iki 2021 m. sausio 1 d. Dėl ieškovės prašomo priteisti 11 000 Eur negrąžinto avanso atsakovai nurodė, kad jie pripažįsta savo pareigą grąžinti ieškovei dalį sumokėto avanso 5 500 Eur sumai. Atsakovai sutiktų dalies avanso 5 500 Eur sumai grąžinimą ieškovės naudai atlikti, tačiau ieškovė turėtų padaryti raštišką pareiškimą, kad tokį atsakovų mokėjimą įskaitys kaip avanso grąžinimą, o ne kaip ieškiniu reikalaujamą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu ir 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi dėl aritmetinės klaidos ištaisymo priėmė ieškovės A. V. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 5 500 Eur avanso grąžinimo atsakovų N. R. ir A. R. atžvilgiu nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovė pagrįstai atsisakė buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, 2020 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. pranešdama apie 2020 m. lapkričio 3 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 201103 nutraukimą, dėl atsakovų kaltės; priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 5 500 Eur negrąžintą avansą, 1 500 Eur baudą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7 000 Eur), skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 1 664 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 832 Eur. Ieškinio reikalavimą dėl likusios 4 000 Eur baudos priteisimo atmetė. Atsakovų priešieškinį atmetė ir grąžino ieškovei 93 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė (pirkėja) ir atsakovai (pardavėjai), veikdami per nekilnojamojo turto agentūrą, susiderėjo dėl 62,61 kv. m ploto 3 kambarių buto pirkimo – pardavimo. Tai įformino preliminariąja sutartimi, kurioje buto plotas, baigtumo procentas nedetalizuoti. Buto apžiūros metu ieškovei buvo faktiškai aprodytas ketinamas įsigyti turtas bei pateiktas komercinis pasiūlymas (oferta), kuriame nurodytas buto plotas (62,61 kv. m), pateikta buto plano schema. Ieškovė pateiktą pasiūlymą priėmė (akceptavo). Teismas vertino, jog ieškovės (pirkėjos) valia ir tikrieji ketinimai buvo įsigyti būtent tokios kvadratūros 3 kambarių būstą. Pati ieškovė bei liudytojas ieškovės tėvas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškodami pasiūlymų skelbimuose į paieškos laukelį įvesdavo buto plotą nuo 60 kv. m. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apžiūros metu ieškovei buvo žinoma apie tai, kad buto baigtumas faktiškai dokumentuose nurodytas 80 proc., o ne 100 proc., kad bus atnaujinami kadastriniai duomenys, formuojama nauja kadastrinė byla. Posėdžio metu tiek ieškovė, tiek liudytojas, kuris dalyvavo apžiūroje, paaiškino, kad jokie dokumentai, nekilnojamojo turto išrašai ieškovei nebuvo rodomi bei šios aplinkybės dėl buto baigtumo procento nebuvo atskleistos. Teismas pažymėjo, kad liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, jog brokerio teiravosi, ar dokumentai tvarkingi, brokeris jam atsakė, kad viskas tvarkoje. Tuo tarpu atsakovų atstovas teigė, kad ieškovė buvo žodžiu informuota dėl kadastrinių duomenų atnaujinimo būtinybės, tačiau šis teiginys nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl vertintinas kritiškai. Tačiau net jei atsakovai ir informavo ieškovę dėl buto baigtumo procento, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, ieškovė buvo įspėta ir jai buvo suprantamai išaiškinta, kad atnaujinus kadastrinius duomenis keisis buto plotas. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad su nekilnojamojo turto prekybos ar statybos verslu nesusidūrę asmenys gali ir nežinoti, ar galutinai užbaigus statybą plotas didėja ar mažėja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, gavusi turto vertinimo ataskaitą, sužinojo, kad buto baigtumo procentas – 80 proc. (2020 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas). Ieškovė naujai suformuotą buto kadastrinę bylą, kurioje esantys duomenys rodo, kad buto plotas po 100 proc. baigtumo įregistravimo sudaro 58,94 kv. m, gavo elektroniniu laišku 2020 m. lapkričio 18 d. Ieškovė, sužinojusi šias aplinkybes, nurodė, kad bandė telefonu derėtis su brokeriu dėl buto kainos sumažinimo, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovė, tačiau neradusi kompromiso, galiausiai 2020 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. raštiškais pranešimais atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, pranešdama apie preliminariosios sutarties nutraukimą.

8. Teismas darė išvadą, kad įsigyjant būstą gyvenimui (asmeniniam naudojimui), patalpų paskirtis, plotas ir kaina laikytini esminiais dalykais. Buto kainos paskaičiavimas už vieną kvadratinį metrą yra itin aktualus apsisprendžiant, ar pirkėjas butą įsigyja vyraujančiomis rinkos kainomis, ar už perkamą daiktą nėra permokama. Sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, jei šie trūkumai buvo nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties. Kiekvienas protingas, rūpestingas ir apdairus pirkėjas, sudarydamas didelės vertės sandorį ir mokėdamas realią rinkos kainą, nori ir siekia įgyti de facto ir de jure sutampančius objektus. Teismas pažymėjo, kad buto plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo 3,67 kv. m (t. y. beveik 5,87 proc., lyginant su viso buto plotu). Sutiko su ieškovės argumentu, kad šiuo atveju tai sudarytų apie pusę nedidelio kambario. Teismas vertino, kad buto ploto sumažėjimas minėta apimtimi negali būti laikomas mažareikšmiu veiksniu. Priešingai, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė laikytina pagrindine priežastimi, lėmusia pirkėjos apsisprendimą atsisakyti pirkti butą. Buto ploto sumažėjimas šiuo atveju reiškia, kad ieškovės suderėta buto kaina už vieną kvadratinį metrą padidėjo nuo 1 745 Eur / kv. m iki 1 854 Eur / kv. m, kas iš viso sudaro 6 406 Eur sumą. Akivaizdu, kad paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, ieškovei atlikus skaičiavimus, buto įsigijimas naujai paaiškėjusiomis sąlygomis, kurios nebuvo ieškovei žinomos sutarties pasirašymo metu, neatitiko jos teisėtų lūkesčių. Tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė (pirkėja), žinodama apie mažesnį buto plotą, nei buvo deklaruojama komerciniame pasiūlyme ir skelbime, preliminariosios sutarties nebūtų sudariusi. Tai patvirtina ir ieškovės elgesys sužinojus apie neatitikimus – ieškovė kreipėsi į brokerį, prašė sumažinti buto kainą.

9. Teismas pabrėžė, kad atsakovai veikė per nekilnojamojo turto agentūrą, t. y. buvo atstovaujami profesionalaus nekilnojamojo turto bei šios rinkos žinovo. Šiuo požiūriu ieškovė, kaip buto pirkėja, laikytina silpnesniąja šalimi. Byloje nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, butą siekė įsigyti pirmą kartą gyvenime, anksčiau buto apžiūrose nėra dalyvavusi. Teismas sprendė, kad pagrįsta ir logiška manyti, jog ieškovė buto apžiūros metu vizualiai negalėjo suprasti ir numatyti, kad buto plotas yra kitoks nei deklaruojama, be to, ieškovė neturėjo pagrindo nepasitikėti viena didžiausių nekilnojamojo turto srityje veikiančia, atsakovus atstovaujančia agentūra ir jos pasiūlyme bei skelbime nurodytais duomenimis. Pardavėjui tenka pareiga pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie parduodamą daiktą, juolab aiškiai įvardinti grėsmes, kad atlikus naujus kadastrinius matavimus gali sumažėti buto plotas. Šiuo atveju teismas vertino, kad atsakovai šios pareigos tinkamai neįvykdė. Atsakovų pozicija, kad ieškovė pati turėjo pasidomėti Nekilnojamojo turto registro duomenimis nepagrįsta.

10. Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 6.2 punkte numatyta šalių teisė nutraukti preliminariąją sutartį, jeigu paaiškėja, kad esminiai pareiškimai ar garantijos buvo iš esmės melagingi ar klaidinantys. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių nurodytus ir jų atstovų duotus paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bei nutraukti preliminariąją sutartį dėl jai neatskleistos informacijos apie buto baigtumo procentą bei dėl paaiškėjusios aplinkybės, kad faktinis parduodamas gyvenamasis plotas mažesnis nei buvo deklaruojama, nes šios aplinkybės nebuvo akivaizdžios ir pirkėja be specialisto pagalbos negalėjo to nustatyti. Taigi, ieškovė turėjo teisę nutraukti preliminariąją sutartį dėl atsakovų kaltės.

11. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovai realiai tebeturėjo įsiskolinimą už butą. Žyma (dėl įsiskolinimo bei draudimo disponuoti) buvo panaikinta, atsakovai žymų išregistravimo paslaugą Valstybės įmonėje Registrų centre užsakė 2020 m. gruodžio 21 d. Iš 2021 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad žymos yra išregistruotos, apribojimų disponuoti turtu nėra. Tai, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu šios žymos dėl vienų ar kitų priežasčių dar nebuvo panaikintos, t. y. nebuvo atlikti išregistravimo formalumai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai iš esmės pažeidė preliminariosios sutarties 4.2.2 punktą, kadangi iki pagrindinės sutarties pasirašymo termino (2021 m. sausio 1 d.) atsakovai užtikrino įsipareigojimą garantuoti laisvą disponavimą butu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad atsakovai pažeidė preliminariosios sutarties 4.2.2 punktą.

12. Teismas pažymėjo, kad nenustačius ieškovės kaltės dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ir, priešingai, konstatavus, kad ji pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovei civilinė atsakomybė pagal preliminariosios sutarties 5.2 punktą nekyla. Taigi ir pagrindo palikti avansą atsakovams, kaip preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas, nėra. Atsakovai iš esmės pripažino prievolę grąžinti avansą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje ieškovei avanso pilna apimtimi grąžinę nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisti 5 500 Eur negrąžinto avanso.

13. Teismas nurodė, kad šalys preliminariosios sutarties 6.2 punkte susitarė, kad šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį (jei paaiškėja, kad esminiai pareiškimai ar garantijos buvo iš esmės melagingi ar klaidinantys arba šalis nevykdo savo esminių įsipareigojimų), gali pretenduoti į sutartimi numatytą baudą. Preliminariosios sutarties 5.2 bei 5.3 punktuose įtvirtintas baudos dydis – 5 500 Eur. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė pagrįstai nutraukė preliminariąją sutartį ir teisėtai atsisakė sutarties dėl atsakovų kaltės, todėl turi teisę reikalauti sutartinių netesybų. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovės prašoma 5 500 Eur dydžio bauda, nors ir atitinka šalių sutartą dydį, tačiau, atsižvelgiant konkrečias aplinkybes, mažintina. Teismas pažymėjo, kad atsakovai ikisutartiniuose santykiuose buvo atstovaujami brokerio ir tiesiogiai su ieškove buvo susitikę tik vieną kartą preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Taigi, nei buto apžiūros metu, nei teikiant komercinį pasiūlymą, nei vėliau, aiškinantis susidariusią situaciją, susitikę nebuvo ir tiesiogiai su ieškove nebendravo. Byloje nenustatyta, kad atsakovai tyčia siekė ieškovę suklaidinti ar nuslėpti reikšmingas aplinkybes, tyčia neteikė išsamių duomenų dėl buto pagrindinių savybių. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, pateikdami informaciją apie parduodamą turtą. Atsakovams civilinė atsakomybė kyla pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė dėl to patyrė nepatogumų, nes pagrįstai ir teisėtai dėl atsakovų kaltės atsisakiusi sutarties, buto neįsigijo, nors turėjo aiškų ketinimą ir tikslą butą įsigyti ir į jį įsikelti iki vaiko gimimo. Duomenų ir įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi papildomų išlaidų dėl sutarties atsisakymo, byloje nėra. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovų ieškovei priteistinos baudos dydį iki 1 500 Eur.

14. Atsižvelgęs į tai, kad teismas pirmiau išdėstytais motyvais konstatavo, jog ieškovė pagrįstai nutraukė sutartį ir teisėtai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovų kaltės, teismui nenustačius ieškovės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose su atsakovais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovės (pirkėjos) kaltės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovei negali būti taikoma atsakomybė netesybų (baudos) priteisimo forma, todėl atsakovų priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jį tenkino.

16. Teismas sprendė, kad atmetus priešieškinį, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 066 Eur atstovavimo išlaidų (466 Eur žyminis mokestis + 1 600 Eur atstovavimo išlaidos). Teismas sprendė, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 264 Eur, todėl grąžino ieškovei 93 Eur žyminio mokesčio. Skaičiuojant bendrą patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų proporciją, teismas laikė, kad ieškinys patenkintas 87,50 proc., o atmestas 12,50 proc., todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisė 1 664 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 832 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovai N. R. ir A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. V. ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovų N. R. ir A. R. priešieškinį.

18. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl atsakovų kaltės dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Mano, jog akivaizdu, kad atsakovai jokios informacijos apie buto plotą nuo ieškovės nenuslėpė ir preliminariosios sutarties galiojimo metu siekė sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį.

19. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino, jog preliminariąja sutartimi ieškovė ir atsakovai susiderėjo dėl 62,61 kv. m ploto buto pirkimo – pardavimo, kadangi buvo susitarta dėl buto pirkimo – pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo, nedetalizuojant buto ploto ir baigtumo procento. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad nuo pat buto apžiūros pradžios ieškovę konsultavo jos tėvas, kuris buvo apklaustas byloje liudytoju ir nurodė, kad yra dalyvavęs nemažai nekilnojamojo turto projektų bei turi tame didelę patirtį. Nuo ieškovės nebuvo nuslėpti jokie buto duomenys – nei baigtumo procentas, nei plotas – visus duomenis ieškovė, kaip protingas ir atidus asmuo, turėjo galimybę patikrinti Nekilnojamojo turto registre.

20. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad ieškovė, 2020 m. lapkričio 18 d. sužinojusi apie tai, kad buto plotas yra 58,94 kv. m, kreipėsi į brokerį dėl buto kainos sumažinimo, įrodo, kad butas ieškovei iš esmės tiko. Dėl naujos kadastrinės bylos suformavimo buto plotas de facto nepakito. Ieškovė du kartus apžiūrėjo parduodamą butą. Dar iki preliminariosios sutarties sudarymo butas buvo pilnai įrengtas, butą sudarė trys kambariai ir jis visiškai atitiko skelbimo informaciją. Butas savo savybėmis ir plotu išliko toks pat visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį. Teismas klaidingai konstatavo, kad buto plotas sumažėjo. Papildomai pažymėjo, kad teismas nevertino, jog laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė jokių pretenzijų atsakovams nereiškė, o toliau bandė vesti derybas dėl buto pirkimo. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovei nuo pradinės kainos 114 000 Eur buvo padaryta nuolaida iki 109 300 Eur.

21. Atkreipia dėmesį, jog teismas faktiškai neįvertino ir pačios ieškovės veiksmų vykdant preliminariąją sutartį. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad ir po buto įregistravimo 100 proc. baigtumu kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo. Atsakovų įsitikinimu, šios aplinkybės įrodo, kad būtent ieškovė netinkamai vykdė preliminariąją sutartį ir jai turi būti taikomos preliminariojoje sutartyje nustatytos netinkamo tokios sutarties vykdymo pasekmės. Ieškovei buvo siūlomi įvairūs variantai, tame tarpe, ir galimybė pratęsti preliminariosios sutarties terminą bei pagelbėti klausimuose dėl kredito būstui gavimo, tačiau ieškovė tokius laiškus ignoravo.

22. Pažymi, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad pateikta informacija apie butą buvo neteisinga. Kad tiek preliminariosios sutarties pasirašymo metu, tiek ir po jos pasirašymo atsakovai nuo ieškovės neslėpė jokios informacijos, patvirtina brokerio susirašinėjimas elektroniniais laiškais su ieškove, ieškovei 2020 m. lapkričio 18 d. brokerio elektroniniame laiške pateikta nauja kadastrinė byla. Iš to seka, kad teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 1 500 Eur baudą.

Atsiliepimas

23. Ieškovė A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo.

24. Nurodo, kad apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, teismas išsamiai ir nuosekliai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nuolat veikė, nes ketino įsigyti būstą sau ir mažyliui, ieškovė neieškojo kito būsto, nebuvo sudariusi susitarimo dėl kito būsto, o atsakovų elgesyje matyti tik klaidinimas, apgaulė ir neveikimas.

25. Pažymi, jog apeliantai savaip interpretuoja liudytojo (ieškovės tėvo) žodžius, kad neva liudytojas dalyvavęs nemažai nekilnojamojo turto projektų bei turi didelę patirtį. Iš tikro liudytojas sakė, kad jis turi nemažai nekilnojamojo turto ir yra tekę lankytis butų apžiūrose, bet jokio su nekilnojamuoju turtu / statybomis / pirkimais – pardavimais susijusio išsilavinimo ar darbo patirties tame neturi.

26. Atkreipia dėmesį tai, kad ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimus su banku, kai kreipėsi dėl paskolos, ir bankas patvirtino, kad jokių su ieškove susijusių priežasčių nemato neduoti paskolos, o kaip problemą įvardijo buto nebaigtumą. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriuose aiškiai matyti, kad apeliantai suklaidino ieškovę, nurodydami skelbime ir komerciniame pasiūlyme buto plotą 62,61 kv. m ir baigtumą. Taip pat ieškovė pateikė teismui banko išrašus, kuriuose aiškiai matyti, kad ieškovė neturėjo jokių finansinių sunkumų paskolai gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovų N. R. ir A. R. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl negrąžinto avanso ir baudos priteisimo bei atmestas priešieškinis dėl pripažinimo, kad sutartis neįvykdyta, ir baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Byloje nustatyta, kad atsakovams N. R. ir A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kurie buvo įrašyti remiantis 2018 m. spalio 25 d. atliktais buto kadastriniais matavimais (kadastrinių matavimų byla, tomas Nr. 73-26), buto baigtumas – 80 proc., kambarių skaičius – 1, bendras plotas / naudingas plotas / gyvenamasis plotas – 62,61 kv. m. Išrašo 8 punkte „žymos“ nurodyta – įsiskolinimas už įsigytą turtą bei apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu. Internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas, kurio aprašyme nurodyta, kad parduodamas 3 kambarių, 62,61 kv. m ploto, pilnai įrengtas butas, kurio kaina – 114 000 Eur. Komerciniame pasiūlyme buto plotas nurodytas 62,61 kv. m, kambarių skaičius – 3, buto kaina – 114 000 Eur. Komercinio pasiūlymo skiltyse „Pagrindinė info“ ir „Bendra informacija“ taip pat nurodytas 62,61 kv. m buto plotas, kambarių skaičius – 3, o prie komercinio pasiūlymo pridėtoje buto plano schemoje nurodyta, kad buto bendras plotas – 62,61 kv. m, atskirai kiekvienos patalpos ploto nedetalizuojant. Šis pasiūlymas ieškovei buvo pateiktas buto apžiūros metu. Tarp bylos šalių 2020 m. lapkričio 3 d., iš atsakovų pusės tarpininkaujant UAB „Capital Team“ pardavimo atstovui P. B., sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 201103, kurios pagrindu atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 109 300 Eur sumą. Pagrindinę notarinę pirkimo – pardavimo sutartį sutarta sudaryti iki 2021 m. sausio 1 d. Buto baigtumo procentas, plotas ir kambarių skaičius preliminarioje sutartyje nenurodytas. Ieškovė, kaip avansinę įmoką už butą, 2020 m. lapkričio 6 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 10 000 Eur, o 1 000 Eur sumokėjo atsakovams grynaisiais preliminarios sutarties pasirašymo metu. Ieškovė atliko buto vertinimą. Ieškovės prašymu 2020 m. lapkričio 18 d. brokeris elektroniniu laišku ieškovei išsiuntė naujai suformuotą buto kadastrinę bylą. 2020 m. lapkričio 19 d. akcinė bendrovė „Swedbank“ elektroniniame laiške pateikė ieškovei sąrašą dokumentų, reikalingų pateikti bankui kreditavimo procesui pradėti, ir nurodė, kad suteikiant kreditą namo ir buto baigtumas turi būti 100 proc., priešingu atveju bankas suteikti kreditą neturi galimybės. Brokeris 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške ieškovės teiravosi naujienų dėl buto finansavimo, kadangi ieškovė susidūrė su finansavimo sunkumais banke dėl to, kad buto baigtumas tuomet buvo 80 proc., ir informavo, jog butas jau registruotas 100 proc. baigtumu. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovus, kurioje nurodė, kad pardavėjai (atsakovai) pažeidė preliminariąją sutartį, kadangi butas nurodomas 3 kambarių, bendro 58,94 kv. m ploto, taip pat nustatytas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju turtu. Prašė ištaisyti pažeidimus, atstatant 3 kambarių buto plotą į 62,61 kv. m ir teisę disponuoti turtu. Nurodė, kad neištaisius trūkumų, 2020 m. gruodžio 27 d. preliminarioji sutartis bus laikoma nutraukta dėl atsakovų kaltės. 2020 m. gruodžio 11 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kurie buvo įrašyti remiantis naujais 2020 m. lapkričio 25 d. atliktais kadastriniais matavimais (kadastrinių matavimų byla, tomas Nr. 26) (įrašas galioja nuo 2020 m. gruodžio 8 d.), buto baigtumas – 100 proc., kambarių skaičius – 3, bendras plotas / naudingas plotas – 58,94 kv. m, gyvenamasis plotas – 53,74 kv. m. Išrašo 8.2. punkte nurodyta žyma – įsiskolinimas už įsigytą turtą bei apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu. Išrašo 10.2. punkte nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (įrašas galioja nuo 2020 m. gruodžio 8 d.). Brokeris 2020 m. gruodžio 25 d. elektroniniame laiške nurodė, kad gavo 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovės pretenziją ir paaiškino, jog pasirašytoje preliminariojoje sutartyje nėra minima buto kvadratūra. Akcentavo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu ieškovei persiuntė naują kadastrinę bylą, pastabų ieškovė neišreiškė. 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovus, pranešime dėstė, kad preliminarioji sutartis laikoma nutraukta dėl atsakovų kaltės, kadangi šie neištaisė 2020 m. gruodžio 10 d. pretenzijoje minėtų pažeidimų. 2021 m. sausio 4 d. bei 2021 m. vasario 1 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, žymos dėl apribojimo disponuoti turto nėra. Brokeris 2021 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku atsakė į ieškovės 2020 m. gruodžio 30 d. laišką, nurodydamas, kad atsakovai nesutinka dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, kadangi apribojimų disponuoti turtu nėra, pats turtas nepakito. Nutraukus sutartį, laikys, kad preliminarioji sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės.

30. Ieškovė A. V. ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti, kad ji pagrįstai atsisakė buto pirkimo – pardavimo sutarties dėl atsakovų N. R. ir A. R. kaltės, taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 11 000 Eur dydžio negrąžintą avansą bei 5 500 Eur dydžio baudą. Ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad visus duomenis apie parduodamą butą turėjo išimtinai tik atsakovai ir tik jie yra atsakingi už teisingos informacijos pateikimą ieškovei. Tuo tarpu atsakovai priešieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti, kad preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, taip pat prašė priteisti iš ieškovės 5 500 Eur dydžio baudą. Atsakovai savo pozicija iš esmės grindė tuo argumentu, kad šalių teisinių santykių susiformavimo metu oficialiai įregistruotas buto plotas buvo 62,61 kv. m, buto baigtumas buvo nurodytas 80 proc., taigi ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti tokią informaciją, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atsakovams grąžinus ieškovei dalį avanso (5 500 Eur), priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 5 500 Eur avanso grąžinimo nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bei nutraukti preliminariąją sutartį dėl atsakovų kaltės dėl jai neatskleistos informacijos apie buto baigtumo procentą bei dėl paaiškėjusios aplinkybės, kad faktinis parduodamas gyvenamasis plotas yra mažesnis nei buvo deklaruojama, ieškovės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose su atsakovais nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, pateikdami informaciją ieškovei apie parduodamą butą. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja įrodymų vertinimo aspektu.

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovų kaltės dėl preliminariosios sutarties nutraukimo

31. Atsakovai N. R. ir A. R. apeliaciniame skunde savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu, be kita ko, grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl atsakovų kaltės dėl preliminarios sutarties nutraukimo. Atsakovų įsitikinimu, jokie buto duomenys – nei baigtumo procentas, nei plotas – nuo ieškovės nebuvo nuslėpti. Tai patvirtina byloje pateiktas brokerio, atstovavusio atsakovus buto pardavime, susirašinėjimas elektroniniais laiškais su ieškove, tame tarpe, 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovei elektroniniu paštu išsiųsta naujai suformuota buto kadastrinė byla. Be to, atsakovų nuomone, visus duomenis ieškovė turėjo galimybę patikrinti Nekilnojamojo turto registre.

32. Nagrinėjant šiuos apeliantų teiginius, atsižvelgtina į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad dėl atsakovų kaltės preliminarioji sutartis buvo nutraukta, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams teko pareiga pateikti ieškovei išsamią bei teisingą informaciją apie parduodamą butą ir jie šios pareigos tinkamai neįvykdė, yra pagrįsta tiek pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Akivaizdu, kad atsakovams, tiek juos ikisutartiniuose santykiuose atstovavusiam nekilnojamojo turto agentūros brokeriui iki preliminariosios sutarties sudarymo iš 2018 m. spalio 25 d. suformuotos kadastrinių matavimų bylos (tomas Nr. 73-26), taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų galėjo ir turėjo būti žinoma, kad ginčo butas 80 proc. baigtumo ir 62,61 kv. m ploto buvo tuomet, kai jame dar nebuvo įrengtos pertvaros, dalijančios butą į tris kambarius ir sanitarinį mazgą, t. y. kai šis butas buvo kaip viena didelė patalpa. Nepaisant to, internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas, kurio aprašyme, be kita ko, buvo nurodyta, jog parduodamas 3 kambarių pilnai įrengtas butas, kurio plotas – 62,61 kv. m. Tiek pačiame komerciniame pasiūlyme, tiek prie komercinio pasiūlymo pridėtoje buto plano schemoje, kurie ieškovei buvo pateikti buto apžiūros metu, 3 kambarių buto plotas buvo taip pat nurodytas 62,61 kv. m, atskirai kiekvienos patalpos ploto nedetalizuojant. Taigi, atsakovai, turėdami informaciją apie tai, kad buto plotas, jų pačių nurodytas skelbime ir komerciniame pasiūlyme, nėra tikslus, atlikus naujus kadastrinius matavimus (įforminant buto 100 proc. baigtumą), buto plotas bus mažesnis, sąžiningai veikdami, prieš pasirašant preliminariąją sutartį turėjo atskleisti šią informaciją ieškovei, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė domėjosi panašaus pobūdžio informacija. Tokio pobūdžio informacija turi esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelės vertės butas buvo perkamas asmeniniam naudojimui už skolintas lėšas, prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjusi nauja aplinkybė, jog skelbime ir komerciniame pasiūlyme nurodytas buto plotas de facto yra mažesnis 3,67 kv. m, dėl ko ieškovės suderėta buto kaina už vieną kvadratinį metrą padidėja nuo 1 745 Eur / kv. m iki 1 854 Eur / kv. m, kas iš viso sudaro 6 406 Eur sumą, negali būti laikomas mažareikšmiu veiksniu. Apeliaciniame skunde akcentuojama ieškovei nuo pradinės kainos 114 000 Eur padaryta nuolaida iki 109 300 Eur (4 700 Eur) buvo sutarta dar prieš pasirašant preliminariąją sutartį, o ne iškilus buto ploto ir nebaigtumo trūkumams.

35. Išvados, kad atsakovai tinkamai neįvykdė pareigos pateikti ieškovei turimą informaciją apie parduodamą butą, pagrįstumo nepaneigia atsakovų apeliaciniame skunde akcentuojami įrodymai: brokerio, atstovavusio atsakovus buto pardavime, susirašinėjimas elektroniniais laiškais su ieškove, tame tarpe, 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovei elektroniniu paštu išsiųsta jos prašymu naujai suformuota buto kadastrinė byla (tomas Nr. 26), kurioje nurodytas jau pasikeitęs buto plotas (58,94 kv. m). Šie veiksmai atsakovų atstovo buvo atlikti jau po preliminariosios sutarties pasirašymo. Ta aplinkybė, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė apžiūrėjo parduodamą butą, apžiūroje dalyvavo ir jos tėvas, turėjęs nekilnojamojo turto įsigijimo patirties, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju aptariama parduodamo buto savybė (buto plotas yra kitoks nei nurodytas skelbime ir komerciniame pasiūlyme) buvo akivaizdi ir galėjo būti objektyviai nustatyta preliminariosios sutarties sudarymo metu.

36. Nors iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų iš tiesų matyti, kad šalių teisinių santykių susiformavimo metu viešajame registre įregistruotas buto bendras plotas / naudingas plotas / gyvenamasis plotas buvo 62,61 kv. m, buto baigtumas – 80 proc., kambarių skaičius – 1. Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo vieši ir laisvai prieinami, todėl ieškovė (įvertinus jos elgesį, taikant protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standartą), prieš sudarydama preliminariąją sutartį, taip pat turėjo pareigą pasidomėti viešo registro duomenimis apie parduodamą butą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės (pirkėjos) pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai negali būti prilyginta atsakovų (pardavėjų) pareigai pateikti ieškovei (pirkėjai) visą turimą informaciją apie parduodamą butą. Atsakovų (pardavėjų) pareiga pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Šie atsakovų veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie butą neatskleidimas, nepateikimas ieškovei, laikytini atsakovų, kaip pardavėjų, pareigos aptarti buto pagrindines savybes pažeidimas. Tokiam pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti atsakovų tyčinius veiksmus.

37. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad preliminariąja sutartimi ieškovė ir atsakovai susiderėjo dėl 62,61 kv. m ploto buto pirkimo – pardavimo, kadangi preliminarioje sutartyje buvo nedetalizuotas buto plotas ir baigtumo procentas.

38. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, dėl kokios kokybės buto pirkimo – pardavimo bylos šalių buvo susitarta preliminariojoje sutartyje, pagrįstai rėmėsi ne vien pažodiniu sutarties tekstu, bet aiškinosi ir nustatė preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki preliminariosios sutarties sudarymo, vertino ir tikslą, kuriam perkamas butas būtų naudojamas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad preliminariąja sutartimi ieškovė ir atsakovai susiderėjo dėl 62,61 kv. m ploto buto pirkimo – pardavimo, yra padaryta nepažeidžiant pirmiau nurodytų kasacinio teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Aplinkybė, kad preliminarioje sutartyje buvo nedetalizuotas buto plotas ir baigtumo procentas, šiuo atveju neteikia pagrindo ją aiškinti kaip reiškiančią susitarimą dėl šio konkretaus buto pirkimo – pardavimo, buto ploto nelaikant esmine sąlyga, nes toks aiškinimo rezultatas neatitiktų sutarčių aiškinimo taisyklių.

40. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieškovės veiksmų vykdant preliminariąją sutartį. Apeliantų teigimu, ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie tai, kad po buto įregistravimo 100 proc. baigtumu, ji pakartotinai kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito būstui įsigyti suteikimo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose išsamiai neaprašė ieškovės veiksmų vykdant preliminariąją sutartį, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas jų apskritai netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose su atsakovais nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovė, po preliminariosios sutarties sudarymo sužinojusi, jog butą įregistravus 100 proc. baigtumu skelbime ir komerciniame pasiūlyme deklaruotas buto plotas nuo 62,61 kv. m sumažėjo iki 58,94 kv. m, pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdais: prašė, kad atsakovai atitinkamai sumažintų buto pirkimo kainą arba neatlygintinai pašalintų buto trūkumus (įregistruotų buto plotą 62,61 kv. m). Atsakovams nesutikus nei su vienu ieškovės prašymu, ieškovė laikoma teisėtai praradusia interesą įsigyti butą, todėl tapo nebetikslinga ieškovei pakartotinai kreiptis į banką dėl kredito būstui įsigyti suteikimo.

42. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 1 500 Eur baudą, kadangi ieškovė neįrodė, kad pateikta informacija apie butą buvo neteisinga. Teisėjų kolegija šiuos atsakovų argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013; kt.).

44. Nagrinėjamos bylos atveju, spręsdamas dėl baudos iš atsakovų ieškovei priteisimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai ikisutartiniuose santykiuose buvo atstovaujami nekilnojamojo turto agentūros brokerio ir tiesiogiai su ieškove iki preliminariosios sutarties pasirašymo nebendravo, byloje nustatyta, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, pateikdami informaciją apie parduodamą turtą, tačiau nenustatyta, kad atsakovai tyčia siekė ieškovę suklaidinti ar nuslėpti reikšmingas aplinkybes, tyčia neteikė išsamių duomenų dėl buto pagrindinių savybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, jog ieškovė patyrė nepatogumų, nors duomenų ir įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi papildomų išlaidų dėl sutarties atsisakymo, byloje nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos priteisimo, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybė, kad vis tik ir ieškovė, iki preliminariosios sutarties sudarymo nepasidomėjusi viešajame registre esančiais duomenimis apie parduodamą butą, taip pat buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Todėl atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (bylos šalys yra fiziniai asmenys, sandoris buvo nekomercinio pobūdžio), siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą (ieškovė neįrodinėjo realiai patyrusi nuostolių dėl sutarties atsisakymo) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis) (nepažeidžiami nei vienos šalies turtiniai interesai), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas netaikyti preliminariosios sutarties 6.2 punkto ir baudos iš atsakovų ieškovės naudai nepriteisti.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti ieškovę turėjus pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat tenkindamas ieškinį dėl avanso grąžinimo ir atmesdamas atsakovų priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti atsakovų nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau nuspręsdamas priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1 500 Eur baudą, pirmosios instancijos teismas išsamiai bei visapusiškai neištyrė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl 1 500 Eur baudos priteisimo. Padarytų išvadų pagrindu pakeistina ir skundžiamo sprendimo dalis dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, šią sumą sumažinant nuo 7 000 Eur iki 5 500 Eur. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 066 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 466 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 600 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui bylą dalyje dėl 5 500 Eur avanso priteisimo nutraukus, ieškovei grąžintini 75 proc. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (nuo atsisakytos ieškinio dalies), t. y. 93 Eur (124 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Likusi dalis (25 proc.) žyminio mokesčio (nuo atsisakytos ieškinio dalies) (31 Eur) priteistina iš atsakovų, kadangi ieškovė ieškinio dalies atsisakė atsakovams įvykdžius dalį reikalavimų (CPK 94 straipsnis). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino likusius ieškinio reikalavimus iš dalies, iš atsakovų ieškovės naudai priteisina žyminio mokesčio dalis už patenkintą neturtinio pobūdžio reikalavimą (75 Eur) bei žyminio mokesčio dalis už patenkintą turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 5 500 Eur avanso priteisimo (124 Eur). Taigi, iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 230 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus bylos apimtį, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 1 600 Eur advokato pagalbos išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškinį tenkinus iš dalies (83 proc.) (neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies (atmestas reikalavimas dėl 5 500 Eur baudos priteisimo, atsakovai bylos nagrinėjimo metu grąžino ieškovei dalį avanso, todėl laikytina, kad ieškovės turtinio pobūdžio dėl 11 000 Eur avanso priteisimo reikalavimas buvo patenkintas pilnai), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 328 Eur atstovavimo išlaidų. Apibendrinant, iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina 1 558 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (230 Eur + 1 328 Eur), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 779 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ir 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi dėl aritmetinės klaidos ištaisymo iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisė 1 664 Eur bylinėjimosi išlaidų, minėti procesiniai sprendimai šioje dalyje keistini, sumažinant šią sumą iki 1 558 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 779 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai už priešieškinį sumokėjo 199 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį atmetus, atsakovams žyminis mokestis nepriteistinas. Atsakovai taip pat patyrė 2 000 Eur atstovavimo išlaidų, kurios, atmetus priešieškinį, taip pat neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas pateikti ieškovės išlaidas patvirtinantys dokumentais. Atsakovai N. R. ir A. R. sumokėjo 432 Eur, paduodami apeliacinį skundą, kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (dalyje dėl priteistos 1 500 Eur baudos panaikinimo), atsakovams iš ieškovės priteistinas 34 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už šį apeliacinio skundo reikalavimą (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis), o ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 946,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (iš dviejų neturtinių reikalavimų, taip pat dviejų turtinių reikalavimų tenkintas iš dalies tik vienas turtinis reikalavimas (dėl priteistos 1 500 Eur baudos panaikinimo), todėl apeliacinis skundas tenkintas 5,36 proc., atmestas 94,64 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 473,20 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas iš dalies ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo, taip pat priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, nuo 7 000 Eur iki 5 500 Eur sumažinant bendrą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuriais ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini, iš atsakovų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priteistas 1 664 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 832 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus) sumažinant iki 1 558 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 779 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus).

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 946,40 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 40 euro centų), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 473,20 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 20 euro centų), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, atsakovų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė