Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui E. J., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Rimšelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. J., galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-117-239/2014 iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. J. dydį ir priteisti iš atsakovės I. D. nepilnamečiui T. J. išlaikymą po 233 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki T. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymo sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį odontologo paslaugoms sumokėtų lėšų, tai yra 1135 svarų, kas sudaro 1305,25 Eur, kaip vienkartinę kompensaciją; 3) pavesti ieškovui E. J. nepilnamečio T. J. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. kovo 26 d. nuotolinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė V. L. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad, vertinant šios dienos situaciją ir žiūrint į ateitį, nėra galimybės prognozuoti, kad atsakovės turtinė padėtis keisis. Ieškovo pozicija, jog išlaikymas turėtų būti priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos, gali lemti atsakovės bankroto situaciją. Už vaikų neišlaikymą pagal normalų standartą atsakovei būtų taikoma turtinė sankcija. Teismas, priimdamas sprendimą, turėtų vadovautis protingumo kriterijais, todėl turėtų būti vertinama tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis, ir turi būti išlaikoma proporcija. Bylai daugiau nei 3 metai, pavedimą atlikinėti (duomenys neskelbtini) nebuvo būtina, ieškovas galėjo bendradarbiauti ir pateikti informaciją. Ieškovo elgesys prisidėjo prie ginčo šioje byloje užvilkinimo. Atsakovė norėjo, kad vaikas gyventų su ja ir prisiimti šią naštą sau. Atsakovei nesudaroma galimybė prisidėti prie vaiko išlaikymo tuo būdu, kuris jai yra objektyviai įmanomas, nes jai nesudaroma galimybė bendrauti su vaiku. Teismas, priimdamas sprendimą, turėtų atsižvelgti ir į kitų atsakovės vaikų interesus, jog jie nenukentėtų finansiškai. Atsakovė yra nedarbinga ir buvo nedarbinga ilgą laiką, artimiausiu metu ši aplinkybė nepasikeis. Teismas turi atsižvelgti į atsakovės išsilavinimą, kadangi jos turimas išsilavinimas neleis uždirbti tokių sumų, kurios leis padengti skolas, ji niekuomet nebus pasiekusi aukštesnių pajamų standarto, skirtingai nei vaiko tėvas ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) srityje. Vaiko poreikiai ir geriausias jų interesų užtikrinimas yra siektina aplinkybė, tačiau vertinant šeimos padėtį ir pajamas, šeima turi tam tikras pajamas riboti, jei nėra galimybės gauti didesnių sumų. Ieškovo nurodomos pajamos pagal dokumentus yra kažkiek kitokios, nes jei jos būtų tokios, kokios būtų pagal dokumentus, jie negalėtų patirti tokių vaiko išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pirminio išlaikymo, mokamo nepilnamečiam vaikui, dydis buvo nustatytas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi, patvirtinant šalių taikos sutartį, t. y. nesant šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, kuris vaikui buvo nustatytas po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš to seka, kad, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtinant išlaikymo vaikui dydį, nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečio poreikius.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atsižvelgtina į vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą). Pagal byloje esančius duomenis, vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad šalių sūnui T. yra (duomenys neskelbtini) metų. Vaiko poreikiai, jam augant, tik didėja. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui. Nuo pirminio išlaikymo nustatymo 2014 m. vasario 4 d. iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo 2018 m. vasario 22 d. praėjo ketveri, o iki 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo priėmimo praėjo septyneri metai, todėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovas su šalių sūnumi nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktos nepilnamečio T. J. mėnesio poreikių ir juos atitinkančių išlaidų paskaičiavimų, ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad per mėnesį išlaidas sūnaus poreikių patenkinimui sudaro: išlaidos maistui (namuose ir mokykloje) – 258,75 Eur (225 £); higienos priemonėms, plaukų kirpimui – 23 Eur (20 £); drabužiams – 51,75 Eur (45 £); komunaliniams mokesčiams – 62,39 Eur (54,25 £); išlaidos sveikatos priežiūrai, stomatologo profilaktiniai patikrinimai, vitaminai, vaistai, respiratoriniams – 34,50 Eur (30 £); užklasinei veiklai, kultūriniams, sportiniams renginiams – 40,25 Eur (35 £), pramogos ir poilsis, kasmetinės atostogos – 46 Eur (40 £); gimtadieniai, šventės – 23 Eur (20 £); mokestis už ,,(duomenys neskelbtini)“ sporto mokyklą – 34,50 Eur (30 £); nenumatytos išlaidos –11,50 Eur (10 £), iš viso – 585,64 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad sūnus šiuo metu dėl pandemijos nelanko jokių būrelių, taip pat sporto mokyklos. Ieškovas nurodė, kad sūnui diagnozuota alergija – (duomenys neskelbtini), kuri kartojasi pavasarį ir rudenį, tuomet nuolatos vartoja vaistus, kurie nėra kompensuojami. Iš ieškovo paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, išlaidos ugdymui, vaiko pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms ir kt.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2014 m. vasario 4 d., kai šalių susitarimu buvo nustatytas išlaikymas, iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, pasikeitė – jie išaugo. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi nustatyto išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlyga, kad vaiko motina moka išlaikymą sūnui po 200 Lt (57,92 Eur) iki vaiko pilnametystės, šiuo metu neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyta šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma – 585,64 Eur, yra grindžiama įvertinus išlaikymo išlaidas, sūnui su tėvu gyvenant (duomenys neskelbtini). Ieškovas, savo iniciatyva išvykdamas nuolat gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šioje valstybėje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant iš atsakovės priteistino vaikui išlaikymo dydžio klausimą. Ieškovas prašomą priteisti iš atsakovės išlaikymo dydį sieja su Lietuvoje nustatyta minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 467 Eur į rankas. Teismo vertinimu, dėl sunkiai palyginamų pragyvenimo išlaidų dydžio skirtumų skirtingose valstybėse darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas remtis teismų praktikoje nurodytu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi – MMA dydžiu, t. y. 467 Eur.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Kaip minėta, nutartimi patvirtinant šalių taikos sutartį, kuria taip pat buvo susitarta ir dėl išlaikymo vaikui dydžio, nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečio poreikius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis buvo 1300 svarų per mėnesį. Vėliau ieškovas vertėsi individualia veikla, atliko (duomenys neskelbtini), pajamos buvo maždaug 1800 – 2000 svarų per mėnesį. Nuo pandemijos pradžios, nuo 2019 m. spalio-lapkričio mėnesio, ieškovas nedirba. Ieškovo teigimu, šiuo metu darbai pavieniai, todėl pajamos nepastovios, gali būti 30 svarų, bet gali būti ir 200 svarų už užsakymą; per paskutinius keturis mėnesius turėjo 2 užsakymus. Nustatyta, kad ieškovo šeima gauna 1111 svarų (1277,65 Eur) socialinę išmoką, taip pat šalių sūnui T. skiriama 84,20 svarų (apie 96,83 Eur) išmoka, o ieškovo sūnui L. – 55,80 svarų (64,17 Eur) išmoka. Bylos duomenimis, ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, už kurį mokama paskola (404 svarai (464,6 Eur) per mėnesį), šeima taip pat turi du automobilius. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo sutuoktinė nedirba, (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis neleidžia teikti vaikui ieškovo prašomo išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovė nedirba, šiuo metu laukiasi (gimdymo terminas – (duomenys neskelbtini)) (Dok-35420), jos mėnesio pajamos – 239 Eur, nepilnamečiams atsakovės vaikams skiriama 140 Eur išmoka. Bylos duomenimis, atsakovės sutuoktinis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, atsakovės teigimu, jam mokama 200 Eur išmoka. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini), iki motinystės atostogų ji dirbo, gaudavo minimalią algą, su premija gaudavo 500 Eur/mėn. į rankas. Atsakovės teigimu, galimybių gauti didesnių pajamų atsakovė neturi, jos vyras neranda darbo, jis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovas turi du išlaikytinius (šalių sūnų T., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo ir jo sutuoktinės sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini)), atsakovė – tris išlaikytinius (šalių sūnų T., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai tėvystė nenustatyta, atsakovės ir jos sutuoktinio dukrą E., gim. (duomenys neskelbtini)); tiek ieškovo sutuoktinė, tiek atsakovė (duomenys neskelbtini).

Neabejotina, kad dėl objektyvių priežasčių (nėštumo) atsakovės galimybės dirbti, įvertinus jos darbo pobūdį, šiuo metu yra ribotos. Tačiau tai, kad atsakovė nedirba, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui neturi būti padidintas. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė su sūnumi nebendrauja, todėl nepatiria jokių papildomų išlaidų.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kartu pažymėtina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; kt.). Teismo vertinimu, ieškovas E. J. sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl privalo ieškoti galimybių uždirbti didesnes, tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias, pajamas. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas turi sveikatos problemų, jo darbingumas būtų ribotas ar yra kitų objektyvių priežasčių, trukdančių jam dirbti ir gauti pajamų.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą apie abiejų šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, tai, jog ieškovo pajamos yra beveik 2,5 karto didesnės nei atsakovės, konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, atsakovės nėštumas apriboja jos galimybes šiuo metu gauti didesnes pajamas, taigi tuo pačiu apriboja ir jos galimybę teikti nepilnamečiam vaikui tokio pat dydžio išlaikymą kaip ir ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovas didesne dalimi turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Teismų praktikoje nustatyta, kad valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Taigi, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Byloje nustatyta, kad šalių vaikui (duomenys neskelbtini) skiriama 84,20 svarų (96,83 Eur) išmoka. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas mažinamas valstybės vaikui mokamų išmokų suma.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, atsakovės šiuo metu ribotas galimybes gauti papildomų pajamų dėl nėštumo, išlaikytinių skaičių, ieškovo galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir padidina Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą nuo 57,92 Eur iki 140 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, padidinus vaikui išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 140 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė padidinti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsakovės atstovės teigimu, toks reikalavimas neteisingas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu pripažįsta ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą, t. y. nuo 2018 m. vasario 22 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl papildomų išlaidų vaikui kompensavimo

Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį odontologo paslaugoms sumokėtų lėšų, tai yra 1135 svarų, kas sudaro 1305,25 Eur, kaip vienkartinę kompensaciją. Nurodė, kad T. J. dėl dantų korekcijos reikia (duomenys neskelbtini), kurie jau yra uždėti, tačiau jų nešiojimas ir koregavimas yra tęstinis (ilgalaikis) procesas. Odontologinių paslaugų kaina yra 3250 £ arba 3737,50 Eur. Ieškovo teigimu, šios paslaugos yra būtinos ir jos susijusios su vaiko sveikata. Odontologo paslaugų jau yra suteikta už 2270 £, kas sudaro 2610,50 Eur, už kurias sumokėjo vienas ieškovas. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti šias išlaidas, nurodo, kad ieškovas dėl gydymo jos neinformavo, su ja nesitarė.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinas išlaidas paskirstant tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Taigi pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30-32 punktai).

CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Pažymėtina, jog, siekiant nustatyti, ar vienas iš tėvų vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikui už kitą tėvą, nepakanka konstatuoti, kad jis teikė vaikui išlaikymą, viršijantį teismo priteistą dydį, tačiau reikia konstatuoti ir tai, jog toks išlaikymas tenkino vaiko pagrindinius poreikius bei buvo jam būtinas.

Iš į bylą pateiktos 2021-03-01 Klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnui pradėtas ortodontinis gydymas dėl sąkandžio ir dantų korekcijos, ieškovas (duomenys neskelbtini)už paslaugas sumokėjo 2270 svarų, t. y. 2610,50 Eur (DOK-43973). Remiantis ieškovo paaiškinimais, minėta klinika gydymui pasirinkta prieš tai įvertinus galimybę gydytis valstybinėje įstaigoje, taip pat kitose privačiose gydymo įstaigose.

Byloje nustatyta, kad dėl sūnaus ortodontinio gydymo ieškovas nusprendė vienas, to nederino su atsakove. Atsakovė iš esmės neginčijo šio gydymo būtinumo, išlaidų dydžio, tačiau nesutiko padengti pusę patirtų išlaidų, kadangi, atsakovės teigimu, ji neturi šiuo metu finansinių galimybių sumokėti tokias išlaidas. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad papildomos vaiko sveikatos priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, todėl atsakovė privalo proporcingai savo turtinei padėčiai atlyginti ieškovui dalį patirtų išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, šiuo konkrečiu atveju teisinga ir sąžininga, kad atsakovė atlygintų 1/3 dalį ieškovo patirtų vaiko gydymo išlaidų, t. y. 870 Eur, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės kompensaciją už odontologo paslaugoms sumokėtas lėšas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteisiant 870 Eur (CK 1.5, 3.192, 6.50 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovas dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti kompensaciją už gydymo išlaidas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovė 2018-04-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-02-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 3,82 Eur. Kadangi priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos nepriteistinos.

Ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėja Aušra Rimšelienė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1762,50 Eur už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą, 121,8 Eur už vertimus , iš viso – 1884,30 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai) (Dok-73039, Dok-128197, Dok-56496). Atsakovę byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė V. L., iš pateiktos 2021-03-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už antrinę teisinę pagalbą patirta 604,75 Eur išlaidų (Dok-55806).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 d. nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo atstovė rengė teismui ieškinį, rinko bei teikė įrodymus, rengė atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose, teismo posėdžiuose, atsakovės atstovė rinko įrodymus, teikė juos teismui, rengė priešieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose, teismo posėdžiuose. Taigi darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo ir atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir yra priteistinos.

Kadangi yra patenkinta 57 proc. ieškovo reikalavimų atsakovei (reikalavimas padidinti išlaikymą patenkintas 47 proc., reikalavimas priteisti gydymo išlaidų kompensaciją patenkintas 67 proc.), todėl, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1074,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo valstybei priteistina 260,04 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-117-239/2014 iš atsakovės I. D. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. J. dydį ir priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos (2018-02-22) iki T. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymo sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) kompensaciją už vaiko gydymo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1074,05 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 260,04 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 4 ct) už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.