Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti dėl amžiaus (pensininkė), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2022 m. liepos 20 d., apie 18.27 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančiu troleibusu „Skoda 14 TR 17“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šviesoforais reguliuojamos J. T.-Vaižganto ir Lukiškių gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, tai yra, J. T.-Vaižganto gatvės keliu nuo Gedimino prospekto pusės degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Lukiškių gatve ir važiuodama ja tiesiai, jos judėjimo krypties atžvilgiu užsidegus transporto priemonių eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, ji nesustojo prieš iškart už gatvių kelių sankirtos įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, dėl ko vairuojamu troleibusu partrenkė jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui įžengusį ir per J. T.-Vaižganto gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį K. S. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris griūdamas patyrė nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus.

Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. R. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. liepos 21 d. apie 6 val. dirbo. Paskubėjo, nes išvažiavo esant mirksinčiam žalios spalvos šviesoforo signalui. Kai šviesa mirksėjo ir jau turėjo persijungti, užsidegė žalia spalva pėsčiųjų perėjai ir ji pamatė, kad eina žmonės. Paspaudė garso signalą, bet jie nesureagavo. Bandydama išvengti smūgio, ji išvažiavo į antrą juostą. Kai paspaudė signalą, galvojo, kad jie išgirs. Taip gavosi, kad kairiu šonu užkabino nukentėjusįjį. Tada iškvietė policiją, greitąją. Jie viską nustatė ir išvežė į ligoninę. Labai gailisi, nes pirmas toks kartas, nors jau 30 metų dirbo troleibusų parke. Ji ir iš karto taip pat atsiprašė nukentėjusiojo. Jai pačiai buvo didelis šokas. Ji pati yra psichologiškai labai paveikta tuo įvykiu. Galbūt galėtų dirbti, bet po tos avarijos nevairuoja netgi mašinos. Nuo gruodžio mėnesio yra pensijoje. Atsiprašo už sukeltą fizinį skausmą, už psichologinį skausmą. Gali būti, kad įvykis buvo liepos 20 d., suklydo. Turi 30 metų darbo stažo, turi teisę vairuoti ir lengvąjį automobilį, administracine tvarka bausta nebuvo. Jai važiuojant, nukentėjusysis ėjo iš dešinės pusės. Po to iš kažkur atsirado dviratininkai, po šito įvykio ir ji šoką gavo, pribėgo prie nukentėjusiojo. Su nukentėjusiuoju dar buvo moteris, tai buvo jo žmona. Jie kalbėjo lenkiškai ir pasakė, kad turi važiuoti namo. Suprato, kad yra užsieniečiai, kai pradėjo kalbėti lenkiškai, ji irgi kalbėjo su jais lenkiškai. Klausimą dėl civilinio ieškinio palieka teismo nuožiūrai. Visas kitas išlaidas sumokės, bet galbūt per kažkokį laikotarpį. Nukentėjusysis įvykio vietoje pasakė, kad viskas gerai, kad gyvas. Ji atsiprašė jo, o jis pasakė, kad svarbiausia, kad gyvas ir sveikas, nepergyventi. Troleibusų vairuotojus dėl blaivumo tikrina kiekvieną kartą prieš išvažiuojant. Jos buvo pertraukiama darbo diena, tai apie 5 val. išvažiavo į maršrutą, todėl atsikėlė apie 4 val. kažkur. Dirbo iki 11 val. ir turėjo pertrauką kelias valandas, po to vėl turėjo keliauti į darbą. Troleibusą palieka Antakalnio žiede arba Saulėtekyje. Nuo 11 val. važiavo namo ilsėtis, važiavo viešuoju transportu. Kai kamščiai mieste, tai reakcija ne ta būna, bet tikrino stabdžius, davė patikrinti blaivumą. Ji gyvena su anūku adresu (duomenys neskelbtini). Jis kaip ir sveikas fiziškai, bet gimė su protine negalia. Dukra turi dar du vaikus, kurie sveiki. Ji gyvena Anykščių rajone, bet anūkui ten nėra kur mokytis, todėl po globos jį pasiliko sau. Jis dabar mokosi specializuotoje mokykloje, kur pagrinde mokosi neįgalieji. Buitiškai jis namie viską gali pats, bet valgyti negali daryti vienas. Nuo 2006 m. jis gyvena kartu su ja. Gyvenamojo vieta su ja buvo nustatyta per teismą, nes jis buvo mažas ir jai reikėjo jį į polikliniką vežioti, o mama negyveno čia, todėl pasiėmė vaiką sau. Nuo 18 metų jis gauna neįgalumą, nes tam kad įrodyti, jog ji močiutė, jai reikia paduoti į teismą ir pateikti visus dokumentus, todėl yra kaip yra. Anūkas gauna tik neįgalumo pensiją ir vienišo asmens pensiją, kuri yra 34,89 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamosios parodymais.

Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. R. kaltė 2022 m. liepos 20 d. apie 18.27 val., Vilniuje, prie šviesoforais reguliuojamoje J. T.-Vaižganto ir Lukiškių gatvių sankryžoje įrengtos pėsčiųjų perėjos, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas D. R. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – D. R. padarė vieną neatsargų, baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai D. R. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jos asmenybę bei jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamoji iki BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 85), neteista (t. 2, b. l. 86). Be to, teismas įvertina ir D. R. asmenybę – yra vyresnio amžiaus, išsituokusi, nedirbanti dėl amžiau – esanti pensijoje, viena prižiūri neįgalų anūką. Psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygojami sutrikimai kaltinamajai nediagnozuoti, ji niekada nesikreipė ir nebuvo gydyta šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose.

Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – D. R. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismas, naudodamasis diskrecija pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir įstatymo nenurodytas aplinkybes, pripažįsta kaip dar vieną D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji viena augina ir prižiūri neįgalų anūką, yra pensinio amžiaus.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Pagal teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-222/2020).

Teismas , įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja BK 62 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatą ir skirti kaltinamajai švelnesnę, negu įstatymo numatyta minimali, bausmę. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti D. R. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 62 straipsnio 3 dalis), t. y. 15 MGL (750 EUR) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji D. R. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 10 MGL (500 EUR) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Teismas , įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos finansinę padėtį (šiuo metu yra pensijoje dėl amžiaus, išlaiko neįgalų anūką), prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, skirtinos baudos dydį, tai, kad byloje yra pareikštas prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo nukentėjusiajam, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 3 mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. S. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 143-146).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis neturtinę žalą vertina bendrai 6 000 Eur. Tokia suma grindžiama tuo, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, įvyko pačioje jo atostogų pradžioje, dėl ko jis buvo priverstas grįžti į Lenkiją ir atšaukti suplanuotas atostogas Vilniuje, Rygoje ir Austrijoje, dėl ko jie su žmona patyrė šoką, buvo sugadinta nuotaika, turėjo atšaukti užsakytus viešbučius. Dėl patirtos traumos gana ilgą laiką turėjo nedarbingumą, buvo paskirta reabilitacija, kairės rankos funkcija iki šiol neatsistatė. Mano, kad ADB „Gjensidige“ netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą, išmokėdama tik 3 000 Eur, visą jam padarytą žalą vertina 6000 Eur.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Lietuvos A. T. nutartyje nustatyta 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra) (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Kitoje nutartyje nustatyta 3475 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai) (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015). Taip pat Klaipėdos apygardos teismas nustatė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai) (baudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta 6800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016). Kita vertus, bylos nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.).

Šioje byloje K. S. U. draudimo bendrovės neturtinė žala buvo įvertinta 3000 Eur, ši suma nukentėjusiajam buvo išmokėta. Atsiliepdama į nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, civilinė atsakovė pareiškė, kad remiantis teismų praktika nėra pagrindo priteisti K. S. U. papildomai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Laikydamasi tokios pozicijos, remiasi CK įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

D. K. S. U. neturtinės žalos atlyginimo dydžio visų pirma pasakytina, kad byloje nustatyta, kad dėl D. R. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neatsargiais veiksmais, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį – troleibusą, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, kadangi su ja važiavo keleiviai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Šiame kontekste pasakytina, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajam be įvairių kūno sričių odos nubrozdinimų, nustatytas kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio skeveldrinis persąnarinis apatinio trečdalio lūžis.

Teismas , spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam K. S. U. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra liekamieji reiškiniai – iki galo neatsistatė kairės rankos funkcionalumas. Pasak nukentėjusiojo, jis kelis mėnesius negalėjo vairuoti, ilgai lankė reabilitaciją, iki šiol negali kelti sunkesnių daiktų, reikalinga sudėtinga operacija, tačiau dėl jo amžiaus gydytojai nepataria jos daryti.

Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo K. S. U. problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti K. S. U. ir jo nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma sukėlė nukentėjusiajam tam tikrus skausmingus pojūčius, kas neabejotinai sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusysis yra vyresnio amžiaus, todėl tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininkės veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas iš viso 4000 Eur nukentėjusiajam padarytos ir 1 000 Eur priteistinos neturtinės žalos dydis. Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajam priteisti prašomą 3000 Eur (kartu su išmokėtomis sumomis – 6 000 Eur) neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiojo ir jo atstovo kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju D. R., padarydama nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“ (t. 2, b. l. 3-4). Taigi ši draudimo bendrovė atsako už K. S. U. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, todėl ji priteistina iš civilinės atsakovės.

Nukentėjusiojo K. S. U. atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 000 Eur (kliento teisinė konsultacija, procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas). Šios išlaidos buvo sumokėtos grynais pinigais išrašant pinigų priėmimo kvitą 2022 m. liepos 22 d. ir banko pervedimu 2022 m. gruodžio 13 (t. 2, b. l. 147–148).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas Jan Kučynski nukentėjusįjį atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, teikė dokumentus ir prašymus, bylos nagrinėjimo teisme metu parengė civilinį ieškinį. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme dviejuose teismo posėdžiuose, tačiau byla pradėta nagrinėti iš esmės ir iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2023 m. lapkričio 6 d., kuris truko apie 2.15 val. (2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdis buvo atidėtas pateikus civilinį ieškinį bei iškilus būtinybei į bylą įtraukti civilinį atsakovą), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (kliento teisinė konsultacija, susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat civilinio ieškinio parengimas, kliento interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 2000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Teismas nenustatė pagrindų skirti D. R. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos II tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jai 15 MGL, t. y. 750 EUR (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 10 MGL, t. y. 500 EUR (penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

K. S. U. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, K. S. U. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti K. S. U. naudai iš D. R. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos II tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (500 Eur) per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.