Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-738-803/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-05-10
Bylos Nr.: e2-738-803/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00500-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Devold“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, SIA „MIE Construction“

Kategorijos

2.5.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-738-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00500-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.3; 2.5.29.; 3.2.6.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Devold“ atstovams S. P., A. Ž., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ advokatui V. R., darbuotojams I. D.-B., L. Z., SIA „MIE Construction“ advokatui M. I., advokato padėjėjui S. P., atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P., uždarosios akcinės bendrovės „AF-Consult“ V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Devold“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, SIA „MIE Construction“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „AF-Consult“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atliktų projektavimo darbų tinkamumo tiek pagal sutartinės atsakomybės, tiek pagal deliktinės atsakomybės teisines nuostatas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Devold“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Sweco Lietuva“, SIA „MIE Construction“, AB „Lietuvos draudimas“ projektavimo rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Reikalavimo pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.703 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 11 straipsnio 2 punktą (projektuotojas privalo ne tik parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus bei nustatytas projektavimo technines ir specialias sąlygas, bet ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus), 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą (Statinio projektas rengiamas inter alia laikantis statytojo (užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų).

3. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus dėl ginčo esmės, galutinai juos apibendrindamas baigiamosiose kalbose, kurias teismas prijungė prie bylos medžiagos. Ieškovas baigiamosios kalbose išdėstė šiuos, kaip esminius, argumentus:

3.1. tiek pagal Sutartį I, tiek pagal statybą reglamentuojančias teisės normas, kurios numato, jog Užsakovo techninė užduotis yra sudėtinė projektinės dokumentacijos dalis, atsakovai buvo saistomi ne tik minimalių įstatyminių reikalavimų, bet ir ieškovo konkrečios projektinės užduoties bei atitinkamų jos pakeitimų, kurie buvo tinkamai suderinti su atsakovais dar pirminio Techninio projekto rengimo stadijoje;

3.2. užsakovo užduotyje buvo aiškia nurodytas reikalavimas: skaičiuojant vėsinimo sistemos pajėgumus paisyti išorės temperatūros, t.y. 28,1 laipsnio (Konceptualaus projekto 1.8 punktas, 5 puslapis). Tai vienas esminių rodiklių, kuris nesikeitė nuo pat pradžių, tačiau atsakovai jų nepaisė skaičiuodami vėsinimo pajėgumus;

3.3. ieškovo nurodyta temperatūra vidaus patalpose – 20 laipsnių. Šis rodiklis buvo patikslintas rengiant pirminį Techninį projektą. Pirminio projekto rengimo stadijoje – atskiri parametrai ir ieškovo užduotis, konsultuojantis su tuo pačiu UAB „Sweco Lietuva“, ne kartą buvo keičiami ir derinami. Tai būdavo daroma bendro darbinio susirašinėjimo keliu, galiausiai pakeitimus perkeliant į galutinį Techninį projektą. Taip turėjo atsitikti ir su vidaus temperatūros parametru. Ieškovui, pasikonsultavus su UAB „Sweco Lietuva“ bei pateikus jiems eilę kai kurių projekto parametrų pakeitimų, tarp kurių buvo ir patikslinimas dėl vidaus temperatūros (el. laiškas, siųstas paties UAB „Sweco Lietuva“, pateiktas Teismui), t.y. +20 °C, šie pakeitimai buvo priimti be jokio prieštaravimo ar komentaro, todėl, kaip ir kitais įprastais atvejais, ieškovas turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad kaip ir kiti pakeitimai vidaus temperatūros patikslinimas atsidurs galutiniame Techniniame projekte;

3.4. ieškovas užsiima ne statybų verslu, todėl pagal bendras rangos santykius reglamentuojančias normas būtent atsakovams pagal CK 6.659 straipsnį, 6.653 straipsnio 4 dalį tenka informavimo pareigos pažeidimo pasekmės, o ne ieškovui;

3.5. atsakovai nevykdė ir kitų įsipareigojimų – neįvertino papildomų šilumos šaltinių, neatsižvelgė į įrengimų, žmonių kiekį, dėl ko netiksliai apskaičiuoti šildymo, vėdinimo poreikiai. UAB „Sweco Lietuva“, žinodamas apie savo pirminiame projekte padarytas klaidas, jų neištaisė, apie jas neinformavo, nepaisė ieškovo nurodymų darbiniam projektui, todėl pažeidė ne tik savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį II, bet ir bendro įstatyminio pobūdžio įpareigojimą nedaryti trečiajam asmeniui, šiuo atvejui ieškovui, žalos įgyvendinat Sutartį I kartu su SIA „MIE Construction“, taip akivaizdžiai nusižengdamas ir savo profesinei veiklai keliamiems reikalavimams bei lojalumo savo klientui bei veikimo išimtinai jo interesais principams;

3.6. nors pagal pirmąjį epizodą UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ atsakomybės pagrindas skirtingas, o grynai sutartinė atsakomybė UAB „Sweco Lietuva“ atsiranda tik pagal Sutartį II, abu atsakovus faktiškai sieja to paties turinio prievolė, dėl kurios pažeidimo ieškovas prašo žalos atlyginimo. UAB „Sweco Lietuva“ sudarė veidrodinę sutartį ir įsipareigojo padaryti praktiškai tą patį SIA „MIE Construction“ ką pastaroji – ieškovui. UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai vykdžius savo pareigas pagal Sutartį I ir taip padarius žalos ieškovui, kaip trečiajam asmeniui, nesusijusiam su juo tiesioginiais sutartiniais santykiais, buvo pažeistas rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalaus elgesio standartas bei nesilaikyta profesinei veiklai keliamų reikalavimų.

3.7. ieškovas prašo taikyti UAB „Sweco Lietuva“ deliktinę atsakomybę už pirmąjį epizodą, nes teisę rinktis konkretų civilinių teisių gynimo būdą jam suteikia įstatymas. Tokią galimybę numato bei palaiko tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina, išsamiai išanalizuota paskutiniuose Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose. Pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015 yra tiesiogiai pareiškęs, kad civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovui pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai santykiai. Ginčo atvejis nėra sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijos atvejis, tai yra sutarčių grandinės atvejis, kai ieškovas prašo žalos iš atsakovo UAB „Sweco Lietuva“, kaip trečiasis asmuo, nes atsakovas jam padarė žalos tuo metu, kai ieškovas su UAB „Sweco Lietuva“ dar neturėjo tiesioginių sutartinių santykių;

3.8. Sutarties uždarumo taisyklė nesaugo ir negali saugoti asmenų nuo nepagrįsto atsakomybės išvengimo už veiksmus ir / ar žalą, kurią jie padaro trečiajam asmeniu. Analizuojant CK 6.250 straipsnio 4 dalį, taip pat ir Lietuvos teismų praktiką, matyti, jog toks dispozityvaus pobūdžio draudimas reikšti piniginius reikalavimus pirmiausia yra nukreiptas į draudimą subrangovui reikšti reikalavimus dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tiesiogiai užsakovui. Jis paprastai netaikomas užsakovui reiškiant reikalavimus tretiesiems asmenims (subrangovams) dėl žalos jų turtu, sveikatai ar gyvybei. Jei byloje nustatoma, kad taikant sutarties uždarumo taisyklę ji leistų nepagrįstai išvengti atsakomybės, sutarties uždarumo principas netaikytinas. Pastaroji pozicija yra visiškai pagrįsta ir grindžiama bendra draudimo piktnaudžiauti savo teise idėja, kai nustačius tokį atvejį, teismas atsisako ginti asmens teisę;

3.9. ieškovas prašo byloje tiesioginės žalos dėl nepasiektų ieškovo reikalaujamų parametrų. Šią ieškovo prašomą priteisti žalą – kaštų pavidalu, patvirtina byloje pateikta eksperto išvada. UAB „Sweco Lietuva“ ekspertas itin daug dėmesio skiria lingvistiniam užduočių aiškinimui, teisiniams klausimams, tačiau jokio aiškaus ieškovo ekspertų padarytų skaičiavimų paneigimo nepateikia;

3.10. visas naujų projektavimo darbų išlaidas, susijusias su netinkamai atliktu darbu, ieškovas prašo priteisti iš UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“. Atsižvelgiant į tai, jog praktiškai yra neįmanoma diferencijuoti, kiek vieni nuostoliai yra susiję su netinkamai parengtu techniniu projektu, o kiek – su darbo projektu, ieškovas mano, kad yra tikslinga nagrinėti apskritai bendrą nuostolių (padarytos žalos) dydį ir jį įrodinėti. Ieškovas reikalauja atlyginti visas išlaidas, susijusias su naujai atliekamais darbais, netinkamų projektinių sprendinių keitimu ir naujų sprendinių įgyvendinimu. Kaip nurodyta galutinėje Ekspertų išvadoje, dėl išaiškėjusių techninio ir darbo projektų trūkumų, pastate reikalinga keisti įrangą, perdaryti kai kuriuos inžinerinius darbus, montuoti papildomus vėdinimo, oro kondicionavimo pajėgumus ir drėkinimo sistemas. Išvadoje apskaičiuota ir įvertinta defektams pašalinti atliktinų statybos darbų preliminari vertė lygi 319 100 eurų. Ši suma turi būti priteista iš atsakovų solidariai kaip ieškovo patirtų nuostolių kompensacija;

3.11. taip pat ieškovas reikalauja atlyginti ir nuostolius, kurie bus patirti sustabdžius veiklą (gamybą) papildomų darbų atlikimo periodu. Dėl Eksperto išvadose nustatytų trūkumų taisymo turės būti atliekami darbai pagrindiniuose cechuose – Mezgykloje, Garinimo, Aklimatizacijos patalpose, Sausų procesų laboratorijoje, todėl tuo metu jokia gamybinė veikla vykti negalės, o tai sukels konkrečius nuostolius – prastovas. Ieškovo skaičiavimu, vienos dienos pertrauktos gamybos nuostoliai, įskaičiuojant prastovas ir negautą grynąjį pelną, sudaro 15 170 eurų. Įvertinus darbų, išvardintų galutinėje Ekspertų išvadoje, apimtis, minimali pertrauktos gamybos trukmė bus bent jau 5 darbo dienos, todėl bendra minimali ieškovo patirtų nuostolių dėl nutrauktos gamybos suma yra lygi 75 850 eurų;

3.12. ieškovas jau yra patyręs išlaidų padarytai žalai nustatyti ir jos dydžiui įvertinti (t. y. Ekspertų paslaugoms apmokėti) (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas) – iš viso 28 045,38 eurų (Priedas Nr. 17). Į šias išlaidas įeina preliminarios Ekspertų išvados ir galutinės Ekspertų išvados parengimo kaina;

3.13. byloje nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie techninio projekto trūkumus UAB „Sweco Lietuva“ pirmą kartą pranešė 2016 m. balandžio 4 d. raštu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo (Ieškinio priedas Nr. 12). Būtent ieškovo 2016 m. balandžio 4 d. raštas kvalifikuotinas kaip pareiškimas apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Sweco Lietuva“ atliktų projektavimo darbų garantinis terminas baigėsi 2016 m. balandžio 30 d., konstatuotina, kad ieškovas pranešimą apie atliktų darbų trūkumus pareiškė garantinio termino galiojimo laikotarpiu;

3.14. ieškovas, normaliai priimdamas bei protingai patikrindamas UAB „Sweco Lietuva“ perduodamus techninį bei darbo projektą, negalėjo pastebėti juose padarytų defektų, nes, atsižvelgiant į projektavimo darbų specifiką, objekto, kuris buvo projektuojamas nagrinėjamu atveju, sudėtingumą, šie defektai nelaikytini akivaizdžiais. Užsakovo, pasitelkiančio projektavimo rangos darbus, galutinis tikslas įprastai būna tam tikromis techninėmis savybėmis pasižyminčio objekto (šiuo atveju Pastato) sukūrimas. Projektavimo dokumentuose pateikiami šiam tikslui įgyvendinti reikalingi techniniai sprendiniai. Tačiau projektavimo dokumentų parengimo stadijoje užsakovas galutinio rezultato (nagrinėjamu atveju Pastato) matyti negali ir neturi galimybės patikrinti, kaip suprojektuotas objektas faktiškai funkcionuoja. Būtent ši ypatybė sudaro projektavimo rangos specifiką, o ne aplinkybė, kad šios rangos rūšies darbų rezultatas tariamai matomas dokumentuose – techniniame projekte.

Atsiliepimas

4. Atsakovas SIA „MIE Construction“ pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka. Įrodinėja, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, taip pat, anot atsakovo, ieškovas netinkamai aiškina teisinius santykius dėl atsakovų tarpusavyje 2012-11-05 sudarytos Konsultavimo sutarties Nr. 12083 (toliau –Sutartis III), susiklosčiusius tarp ieškovo, SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“. Paaiškina, jog per se subrangos teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, o ieškovą ir UAB „Sweco Lietuva“ siejo tiesioginiai projektavimo rangos teisiniai santykiai. Todėl atsakovas SIA „MIE Construction“ nėra ir negali būti laikomas atsakingu už atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ veiksmus (neveikimą) rengiant objekto Techninį projektą.

5. Atsakovas SIA „MIE Construction“ taip pat nurodė, jog pateiktose ekspertinio vertinimo ataskaitose nėra identifikuota, ar atliekant objekto statybos darbus buvo visapusiškai įgyvendinti Techninio projekto sprendiniai, ar žala nėra kilusi dėl netinkamai pasirinktų technologinių sprendimų (įsigytos ir (ar) netinkamai sumontuotos įrangos ir kt.).

6. Atsakovas SIA „MIE Construction“, atsikirsdamas į ieškovo argumentus dėl netinkamai atliktų darbų, nurodo, kad:

6.1. objekto statybos buvo užbaigtos 2015-08-10, kada ieškovui buvo išduotas Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos užbaigimo aktas (ištrauka iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (Priedas Nr. 1 prie atsiliepimo));

6.2. Sutarties I 8 skyriaus nuostata įtvirtino ilgesnį kaip 2 metų garantinį terminą, todėl šiuo atveju nėra taikoma CK 6.666 straipsnio 4 dalies nuostata. Ieškovas turėjo teisę pareikšti reikalavimus atsakovui SIA „MIE Construction“ ne vėliau kaip iki 2016-08-10. Ieškovas atsakovui iki šios bylos nebuvo ir nėra pateikęs absoliučiai jokių reikalavimų, pretenzijų ir (ar) prieštaravimų dėl pagal Sutartį I atsakovo ieškovui perduotų projektavimo darbų – Techninio projekto, kokybės trūkumų ar, apskritai, bet kokio tariamo Sutarties I netinkamo vykdymo;

6.3. Sutartis I buvo sudaryta 2012-10-24, o Techninis projektas buvo parengtas ir ieškovui perduotas dar 2013 m. liepos mėnesį. Atsakovas bet kokius galimus Techninio projekto trūkumus sužinojo tik praėjus daugiau kaip 1,5 metų nuo objekto statybos užbaigimo dienos ir net daugiau kaip 3,5 metų nuo Techninio projekto patvirtinimo dienos. Be to, ieškovas 2013-06-26 raštu Nr. 345 „Dėl techninio projekto sprendinių derinimo“ pareiškė, kad „Parengto techninio projekto <...> sprendiniai atitinka projektavimo užduoties reikalavimus, todėl deriname techninio projekto sprendinius“. 2013-08-29 UAB „SPKT“ atliko bendrąją Techninio projekto ekspertizę Nr. 156/1-13, kurios išvadoje nurodoma, kad Techninis projektas atitinka statybos teisės aktų reikalavimus. Ieškovui pagal parengtą Techninį projektą 2013-12-17 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-51-131217-00237, o 2015-08-10 ieškovui buvo išduotas objekto Statybos užbaigimo aktas. Techninio projekto sprendinius ieškovas suderino ir expressis verbis patvirtino, kad Techninio projekto sprendiniai atitinka užduoties reikalavimus, dar 2013-06-26, ir iki pat ieškinio gavimo dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2017-03-09, ieškovas nėra pateikęs jokių reikalavimų ar pretenzijų atsakovui SIA „MIE Construction“;

6.4. iš esmės ieškovas ginčija akivaizdžius Techninio projekto sprendinius, kuriuos ieškovas pakartotinai suderino, t.y. a) Mezgimo patalpą aptarnaujančiame vėdinimo įrenginyje suprojektuoti atskirų srautų rekuperatoriai, tuo tarpu, projektavimo užduotyje pateikti rotacinio tipo rekuperatoriai, b) Techniniame projekte Mezgimo patalpoje nesuprojektuota atskira drėkinimo sistema UNIFOG, kuri buvo numatyta Techninio projekto projektavimo užduotyje, c) Techninio projekto sprendiniuose šalčio mašinos su oru aušinamais kondensatoriais nėra suprojektuotos, nors jos pateikiamos Techninio projekto projektavimo užduotyje, d) rengiant Techninį projektą skaičiuotini vėsos poreikiai bei perteklinės šilumos poreikiai suskaičiuoti priimant lauko oro temperatūrą šiltuoju metų laiku, kuri neatitinka projektavimo užduoties Techninio projekto rengimui;

6.5. ieškovo reikalavimai atsakovui SIA „MIE Construction“ privalo būti atmesti kaip nepagrįsti dėl išnykusios subjektinės teisės reikalauti garantuoti tariamų trūkumų šalinimą ir (ar) žalos atlyginimą Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad „Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, išaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir subjektinė teisė. Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškiniams dėl daiktų arba paslaugų trūkumų pareikšti. Jeigu apie daikto arba paslaugos trūkumus gaminio įgijėjas nepareiškia per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta asmens atsakomybė už daikto arba paslaugos trūkumus. Tokiu atveju pareikštas ieškinys dėl daikto arba paslaugos trūkumų atmetamas dėl jo nepagrįstumo, o ne dėl ieškinio senaties pasibaigimo, nes ieškinio senaties termino eiga prasideda tik esant teisės pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2007);

6.6. ieškovas savo ieškinyje neginčija, kad parengtą Techninį projektą priėmė ir už jį galutinai atsiskaitė, nepateikdamas pretenzijų ir (ar) reikalavimų nei Sutarties I kontrahentui – atsakovui SIA „MIE Construction“, nei faktiniam Techninio projekto rengėjui – UAB „Sweco Lietuva“. Be to, generalinės rangos – subrangos teisiniai santykiai tarp atsakovų UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ nebuvo susiklostę. Ieškovas ir atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ Techninio projekto rengimo metu nebuvo sudarę rašytinės sutarties, tačiau faktiškai būtent tarp šių asmenų klostėsi projektavimo rangos teisiniai santykiai. Atsakovas SIA „MIE Construction“ negali būti laikomas atsakingu už atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ atliktus projektavimo darbus, kadangi juos (kaip tą patvirtina pats ieškovas), atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ betarpiškai derino su ieškovu, rengė bei derino projektavimo užduotį Techniniam projektui rengti, perdavė suderinti parengto Techninio projekto sprendinius. Be kita ko, būtent pats atsakovas UAB „Sweco“ vienašališkai ir savarankiškai atsakinėjo į ieškovo pretenzijas, gautas po objekto statybos užbaigimo ir jokių ieškovo iškeltų klausimų neperdavė (t. y. nenukreipė gautų reikalavimų) tariamam generaliniam rangovui SIA „MIE Construction“;

6.7. atsakovas MIE Construction negali būti laikomas atsakingu už ieškovo ir atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ tarpusavio teisinius santykius bei įsipareigojimų vykdymą. Ieškovas 2015-10-12 kreipėsi į atsakovą UAB „Sweco Lietuva“ su prašymu paaiškinti objekte įdiegtus sprendinius, tai dienai nustatytus defektus ir kitus projektavimo dokumentų, projektavimo užduoties ir faktinės objekto būklės neatitikimus. Kaip matyti iš šio 2015-10-12 ieškovo rašto atsakovui UAB „Sweco Lietuva“, ieškovas kelia klausimus ir dėl Techninio projekto sprendinių. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ į aukščiau nurodytą ieškovo raštą atsakė 2015-10-29, kuriame nurodė, kad „UAB „Sweco Lietuva“ buvo atsakinga už Objekto Techninio projekto parengimą“, bei jokių ieškovo iškeltų klausimų neperdavė atsakovui SIA „MIE Construction“ ir (ar) nenurodė ieškovui kreiptis į šį atsakovą. Ieškovas 2016-04-04 bei 2016-05-13 raštais atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ pažymėjo, kad būtent atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ parengė objekto Techninį projektą ir jį suderino su ieškovu. Taigi ieškovas nederino darbų, kurių netinkamą atlikimą įrodinėja ieškiniu, su atsakovu;

6.8. ieškovas savo reikalavimus atsakovui SIA „MIE Construction“ grindžia 2016-09-22 ir 2017-02-13 ekspertinio vertinimo ataskaitomis bei išeitine pozicija, jog tuo atveju, jei atsakovas SIA „MIE Construction“, Sutarties I pagrindu, būtų pateikęs ieškovui Techninį projektą su kitais sprendiniais, ieškovas nebūtų patyręs žalos, kurią sudaro: 1) naujų projektavimo darbų išlaidos; 2) naujų statybos darbų išlaidos (ieškovo vertinimu naujų statybos darbų išlaidas sudaro 319 100 Eur); 3) negautos pajamos, kurias sudaro numatomi ieškovo nuostoliai sustabdžius veiklą papildomų darbų atlikimo periodu (minimalias negautas pajamas sudaro 75 850 Eur); 4) išlaidos, skirtos tariamų projektavimo darbų trūkumų nustatymui (ieškovas nurodo, kad yra patyręs 28 045,38 Eur išlaidų darbų trūkumų nustatymui);

6.9. ekspertinio vertinimo ataskaitos nėra ir negali būti laikomos tinkama įrodinėjimo priemone, kadangi jose nėra vertinamos šioje byloje pateiktos aplinkybės, kad Techninio projekto sprendiniai buvo keičiami rengiant darbo projektą – tai patvirtina ekstensyvus susirašinėjimas vykęs tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ nuo 2015-10-12 iki 2016-05-31. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą;

Šalies argumentai

6.10. ieškovas pakartotinai priėmė atliktus projektavimo darbus ir, be kita ko, patvirtino, kad Techninio projekto sprendiniai atitinka projektavimo užduoties sprendinius ir jam yra tinkami. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad „Ieškovas, pasikliaudamas Sweco reputacija, patirtimi ir žiniomis, parengtą techninio projekto dokumentaciją priėmė pasirašydamas perdavimo aktą“. Taigi byloje nėra įrodinėjamas priežastinis ryšys su atsakovui SIA „MIE Construction“ keliamais reikalavimais;

6.11. pagal tarp ieškovo ir atsakovo SIA „MIE Construction“ pasirašytą Sutartį I, atsakovui SIA „MIE Construction“ yra numatyta ribotos atsakomybės išlyga – Sutarties 8 punkte yra aiškiai įtvirtinta, jog atsakovo SIA „MIE Construction“ atsakomybė ieškovui pagal šią Sutartį I dėl jokių priežasčių negali viršyti didžiausios sutarties sumos, ieškovo atsakovui SIA „MIE Construction“ mokėtinos pagal šią Sutartį I. Atitinkamai, Sutarties I 7 punkte yra įtvirtinta, kad ieškovas už teikiamas paslaugas atsakovui SIA „MIE Construction“ sumoka fiksuotą 274 000 Eur be PVM sumą. Taigi ieškovas visiškai nepagrįstai teikia solidarų reikalavimą atsakovui MIE Construction ženkliai didesnei 422 995,38 Eur sumai;

6.12. tarp atsakovo SIA „MIE Construction“ bei atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių galėtų egzistuoti tik skirtingo pobūdžio priežastiniai ryšiai. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, solidari atsakovų atsakomybė nagrinėjamos situacijos atveju yra negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 624/2013). Atsakovai neturėjo bendrų nedalių prievolių, kurias bendrai privalėjo įgyvendinti ieškovo naudai, t. y. nebuvo bendraskoliai pagal Sutartis;

6.13. ieškovo teiginiai dėl solidariosios atsakomybės atsakovams taikymo yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas savo reikalavimus atsakovui SIA „MIE Construction“ kildina išimtinai tik iš tariamo sutartinio pobūdžio įsipareigojimų nevykdymo, t. y. neįgyvendintos Sutarties I, tačiau žalos dydį bei priežastinį ryšį vertina kartu su keliamais reikalavimais atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ (kylančios Sutarties II bei deliktinės atsakomybės pagrindais). Atitinkamai, toks reikalavimas ir teisinių santykių kvalifikavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi: 1) jei šios bylos nagrinėjimo metų būtų nustatyta SIA „MIE Construction“ sutartinė atsakomybė pagal Sutartį I, solidarus reikalavimas atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ reikštų, kad šis atsakovas yra Sutarties I šalimi ir, kartu, ieškovo reikalavimų patenkinimas pažeistų Sutartyje I įtvirtintas civilinės atsakomybės ribojimo sąlygas; 2) jei šios bylos nagrinėjimo metu būtų konstatuota, kad atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ yra taikytina sutartinė atsakomybė pagal Sutartį II, jos solidarus taikymas atsakovui SIA „MIE Construction“ reikštų, kad ji tampa Sutarties II šalimi; 3) jei šios bylos nagrinėjimo metu būtų konstatuota, kad atsakovui UAB „Sweco“ yra taikytina deliktinė atsakomybė dėl bendrojo pobūdžio pareigos pažeidimo, solidarios atsakomybės atsakovui SIA „MIE Construction“ taikymas reikštų, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir atsakovas SIA „MIE Construction“, nekonstatuojant atskiro Sutarties I pažeidimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Atsikirtimus, nurodytus atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose, argumentuoja tuo, kad:

7.1. atsakovų teisinės atsakomybės pobūdis turėtų būti nustatytas rangos teisinį institutą įtvirtinančiu reglamentavimu, o ne bendrosiomis civilinės atsakomybės taikymo normomis, kurios gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normomis, nustatančioms projektuotojo, kaip rangovo, teisinę atsakomybę (lex specialis derogat legi generali doktrinos taisyklė) ir jo pareigą ištaisyti atliktų darbų trūkumus. Šį motyvą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013;

7.2. atlikti darbų trūkumai patys savaime negali būti suprantami kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kaip jie suprantami apibrėžiant deliktinės civilinės atsakomybės vieną iš sąlygų. CK 6.703 straipsnio 2 dalis, kuria remiasi ieškovas, alternatyvių teisės gynimo būdų, kokių prašo ieškovas, nenustato. Šioje normoje yra nustatyta aiški ir konkreti rangovo pareiga (o kartu ir užsakovo teisių gynimo būdas) neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ir atlyginti nuostolius;

7.3. UAB „Sweco“ su UAB „Devold“ sutartiniais santykiais yra susijusi per tarp šalių 2014 m. pasirašytą Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 14030 (toliau – Sutartis II). Sutarties II 9 punkte yra aiškiai nurodyta, jog „Konsultanto atsakomybė apibrėžta Bendrųjų konsultavimo veiklos sąlygų (KSE 19995) 3.2. punkte“. Tame pačiame Sutarties II 9 punkte taip pat nurodyta, kad „Konsultantas prisiima visą riziką (įskaitant galimas išlaidas ir nuostolius, susijusius su poreikiu pakartotinai atlikti darbus, atidėti/pratęsti statybos terminus ir pan.) dėl netinkamo jo įsipareigojimų įvykdymo per šioje Sutartyje nustatytus terminus“. Bendrųjų konsultavimo veiklos sąlygų (KSE 1995) 3.2.1. punkte aiškiai įtvirtinta, kad „Planuose ar kituose Konsultanto parengtuose dokumentuose radus klaidų ar praleidimų, Konsultantas turi teisę ir pareigą juos ištaisyti“;

7.4. užsakovo teisė pačiam pasirinkti kitą projektuotoją, kuris taisys ieškovo įrodinėjamus UAB „Sweco Lietuva“ atliktų darbų trūkumus (teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas), yra apribota ir pačia Sutartimi II, t.y., Sutartyje II, 9 jos punkte yra numatyta, kad pakartotinis darbų atlikimas bei nuostolių, susijusių su tuo, atlyginimas yra „Konsultanto rizika“, o Bendrųjų konsultavimo veiklos sąlygų (KSE 19995) 3.2.1 punkte yra papildomai nurodyta, kad „Klientas turi teisę trūkumus ištaisyti Konsultanto sąskaita“ tik tuo atveju, jei, „nepaisant Kliento raštiško pranešimo, Konsultantas pirmiau minėtuose planuose ar dokumentuose esančių klaidų ar praleidimų neištaiso per protingą laiko terminą“. Ieškovas dėl trūkumų pirmą kartą kreipėsi dar 2015 m. spalio 12 d., tačiau konkrečių trūkumų, kuriuos galėtų pašalinti atsakovas ieškovas taip ir nenurodė;

7.5. tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir ieškovo 2015 m. balandžio 30 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 7 (Priedas Nr. 1), iš kurio matyti, kad darbo projektas (galutinis projektavimo rangos darbų rezultatas) ieškovui buvo perduotas 2015 m. balandžio 30 d. Ieškovas atliktą darbą priėmė ir aktą pasirašė be jokių pretenzijų darbų rezultatui. Konsultanto atsakomybė baigia galioti per vienerius metus nuo pavedime numatyto objekto užbaigimo (Bendrųjų konsultavimo veiklos sąlygų (KSE 1995) 3.2.5 punktas). Taigi šalys buvo susitarusios dėl atsakomybės ribojimo (garantinio) termino, kuris prasidėjo nuo „pavedime numatyto objekto užbaigimo“, kitaip tariant – nuo darbo projekto parengimo ir perdavimo ieškovui – 2015 m. balandžio 30 d., o baigėsi 2016 m. balandžio 30 d.;

7.6. su ieškovu buvo sudarytos dvi atskiros sutartys dėl ginčo dalyko (Sutartis II tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Devold“, be kita ko, dėl darbo projekto parengimo, ir UAB „Devold“ – SIA „MIE Construction“ dėl techninio projekto parengimo, šiam asmeniui atskira sutartimi pasitelkiant subrangovą UAB „Sweco Lietuva“ dalies darbų atlikimui), iš kurių turinio skolininkų daugeto negalima nustatyti. Taigi atsakovai prieš ieškovą bet kuriuo atveju atsako ne solidariai ar kaip daliniai skolininkai, o savarankiškai pagal savo atskirose sutartyse prisiimtas ir teisės aktuose įtvirtintas prievoles;

7.7. subrangovo ir generalinio rangovo teisiniai santykiai techninio projekto rengimo proceso metu negali būti aiškinami vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigiant, kad tokiu būdu UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ veikė bendrai ir bendru veikimu padarė žalą Ieškovui, dėl ko turėtų būti solidariai prieš jį atsakingi;

7.8. šiame ginče sutartinių įsipareigojimų pažeidimu gali ir turi būti laikomas projektuotojų padarytas techninės užduoties reikalavimų pažeidimas. Sutarties I vykdymui SIA „MIE Construction“ 2012 m. lapkričio 5 d. su UAB „Sweco Lietuva“ sudarė subrangos – Konsultavimo sutartį Nr. 12083, pagal kurią UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo parengti dalį techninio projekto, adaptuojant technologinę projekto dalį pagal Lietuvoje taikomus teisės aktų įtvirtintus minimalius techninius reikalavimus (statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatas, žr., pvz., Sutarties III 2 priedo „Techninė užduotis“ 15.4 punktą). Pagal Sutarties III 2 punktą UAB „Sweco“ įsipareigojo parengti techninę dokumentaciją ir ją pateikti SIA „MIE Construction“ pagal 2012-10-19 pasiūlymą Nr. V1-3157. Pasiūlymo lentelėje Nr. 1 yra aiškiai nurodyta, kad technologinę projekto dalį rengs SIA „MIE Construction“, o UAB „Sweco Lietuva“ ją tik adaptuos pagal Lietuvos teisinius reikalavimus. UAB „Sweco Lietuva“, vykdydama rangos darbus pagal Sutartį III, pareigos vadovautis išimtinai konceptualaus projekto sprendiniais ir neturėjo. Atlikti darbai Lietuvos techninių reglamentų reikalavimams ar jokiems kitokiems techninius reikalavimus nustatantiems teisės aktams neprieštarauja ir iš esmės atitinka UAB „Sweco Lietuva“ Sutartimi III prisiimtus įsipareigojimus;

7.9. Sutarties II 3 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad, vykdant Sutartį II, sutarties dokumentais turi būti vadovaujamasi šia dokumentų hierarchija: 1) Sutartis 2) Sutarties 2 priedas Nr. 1 – UAB „Sweco Lietuva“ 2014-03-09 atnaujintas pasiūlymas Nr. V1-757 ir tik tuomet 3) Kliento pateiktų duomenų sąrašas bei 4) Bendrosios konsultavimo veiklos sąlygos (KSE 1995). Sutarties II 4 punkte buvo aiškiai įtvirtinta atsakovui pareiga „teikiant paslaugas vadovautis patvirtintais techninio projekto dokumentais (Nr. 12083, 2013-07-19 A versija), t.y., techniniu projektu, kurį parengė ir ieškovui pateikė kitas atsakovas šioje byloje SIA „MIE Construction“;

7.10. Ieškovo 2013 m. birželio 26 d. raštas „Dėl techninio projekto sprendinių suderinimo“, kuriame parašyta „sprendiniai atitinka projektavimo užduoties reikalavimus“. įrodo, jog ieškovą tenkino darbų kokybė. UAB „SPKT“ parengtas techninio projekto bendrosios ekspertizės 2013 m. rugpjūčio 29 d. aktas bei ieškovo 2013 m. spalio 28 d. raštas „Dėl techninio projekto patvirtinimo“, pagrindžia, jog darbo projektas, kurį parengė UAB „Sweco Lietuva“ atitiko visus ieškovo iškeltus reikalavimus, atspindėtus techninėje Sutarties II užduotyje;

Šalies argumentai

7.11. ieškovo ekspertų nurodytas darbų trūkumas, susijęs su darbo projekto parengimu, nurodė tik tai, kad UAB „Sweco Lietuva“ darbo projekte priimti sprendiniai (reikalavimas užtikrinti vidaus patalpų temperatūrą +20Co) prieštaravo „Darbo projekto Gamybos technologijos užduoties projektavimui (2013 metų)“ reikalavimams. Taigi UAB „Sweco Lietuva“ nepadarė jokio Sutarties II pažeidimo, kadangi ieškovo nurodytas techninės užduoties reikalavimas pagal projektavimo dokumentų hierarchiją (Sutarties II 3 straipsnis) nusileido pagrindiniam dokumentui, o 2014-03-09 atnaujintas pasiūlymas Nr. V1-757 UAB „Sweco Lietuva“ nebuvo privalomas;

7.12. ieškovo išlaidos, kaip projektavimo rangos darbų Sutarties II pažeidimo padarinys, nėra ir negali būti pripažintos įprastu tokios sutarties pažeidimo padariniu, todėl šioje byloje UAB „Sweco Lietuva“ neegzistuoja ir būtina deliktinės civilinės atsakomybės – priežastinio ryšio – sąlyga. Ieškovas nėra patyręs žalos, kaip ji yra suprantama civilinės deliktinės atsakomybės taikymo kontekste – pagrindinis įstatymo reikalavimas, norint konstatuoti šią civilinės atsakomybės sąlygą (tiesioginės žalos atveju), yra tai, jog padaryta žala turi būti realiai patirta, kurios kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų;

7.13. ieškinio sumos, kuri sudarytų išlaidas projektavimo rangos darbų sutarties trūkumams ištaisyti (statinio statybos darbų perdirbimo išlaidas), priteisimas bet kokiu atveju yra ir turi būti laikoma specifinės rangos teisinio instituto garantuojamos užsakovo teisės į projektavimo trūkumų pašalinimą įgyvendinimu. Vien tas faktas, kad projektuotojas nukrypo nuo projektavimo užduoties, dar negali būti prilygintas užsakovo patirtai žalai, kadangi užsakovas realiai nuostolius dėl projektavimo rangos darbų sutarties pažeidimo galėtų patirti tik tuo atveju, jeigu projektuotojas neįvykdytų savo pareigos pašalinti projektavimo rangos darbų trūkumus ir/ar šių trūkumų sąlygotų statybos darbų taisymo išlaidas per protingą terminą nuo užsakovo trūkumų nurodymo ir pareikalavimo ir užsakovas būtų priverstas dėl šių trūkumų šalinimo kreiptis į trečiąją šalį bei patirti papildomas išlaidas;

7.14. pačio pirmo susirinkimo tarp UAB „Devold“, SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ metu (Žr. 2012-10-24 protokolo 1.10 p. Priedas Nr. 1) buvo bendrai sutarta, kad bus sukurta bendra projekto dokumentų talpinimo vieta („Sweco portal“). Todėl Techninio projekto dokumentai SIA „MIE Construction“ ir jos konsultantams buvo teikiami per „Sweco Portal“ elektroninę duombazę. Minėta duombazė buvo suprogramuota ir siųsdavo automatinius pranešimus, kai tik būdavo įkeliami nauji failai. Techninis projektas bei visa su juo susijusi informacija vadovaujantis Sutarties III nuostatomis buvo tinkamai perduota užsakovui SIA „MIE Construction“, bei vadovaujantis STR „Statinio projektavimas“ nuostatomis prieš gaunant statybos leidimą Techniniam projektui buvo gautas UAB „Devold“ patvirtinimas, kas paneigia „Devold“ argumentus, kad tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Devold“ atsirado tiesioginiai sutartiniai santykiai bei patvirtina, kad UAB „Sweco Lietuva“ tinkamai vykdė Sutartyje III numatytus sutartinius įsipareigojimus bei STR „Statinio projektavimas“ nuostatas;

7.15. Techninio projekto rengimo metu ieškovas reikalavo pigiausių sprendimų. Po Techninio projekto patvirtinimo UAB „Devold“ siekė keisti Techninį projektą ir ne didinti, o maksimaliai mažinti Techniniame projekte numatytus reikalavimus, tam, kad darbų kaina (rangovų pasiūlymai) neviršytų UAB „Devold“ numatyto biudžeto. Ieškovo įrodinėjamas +20 Co temperatūros užtikrinimo reikalavimas, kaip aiškiai projektuotojui numatyta užduotis, paneigta jo paties raštais. Tokia temperatūra yra pasiekiama tik brangesniais statybiniais kaštais. Aptariant priešgaisrinius reikalavimus (2.1. Dūmų ištraukimas) UAB „Devold“ reikalavo pateikti pigiausią sprendimą. Aptariant biokuro katilinės įrengimo galimybes, UAB „Devold“ nusprendžia atsisakyti šios idėjos dėl didelių kaštų ir ilgo atsiperkamumo. UAB „Devold“ 2014 m. balandžio 24 d. el. laiškas parodo ieškovo finansines galimybes ir paneigia argumentą dėl brangesnių technologinių sprendimų įgyvendinimo, nes laiške nurodoma, jog „Gauti pasiūlymai viršijo galimą biudžetą, todėl nuspręsta pateikti papildomą informaciją Kandidatams dėl šio projekto ir paprašyti pateikti pakeistus pasiūlymus“;

7.16. UAB „Sweco Lietuva“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2015 m. balandžio 16 d. sutartis prie kurios buvo pridėtas abiejų Šalių patvirtintas priedas 2014 m. liepos 11 d. Projektavimo užduotis Nr. 12083-PU-1 dėl Techninio projekto keitimo patvirtina, kad UAB „Devold“ neturėjo jokių finansinių galimybių griežtinti Techniniame projekte numatytus reikalavimus ir maksimaliai siekė šiuos reikalavimus mažinti ir taip piginti statybos darbų biudžetą, kad jis neviršytų numatyto projekto įgyvendinimo biudžeto. Tai paneigia bet kokius ieškovo teiginius, jog UAB „Devold“ būtų sutikęs su patvirtinto Techninio projekto sprendinių griežtinimu (vidaus temperatūros mažinimu nuo 25°C iki 20°C).

Atsiliepimas

8. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka. Anot atsakovo, ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Iš ieškovo pateiktos informacijos akivaizdu, kad projektavimo darbai įvyko ir buvo priimti 2013-2015 m. Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ pažymi, kad pagal ieškovo pateiktą informaciją (Ieškinio I dalies 17-18 punktai), pretenzija dėl žalos atlyginimo Draudėjui buvo pateikta 2015 m. spalio 12 d. ir šis į ją atsakė 2015 m. spalio 29 d. Taigi 2015 m. spalio 29 d. laikytina diena, kuomet ieškovas neabejotinai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio senatis laikytina suėjusia 2016 m. spalio 29 d., tuo tarpu ieškovas pateikė ieškinį tik 2017 m. kovo 9 d. Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą informaciją (ieškinio I dalies 6 punktą) rangos sutartis dėl Techninio projekto parengimo buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d., o Techninis projektas užsakovui perduotas 2013 m. liepos mėn. AB „Lietuvos draudimas“ pažymi, kad pagal SPCAPD liudijimą (TIA Nr. 215315622) draudimo apsauga dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (UAB „Devold“ tekstilės gaminių fabrikas) įsigaliojo nuo 2013-07-31 dienos. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes laikytina, kad draudimo apsauga pagal SPCAPD liudijimą Techniniam projektui negaliojo. Taip pat draudikas atkreipia dėmesį, kad pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.6 punktą nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimas atlyginti finansinę žalą, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė; pagal 15.8 punktą nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimas atlyginti finansinę žalą, atsirandančią dėl technologinio įrenginio, kitos technologinės ir (ar) inžinerinės įrangos pajėgumo, našumo, veiksmingumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis įranga ar įrenginiais ir netekus pelno. Galiausiai pagal 15.9 punktą nedraudžiamasis įvykis pagal SPCAPD draudimą yra reikalavimai dėl projektavimo trūkumų taisymo. Vadinasi, ieškovo reikalavimas dėl 319 000 eurų defektams ištaisyti ir reikalavimas kompensuoti 75 850 eurų už numatomas prastovas yra laikytini nedraudžiamaisiais pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Atitinkamai ir ieškovo patirtos išlaidos – 28 045,38 eurų, įrodinėjant atitinkamą žalą nėra kompensuotinos draudiko sąskaita. AB „Lietuvos draudimas“ pažymi, kad BPCA draudimo apsaugos laikotarpis pagal paskutinį draudimo polisą yra nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, pradžios data 2003 m. gegužės 17 d., o išplėstinis pranešimo terminas – 30 kalendorinių dienų. Taigi, įvykis (t.y. 2017 m. kovo 22 d. pateiktas reikalavimas), netgi nustačius Draudėjo neteisėtus veiksmus, neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų.

9. Trečiasis asmuo UAB „AF-Consult“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas ir UAB „AF-Consult“ 2014 metų rugpjūčio 1 dieną sudarė sutartį dėl statybų techninės priežiūros paslaugų teikimo. Užsakovo pasirinkimu objekto statybos projektas buvo rengiamas dviem etapais: pirmiausia buvo paruoštas ir užsakovui UAB „Devold“ perduotas techninis projektas, o vėliau, jo pagrindu tas pats projektuotojas UAB „Sweco Lietuva“ parengė ir darbo projektą. Statinio techninis projektas yra statybos projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 papunktis). Tuo tarpu statinio darbo projektas yra statybos projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kaip statybos dalyvis, yra pasamdomas užsakovo (statytojo) ir yra atsakingas už normatyvinę statinio kokybę bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimą. UAB „Devold“ ir trečiasis asmuo UAB „AF-Consult“ susitarė dėl iš esmės tipinių, teisės aktais apibrėžtų statybos techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymo, kurios neapima ir nėra niekaip susijusios su šio ginčo dalyku – projektinių sprendinių atitikimu / neatitikimu užsakovo pateiktoms projektavimo užduotims. Statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo neturi pareigos tikrinti techninio projekto atitikimą užsakovo projektavimo užduočiai.

10.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad projektuotojai neįvertino įrenginių kaip šilumos šaltinių. UAB „Devold“ gamyklos veikė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) senose patalpose, todėl juose esanti temperatūra nėra kriterijus. Naudojami 25 proc. vėdinimo sistemos pajėgumai neįrodo, kad vėdinimo sistema veikia tinkamai, prašė vadovautis baigiamosiomis kalbomis. Pabrėžė, kad ekspertas nekonstatavo konkrečių temperatūrų, bet nustatė, jog projektiniai sprendiniai neatitinka užduoties. Trečiųjų šalių bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš tų asmenų, kurie prašė juos įtraukti į procesą. Atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ atstovas advokatas V. R. atkreipė dėmesį, jog antstolio fiksuota faktinė aplinkybė dėl vidaus 25 C0 temperatūros neįrodo netinkamos ŠVOK sistemos veikimo, nes ji veikė 25 proc. pajėgumu. Šiluma nuo įrenginio nėra problema, jei ji nekelia diskomforto. Palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojas L. Z. paaiškino, jog jis buvo atsakingas už projektavimo darbų atlikimą. Nurodė, jog lauko temperatūra negali paveikti vidaus temperatūros. Prieš atlikdamas projektavimo darbus lankėsi kitose gamyklose. Pretenzijų dėl temperatūros senose gamyklose nebuvo nustatyta. Paaiškino, kad pagrindinė užduotis buvo adaptuoti technologinius duomenis, jog būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Vidaus temperatūros mažinimo nuo 25°C iki 20°C reikalavimas buvo pareikštas prieš pat projektavimo darbų pabaigą. Ieškovas pareikalavo, jog 20°C temperatūra būtų įtraukta į projektavimo darbus. Tačiau nesant sutartinių santykių su ieškovu, buvo nuspręsta veikti per SIA „MIE Construction“. Be to, 20°C temperatūros reikalavimas yra labai griežtas, įrodinėja, jog šį reikalavimą perdavė SIA „MIE Construction“, tačiau techninės užduoties pakeitimas nebuvo atliktas. Lietuvos teisėje nustatytos normos leidžia naudotis žemesniais parametrais. Koncepcinis projektas buvo parengtas pagal Suomijos reikalavimus, tačiau, siekiant sutaupyti lėšas, buvo pasirinkti mažesni parametrai, atitinkantys Lietuvos teisėje esančius reikalavimus. Paaiškino, kad ir žemesniais temperatūros parametrais suprojektuota vėdinimo sistema 15 proc. viršijo biudžetą, todėl užsakovas kreipėsi į statybos rangovus dėl alternatyvių pasiūlymų sutaupyti. Vėliau diskusijų dėl žemesnės temperatūros nebeliko. Atsakovo SIA „MIE Construction“ atstovas paaiškino, kad gamybinei veiklai yra tinkama temperatūra, darbuotojų sveikatai žala nėra daroma, 25 C0 temperatūra yra tinkama darbui, byloje nėra įrodyta, jog, siekiant pertvarkyti vėdinimo sistemą pagal ieškovo poreikius, yra būtinybė stabdyti gamybos procesą. Pagal Sutartinius įsipareigojimus pažeidimų nenustatyta. Vėdinimo ištekliai objekte naudojami tik 25 proc. Kitose UAB „Devold“ gamyklose yra analogiška ar blogesnė temperatūra. Tikroji šalių valia atsispindi elektroniniame laiške dėl temperatūros pakeitimo. Pabrėžė, jog svarbesni klausimai dėl sutartinių santykių buvo dokumentuojami. Tuo tarpu išdėstytas pageidavimas dėl temperatūros sumažinimo nebuvo dokumentuotas. Klausimas dėl mažesnės temperatūros užsibaigė diskusija be galutinio sprendimo. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nurodė, kad ekspertizės, šalių paaiškinimai parodo, jog įrodinėjami kaip neteisėti veiksmai buvo atlikti 2012 m. žiemos – pavasario laikotarpiu, kurie neįėjo į draudiminio apsaugos laikotarpį. Trečiojo asmens UAB „AF-Consult“ atstovas nurodė, kad dėl techninės priežiūros šioje byloje pretenzijos nėra keliamos, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

11. Byloje nustatyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė Konsultavimo sutartį Nr. 12083. Šalys susitarė, jog SIA „MIE Construction“ parengs techninį projektą dėl naujos statinio – gamyklos statybos, nes jis vysto vilnonio apatinio trikotažo ir kitų tekstilės gaminių gamybą. Ieškovas įrodinėja, jog visus darbus, reikalingus techninio projekto parengimui, atliko UAB „Sweco Lietuva“ pagal SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2012 m. lapkričio 5 d. sutartį. Taip pat ieškovas su atsakovu UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. birželio 11 d. sudarė Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 14030, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti darbo projektą pagal ieškovo pateiktą užduotį, taip pat suteikti projekto įgyvendinimo priežiūros bei statybų valdymo priežiūros paslaugas.

12. Ieškovas projektuotojui, t.y. atsakovui SIA „MIE Construction“, pateikė konkrečią projektavimo užduotį, kurioje buvo atspindėti esminiai ieškovo pageidavimai ir reikalavimai būsimam pastatui, atskiroms jo funkcijoms, taip pat nustatyti parametrai, kuriuos gamykla (Pastatas) ir jos sistemos turi atitikti. Byloje nėra ginčo, jog pirminio projekto rengimo stadijoje atskiri parametrai ir ieškovo užduotis buvo keičiami. Šalys pripažįsta aplinkybę, jog pakeitimai buvo daromi bendro darbinio susirašinėjimo keliu, galiausiai pakeitimus perkeliant į galutinį Techninį projektą. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nurodė, kad buvo bendrai sutarta, kad bus sukurta bendra projekto dokumentų talpinimo vieta („Sweco portal“). Todėl Techninio projekto dokumentai MIE Construction ir jos konsultantams buvo teikiami per „Sweco Portal“ elektroninę duombazę. Minėta duombazė buvo suprogramuota ir siųsdavo automatinius pranešimus, kai tik būdavo įkeliami nauji failai.

13. Ieškovas įrodinėja, jog patikslinimas dėl vidaus temperatūros, t.y. +20 °C, buvo priimtas be jokio prieštaravimo ar komentaro, todėl pagal šalių bendravimo praktiką ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad kaip ir kiti pakeitimai vidaus temperatūros patikslinimas atsidurs galutiniame Techniniame projekte. UAB „DEVOLD“ 2013 m. pateikė Gamybos technologijos užduotis projektavimui, kurioje aiškiai nurodyta, kad Mezgyklos temperatūros parametras žiemos ir vasaros periodu turi būti 20 laipsnių šilumos, lygiai kaip ir Mezgykloje, Garinimo patalpose, Medžiagų aklimatizacijos patalpose, Sausų tyrimų laboratorijoje (T.I, b.l. 16,17).

14. Iš atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojo L. Z., atsakingo už projekto parengimą, paaiškinimų nustatyta, jog jis buvo informuotas, kad UAB „Devold“ siekia Techninio projekto sprendinių griežtinimo (vidaus temperatūros mažinimu nuo 25°C iki 20°C). Nurodė, kad apie naują užduotį informavo atsakovą SIA „MIE Construction“. Atsakovas SIA „MIE Construction“ šią aplinkybę neigia vykusiu šalių susirašinėjimu. Atsakovai UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ nurodo, kad ieškovo užduoties pakeitimas nebuvo suderintas dėl paties ieškovo lėšų trūkumo gamyklos statybai, jam atsisakius šio reikalavimo, todėl techninis projekto sprendiniai nebuvo orientuoti į +20 °C vidaus temperatūros pasiekimą.

15. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovai tiesiog ignoravo ieškovo užduotį projektinei dokumentacijai dėl temperatūros sumažinimo. Be to, atsakovai nevykdė ir kitų įsipareigojimų: neįvertino papildomų šilumos šaltinių, neatsižvelgė į įrengimų, žmonių kiekį, ko pasekoje netiksliai apskaičiuoti šildymo, vėdinimo poreikiai. Taigi šiais veiksmais ieškovas nurodė, jog pasireiškė atsakovų veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnis).

16. 2013-07-30 buvo parengta Techninio projekto dalis: Šildymas vėdinimas ir oro byla (knyga) ŠVOK-1 KONDICIONAVIMAS (T.I, b.l.205-210). Jį parengė atsakovas UAB „Sweco Lietuva“. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog Pastato patalpų šildymo sistemos galios skaičiavimai yra atlikti, įvertinus savituosius šilumos nuostolius [W/ K] per išorines atitvaras, dėl lauko oro infiltracijos ir natūralaus vėdinimo, pagal STR 2.09.02:2005, 16.1. punkto nuorodą ir STR 2.09.04:2008 metodiką. Skaičiuojant patalpų šilumos nuostolius ir šilumos galios kiekius vėdinimo sistemų orui pašildyti, priimta lauko oro skaičiuotina temperatūra Panevėžyje šaltuoju metų laiku priimta -24 °C, atitinkanti entalpiją -22,8 kJ/kg (pagal RSN 156-94, 4.6. lentelės 17 punkto duomenis); šiltuoju laikotarpiu skaičiuotina lauko oro temperatūra 24,7 °C, atitinkanti entalpiją 52,7 kJ/kg. (T.I, b.l.214). Aiškinamojo rašto 1.3. punkte Patalpų oro vidiniai parametrai nurodyta: oro temperatūra nuolatinėse darbo vietose šaltuoju laikotarpiu turi būti 22 °C + 24 °C (1.3.1.1. punktas); oro temperatūra nenuolatinėse darbo vietose šaltuoju laikotarpiu turi būti 18 °C + 26 °C. Oro temperatūra nuolatinėse darbo vietose turi būti 22 °C + 28 °C šiltuoju laikotarpiu, o oro temperatūra nenuolatinėse darbo vietose turi būti 20 °C + 30 °C (1.3.1.2. punktas) (T.I, b.l.226). Pagal aiškinamojo rašto 1.3.2. punktą skaičiuotini patalpų mikroklimato oro parametrai gamybinės pastato dalies patalpose: Mezgyklos patalpoje (106) šaltuoju laikotarpiu turi būti +20 °C, šiltuoju laikotarpiu turi neviršyti +25 °C, santykinis drėgnis 65 % (max 80 %); lauko oro kiekis 4,7 m3/h 1m2 grindų ploto, Aklimatizacijos patalpoje (107) šaltuoju laikotarpiu turi būti +20 °C, šiltuoju laikotarpiu turi neviršyti +25 °C, santykinis drėgnis 65 % (max 80 %), lauko oro kiekis 9,4 m3/h 1m2 grindų ploto, Laboratorijoje / sausų procesų (117) šaltuoju ir šiltuoju laikotarpiu turi būti +20 °C, santykinis drėgnis 65%), lauko oro kiekis 3,6 m3/h 1m2 grindų ploto (T.I, b.l.228,229). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie parametrai priimti remiantis koncepciniu projektu, pagal HVAC 0002, 1 priedą bei technologine projekto užduotimi. Aiškinamasis raštas patvirtina ieškovo argumentą, jog Techniniame projekte nebuvo suprojektuota UNIFOG drėkinimo sistema, numatyta Techninio projekto projektavimo užduotyje HVAC 0002 (2.5), kurios 5.4.2. punkte buvo nustatytas jos reikalavimas.

17. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ veikė kaip subrangovas, todėl nurodė, kad atsakovų UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ solidariąją atsakomybę kildina iš delikto, siekdamas patraukti abu atsakovus teisinėn atsakomybėn, nes pripažįsta, jog pagal sutartinės atsakomybės nuostatas jis neturi reikalavimo teisės į subrangos darbus atlikusį UAB „Sweco Lietuva“.

18. Taip pat ieškovas kaip atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ deliktinės atsakomybės sąlygą nurodo tai, jog su šiuo atsakovu, kuris ir atliko visus faktinius techninio projekto rengimo darbus, buvo tiesiogiai bendrauta, išsakant reikalavimą dėl 20 °C vidaus temperatūros, tačiau jis neįvykdė pareigos parengti techninius sprendinius, dėl ko visos šios klaidos vėliau buvo perkeltos ir į išpildomąjį darbo projektą. Anot ieškovo, atsakovas UAB „Sweco Lietuva“, žinodamas apie savo pirminiame projekte padarytas klaidas, jų neištaisė, apie jas neinformavo, nepaisė ieškovo nurodymų darbiniam projektui, todėl pažeidė ne tik savo sutartinius įsipareigojimus pagal SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2012 m. lapkričio 5 d. sutartį, bet ir bendro įstatyminio pobūdžio įpareigojimą nedaryti trečiajam asmeniui, šiuo atvejui ieškovui, žalos įgyvendinat UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ 2012 m. lapkričio 5 d. Konsultavimo sutartį Nr. 12083, kartu su SIA MIE, todėl jų atsakomybė yra solidari. Atsakomybės solidarumą pagrindžia tarp šalių dėl to paties objekto – Pastato, techninio projekto rengimo susiklosčiusi „sutarčių grandinės“ situacija: (i) ieškovas ir SIA „MIE Construction“ bei (ii) SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“.

19. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentacija dėl atsakovų SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ solidariosios atsakomybės galimybės, tačiau pripažįsta, jog atsakovų atsikirtimas dėl susiklosčiusių SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ subrangos santykių, dogmatiškai analizuojant šiuos teisinius santykius atvirkštine seka pagal ieškovo nurodytą situaciją kaip „sutarčių grandinė“ paneigia deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos santykius, dėl ko atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį negalėtų būti patrauktas teisinėn atsakomybėn.

20. Tarp šalių nėra ginčo, jog UAB „Sweco Lietuva“, kaip faktinis techninio projekto rengėjas, aktyviai dalyvavo visuose darbiniuose susitikimuose su ieškovu, betarpiškai sprendė visus kylančius klausimus ir aptarinėjo projekto eigą, nors tarp šalių nebuvo sutartinių santykių. Atsakovo SIA „MIE Construction“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie tam tikrus svarstomus techninio projekto pakeitimus nebuvo informuotas, tame tarpe, dėl temperatūros. Byloje nustatyta, kad, nesant sutartinių santykių, atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ teikė konsultacijas Gamybos technologijos užduotyje projektavimui, siūlydamas tam tikrus parametrus užduotyje. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nepaneigė ieškovo argumento, jog jo pasiūlymu Gamybos technologijos užduotyje projektavimui buvo įtvirtinti tam tikri technologijų rodikliai: numatyta, kad Mezgyklos patalpoje šiluminė apkrova nuo įrangos bus 50kW o Garinimo patalpoje šiluminė apkrova nuo įrangos sieks 80kW.

21. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas, nurodydamas solidariąją atsakomybę bei sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijos atvejį šioje byloje, nurodo būtent atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ veikos neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp įrodinėjamos žalos. Tai parodo šie argumentai: 1) žala siejama su tuo, kad pradėjus vykdyti gamybinę veiklą, anot ieškovo, Pastato sistemos nefunkcionavo dėl neišpildytų tam tikrų reikalavimų ir parametrų (ieškinio 16 punktas), 2) dėl ko ieškovas raštu 2015 m. spalio 12 d. pirmą kartą kreipėsi į UAB „Sweco Lietuva“ su prašymu paaiškinti tam tikrus Pastate įdiegtus sprendinius. Taigi ieškovas aiškiai pripažįsta, kad atsakovu patrauktas SIA „MIE Construction“ nedalyvavo tikslinant ir keičiant užduoties reikalavimus ir parametrus, o ieškinio 17-23 punktai patvirtina, kad jo lūkesčių nepateisino UAB „Sweco Lietuva“ (raštai: ieškovo 2015 m. spalio 12 d. pretenzija, UAB „Sweco Lietuva“ 2015 m. spalio 29 d. atsakymas, ieškovo 2015 m. gruodžio 31 d. pretenzija, UAB „Sweco Lietuva“ 2016 m. sausio 21 d. atsakymas, ieškovo 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 13 d. raštai ir UAB „Sweco Lietuva“).

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ Pastato techninį projektą, o vėliau ir Pastato darbo projektą, rengė skaičiuodamas, jog išorės temperatūra vasaros metu neviršys 24,7 laipsnių (techninio projekto tekstinės dalies 12083-01-TP-ŠVOK. AR-3 dokumento (ieškinio priedas Nr. 5) 21-22 puslapiai). Tačiau ieškovas projektavimo proceso metu pakeitė parametrą ir projektavimo užduotyje nurodė (konceptualaus projekto 1.8 punktas, 5 puslapis) reikalavimą dėl 28,1 laipsnio. Teismo posėdžio metu UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojas, atlikęs projektavimo darbų organizavimą, L. Z. paaiškino, jog išorės temperatūra neveikia vidaus temperatūros, jei pastatą eksploatuoji pagal inžinierinius sprendinius.

23. Kilus ginčui tarp šalių dėl lauko temperatūros poveikio vidaus temperatūrai, atsakovui įrodinėjant, kad ieškovas negali tikėtis žemesnės vidaus temperatūros laikydamas atvirus langus, nesant ginčo dėl nuostolių eksploatuojant pastatą (CPK 12, 178 straipsnis), teismas sprendžia pasisakyti tik dėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl jam žalos padarymo fakto tuo, jog buvo nukrypta nuo projektinės užduoties. Kita vertus, ieškovas pats procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog projektuojant vėdinimo ir kondicionavimo sistemas patalpose svarbiausia yra įvertinti patalpose esančius šilumos šaltinius ir jų skleidžiamus šilumos kiekius (ieškinio 36 punktas). Taip pat teismas nevertina atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovo veiklai daroma žala jo paties veiksmais, naudojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą 25 proc., nes šalims atsisakius teismo ekspertizės negalima objektyviai nustatyti, kokiu pajėgumu ir per kokį laikotarpį turi veikti sistema, kad ji būtų atitinkanti energetinio efektyvumo parametrus.

24. Byloje nustatyta, jog ieškovas su UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ 2016 m. liepos 23 d. sudarė sutartį dėl atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ pateiktos projektinės dokumentacijos, jos atitikimo iškovo projektavimo užduotims, atsakovo pasiūlytų sprendinių pagrįstumo ir tinkamumo.

25. Ekspertų išvadose tiriant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą (sutrumpintai –ŠVOK) nurodyta, jog UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai pasirinko išeitines temperatūros pozicijas, taip pat nekvalifikuotai/aplaidžiai skaičiavo šalčio poreikį atskiroms patalpoms karštuoju sezono metu, o pasirinkti sprendiniai niekaip negali užtikrinti būtinos patalpų drėgmės. Būtent drėgmė, kaip nurodė ieškovas, turi esminę reikšmę jo veiklai. Taip pat ekspertai nurodė, jog lauko temperatūrai viršijus UAB „Sweco Lietuva“ nustatytą dydį (24,7 laipsnių), Pastatas pradeda dar labiau kaisti, nes vėdinimo bei šaldymo sistemos dėl netinkamai apskaičiuoto šalčio poreikio, ir toliau automatikai laikant, kad tiekiamas ne aukštesnis kaip 24,7 laipsnių oras, savo procesams naudoja žymiai karštesnį orą (nes nebeturi resursų šaldytam orui – resursai yra išnaudojami) ir tokiu būdu tik dar labiau didina ir taip dėl per mažo suprojektuoto šalčio poreikio nepakankamai atvėsintų patalpų orą.

26. Atsakovai šiai aplinkybei įrodyti prašė ieškovą pateikti sistemos automatikos fiksuotą parametrų istorijos įrašą. Ieškovas nurodė, kad įrašymo funkcija yra ištrinta, nes ji neveikė tinkamai. Tačiau teismas neturi pagrindo atmesti Ekspertų išvadą, kurioje nurodyta, jog kai kuriose patalpose UAB „Sweco Lietuva“ parengti projektiniai sprendiniai negali užtikrinti ieškovo projektavimo užduotyse numatytų reikalavimų ar užduotų rodiklių atitikmens. Nors atsakovai įrodinėjo, jog aukštesnė temperatūra pati savaime negali padaryti žalos nei ieškovo veiklai, nei žmonių sveikatai, tačiau aplinkybės dėl neigiamo drėgmės poveikio nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

Dėl mezgimo palapos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos

27. Kaip minėta, ieškovas projektavimo užduotyje techniniam projektui parengti nurodė, kad vasaros metu Aklimatizacijos ir Mezgimo patalpose temperatūra neturi viršyti 25 laipsnių. Patikslintoje projektavimo užduotyje (Gamybos technologijos užduotyje projektavimui) ieškovas sumažino pageidaujamą vasaros temperatūrą šiose patalpose iki 20 laipsnių. Nors atsakovai įrodinėja, kad toks ieškovo reikalavimas yra perteklinis ir brangiai kainuojantis, teismas tokius atsikirtimus atmeta, nes būtent užsakovas yra asmuo, kuris formuluoja savo užsakymą ir tik nuo jo valios priklauso finansinių išteklių skyrimas. Atsakovas, kuris yra vykdytojas, neturi teisės spręsti už darbų užsakovą dėl to, kas pastarajam būtų naudingiau, išskyrus nurodyti teisės aktų reikalavimus dėl užsakymo teisėtumo, būdamas tos srities profesionalu (CK 6.38 straipsnio 2 dalis).

28. Taip pat teismas sutinka su ieškovu argumentu, jog ieškovo pasirinkti ekspertai nenustatinėjo pačios temperatūros laipsniais ir dėl to išvados neformulavo. Ekspertų išvada nukreipta į tai, kad UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai įvertino šilumos šaltinius. Taigi ieškovas nereiškia reikalavimo vien dėl to, jog nėra užtikrinama pastovi 25 laipsnių temperatūra Aklimatizacijos ir Mezgimo patalpose, tačiau nurodo, kad dėl blogo vėdinimo sistemos veikimo įrenginių vietose faktinis šilumos išsiskyrimas nuo įrengimų yra 3,6 karto didesnis nei projektuotojo naudoti skaičiai, dėl to yra susidaręs net 129 kW šilumos perteklius, kuriam vėsinti UAB „Sweco Lietuva“ nenumatė jokių priemonių.

29. Atsakovas pateikė savo pasitelkto specialių žinių turinčio asmens išvadą, tačiau argumento, jog nuo įrenginių susidaro 129 kW šilumos perteklius, jis nepaneigė.

30. Ieškovas paaiškino, jog pradinėse projektavimo stadijose pabrėžė projektuotojams, kad Pastate bus vykdoma tekstilės gaminių gamyba, ruošimas, pakavimas ir pan., todėl kad tam tikrose patalpose turi būti užtikrinama itin tiksli santykinė drėgmė. Ieškovas projektavimo užduotyse nurodė, jog mezgimo patalpoje bus reikalinga atskira specialioji drėkinimo sistema UNIFOG, kuri palaiko nustatytą drėgmę patalpoje ir ją reguliuoja (Konceptualaus projekto 5.4.2 dalis).

31. Ekspertų išvadose nurodyta, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ neprojektavo ir nenumatė UNIFOG sistemos, o suprojektavo OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kameras, kurios bendrai aptarnauja ir Aklimatizacijos, ir Mezgimo patalpas. Ieškovas paaiškino, kad Mezgimo patalpoje nėra atskirai numatyti drėgmės jutikliai, todėl faktiškai sistema reaguoja tik į šios bendros sistemos ortakiuose esančią drėgmę, t. y. faktiškai Aklimatizacijos ir Mezgimo patalpos yra reguliuojamos vienodai ir atskirų parametrų jose išgauti yra neįmanoma technologiškai. Tai reiškia, kad ieškovas negali kontroliuoti Mezgimo palapos drėgmės parametrų. Tokiu atveju teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog ieškovas patirs išlaidas perprojektuojant esamą ŠVOK sistemą ir diegiant naujus sprendinius. Nors atsakovai UAB „Sweco Lietuva“ ir įrodinėja, kad SIA „MIE Construction“ įrodinėja, kad tokiu sprendimu nėra padaryta žalos, tačiau teismas atmeta tokius argumentus, kaip neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

32. Ieškovas nurodė, kad aukštos temperatūros garas padidina bendrą vėdinimo sistemoje esančią temperatūrą ir neleidžia pasiekti tų temperatūros lygių, kurie buvo numatyti ieškovo projektavimo užduotyse atskiroms patalpoms. Vėsinat patalpas, patiriamos didesnės šaldymo, oro kondicionavimo sąnaudos, nes yra reikalingi papildomi pajėgumai tokiam karštam orui atvėsinti. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nepateikė įrodymų, galinčių paneigti argumentų dėl didesnių sąnaudų ir/ar apskaičiavęs šalčio poreikį, kai reikia vėdinti orą papildomomis šaldymo priemonėmis. Ieškovas taip pat pagrindė aplinkybę, jog pasiekus reikiamą temperatūrą nebetenkama reikalingos drėgmės.

33. Nors atsakovai bando remtis argumentu, kad ieškovas neįrodė drėgmės poveikio tekstilės kokybei, teismas nurodo, kad šiai aplinkybei pagrįsti yra būtinas ilgas laikas ir kitokio pobūdžio ekspertinės žinios. Be to, šios aplinkybės įrodinėjamas atsakovų nurodytų būdu veiktų daugelio vartotojų teisių pažeidimą, o tai neatitiktų protingumo principo (CK 1.5 straipsnis).

34. Ieškovas nurodė, jog jis pageidavo UNIFOG sistemos, remdamasis kitų fabrikų veikimo patirtimi.

34. CK 1.4 straipsnis numato, jog civiliniai santykiai gali būti reglamentuojami pagal papročius. Nagrinėjamu atveju, mezgimas gali būti laikomas ta veiklos rūšimi, kurioje senai yra atrasti optimalūs tekstilės gamybos procesai.

35. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog UNIFOG sistema yra lygiavertė OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kamerų veikimui, o, jas įrengus, patalpų suskirstymas tampa nereikšmingas ir nereikia kiekvienai patalpai rengti atskirus sprendinius (CPK 178 straipsnis).

Dėl garinimo patalpos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos

36. Ieškovas nurodė, jog jis 2013 metais pakeitė gamybos technologijos užduotį, t.y. Garinimo patalpos sprendinius nuo 25 laipsnių iki 20 laipsnių. Paaiškino, jog atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ savo skaičiavimuose rėmėsi, kad Garinimo patalpoje bendras išsiskiriantis šilumos kiekis bus 99,56 kW. Tačiau atsakovas ne tik neatsižvelgė į pakeistus parametrus, bet ir neįvertino šilumos pritekėjimo dėl aukštesnės lauko temperatūros (t. y. neįvertino, kiek per Pastato sienas pritekės šilumos, esant lauke ieškovo užduotai 28,1 laipsnių temperatūrai), taip pat nebuvo įvertinta, kiek reikės papildomų vėdinimo pajėgumų tiekiant į patalpą lauko orą, kuris vasaros metu yra šiltesnis nei pageidaujama patalpos temperatūra (skirtumas yra 8,1 laipsnio (tarp 28,1 ir 20 laipsnių).

37. Ieškovas ekspertų išvada pagrindė, jog dėl nurodytų aplinkybių UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai apskaičiavo šilumos išsiskyrimą. Taip pat ekspertų išvadose yra nurodyta, jog atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Garinimo patalpoje technologinis garas sąveikaus su aplinkos oru ir dėl to jį taip pat šildys. Dėl šio efekto Garinimo patalpoje fiksuojamas papildomas 33,37 kW šilumos pritėkis, o dėl šilumos išsiskyrimo dėl garotiekio nuostolių, technologinio garo, darbuotojų ir apšvietimo yra 37 kartus mažesni nei faktiniai duomenys.

Dėl aklimatizacijos patalpos ir Sausų procesų laboratorijos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos

38. Ieškovas projektavimo užduotyje techniniam projektui parengti nurodė, kad vasaros metu sausų procesų laboratorijoje temperatūra neturi viršyti 20 laipsnių. Patikslintoje projektavimo užduotyje (Gamybos technologijos užduotyje projektavimui) šio rodiklio nekeitė. Vėdinimui šioje patalpoje UAB „Sweco Lietuva“ suprojektavo sistemą OTŠRK-7. Ekspertai nurodė, kad be šios laboratorijos sistema dar papildomai aptarnauja kelias kitas patalpas, t. y. į visas šias patalpas tiekiamas vienodos kokybės oras, jis vėliau ta pačia sistema paimamas, sumaišomas ir vėl grąžinamas. Ekspertai konstatavo, jog toks sprendinys neatitinka ieškovo pateiktai projektavimo užduočiai, kurioje numatyta, kad kiekviena patalpa turi turėti savo vėdinimo sistemą. Ieškovas įrodinėdamos žalos aplinkybę paaiškino, kad atsakovo projektiniai sprendiniai neleidžia pasiekti 20 laipsnių temperatūros, kuri buvo pageidaujama šioje patalpoje. Ieškovas šią aplinkybę pagrindė Ekspertų išvada, kurioje konstatuota, jog Laboratorijos patalpoje vasaros metu siekiant pasiekti 20 laipsnių temperatūrą yra reikalingi papildomi sprendiniai ir įrengimai. Tokiu atveju, sutinkama su atsakovu, jog tai paveikė ieškovui nuostolius dėl atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ veikos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

39. Ekspertų išvadose nurodyta, jog UAB „Sweco Lietuva“ suprojektavo Aklimatizacijos patalpoje OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kameras, kurios, kaip jau nustatyta, bendrai aptarnauja Aklimatizacijos ir Mezgimo patalpas. Tai paveikė tai, jog ieškovas negali atskirai reguliuoti drėgmės skirtingose patalpose, nes uždavus skirtingą santykinės drėgmės lygį šiose patalpose, dėl bendros jas aptarnaujančios sistemos santykinė drėgmė abiejose patalpose lieka daugmaž panaši.

40. Ieškovas nurodė, kad ekonomiškai nenaudingas yra kitas atsakovo sprendimas – į vėdinimo sistemos ortakius nukreipti suspaustą 151 laipsnio garą. Vėdinant orą papildomomis šaldymo priemonėmis kinta patalpos drėgmė (patalpa sausėja), todėl, pasiekus reikiamą temperatūrą, nebetenkama reikalingos drėgmės. Šią aplinkybę ieškovas įrodė ekspertų išvada. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad aukštos temperatūros garas padidina bendrą vėdinimo sistemoje esančią temperatūrą ir neleidžia pasiekti tų temperatūros lygių, kurie buvo numatyti ieškovo projektavimo užduotyse atskiroms patalpoms, optimaliomis sąnaudomis, o tai paveikia nuostolių atsiradimą.

41. Ieškovo duomenimis Sausų procesų laboratorijos patalpoje drėgmės svyravimai yra 47% - 87% ribose. Ieškovo buvo pageidaujama 65% drėgmė su 4-5% leistina paklaida (ieškinio priedas Nr. 7, psl. 3). Ekspertų išvadose nurodyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ drėgmei reguliuoti Sausų procesų laboratorijoje iš esmės suprojektavo tik elektrinį drėkintuvą. Ieškovas teisingai atkreipia dėmesį, kad Projektinėje dokumentacijoje atsakovas nenurodo tokio drėkintuvo charakteristikų, nepagrindžia konkretaus modelio poreikio. Ekspertizės duomenys rodo, kad toks įrenginys negali atlikti numatytos funkcijos ir neužtikrina reikalaujamos drėgmės patalpoje, todėl Ekspertų nuomone būtina perprojektuoti drėgmės reguliavimo sistemą šiose patalpose įdiegiant autonominius patalpos drėkintuvus ir sumontuojant tikslios kontrolės įrenginius. Teismo vertinumu, tokie veiksmai laikytina žala, padaryta netinkamai UAB „Sweco Lietuva“ projektiniais sprendiniais (CK 6.24 straipsnis).

42. Be to, ieškovas pageidavo 20 laipsnių nuo projektavimo darbų pradžios, suformuluodamas tokią užduotį. Vėsinant orą iki reikalaujamos 20 laipsnių temperatūros freonine vėsinimo sistema, patalpos drėgmė taip pat staigiai krenta, todėl, ekspertų paskaičiavimu, ieškovo pageidautas mikroklimatas (atitinkama drėgmė ir temperatūra) Sausų procesų laboratorijoje gali būti palaikomas tik įdiegus papildomas sistemas (autonominius patalpos drėkintuvus ir tikslios kontrolės įrenginius).

43. Atsakovai neigia nuostolių faktą ir dydį, tačiau neatsikerta į ieškovo argumentą, jog projektinės užduoties reikalavimas dėl mikroklimato (atitinkama drėgmė ir temperatūra) Sausų procesų laboratorijoje gali būti palaikomas kitais būdais, o ne įdiegus papildomas sistemas (autonominius patalpos drėkintuvus ir tikslios kontrolės įrenginius (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

44. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovams, kaip verslininkams, taikytina griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Taip pat ieškovas nurodė, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju privalu įrodyti: (i) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), (ii) žalą (CK 6.249 straipsnis), (iii) priežastinį ryšį tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) bei (iv) kaltę (CK 6.248 straipsnis) (kaltė yra preziumuojama).

45. Ieškovas atsakovui SIA „MIE Construction“ prašo taikyti sutartinę atsakomybę, o atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ – deliktinę, taip pat šiam asmeniui ir sutartinę atsakomybę pagal ieškovo ir SIA „MIE Construction“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytos Konsultavimo sutarties Nr. 12083 sąlygas.

46. Ieškovas nurodė, kad atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ neteisėta veika pasireiškė: veikimu neprofesionaliai dėl neįvertintų daugybės įvairių šilumos šaltinių patalpų viduje: technologijos, vamzdynų, kabelių, garo suvartojimo, šilumos pritekėjimo per konstrukcijas, šilumos efekto dėl ydingos drėkinimo sistemos (karšto garo, nukreipto į vėdinimo sistemos ortakius), taip pat šilumos perviršio, šilumos pertekliaus tiekiant lauko orą, kuris yra gerokai karštesnis (vasaros metu) nei pageidaujama patalpos temperatūra). Priežastinis ryšys su įrodinėjamais nuostoliais susijęs tuo, kad atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ suprojektuota šaldymo įranga yra nepakankama, todėl ieškovas privalės atlikti papildomus darbus ir instaliuoti papildomus šaldymo pajėgumus, kad pasiektų tą rezultatą, kuris buvo pateiktas su projektavimo užduotimis. Taip pat ieškovas nurodė, jog jo nuostoliai atsirado ir dėl netinkamai suprojektuotos drėkinimo sistemos, nes drėkinimo sistema yra netinkama ir negali patenkinti ieškovo poreikių: 1) nėra sudaryta galimybė reguliuoti drėgmės lygį atskirose patalpose pagal ieškovo pageidavimus; 2) neužtikrinamas drėkinimo sistemos veikimo efektyvumas optimaliomis sąlygomis.

47. Ieškovas nurodė, kad atsakovas SIA „MIE Construction“ prisiėmė atsakomybę už jos nusamdytų trečiųjų asmenų atliktus veiksmus (Sutarties I 9 straipsnis), todėl nustačius UAB „Sweco Lietuva“ atliktus neteisėtus veiksmus, jo veikos neteisėtumas traktuojamas kaip SIA „MIE Construction“.

48. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

49. Kasacinis teismas išaiškino, jog solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

50. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju solidarioji atsakomybė būtų galima, nustačius teisės pažeidimo sudėtį, dėl ginčo dalyko nedalumo, nes ieškovas atsakovų UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ veikos neteisėtumą kildina iš projektavimo darbų netinkamo atlikimo pagal tą patį Techninio projekto objektą.

51. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieškovo kontrahento atsakomybė gali būti nagrinėjama tik sutartinės atsakomybės normų: „<...> pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-520/2012). Principas, įtvirtintas CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, draudžia taikyti deliktinę civilinę atsakomybę tarp šalių esant sutartiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (non cumul (nekonkuravimo) taisyklė).

52. Ieškovas prašė taikyti teisės teorijos nuostatas dėl deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, remdamasis E. I. 2016 m. parengta daktaro disertacija, įrodinėdamas, jog atsakovams UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA „MIE Construction“ atsakomybė kyla tiek iš sutarties, tiek iš delikto.

53. Evelinos Ivanauskienės daktaro disertacijoje „Deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų konkurencija“ cituojama S. Selelionytės–Drukteinienės siūloma deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos sąvoka – tai situaciją, kuomet „tarp šalių egzistuojant sutartiniams santykiams viena iš šalių padaro sutarties pažeidimą, kuris taip pat laikytinas deliktu (25 p.).

54. Nagrinėjamoje byloje pagal S. Selelionytės–Drukteinienės deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos koncepciją deliktinės atsakomybės taikymas pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes būtų galimas už bendro pobūdžio rūpestingumo pareigų nevykdymą. Minėjoje daktaro disertacijoje nurodoma, jog būtent aplinkybė, kad deliktinės atsakomybės taikymas sutartiniuose santykiuose gali padėti išvengti ieškovui nepalankių sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų, yra vienas iš svarbiausių nagrinėjamos temos probleminių aspektų (Evelinos Ivanauskienės daktaro disertacija „Deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų konkurencija“, 2016 m., p. 27).

55. Nors daktaro disertacijoje cituojamas V. Mizaro straipsnis „Lietuvos deliktų teisės raidos aktualijos ir tendencijos“, kuriame autorius teigia „kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada – deliktinė civilinė atsakomybė, darytina išvada, jog Lietuvos įstatymų leidėjas pasisakė už civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimą, nes įstatymu sureguliuoti šių rūšių atsiradimo ir taikymo atvejai (Mizaras, V., supra note 19, p. 57), taip pat pateikiamas kasacinio teismo praktikos pavyzdys dėl panašios pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015), tačiau teismas pritaria pozicijai, jog nėra teisinio pagrindo neigti konkurencijos situacijos galimumą Lietuvoje.

56. Kaip minėta, CK 6.245 straipsnio 4 dalis suteikia galimybę įstatyme nustatyta tvarka taikyti deliktinę civilinę atsakomybę tarp šalių esant sutartiniams santykiams. Teisės teorijoje aiškinama, jog normų konkurencija yra sukuriama sąmoningai, vadovaujantis teisės politika (A. Vaišvila „Teisės teorija, Vilnius, Justitia, 2004, p. 293,294). Šiuo atveju, deliktinės atsakomybės, atsirandančios dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais, reglamentavimu, siekiama užtikrinti atsakomybės taikymą kaltam asmeniui. Tiek pareiga tinkamai vykdyti sutartį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), tiek pareiga nepadaryti žalos (CK 1.137 straipsnis), tiek prievolė atlyginti žalą kyla įstatymo pagrindu.

57. Bet kuriuo atveju, normų konkurencija pagal apimtį yra pripažįstama teisės doktrinoje, ir bendroji norma, jei ji sutampa bent iš dalies su specialiąja, turi būti taikoma. Šios taisyklės taikymas ir yra įrodytas Evelinos Ivanauskienės daktaro disertacijoje „Deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų konkurencija“. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui įrodžius atsakovų bendros rūpestingumo pareigos, kuri numatyta bendrojoje normoje, pažeidimą atsakovų deliktinė atsakomybė yra galima.

58. Reikšdamas ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo, asmuo gina savo teises, o ne deliktu pagrįstas teises bendrai. Ieškovas nurodė, kad buvo pažeistas jo lūkestis, kai atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nesuprojektavo ŠVOK sistemos taip, kaip jis buvo užakęs pagal konkrečius parametrus.

59. UAB „Sweco Lietuva“ 2015-10-29 rašte (T.I, b.l.56), skirtame ieškovui, nurodė, kad jis buvo atsakingas už nurodytas sutartis: a) tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA MIE „Construction“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytą sutartį dėl Objekto Techninio projekto parengimo; b) tarp užsakovo ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2014 m. liepos 7 d. sudarytą sutartį ir prie šios sutarties pridedamą reikiamų atlikti Techninio projekto pakeitimų sąrašą; c) tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Devold“ 2014 m. birželio 11 d. sudarytą sutartį dėl Techninio projekto vykdymo priežiūros ir Objekto statybos valdymo. Taip pat byloje nustatyta, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2015 m. balandžio 16 d. sudarė sutartį dėl techninio projekto pakoregavimo ir patvirtinimo, privalomosios ekspertizės organizavimo pakoreguotam projektui, statybą leidžiančio dokumento gavimą. Taigi techninio projekto korekcija nuolat vyko, o darbus vykdė UAB „Sweco Lietuva“. Atsakovas įrodinėja, jog Projektuotojo atlikti pradinio Techninio projekto keitimai ir/ar pildymai negali būti laikomi Projektuotojo darbo klaidomis, nes apie pradinio Techninio projekto pakeitimo poreikį reikiamą informaciją Užsakovas ir Rangovas turėjo jau Objekto statybos darbų rangovo konkurso metu.

60. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustato, kad: „6.2. techninis projektas – Projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, o pagal 6.3. punktą darbo projektas – Projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Taigi darbo projekto sprendiniai detalizuoja techninio projekto sprendinius ir būtent pagal darbo projektą yra vykdomi statybos darbai.

62. Projektavimo užduotyje Nr. 12083-PU-1 užsakovas ir rangovas susitarė, kad numatyti pradinio Techninio projekto pakeitimai bus įgyvendinami darbo projekte. Kaip minėta, ieškovas aiškiai nurodė, kad įrodinėjami darbo projekto trūkumai atsirado dėl Techninio projekto netinkamų sprendinių. Pagal tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir ŠIA MIE Construction 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytą sutartį, UAB „Sweco Lietuva“ nebuvo atsakinga už technologinę Techninio projekto dalį. Pagal šią sutartį UAB „Sweco Lietuva“ buvo atsakinga tik už technologinių sprendinių, kuriuos turėjo pateikti SIA MIE „Construction“, adaptavimą.

63. Iškilus ginčui dėl projektavimo darbų kokybės, atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ 2016-01-21 raštu atsakydamas į ieškovo pretenziją nurodė, jog SIA MIE „Construction“ perduodavo projektuotojui visas statytojo UAB „Devold“ užduotis ir nurodymus (T.1, b.l.65). Nors atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojas teismo posėdžio metu nurodė, jog be SIA MIE „Construction“ pavedimo neatlikdavo jokių darbų, tačiau vėliau patvirtino, kad kai kuriuose susitikimuose su užsakovu dalyvaudavo tik atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojai. Kita vertus, sutartą tiesioginį bendravimą tarp ieškovo ir UAB „Sweco Lietuva“ įrodo aplinkybė, kad pirmo susirinkimo tarp UAB „Devold“, SIA MIE „Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ metu (Žr. 2012-10-24 protokolo 1.10 p. Priedas Nr. 1) buvo bendrai sutarta, kad bus sukurta bendra projekto dokumentų talpinimo vieta („Sweco portal“). Todėl Techninio projekto dokumentai SIA MIE „Construction“„ ir jos konsultantams buvo teikiami per „Sweco Portal“ elektroninę duombazę. Minėta duombazė buvo suprogramuota ir siųsdavo automatinius pranešimus, kai tik būdavo įkeliami nauji failai.

64. Taigi „Sweco portal“ sukūrimas pagrindžia, kad užsakovas (ieškovas) buvo tiesiogiai konsultuojamas atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ ir jam, kaip faktiniam Techninio projekto rengėjui, buvo žinoma apie ieškovo norą dėl projektavimo užduoties pakeitimo. Taip pat teismas sprendžia, jog „Sweco portal“ sukūrimas paneigia atsakovo argumentą, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl veikimo išskirtinai per atsakovo SIA MIE „Construction“ rašytinius pavedimus. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ 2016-01-21 raštu patvirtino, jog dalis Techninio projekto sprendinių pakeitimų bei papildymų buvo atlikti užsakovo pageidavimu, pageidavimą išreiškiant ir aptariant susitikimų su projektuotoju metu ir užsakovo elektroniniais laiškais (T.I, b.l.66). Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog „Užsakovas įvairiomis formomis jau anksčiau buvo aiškiai išreiškęs savo sutikimą“ dėl aptartų Techninio projekto pakeitimų.

65. Kaip minėta, UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ parengė Inžinerinių sistemų audito ataskaitą (T.I, b.l.114-123), kurioje nurodyta, jog darbo projekto rengimui užsakovas pateikė naujus reikalavimus vidaus patalpų oro temperatūrai (vasaros-žiemos metu) – +20 C, tačiau rengiant darbo projektą šilumos pritėkiai ir vėsos poreikiai nebuvo projektuotojo perskaičiuoti ir nenumatyti atitinkami projektiniai sprendiniai užsakovo nurodytai gamybinių patalpų vidaus temperatūrai palaikyti. Ekspertai (tarp kurių buvo ir ŠVOK sistemų inžinierius) nurodė, jog techniniame projekte nebuvo išpildyta užsakovo užduotis dėl vėdinimo sistemų grupavimo pagal aptarnaujamas patalpas. Ekspertų išvadoje nurodyta, jog technologinių įrenginių sunaudojamas garas sąveikaudamas su patalpos oru sukuria šilumos pritekėjimus į aplinką, kurie įvertinami atsižvelgiant į patalpos oro kaitą, numatytą Techninio projekto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies dokumentacijoje.

66. UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ ekspertai nurodė, jog šilumos išsiskyrimai nuo technologijos nustatyti priimant, kad technologiniai įrenginiai veikia 100 % pajėgumu. Vadovaujantis gerosios praktikos gairėmis 2013 ASHRAE HANDBOOK – Fundamentais – instaliuota elektrinė galia technologijai gali būti prilyginta momentiniams šilumos išsiskyrimams (veikiant elektriniams varikliams ir kaitinimo elementams). Ši dedamoji turi būti interpretuojama kaip didžiausias galimas momentinis šiluminės energijos išsiskyrimas dėl technologinės įrangos veikimo.

67. Posėdžio metu atsakovų atstovai gynėsi argumentu, kad ŠVOK sistema veikia 25 proc. pajėgumu, todėl neužtikrinama ieškovo pageidaujama temperatūra dėl jo paties neveikimo. Teismas nurodo, kad, remiantis argumentais, išdėstytais ekspertizės akte, galima padaryti išvada, jog ŠVOK sistemos veikimas 100 proc. duotų dar didesnius šilumos srautus, o drėgmės reguliavimas, būtinas gamybos procesui, būtų dar labiau išbalansuotas. Tokiu atveju, teismas atmeta atsakovų argumentus, kad ieškovo nurodomi trūkumai galėtų būti išsprendžiami paleidus ŠVOK sistemą dirbti maksimaliomis apkrovomis (CPK 185 straipsnis).

68. UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ nurodė, kad atsižvelgiant į pasikeitusią (patikslintą užsakovo) darbo projekto techninę užduotį, pateiktą projektuotojui, atitinkamai turėjo būti pakoreguoti ir Techninio projekto sprendiniai. Apie reikalavimą dėl sumažintos temperatūros atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ buvo informuotas dar prieš Techninio projekto rengimo pabaigą. Taigi, jei ieškovo norimi parametrai būtų tinkamai, atsižvelgiant į bendrą rūpestingumo pareigą, UAB „Sweco Lietuva“ įvertinti ir savalaikiai pakeisti projektiniai sprendiniai, kuriuos, be kita ko, veikė pats atsakovas, tiekdamas konsultacijas, tai nebūtų reikėję vėlesnių Techninio ir darbo projekto pakeitimų, kurie ieškovo turėjo būti apmokėti kaip papildomi darbo kaštai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

69. Argumentas, jog ieškovas siekė taupyti lėšas ir ieškojo pigesnių sprendinių statybos procese, nereiškia, kad tai buvo susiję ir su ŠVOK sistemos sprendiniais (šią aplinkybę patvirtina 2018 kovo 23 d. teismo posėdyje pateikta UAB „Sweco Lietuva“ ir PST 2015 m. balandžio 16 d. sutartis prie kurios buvo pridėta 2014 m. liepos 11 d. UAB „Devold“ patvirtinta užduotis Nr. 12083-PU-1 parengti Techninio projekto pakeitimus, mažinančius statybos darbų kainą (2018 m. balandžio 16 d. paaiškinimų priedas Nr. 8), 02_MOM_2013 01 08_Vilnius protokolas, įrodantis, jog buvo siekiama taupyti priešgaisrinės sistemos įrengimui, 02_MOM_2012 11 08 protokolas, patvirtinantis taupymą įrengiant biokuro katilinę). Kita vertus, siekis užtikrinti pageidaujamą sistemos veikimą, ir dėl to vėliau sudaromos konkrečios sutartys dėl projektavimo sprendinių pakeitimų, įrengimų ir patalpų perdarymo reiškia, kad užsakovas buvo pajėgus apmokėti jam svarbius gamybos procesui patalpų įrengimus, įskaitant ir ŠVOK sistemą. Atsakovai negali spręsti už užsakovą dėl jam prioritetinių sričių veikimo užtikrinimo būtinumo. Be to, pagal paslaugų sutarčių nuostatas pareiga teikti paslaugas vykdoma atsižvelgiant į kokybinius kriterijus, kurie apima ir įpareigojimus veikti pagal profesinės veiklos ir praktikos reikalavimus, laikantis protingumo reikalavimus, labiausiai paisant kliento interesų (A. K. „Paslaugų sutartis – Lietuvos teisės naujovė“. Justitia, 2003, p. 2).

70. Kasacinis teismas nurodė, jog ginčui kilus iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių, taikomos juos reguliuojančios CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos. Remiantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Pažymėtina, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Šios teisinio reguliavimo nuostatos leidžia teigti, kad užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Remiantis CK 6.701 straipsnio 1 dalimi, užduotis rangovui pateikiama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. STR 1.05.06:2005 8.5 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo užduotis yra paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009).

71. Kaip minėta, teisės teorijoje nurodoma, kad paslaugų sutarčiai būdingas tam tikras paslaugų teikėjo savarankiškumas, kuris yra neapsiribojantis sutarties objektu. Paslaugų teikėjui dalis pareigų kyla įstatymo pagrindu iš bendrų rūpestingumo įpareigojimų, egzistuojančių tos profesijos keliamam standartui. Paslaugų teikėjas turi informuoti klientą apie savo žinias, patirtį, todėl dėl tiekėjo savo srities išmanymo (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu.

72. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad jis pasitikėjo atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ profesionalumu, todėl darbus, perduotus šalies kontrahento SIA MIE „Construction“, t.y. Techninį projektą, o vėliau jo pagrindu parengtą darbo projektą, priėmė nepatikrindamas, nes jų ir neišmanė, kadangi užsakovas yra kitos srities verslininkas. Tokiu atveju teismas atmeta atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ argumentą, jog jo atsakomybę šalina tai, kad jis yra perdavęs SIA MIE „Construction“, o SIA MIE „Construction“ yra priėmę visus Techninio projekto darbus kaip tinkamai atliktus, ką patvirtina 2013 m. gruodžio 19 d. Galutinį darbų perdavimo aktas, kuriame yra ir įrašas, kad SIA MIE „Construction“ „patvirtina, kad darbus priėmė ir pretenzijų neturi“ (2018 m. balandžio 16 d. paaiškinimų priedas Nr. 3).

73. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nurodo, kad jo darbo tinkamą atlikimą patvirtina Bendrosios ekspertizės 2013-08-29 aktas Nr. 156/1-13 (T.I, b.l.86). Akte yra nurodyta, jog Projektavimo užduotis patvirtinta SIA MIE „Consruction“ generalinio partnerio E. V.. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „DEVOLD“ 2013 m. pateikė Gamybos technologijos užduotis projektavimui iki Techninio projekto rengimo pabaigos (T.I, b.l. 16,17). Tai akivaizdžiai patvirtina, jog projektavimo darbai vyko ne pagal ieškovo Projektavimo užduotį.

74. Nors atsakovai UAB „Sweco Lietuva“ ir SIA MIE „Consruction“ nurodė, kad ieškovo 2013 m. užduotis nebuvo akceptuota, tačiau pagal šio sprendimo 70 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą atsakovams užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina būtent užsakovas. Taigi ieškovas patvirtino naują užduotį, ji privalėjo būti pagal šalių susitarimą patalpinta į „Sweco portal“, todėl argumentas, jog šalys iki galo nesusitarė dėl pakeistų parametrų, kai atsakovai nepateikė rašytinių dokumentų apie ieškovo 2013 m. užduoties atsisakymą ar leidimą jos nevykdyti, nepaneigia atsakovų atsakomybės.

75. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nurodo, jog tai, kad Techniniam projektui yra pritaręs ir UAB „Devold“ (ieškovo 2013-06-26 raštas Nr. 345 „Dėl techninio projekto sprendinių derinimo“ ir 2013-10-28 raštas „Dėl techninio projekto patvirtinimo“ (T.II, b.l.91)) jokiu būdu nepatvirtina, kad tarp UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Devold“ atsirado tiesioginiai teisiniai santykiai, nes atsakovas pateikė UAB „Devold“ Techninį projektą vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (STR „Statinio projektavimas“ 52 punktas „Projekto tvirtinimas – Statytojo pritarimas parengtam Projektui. Iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą, esant Projekto ekspertizės išvadai, kad Projektą galima tvirtinti [5.1], [5.23], privalo būti tvirtinamas: ypatingo statinio [5.21] ar statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, Techninis projektas ar Techninis darbo projektas, pakoreguotas pagal privalomąsias Projekto ekspertizės išvadas“).

75. Teismo vertinimu, jei atsakovas būtų laikęsis civilinių sutarčių reglamentavimo nuostatų, tai jis būtų darbus perdavęs SIA MIE „Construction“, kuris ir turėjo veikti pagal STR „Statinio projektavimas“ reikalavimus. Be to, dėl Techninio projekto parengimo 2012 m. spalio 24 d. buvo sudaryta Konsultavimo sutartis tarp ieškovo ir SIA MIE „Construction“, bet ne tarp atsakovo UAB „Sweco Lietuva“. Pagal 2012 m. spalio 24 d. sudarytos Konsultavimo sutarties 2 straipsnį šalių numatyta, kad jei šioje Sutartyje nebus nurodyta kitaip, bus vadovaujamasi Bendrosiomis konsultavimo sąlygomis KSE 1995. Konsultanto paslaugų apimtis – Parengti vadinamąjį Techninį projektą ir užtikrinti jo patvirtinimą atitinkamose institucijose. Tai sudarys galimybę pasirinktai statybos bendrovei ateityje gauti statybos leidimą. KSE 1995 pirmo priedo 2.1.3. punkte numatyta, kad klientas turi teisę prižiūrėti, kaip vykdomas pavedimas, ir duoti Konsultantui nurodymus dėl darbo vykdymo. Taigi ieškovas 2013 m. davė nurodymą dėl pasikeitusių parametrų, o atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ kaip konsultantas į tai neatsižvelgė. Be kita ko, byloje nėra įrodyta, kad apie pasikeitusią ieškovo Projektavimo užduotį atsakovas informavo kitą 2012 m. spalio 24 d. sutarties kontrahentą (SIA MIE „Construction“).

76. Šalių, t.y. UAB „Devold“ ir UAB „Sweco Lietuva“, kurios nesaistomos jokiais sutartiniais santykiais, susirašinėjimas dėl ieškovo konsultavimo ir projektinių sprendimų siūlymų, parodo, kad tarp jų susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos ieškovas vertino kaip veikimą laikantis profesinio standarto, reglamentuoją teisės aktais. Be kita ko, atsakovas dėl turimos patirties, žinių ir profesinių įgūdžių, veikdamas ieškovo naudai suteikė ieškovui lūkestį dėl ŠVOK sistemos pageidaujamų parametrų užtikrinimo Techniniame projekte.

77. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ argumentas, jog jis neatsižvelgė į 2013 m. užsakovo projektinės užduoties pakeitimus, nes projektinių sprendimo pakeitimo darbai būtų buvę neapmokėti, yra deklaratyvus. KSE 1995 pirmo priedo 2.2.1. punkte numatyta, kad konsultantas, pastebėjęs, kad daroma arba padaryta žala, apie tai nedelsdamas patikimu būdu informuoja Klientą siekdamas užkirsti kelią tolesnei žalai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių vyko derybos dėl papildomų darbų apmokėjimo (CPK 178 straipsnis).

78. Pagal KSE 1995 pirmo priedo 3.2.2. punktą konsultantas pagal sutartį ir šias Bendrąsias sąlygas atsako už žalą, Klientui sukeltą dėl Konsultanto klaidos ar aplaidumo. Kaip minėta, atsakovas SIA MIE „Construction“ nebuvo neinformuotas apie ieškovo 2013 m. reikalavimą dėl pasikeitusių parametrų. Konsultavimas ir projektinės užduoties rengimas neįėjo į 2012 m. spalio 24 d. Konsultavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Ieškovas prašo taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę pagal 2012 m. spalio 24 d. Konsultavimo sutarties ribas.

79. Teismas įvertindamas tai, kad SIA MIE „Construction“ įgyvendino 2012 m. spalio 24 d. Konsultavimo sutartimi numatytą objektą, t.y. ieškovas gavo Techninio projekto suderinimą ir atitinkamose institucijose ir statybą leidžiantį dokumentą, nenustatęs jo kaltės, kaip deliktinei atsakomybei būtino teisės pažeidimo sudėties elemento, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovo pasitelktų ekspertų išvadas jo veikos pagrindu žalos atsiradimas nėra nurodytas, sprendžia atmesti ieškovo reikalavimus šiam atsakovui nenustačius priežastinio ryšio su įrodinėjama žala (CK 6.247 straipsnis).

80. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).

81. Minėta kasacinio teismo praktika taip pat pagrindžia aplinkybę, jog SIA MIE „Construction“ negali atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, nenustačius jo kaltės dėl ieškovo lūkesčio pažeidimo.

82. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nurodė, kad veikė pagal 2011-09-12 Koncepcinį projektą, kurio 1.8. punkte nurodytos projekto įgyvendinimo sąlygos. Dėl šio argumento teismas nurodo, kad užsakovo 2013 m. pateikti raštu projektinės užduoties reikalavimai buvo suderinami su jam kaip darbų vykdytojui įstatyme keliamais reikalavimais, nekartodamas sprendimo 70, 72, 76, 78 punktuose nurodytų motyvų.

83. Byloje nustatyta, jog Pastato darbo projektą rengė atsakovas, remdamasis Konsultavimo sutartimi Nr. 14030, kuri sudaryta 2014 m. birželio 11 d. tarp UAB „Devold“ ir UAB „Sweco Lietuva“. Jos 4 straipsnyje numatyta, kad teikdamas paslaugas Konsultantas turės vadovautis patvirtintais techninio projekto dokumentais (Nr. 12083, 2013-07-19 A versija). Teismas nurodo, kad aplinkybė, kai 2014 m. birželio 11 d. dar teikiama sutartyje nuoroda į pradinę projektavimo užduotį, parodo paties ieškovo kaltę dėl rūpestingumo pareigos pažeidimo, tačiau tai nepaneigia atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ deliktinės atsakomybės už bendros pareigos elgtis rūpestingai su ieškovo teisėtu lūkesčiu dėl projektinių sprendinių pakeitimo įtvirtinimo Techniniame projekte.

84. Taigi byloje konstatuotina, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ Techninio projekto rengimo momentu buvo gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę rašytinę užsakovo užduotį projektavimo darbams. Pagal deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos doktrinos kontekstą pirmojo lygio taisyklės reiškia sutartinę pareigą ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareigą, kurias pažeidus taikomos antrojo lygio taisyklės, t.y. teisės normos, reglamentuojančios sutartinės ir deliktinės atsakomybės taikymą.

85. Siekdamas paneigti savo atsakomybę, atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ remiasi sutartiniais santykiais su bendraatsakoviu, nurodydamas, jog Sutarties II 9 punkte yra įtvirtinta, kad „Konsultanto atsakomybė yra apibrėžta Bendrųjų konsultavimo veiklos sąlygų (KSE 1995) 3.2. punkte“. Sutarties II 10 punkte yra įtvirtinta, jog „Nė viena Šalis neatsako už netiesioginius kitos Šalies nuostolius ar jos patirtą žala, jeigu jie atsirado ne dėl tyčinių veiksmų ar didelio aplaidumo“. Be to, anot atsakovo, prie Sutarties II pridėtose Bendrosiose konsultavimo veiklos sąlygose (KSE 1995), 3.2.3 punkte, yra įtvirtinta, kad „Konsultantas nėra atsakingas už žalą, atsiradusia dėl gamybos ar grynųjų pardavimų sumažėjimo ar laikino nutraukimo, kitokių pajamų praradimo ar pelno sumažėjimo nutraukus sutartį su trečiąja šalimi ar jos tinkamai neįvykdžius, arba už kita panašaus sunkiai numatoma pobūdžio žala ar galinčia kilti netiesioginę žala“.

86. Teismas sprendžia, jog konstatavus atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neatsižvelgiant į ieškovo 2013 m. projektavimo užduotį dėl parametrų pakeitimo ir kurie kilo iš bendros rūpestingumo pareigos pažeidimo, taikomos deliktinės atsakomybės nuostatos ir jos turi pirmenybę sutarinės atsakomybės atžvilgiu. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ dėl neatidumo neįtraukė pasikeitusių parametrų, gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę rašytinę užsakovo užduotį projektavimo darbams. Priešingai, byloje atsakovas nuosekliai tvirtino, kad į ją sąmoningai neatsižvelgė, negavęs atsakovo SIA MIE „Construction“ nurodymo. Kaip minėta, atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ nepateikė įrodymų, kad jis, kaip tos srities profesionalas, bent kreipėsi į SIA MIE „Construction“ (CPK 12, 178 straipsnis), todėl konstatuojamas teisės pažeidimo padarymas kaltais veiksmais, pasireiškusiais tyčia (CK 6.248 straipsnis).

87. Deliktinės atsakomybės atveju, nukentėjęs asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą, įskaitant negautas pajamas ir grynai ekonominio pobūdžio žalą. Nagrinėjamoje byloje lūkesčio interesas reikštų, kad ieškovui turi būti užtikrinta ta padėtis, kuri būtų, jeigu 2013 m. užsakovo užduotis projektavimo darbams būtų įvykdyta tinkamai, t.y. jis turi gauti tą naudą, kurią būtų gavęs. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginama ne tik reali žala (lot. lucrum cessans), bet ir negautos pajamos (lot. damnum emergens). Negauta nauda gali būti ir lūkesčių, ir tikrumo intereso elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008).

Dėl žalos dydžio

88. Kaip minėta, Techninio projekto Aiškinamasis raštas patvirtina ieškovo argumentą, jog Techniniame projekte nebuvo suprojektuota UNIFOG drėkinimo sistema, numatyta Techninio projekto projektavimo užduotyje HVAC 0002 (2.5), kurios 5.4.2. punkte buvo nustatytas jos reikalavimas. Aiškinamojo rašto 4 dalyje nurodyta, kad „šaltuoju ir šiltuoju laikotarpiais mezgykloje (106), aklimatizacijos patalpoje (105), lyginimo patalpoje (107) ir sukirpimo patalpoje (109) turi būti palaikomas santykinis drėgnumas 65 % (max 80 %). Šių patalpų oro drėkinimas numatytas per vėdinimo sistemas, naudojant garą 4 bar, 152 °C tiekiamą iš projektuojamos katilinės (žiūrėti projekto 12083-01-TP-TŠ dalį). Nuo drėkinimo sekcijos numatytas kondensato nuvedimas, sprendimas VN projekto dalyje. Aklimatizacijos patalpoje (105) papildomai numatytas elektrinis garintuvas sistema K-1.3, kuris veiks tuo atveju, jei vėdinimo sistema OTŠRK-1.1 (kuri aptarnauja ir mezgyklos patalpą (106) ir drėgmės reguliavimas bus vykdomas pagal šios patalpos (106) santykinį drėgnumą), neužtikrins patalpoje (105) reikiamos drėgmės. Laboratorijoje/sausų procesų (117) turi būti palaikomas santykinis drėgnumas 65 %. Šios patalpos drėkinimui numatytas elektrinis drėkintuvas, sistema K-7.2. Elektrinis drėkintuvas valdomas automatiškai iš mikroprocesorinio valdiklio, kuris integruotas drėkintuvo korpuse“ (T.I, b.l.247,248). Ieškovo pasitelkti ekspertai nustatė, kad šie projektiniai sprendiniai buvo nepakankami.

89. UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ nurodė, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ skaičiuodamas šilumos energijos pritėkį neįvertino įrenginių skleidžiamos šilumos. Ieškovas įrodinėja jam žalos padarymą ir tuo, kad atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ neatsižvelgė ir į būsimą gamybinių pajėgumų išplėtimą, kuris buvo numatytas ir įtvirtintas Gamybos technologijos užduotyje projektavimui (ieškinio priedas Nr. 7, psl. 5), t. y. ateityje įrengus papildomus įrengimus, garo sunaudojimas ir šilumos išsiskyrimai bus dar didesni, todėl bus reikalingas dar didesnis vėsos poreikis, siekiant Ieškovo nustatytų parametrų.

90. Tačiau UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ nurodė ir tai, kad šilumos išsiskyrimą į patalpas taip pat didina garo kondensato talpos, kurios yra įrengtos ne pagal projekto sprendinius. Transportuojant technologinį garą garotiekiu patiriami šilumos nuostoliai, kurie virsta vidiniais šilumos išsiskyrimais į patalpą, kurioje jie sumontuoti. Šilumos srautas nustatytas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintų (2007-05-05 Nr. 4-170 įsakymu) šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklių 3 priede nurodytą izoliavimo lygį, kurį užtikrinus - projektinis šilumos srautas dėl technologinio vamzdyno patiriamų nuostolių yra lygus 25W/m. Garotiekio ilgis nustatytas pagatechniniame projekte numatytus ilgius (bendras garotiekio ilgis 106 patalpoje- 39,5 m). Faktinės paviršių temperatūros buvo išmatuotos termovizoriumi.

91. UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ išaiškino, kad dėl nepakankamai izoliuotų technologinio garotiekio elementų (žr. pav. Nr. 1) patiriami papildomi šilumos pritėkiai į patalpas, kurie įvertinti atsižvelgiant į izoliuotų garotiekio vamzdynų paviršių temperatūras garotiekio funkcionavimo metu. Šilumos gamybos ir transformavimo Techninio projekto techninių specifikacijų skyriuje Nr. 7 pateikti bendrojo pobūdžio reikalavimai garotiekio izoliacijos medžiagoms, tačiau reikalavimų, kokie paviršiai ir kaip turi būti izoliuoti, minėtoje projekto dalyje nepateikti. Defektus dėl netinkamai įrengtos arba iš viso neįrengtos garotiekio izoliacijos, turi pašalinti rangovas.

92. Šios aplinkybės paneigia, jog ieškovo lūkesčiai yra pažeidžiami tik dėl ŠVOK sistemos netinkamo suprojektavimo. Ekspertai nurodė, jog buvo netinkamai įrengtos arba iš viso neįrengtos garotiekio izoliacijos, t.y. sistemos veikimo efektyvumą mažina ne projektuotojo darbo klaidos. Garo produktų surinkimui ieškovas įrengė garo kondensato talpas ne pagal projekto sprendinius. Tai paveikė, kad garo kondensatas yra surenkamas į savadarbius neizoliuotus surinkimo/vėsinimo indus, iš kurių neizoliuotais vamzdžiais kondensatas nuvedamas į nuotekų sistemą. Iš minėtų indų kondensatas atvirai garuoja per atvirus alsuoklius papildomai didinant patalpų vidaus oro temperatūrą. Sutvarkius garo kondensato grąžinimo sistemą, atitinkamai sumažėtų nenumatyti šilumos pritėkiai į lyginimo cecho patalpą bei išlaidos garo paruošimui. Tai sudaro pagrindą mažinti ieškovo prašomas priteisti sumas.

93. Atsakovai kritikuoja ekspertų išvadas, nurodydami, jog jos yra subjektyvios, parengtos pagal ieškovo nusiskundimus. Teismas iš dalies sutinka su tokiu argumentu, nes akte yra nurodyta, jog „Audito metu buvo gauta žodinė informacija iš užsakovo, kad šiose patalpose, esant didesnei nei 24 C temperatūrai, turi būti stabdoma dalis technologinės įrangos (T.I, b.l.116). Šiai aplinkybei patvirtinti į bylą nėra pateikta specialių žinių turinčio asmens techninių duomenų fiksacijos su fizikos moksle numatytu pagrindimu. Ieškovas turi įrodyti ieškinį (CPK 12,13 straipsniai), esant dispozityviai bylai.

94. Kita vertus, ieškovo aktyvūs veiksmai, kuriais, sudarant sutartis, buvo siekiama atlikti Techninio projekto pertvarkymo darbus (T.I, b.l.76-80), netiesiogiai įrodo, jog patalpose, esant didesnei nei 24 C temperatūrai, gamykla negali veikti pilna apkrova, t.y. labiau tikėtina, kad turi būti stabdoma dalis technologinės įrangos (CPK 185 straipsnis). UAB „DEVOLD“ 106-Mezgimo ir 107-Lyginimo cechų apšvietimo ir įrangos elektros energijos vartojimo matavimų protokolas (T.I, b.l.124–142) įrodo, jog ekspertai, siekiant pagrįsti duomenis, atliko matavimus ir aritmetiniais skaičiavimais, kurie leido objektyvizuoti išvadas ir įvertinti užsakovo teiginį, kad reikia stabdyti dalį įrenginių, temperatūrai viršijus 24 laipsnius šilumos, šią aplinkybę patikrino. Be kita ko, tai patvirtina ir aplinkybę, jog ieškovas dėl turimos ilgametės patirties audinių verpimo srityje suvoktai ir valingai 2013 m. pakeitė (patikslintą) gamybos technologijos užduotį, sumažinant temperatūros parametrą. Neprotinga būtų manyti, jog ieškovas tiesiog sugalvojo tikslinti užsakovo pateiktą (patikslintą) gamybos technologijos užduotį, kai derėjosi su statytojais dėl bendrų statybos kaštų sumažinimo (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad pradiniame Techniniame projekte buvo numatyti temperatūros parametrai pagal ieškovo parengtą užduotį, kuri suformuluota konsultuojant projektuotojui, t.y. atsakovui UAB „Sweco Lietuva“.

95. Ekspertai nurodė, jog norint, kad gamybinėse patalpose būtų galima užtikrinti reikiamus mikroklimato parametrus (patalpose palaikyti +20 °C temperatūrą ir 75 % drėgmę), reikia modifikuoti esamas vėdinimo sistemas, kurios vėsina šias patalpas. Tačiau toks modifikavimas būtų neracionalus sprendimas, todėl, įvertinus sumontuotos įrangos technines galimybes ir nustatytos vėsos poreikį, pasiūlyta: trūkstamos vėsos kiekį į 106 ir 107 patalpas įleisti vietiniais oro vėsintuvais, oro vėsintuvams suprojektuoti vandeninę šalčio mašiną, įvertinti gamybos išplėtimo poreikį ir projektuojant naują vėsinimo sistemą numatyti vėsinimo sistemos išplėtimo galimybę. Šiuo metu Mezgyklos patalpoje sumontuota 30 mezgimo mašinų. Ieškovas šias išlaidas priskyrė prie defektams pašalinti atliktinų statybos darbų, kurių preliminari vertė lygi 319 100 eurų.

96. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“, siekdamas atsikirsti į ieškovo reikalavimą, pasitelkė ekspertą. L. U. 2017-11-03 parengė aktą (T. XI, b.l.68-86), kuriame nurodė, jog Techniniame projekte nurodyti vidaus temperatūros parametrai šaltuoju metu – 20,0°C ir šiltųjų metu – 25,0°C atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ kur nurodoma, kad šaltuoju metu nuolatinėse darbo vietose oro temperatūra turi būti 20–24°C, šiltuoju – 21–28°C (T. XI, b.l.88). Teismas nurodo, kad dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Tačiau atkreipia dėmesį, jog tai, kad vidaus temperatūrų parametrai atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus, nekeičia ieškovo valios turėti aukštesnį temperatūros standartą.

97. L. U. nurodė, kad ieškovas galėjo pastebėti neatitikimus Techniniame projekte prieš priimdami darbus, nes UAB „Devold“ koregavo dalį parametrų (t.y. vidaus patalpų temperatūros parametrus) atnaujintoje vienašališkai pasirašytoje projektavimo užduotyje. Teismas nurodo, kad tai subjektyvi eksperto nuomonė, priimta asmeniškai neapklausus už projekto priėmimą ir jo rengimo koordinavimą atsakingus asmenis. Tai yra tokia išvada nepatikima. Siekiant nustatyti ieškovo kaltę (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, numatanti pagrindus, kai civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ir atleidžiama nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų), būtina ištirti subjektyvųjį teisės pažeidimo sudėties elementą. Nagrinėjamu atveju, L. U. šių aplinkybių netyrė. Be to, dokumentas „Gamybos technologijos užduotis projektavimui“) buvo rengta atsakovo, kurio darbuotojai siuntė galutinį šios pakoreguotos užduoties variantą tvirtinti UAB „Devold“. Minėtas aplinkybes patvirtina pridedama elektroninė korespondencija (T. XII, b.l.20). Teismas sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad tokie atsakovo veiksmai galėjo suformuoti teisėtą lūkestį, jog bus atsižvigta į 2013 m. pakeitimus.

98. Pažymėtina ir tai, nors atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ siekia įrodyti savo veikos teisėtumą argumentu, jog jo atlikti darbai atitinka Koncepciniame projekte užduotus parametrus. Tačiau jo paties pasirinktas ekspertas nustatė, kad taip nėra. Nustatyti neatitikimai Techniniame projekte nuo Koncepcinio projekto: Koncepciniame projekte buvo nurodyta palaikyti drėgmę mezgimo (Nr. 106) patalpoje su UNIFOG sistema. Techniniame projekte buvo nustatyta, kad drėgmę patalpoje galima palaikyti su vėdinimo kamerų drėkinimo sekcijomis (dvi oro kondicionavimo sistemos OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2), kurios yra naudojamos patalpai šildyti, vėsinti, vėdinti ir drėkinti. Dėl šio pakeitimo suderinimo su ieškovo nėra. Taigi atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ negali remtis, kai faktinės aplinkybės jam nepalankios, Koncepciniame projekte užduotais parametrais, o kai nepalankios – juos ignoruoti, sakant, kad vienašališkai pakeisti parametrai užtikrina ieškovo lūkesčius, nors į juos neatsižvelgta. Pažymėtina ir tai, kad L. U. teiginį, jog OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 sistemos gali pilnai užtikrinti patalpoje skaičiuotiną/reikalingą drėgmę leistinose ribose be papildomos drėkinimo sistemos UNIFOG, kuri Techniniame projekte buvo įvertinta kaip perkeltinė sistema, išdėsto be jokio matematinių skaičiavimų patikrinimo. Tokiu atveju, teismas atmeta šią išvadą, kaip nepatikimą (CPK 185 straipsnis).

99. L. U. taip pat nustatė, jog lauko oro parametrai Techniniame projekte buvo priimti remiantis ne Koncepciniu projektu (28,1°C), o Lietuvoje galiojančiomis normomis RSN „Statybinė klimatologija“ (24,7°C). Byloje nėra įrodyta, kad pakeistas parametras buvo pasirašytinai suderintas su ieškovu. Tai, kad pakeisti parametrai buvo suderinti tarp SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“, neeliminuoja CK 6.701 straipsnyje įtvirtintos taisyklės – pakeitimą suderinti su užsakovu UAB „Devold“.

100. L. U. mano, jog minimaliais teisės aktų reikalavimais parengtas projektas nesukelia jokios realios žalos, o jo pakeitimai turėjo būti suderinti tik su SIA „MIE Construction“ (T.XI, b.l.92). Teismas tokią išvadą atmena, nes ji neatitinka ieškovo raštu išdėstytos pozicijos ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, jog ieškovas neturėjo tikslo taupyti ŠVOK sistemos sąskaita ir jo netenkino minimalūs standartai.

101. Tai, kad Remiantis HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ šaltuoju metu nuolatinėse darbo vietose oro temperatūra turi būti 20–24°C, šiltuoju – 21–28°C, todėl numatyta patalpos temperatūra (25±2°C) patenka į normines ribas, nereiškia atsakovo teisės keisti ieškovo siekį dirbti vasarą esant patalpose 28°C. Maksimali riba yra nustatyta kaip leistina, bet tai nereiškia, kad ji atitinka komforto pojūtį, kurio galėjo siekti ieškovas (T.XII, b.l.4). Be to, sutinkama su ieškovo pastaba, kad remdamasis higienos norma HN 69:2003, ekspertas daro klaidingas išvadas: minėtos normos 1 lentelė nurodo, kad IIa ir IIb kategorijos darbams (būtent tokioms kategorijoms priskiriami darbai Mezgimo ir Lyginimo patalpose) komforto temperatūra šaltuoju metu yra 17-20°C, o šiltuoju – 20-23°C, todėl nėra suprantama, kodėl dėstomojoje dalyje ekspertas nurodo gerokai didesnius dydžius (T. XII, b.l.3). Ekspertas nurodė, kad Mezgimo patalpoje Nr. 106 įrengta Terrot mezgimo mašina gali būti eksploatuojama nuo +5°C iki +40°C temperatūroje (drėgmei reikalavimų nekeliama), Orizio +5°C iki +34°C temperatūroje, Mayer&Cie. mezgimo ir kitoms mašinoms specialių reikalavimų darbo sąlygoms nėra pateikta arba nurodyta, kad jų darbinė temperatūra gali būti nuo +15°C iki +40°C; (T.XI, b.l.93). Tačiau leistinų ribų nurodymas nereiškia mezgimo mašinų faktinės darbo patikros UAB „Devold“ priklausančiose gamyklinėse patalpose. Taigi ši išvada nepaneigia ieškovo faktinės aplinkybės, kad dalis įrenginių turi būti stabdoma.

102. L. U. nurodė, jog Pastovios temperatūros palaikymas be tolerancijos (pvz. ± 2°C) yra sunkiai įgyvendinamas ir gali būti užtikrinamas tik taikant kompleksinius inžinierinius ir technologinius sprendinius apribojant oro, drėgmės ir temperatūros srautų judėjimą patalpoje(-se). Praktikoje temperatūros be minimalios tolerancijos užtikrinti nėra įmanoma. Norint apriboti temperatūrų svyravimą dėl pvz. durų ar vartų atidarymo, turi būti iš esmės keičiama gamybos technologija (atsisakyta produkcijos ir žaliavų pakrovimo iš lauko, atsisakyta langų lauko atitvarinėse konctrukcijose, prieš įeinant į patalpas turi būti numatyti tambūrai su viršslėgiu ribojant oro srautų judėjimą tarp patalpų ir kiti sprendimai). Teismas atkreipia dėmesį, jog šie eksperto nurodyti sprendiniai priklauso nuo projektuoto. Antstolis A. N. nurodė, kad jis fiksuoja aplinkybes dėl atidarytų langų. Tačiau, jei yra žmogiškasis faktorius, kurį ieškovas gali kontroliuoti užsakydamas 20 laipsnių temperatūrą neatidaromais langais, projektuotojas ir turi parengti tokį projektinį sprendimą. Be to, ieškovo ekspertai nurodė, kad temperatūros palaikymas svyruoja 8 laipsniais, o ekspertas L. U. nurodė, jog protinga ± 2°C tolerancija.

103. L. U. nustatė, kad remiantis JAV galiojančiomis rekomendacijomis – „ASHRAE Handbook“ mezgimo patalpoms rekomenduojamos vidaus patalpų oro sąlygos – temperatūra 24±1,0°C, drėgnis – 45-65 ±10%. Vėdinimo įrangą pramonės pastatams gaminanti įmonė „Nortec“ savo rekomendacijose nurodo, kad patalpose, kur vyksta vilnos mezgimas ir kirpimas turi būti užtikrinamos šios sąlygos – 24-27°C, drėgmė 60-85%. Knygoje „Woollen Spinning, Weaving, Knitting, Dyeing, Bleaching and Printing Technology Handbook“ kurios autorius yra NPCS Board of Consultants & Engineers nurodyta, kad rekomenduojamas drėgnis gaminant produkciją iš vilnos turi būti – nuo 50 iki 55% (priklausomai nuo proceso drėgnis gali būti ir iki 80%), o vidaus patalpų temperatūra – 75-80°F (t.y. 23,8-26,7°C). Ekspertas priėjo išvados, kad patalpose, kur vyksta procesai susieti su mezgimu iš vilnos turi būti užtikrinti šie parametrai – temperatūra turi sudaryti apie 24-27°C; drėgnis – apie 55-75% (T.XI, b.l.96).

104. Teismas negali vertinti šių duomenų, nes neturi specialių žinių, o šalys teismo ekspertizės atsisakė. Kita vertus, L. U. nurodė įrenginių veikimo ir vilnos mezgimo ir kirpimo parametrus, nepagrįsdamas, ar klimatinės sąlygos Lietuvoje atitinka jo nustatytas aplinkybes JAV ir vadovėlių nurodytus kriterijus.

105. Ekspertas L. U. vertino Faktinių aplinkybių konstatavimo metu 2017-06-23 fiksuotus Pastato priežiūros sistemos parodymus (angl. BMS): Mezgimo patalpą aptarnaujančios įrangos faktinis apkrovimas sudaro apie 25% projektinio našumo; Lyginimo patalpą aptarnaujančios įrangos faktinis apkrovimas sudaro apie 50% projektinio našumo. Jo nuomone, kad net ir esant visiškam suprojektuotų ir instaliuotų įrenginių apkrovimui, projektiniai sprendimai neleistų pasiekti UAB „Devold“ vienašališkai pasirašytoje patikslintoje užduotyje nurodytų (pageidaujamų) vidaus patalpų temperatūrų ir drėgmės nepriklausomai nuo lauko oro parametrų. Tokia išvada pagrįsta tuo, kad UAB „Sweco Lietuva“ skaičiavimuose vertino RSN „Statybinė klimatologija“ nurodytus duomenis. Norint nepriklausomai nuo išorės temperatūros išlaikyti vidaus patalpų pageidaujamus temperatūros ir santykinės drėgmės parametrus skaičiavimuose turi būti vertinami ne Koncepciniame projekte (28,1 °C) ar remiantis RSN „Statybinė klimatologija“ UAB „Sweco Lietuva“ projekte nurodyti lauko parametrai (24,7°C), bet temperatūros ir drėgmės maksimumas, būdingas Panevėžio vietovei, t.y. 33,7°C.

106. Teismas nurodo, kad ši eksperto išvada: pirma, paneigia UAB „Sweco Lietuva“ argumentus dėl ieškovo kaltės tyčios forma, t.y., kad ŠVOK sistema nepaleidžiama veikti 100 proc., nes pagal ekspertą projektiniai sprendimai vis tiek neleistų pasiekti UAB „Devold“ vienašališkai pasirašytoje patikslintoje užduotyje nurodytų parametrų; antra, būtent UAB „Sweco Lietuva“ pareiga buvo atskleisti šią aplinkybę UAB „Devold“ ir nurodyti, kad norint nepriklausomai nuo išorės temperatūros išlaikyti vidaus patalpų pageidaujamus temperatūros ir santykinės drėgmės parametrus skaičiavimuose turi būti vertinami ne Koncepciniame projekte (28,1 °C) ar remiantis RSN „Statybinė klimatologija“ UAB „Sweco Lietuva“ projekte nurodyti lauko parametrai (24,7°C), bet temperatūros ir drėgmės maksimumas, būdingas Panevėžio vietovei, t.y. 33,7°C.

107. Ekspertas L. U. taip pat pateikė išvadą dėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ Techninio projekto sprendiniai pažeidė jo lūkesčius dėl ŠVOK sistemos veikimo, kai Pagal Techninio projekto techninę specifikaciją numatyta privaloma 20% atsarga (rezervas) vėdinimo įrenginių šildymo ir šaldymo sekcijų galingumui. Anot eksperto, šildymo ir šaldymo sistemos numatomos su atsarga tam, kad iš dalies galima būtų kompensuoti vėsinimo arba šildymo poreikį atvejais, kai pvz. lauko oro temperatūra viršija skaičiuotiną arba neilgam laikotarpiui pasikeičia technologiniai procesai, dėl ko išsiskiria didesnis šilumos kiekis. Jei patalpų sistemų parametrų palaikymui nėra atsargos, tai mažėja galimybės pasiekti patalpose pageidaujamą temperatūra. Teismo vertinumu, ši aplinkybė sudaro galimybę spręsti dėl ieškovo lūkesčio pažeidimo.

108. Ekspertas L. U. nurodė, kad negalėjo pasisakyti tam tikrais klausimais, nes UAB „Devold“ nepateikė dokumentacijos. Teismas nurodo, kad ieškovas prašė bendradarbiauti UAB „Sweco Lietuva“ ir kartu spręsti ekspertizės klausimą tiek iki teismo, tiek teisminio ginčo nagrinėjimo metu, tačiau UAB „Sweco Lietuva“ atsisakė. Tokiu atveju įrodinėjamas dokumentų nepateikimo faktas negali būti vertinamas atsakovo naudai, nes nenustatytas ieškovo nebendradarbiavimo faktas kaip toks. Ieškovas patvirtino, jog visa gamybinė įranga instaliuota tokia, kokia buvo suderinta su UAB „Sweco Lietuva“ ir kokia buvo numatyta projektavimo užduotyse. Eksperto minimame elektroniniame laiške (2012-12-05 taip pat minima būtent ta įranga, kuri buvo vėliau instaliuota) (T.XII, b.l.10).

109. Ekspertas priėjo išvados, kad pagal UAB „Sweco Lietuva“ parengtą projektą davikliai turėjo būtį įrengti apytiksliai 1,7 m aukštyje, todėl netinkamame aukštyje sumontuoto daviklio fiksuojama temperatūra turėtų būti 10-12°C aukštesne nei temperatūra darbo zonoje. Vertinant šį faktą darytina išvada, kad vėdinimo įrenginių paduodama temperatūra į patalpą turėjo būti žymiai žemesne, nei to reikalaujama patalpos parametrams palaikyti ir žmonių darbo zonoje mikroklimatui užtikrinti. Rezultate dėl netinkamo paduodamo oro parametrų UAB „Devold“ galėjo nuspręsti pereiti nuo automatinio prie rankinio vėdinimo sistemos reguliavimo.

110. Teismas nurodo, kad aplinkybę, jog yra išjungta vėdinimo įrenginių automatika, pripažįsta ir ieškovas. Tačiau tai nekeičia prieš tai eksperto nurodytos išvados, jog net ir esant visiškam suprojektuotų ir instaliuotų įrenginių apkrovimui, projektiniai sprendimai neleistų pasiekti UAB „Devold“ vienašališkai pasirašytoje patikslintoje užduotyje nurodytų (pageidaujamų) vidaus patalpų temperatūrų ir drėgmės parametrų. Taigi, kaip bebūtų sumontuoti davikliai, tai neveiktų ginčo esmės. Lygiai taip pat, kaip išvada, jog remiantis UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ ataskaitoje pateiktomis nuotraukomis (3.16.1 pav.) ir situacijos aprašymu, sausų tyrimų laboratorijoje drėkintuvas buvo sumontuotas ne pagal Darbo projektą, t.y. ne projekte nurodytoje vietoje, o ant tos pačios sienos greta kondicionieriaus. Arba išvada, jog faktiniai sprendimai (laboratorijos patalpoje duryse įrengtos oro pertekėjimo grotelės ir atviros gretimos patalpos durys) neatitinka Darbo projekto sprendinių bei eksploatavimo reikalavimų.

111. Ekspertas L. U. taip pat sprendė, ar projektavimo užduotyse (tiek techniniam projektui, tiek darbo projektui rengti) yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pageidaujama temperatūra ir santykinė drėgmė atskirose patalpose. Ekspertas tyrė Sutartyje tarp SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ nustatytus šalių įsipareigojimus, kurios šalimi nebuvo ieškovas. SIA „MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sutartiniai tarpusavio įsipareigojimai neveikia ginčo objekto nagrinėjamoje byloje. Nors ekspertas nustatė, kad Techninio projekto rengimui statytojo reikalavimai dėl temperatūros ir drėgmės atskirose patalpose buvo aiškiai nurodyti projektavimo užduoties priede „Koncepciniame projekte“, tačiau byloje jau buvo nustatyta, kad vienu atveju atsakovas nukrypimus nuo Koncepcinio projekto laiko savaime suprantamais, kitu atveju – vertina prieš ieškovo interesus. Tokiu atveju lygiai šiais argumentais atmetama eksperto išvada dėl 19 klausimo.

112. Ekspertas L. U. priėjo išvados, kad šiltuoju sezonu oro temperatūra gamybinėse patalpose viršija užsakovo nurodytą temperatūrą, t.y. 20°C, dėl 3.12 ir 3.14 skyriuose išvardintų neatitikimų teisės aktams bei skirtumų tarp užsakovo UAB „Devold“ pageidaujamų temperatūrų (Koncepciniame projekte buvo nurodyta +25°C vidaus patalpų temperatūra, o vėlesnėje vienašališkai UAB „Devold“ pasirašytoje užduotyje +20°C). 3.12 skyriuje ekspertas nustatė, kad sumontuoti įrenginiai (technologiniai įrenginiai ir jų parametrai, numatyti mezgimo patalpoje) skiriasi nuo Techniniame projekte vertintų technologinių įrenginių ir jų parametrų, todėl tikėtina, kad skiriasi ne tik technologiniai įrenginiai, bet ir šilumos išsiskyrimas nuo jų. Ši išvada laikoma nepatikima, nes prieš tai ekspertizės akte buvo nurodyta, jog ieškovas dėl šios dalies klausimų nepateikė visos dokumentacijos. Ekspertizės 3.14 skyriuje ekspertas nustatė, kad vėdinimo įrenginių eksploatacija neatitinka Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Šią išvadą patvirtino ir ieškovo ekspertai. Tačiau, kaip minėta, tai nekeičia bylos esmės, nes ekspertas L. U. jau yra nurodęs, kad suprojektuoti ir instaliuoti įrenginių apkrovimai, projektiniai sprendimai neleistų pasiekti UAB „Devold“ patikslintoje užduotyje nurodytų (pageidaujamų) vidaus patalpų temperatūrų ir drėgmės parametrų.

113. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovu argumentu, kad ekspertas klaidinai nurodo ieškovo kaltę dėl įrangos ne pagal projektinę dokumentaciją įrengimo. Eksperto išvada klaidinga, nes ekspertas visiškai neanalizuoja įrangos parinkimo klaidų, pvz., kai UAB „Sweco Lietuva“ vietoje projektavimo užduotyje nurodytos UNIFOG drėkinimo įrangos nusprendė įdiegti garo pagrindu veikiančią drėkinimo (T. XII, b.l.4). Pažymėtina ir tai, kad Ekspertizes akte iš esmės nepaneigiami ieškovo UAB „Devold“ eksperto skaičiavimai ir išvados. Kaip minėta, ekspertas nepateikia jokie skaičiavimų ir jais nepagrindžiamos daromos išvados.

114. Taip pat ekspertas nurodė, kad veikimo metu skalbimo mašina šalina orą, o vėdinimo sistemai veikiant ne automatiniu režimu oras nėra kompensuojamas, todėl oras skverbiasi iš gretimų patalpų ir lauko per atvirus langus. Teismas sutinka su ieškovo pastaba, jog ši išvada kelia pagrįstų abejonių, nes vienos skalbimo mašinos darbas negali būti priežastimi, kodėl neužtikrinami pageidautini parametrai gretimose (ir ne tik) patalpose (T. XII, b.l.15).

115. Įvertinus ekspertų rekomendacijas, teismas sprendžia, jog Techninio projekto sprendiniai nebuvo pakankami ieškovo veiklos vykdymui pagal jo lūkesčius. Ekspertai nenurodė, kad izoliavus technologinio garotiekio elementus ieškovas galės dirbti vystant gamybą be trukdžių, t.y. esant pradiniame Techniniame projekte numatytai temperatūrai, ji nebus viršyta dėl vidaus įrenginių darbo ir/ar kitų priežasčių.

116. Net jei laikytume, kad ieškovas neatliko visų būtinų formalių veiksmų ir nepatikrino, jog 2013 m. pakeista gamybos technologijos užduotis būtų numatyta Techniniame projekte, negalima spręsti dėl jo kaltės tyčios forma. Atsakovas nurodė, kad jau parengus Techninį projektą ir prieš pat jo tvirtinimą parengtoje ir UAB „Devold“ vienašališkai patvirtintoje Gamybos technologinėje užduotyje projektavimui dėl nežinomų priežasčių vietoj 25°C numatė 20°C (T. XII,b.l.68). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad dokumentas „Gamybos technologijos užduotis projektavimui“) buvo rengtas atsakovo, kurio darbuotojai siuntė galutinį šios pakoreguotos užduoties variantą tvirtinti UAB „Devold“. Tai reiškia, jog būtent atsakovas UAB „Sweco Lietuva“, žinodamas apie ieškovo reiklavimus, neįvykdė bendros rūpestingumo pareigos veikti pagal kokybinius reikalavimus, rengiant projektinius sprendinius.

117. Teismas nurodo, kad pasiūlius skirti teismo ekspertizę, siekiant patikrinti abiejų šalių pateiktų ekspertines išvadas, šalys jos atsisakė. Atsakovas nepateikė į bylą dokumentų, kurie paneigtų ieškovo pateiktų ekspertų išvadas dėl šilumos energijos išsiskyrimo, susidarančios dėl darbuotojų buvimo patalpose, šilumos pritėkio dėl skirtumų tarp vidaus ir išorės temperatūrų, vidaus įrenginių. Ekspertų nustatytas +8,1 °C temperatūrų skirtumas (T.I, b.l.118,119) patvirtina ir pradinio Techninio projekto sprendinių netinkamumą. Ieškovo ekspertai taip pat nurodė, jog, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą vėsinimo, drėkinimo ir vėdinimo sistemų veikimo aprašymą, daroma išvada, kad techniniame projekte numatytas sistemų veikimas tarpusavyje yra nesuderintas – nėra kompleksinio sprendimo (numatytas kiekvienos sistemos individualus valdymas) užtikrinančio reikalaujamų mikroklimato parametrų (T.I, b.l.121–123). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė žalos faktą (CK 6.249 straipsnis).

118. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ įrodinėja, kad jo pateiktas antstolio A. N. 2017 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių protokolas (T.VIII, b.l.22-32) patvirtina, jog ieškovas atverdamas langus ir išjungęs Aklimatizacijos patalpoje įrengtą vėdinimo vamzdyną, kai kur automatinę drėgmės palaikymo sistemą, netinkamai eksploatuoja ŠVOK sistemą. Teismas nurodo, kad fiksuotos faktinės aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina ieškovo pasitelktų ekspertų išvadų nuo 2013 m. ieškovo užduoties nukrypimo. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo pastato eksploatavimo nuostolių, o dėl ŠVOK sistemos perprojektavimo kaštų ir nuostolių atlyginimo taisant trūkumus, kurie atsirado nukrypus nuo užduoties bei netinkamai apskaičiuoto šilumos energijos pritekio nuo įrenginių, dėl ko neužtikrinama efektyvi drėkinimo funkcija. Kita vertus, teismas jau nurodė, kad tik nuo projektuotojo valios priklausė subjektyvių veiksnių poveikio eliminavimas sistemai. Ieškovas, be kita ko nurodė, jog atveriami langai tik pabrangino statybų kaštus, ir jų ieškovas nepageidavo.

119. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ 2017-08-28 paaiškinimuose nurodė, kad ieškovas nuo Statinio statybos užbaigimo akto 2015 m. rugpjūčio mėnesio beveik du metus nevykdė su pastato eksploatavimu susijusių pareigų, o tai neabejotinai turėjo neigiamą įtaką vėdinimo sistemos veikimo kokybei.

120. Teismas nurodo, kad aplinkybė dėl filtrų keitimo termino pažeidimo (pagal VENTUS vėdinimo ir kondicionavimo techninių paso reikalavimą reikia keisti filtrus kas pusė metų), kai nėra byloje specialių žinių turinčio asmens paskaičiavimų dėl poveikio ŠVOK sistemos darbui filtrų nepakeitimo faktas, negali būti laikoma turi esminę reikšmę ginčui. Kita vertus, atsakovas nenurodė, kiek laiko ir kokiais pajėgumais gamykla pradėjo veikti nuo Statinio statybos užbaigimo akto, t.y. neįmanoma spręsti klausimo dėl filtrų keitimo poreikio ir būtinybės aplinkybės. Be to, ieškovo pasitelktų ekspertų išvados įrodo Techninio projekto rengimo darbų pažeidimus dėl atsakovo netiksliai apskaičiuotų šilumos energijos šaltinių išsiskyrimo, sistemų veikimo tarpusavyje nesuderinamumo. Tai reiškia, jog ieškovas įrodinėja darbų trūkumus pagal projektavimo užduoties neįvykdymą ir dėl to veiklos trikdymą, o atsakovas atsikirtinėja dėl kitų faktinių aplinkybių, todėl jos nevertinamos (CPK 13 straipsnis), nes nėra ieškovo suformuluoto ginčo objektu.

121. Atsakovas teigia, kad nėra jokios realios žalos įrodymų, tačiau teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ negali keisti ieškovo valios ir už jį priimti sprendimus (pvz., mezgimo patalpoje Nr. 106 vietoj UNIFOG sistemos suprojektuoti vėdinimo kamerų drėkinimo sekcijas, nes jo apskaičiavimais kaštai brangtų apie 100 000 Eur (T. XII, b.l.69). Teismas pasisakė dėl nuostolių atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju, todėl nekartoja sprendimo 87 punkto motyvų.

122. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ teigė, jog konsultanto atsakomybė negali būti tapatinama su rangovų ir techninės priežiūros atsakomybe. Teismas nurodo, kad ieškovas šių atsakomybių netapatina. Ieškovas prašo byloje tiesioginės žalos dėl nepasiektų ieškovo reikalaujamų parametrų. Šią ieškovo prašomą priteisti žalą – kaštų pavidalu, įrodinėjo Eksperto išvada.

123. Ieškovas prašė priteisti visas išlaidas su naujų projektavimo darbų kaštais. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai tiek ieškovo ekspertai, tiek atsakovo ekspertas nurodė, kad esant visiškam suprojektuotų ir instaliuotų įrenginių apkrovimui, projektiniai sprendimai neleistų pasiekti UAB „Devold“ vienašališkai pasirašytoje patikslintoje užduotyje nurodytų (pageidaujamų) vidaus patalpų temperatūrų ir drėgmės parametrų, yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas naujų projektavimo darbų išlaidas. Ieškovas nurodė, kad defektams pašalinti atliktinų statybos darbų preliminari vertė lygi 319 100 eurų (sąmata parengta galutine ekspertų išvada). Teismas nurodo, kad į šią sumą yra įskaičiuoti ir projektavimo darbai ir statybos rangos darbai, neišskiriant jų net ekspertams nustačius, kad defektus dėl netinkamai įrengtos arba iš viso neįrengtos garotiekio izoliacijos, turi pašalinti rangovas. Tai reiškia, jog ieškovas prašo nuostolių kompensacijos, už kuriuos neatsakingas atsakovas.

124. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėta, šalys atsisakė teismo ekspertizės, ekspertas L. U. nepasisakė dėl ieškovo pateiktų Ekspertų išvadų (Inžinierinių sistemų audito ataskaitos).

125. Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

125. Teismas nustatė, jog ieškovas, 2013 m. pakeitęs projektinės užduoties dokumentaciją, iki 2015 metų nepasidomėjo, kaip reikalaujami parametrai yra fiksuoti Techniniame projekte. Teismas sprendė, kad jis pats tokiu neveikimu prisidėjo prie jam atsiradusių nuostolių padidėjimo. Tai sudaro pagrindą per pusę mažinti prašomą priteisti 319 100 eurų sumą (nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti tokią mišrios kaltės proporciją: ieškovui tenka 50 proc., o atsakovui – 50 proc.), o aplinkybė, jog ieškovas įtraukė ir darbus, už kuriuos atsakingas statytojas, tai iš atsakovo priteistina suma dar mažintina iki 100 000 eurų (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis).

126. Ieškovo skaičiavimu, vienos dienos pertrauktos gamybos nuostoliai, įskaičiuojant prastovas ir negautą grynąjį pelną, sudaro 15 170 eurų. įvertinus darbų, išvardintų Galutinėje Ekspertų išvadoje, apimtis, konstatuotina, kad minimali pertrauktos gamybos trukmė bus bent jau 5 darbo dienos, todėl bendra minimali ieškovo patirtų nuostolių dėl nutrauktos gamybos suma yra lygi 75 850 eurų. Teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė paskaičiavimų, kiek konkrečiai užims laiko izoliavimo darbai ir kitų statytojo darbų trūkumų šalinimas, todėl šį reikalavimą atmeta kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsnis).

127. Ieškovas jau yra patyręs 28 045,38 eurų išlaidų padarytai žalai nustatyti ir jos dydžiui įvertinti (t. y. Ekspertų paslaugoms apmokėti) (ieškinio priedas Nr. 17). CK 6.249 straipsnio 4 dalis numato, kad protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, laikytinos nuostoliais. Ieškovo nurodytų išlaidų atlyginimas spręstinas pagal materialiosios, o ne proceso teisės nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-573-157/2016). Remdamasi tuo, teismas priteisia jam šių nuostolių atlyginimą iš atsakovo pagal aukščiau nurodytą (50:50) proporciją, t. y. 14 022, 69 eurų. Viso ieškovui UAB „DEVOLD“ (juridinio asmens kodas 110809834) iš atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) priteisiama 128 145, 38 eurų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl draudiko solidariosios atsakomybės

128. Ieškovas nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra trauktinas bendraatsakoviu šioje civilinėje byloje ir turėtų atsakyti už UAB „Sweco Lietuva“ padarytą žalą solidariai su UAB „Sweco Lietuva“ pagal jų sudarytas civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

129. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. Solidarioji atsakomybė geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus, nes bendraskolių prievolės nevykdymo rizika perkeliama skolininkams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai).

130. Byloje nustatyta, jog projektavimo darbai įvyko ir buvo priimti 2013-2015 m. AB „Lietuvos draudimas“ taikyta draudimo apsauga dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (UAB „Devold” tekstilės gaminių fabrikas) įsigaliojo nuo 2013-07-31 dienos (SPCAPD liudijimas (TIA Nr. 215315622)). Pagal poliso 1 priedo 1 punktą Draudikas draudžia Draudėjo civilinę atsakomybę Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu ir apimtimi dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių rangos sutartys buvo pasirašytos po šios statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos.

131. Taigi Rangos sutartis dėl Techninio projekto parengimo buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d., Techninis projektas užsakovui perduotas 2013-07-30, o AB „Lietuvos draudimas“ taikyta draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2013-07-31 dienos. Ieškovas aiškiai nurodė, jog atskiro reikalavimo dėl atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ rengto darbo projekto, kaip sutartinės atsakomybės taikymo pagrindo, neįrodinės. Kita vertus, byloje nustatyta, jog darbo projektas buvo rengtas pagal Techninio projekto sprendinius, kurie vėliau buvo keisti, ir kurių neatitikimą projektavimo užduočiai įrodinėja ieškovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai).

132. Taip pat pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.6 punktą nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimas atlyginti finansinę žalą, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė; pagal 15.8 punktą nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimas atlyginti finansinę žalą, atsirandančią dėl technologinio įrenginio, kitos technologinės ir (ar) inžinerinės įrangos pajėgumo, našumo, veiksmingumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis įranga ar įrenginiais ir netekus pelno. Pagal 15.9 punktą nedraudžiamasis įvykis pagal SPCAPD draudimą yra reikalavimai dėl projektavimo trūkumų taisymo.

133. Atsižvelgiant į draudimo sutarties nuostatas, ieškovo reikalavimas dėl 319 000 eurų defektams ištaisyti ir reikalavimas kompensuoti 75 850 eurų už numatomas prastovas yra laikytini nedraudžiamaisiais pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Atitinkamai 28 045,38 eurų patirtos išlaidos, įrodinėjant žalą, nėra kompensuotinos draudiko sąskaita, todėl ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai, 9.987 straipsnis).

134. Atmetus ieškovo reikalavimą, pareikštą atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, dėl nenustatytų sąlygų teisinei atsakomybei kilti, nepasisakoma dėl jo argumento dėl senaties taikymo, nes jis nebetenka teisinės reikšmės.

Dėl teisės pašalinti trūkumus

135. UAB „DEVOLD“ generalinis direktorius T. J. 2015 m. spalio 12 d. raštu (T.I, b.l.48,49) nurodė, jog rangovas turėjo perdaryti darbus dėl Techninio projekto klaidų ir/ar jo pakeitimų pagal sąrašą: 1) Valgyklos sienos išardymas ir atstatymas; 2. Dušo kabinos; 3) Filtrų perkėlimas; 4) Atbulinių vožtuvų montavimas; 5) Garo vamzdyno papildomos sklendės; 6) užaklinimas priešgaisrinių vamzdynų 3 krypties ašyse 14-15/i-j ir 15-16/i-j po perdanga sprinklerių; m7)DN 80 priešgaisrinio vamzdyno perdarymas nes trukdo ortakiams 4-7/D-E; 8)Vidinio statramsčio perstatymas durų siaurinimas 26-27 /D-E; 9) Plokščių atramų praplatinimas 20-25/C; 10) Atramos perkėlimas 25-26; 11) Plieninių konstrukcijų perdarymas lifto šachta; 12) Atšakos po ortakiais perdarymas, kryptis Nr. 3 C-D; 13) Vidinių pertvarų rėmų tarp ašių D-E/10-12 perdarymas sužeminimas; 14) Vidinių statramsčių permontavimas patalpoje 256, ašyse 3-5D/H nes neatitinka aukščiai; 15) Atramų permontavimas elektros skydinėje, įrengta pagal 2015-02-18d brėžinio gautas pakeitimas 2015-04-02; 16) Priešgaisrinio vamzdyno kryptis Nr.2 magistralės patraukimas 17/D-L link 18 ašies, nes netelpa sieniniai paneliai; 17) Ašyse 4-5/D-G papildomos m/k 42m; 18) Priešgaisrinio vamzdyno kryptis Nr. 2 ašyse 27-28/D-E sprinklerio atšakos atstatymas, nes trukdė ortakiams;19) Priešgaisrinio vamzdyno kryptis Nr.2 a 20-25/D-E sprinklerių atšakų perkėlimas trukdė lubų įrengimui; 20) Priešgaisrinio vamzdyno kryptis Nr. 3 a 11-12/D-E sprinklerio atšakos perdirbimas trukdė ortakiams;21) Dn80 priešgaisrinio vamzdyno perdarymas, nes trukdo ortakiams 4-7/D-E a. kryptis Nr.5; 22) Vidinio statramsčio perstatymas, durų susiaurinimas ašyse 26-27/ D-E; 23) Priešgaisrinių spintų perkėlimas kryptis Nr. 1; 24) Kryptis Nr. 1 vamzdyno DN50 prailginimas; 25) Kryptis Nr. 1 a 28/l-J apėjimas aplink ortakį;26) Kryptis Nr. 1 ir Nr. 2 a 28/l-J magistralinio vamzdyno perdirbimas; 27) Atramos perkėlimas ir pritvirtinimas kryptis 1, ašyse 30/L; 28) Vitrininių rėmų kolonos perkėlimas, skardinio lovio demontavimas, kolonos sumontavimas a 17-19,19¬22;29) Vidinės pertvaros perkėlimas arčiau 28 a nes trukdo GGS magistralei; 30) GGS atšakų trumpinimas ir liginimas nes trukdė ryšiai ašyse 28-36/A-B, 28-36/A-L, 35-36/A-L, 28- 36/K-L; 31) Perdangos kampuočių gaminimas ir montavimas; 32) VST - 5 rėmo atramų prailginimas; 33) Vertikalių skylių šulinėliams gręžimas per stogą ir ankeriavimas;34) Antkolonių pastorinimas sieninių plokščių prisukimui ašyje 28; 35) Vitrininių langų palaikymo atramų perankeravimas a A/l 1-28; 36) Parapeto statramsčių PS perdirbimas, ašyse A/17,18,9,27; 37) 1 kryptis ašyse 30/L atramos perkėlimas ir pritvirtinimas dėl sieninių panelių; 38) Ašyse 17-19 ir 19-22 kolonos perkėlimas vitrininiams rėmams, kolonos sumontavimas; 39) Ašyse 28-30/J-L vidinės pertvaros arčiau 28 a nes trukdo GGS magistralei; 40) Kryptis 1, GGS atšakų sutrumpinimas bei pailginimas trukdo ryšiai a 28-36/A-B;28-36/A-L; 35-36/A- L;28-36/K-L; 41) Ašyse 28/J-l sieninių panelių pritvirtinimas, atramų gaminimas ir montavimas;42) Ašyse 35-36/J esamos kolonos perstūmimas;43) Ašyse 14 vidinių statramsčių perdirbimas; 44) Ašyse 1-5/A-L, 4 kryptis magistralės vamzdynų perstūmimas; 45) Skylių gręžimas kolonų paduose;46) Lietaus drenažo apėjimo vamzdyno montavimas priešgaisrinė kryptis Nr.3 ašyse 10-11/D;47) Ryšio paleidimas žemyn ašyse A-B/5 nes kliudo lietaus vamzdis;48) Priešgaisrinių magistralinių vamzdynų perkėlimas aukštyn +6,83 į alt. 7,15 ašyse 21-28/D; 49) Priešgaisrinių magistralinių vamzdynų nuleidimas žemyn nuo alt. +7,15 į alt. +6,200 ašyse 28/D-L; 50) Priešgaisrinių magistralinių vamzdynų nuleidimas žemyn nuo alt. +6,83 į alt. 6,2 ašyse 17-2S/H; 51) Rėmų RM1, RM2, RM-3 išardymas ir surinkimas;52) Parkavimo ribotuvo elementas;53) Aikštelės praplatinimas; 54) Priešgaisrinių spintų perkėlimas kryptis 5-6 a; 55) ŠVOK sistemos TOS -13 ir TOŠ-14 įrengimas; 56) Vandentiekis ir kanalizacija (T.I, 50,51).

136. Teismas nurodo, kad dalis darbų, dėl kurių ieškovas kelia reikalavimus atsakovams, nėra siejami su faktinėmis aplinkybėmis dėl ŠVOK sistemos trūkumų. Tokiu atveju sutinkama, kad ieškovui pareiškus bendrą pretenziją UAB „Sweco Lietuva“, atsakovui galėjo kilti sunkumų atsikretant į reikalavimus. Tačiau šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas; 1) pripažino, jog jis yra tinkamas subjektas, atsakingas už ŠVOK sistemos projektavimo darbus; 2) antra, ieškovas 55 pozicijoje nurodė, kad ŠVOK sistemos TOS -13 ir TOŠ-14 įrengimas nebuvo tinkamas. Taigi atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ iki kreipimosi į teismą nebendradarbiavo, konkrečių siūlymų dėl darbų kokybės trūkumų pašalinimo nepateikė, nors po projektavimo darbų atlikimo raštais pripažino prievolinius santykius. UAB „Sweco Lietuva“ 2016-01-21 raštu dėl 55 pozicijos paaiškino, jog ŠVOK sistemos TOŠ-13 ir TOŠ-14 įrengimas Techniniame projekte nebuvo numatytas, kadangi pagal gamybos technologijos užduotį poreikio šioms sistemoms nebuvo. Rengiant darbo projektą, užsakovo patikslintoje gamybos technologijos užduotyje numatyti papildomi reikalavimai vietiniam technologinio oro šalinimui. Įgyvendinant šiuos reikalavimus suprojektuotos ŠVOK sistemos TOŠ-13 ir TOŠ-14.

137. Kaip matyti iš šalių ginčo, ieškovas laiko, jog atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ neatsižvelgė į tai, jog jis buvo numatęs kitokią vėdinimo sistemą, o jo pateikta Ekspertų išvada įrodo, jog atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ sprendimas, tame tarpe, suprojektuoti ŠVOK sistemas TOŠ-13 ir TOŠ-14 yra nepateisinantis lūkesčio dėl veikimo efektyvumo. Taigi ieškovas turi teisę atsisakyti atsakovo siūlymo šalinti darbų trūkumus. Nusprendus taikyti deliktinės atsakomybės nuostatas, CK 6.703 straipsnis netaikomas, todėl dėl šios dalies atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ argumentų nepasisakoma.

138. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ bylos nagrinėjimo metu neigė bet kokius darbų trūkumus. Tokiu atveju teismas konstatuoja, jog, kai atsakovas neginčijo ieškovo įrodinėjamų nuostolių dydžio ir fakto, kaip Techninio projekto netinkamo rezultato parengimo išdavos, ir dėl to darbinio projekto neatitikimo, atsakovui kilo deliktinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, argumentas dėl sutartinės atsakomybės dydžio ribojimo atmetamas. Teismas nurodo, kad ieškovas iš esmės ir nenurodė kitokių aplinkybių dėl atsakovo sutartinės atsakomybės ir neįrodinėjo konkrečių ieškovo su atsakovu UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. birželio 11 d. sudarytos Konsultavimo paslaugų sutarties Nr. 14030, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti darbo projektą pagal ieškovo pateiktą užduotį, nuostatų pažeidimo. Ieškovas apsiribojo argumentu, jog atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai jį konsultavo rengiant projektavimo užduotį, siūlant projektinius sprendinius Techniniame projekte. Sprendus taikyti deliktinę atsakomybę, atsakovas negali naudotis Sutarties II nuostata, leidžiančia trūkumus pašalinti pačiai.

Dėl ieškinio senaties

139. Ieškovas apie techninio projekto trūkumus UAB „Sweco Lietuva“ pirmą kartą pranešė 2016 m. balandžio 4 d. raštu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo. Teismas sutinka, kad ieškovo 2016 m. balandžio 4 d. raštas kvalifikuotinas kaip pareiškimas apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, jog atliktų projektavimo darbų garantinis terminas baigėsi 2016 m. balandžio 30 d., konstatuotina, kad ieškovas pranešimą apie atliktų darbų trūkumus pareiškė garantinio termino galiojimo laikotarpiu.

140. Atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ 2018 m. sausio 11 d. nurodė, kad šalių ginčo pradžioje temperatūros klausimai apkritai nebuvo keliami, o UAB „Devold“ beveik metus nemokėjo atsakovui remiantis tariamais defektais. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė pagrindžia, jog ieškovas siekė išspręsti ginčą, o paties atsakovo veiksmai paveikė kreipimosi į su pretenzija ir teismą terminus. Byloje nustatyta, kad ieškovas nurodė defektų akto 55 pozicijoje ŠVOK sistemos trūkumus, nenurodydamas konkrečių pretenzijų dėl neišlaikytų parametrų. Teismo vertinimu, atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl privalėjo bendradarbiaudamas spręsti ieškovo nurodytas problemines situacijas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis).

141. Be to, ieškovo su UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ 2016 m. liepos 23 d. sudarytos sutarties, kurios pagrindu Ekspertai ėmė analizuoti atsakovo parengtą ir pateiktą projektinę dokumentaciją, jos atitikimą Ieškovo projektavimo užduotims, pasiūlytų sprendinių pagrįstumą ir tinkamumą, taip pat kitus aspektus, susijusius su Pastato projektavimu. 2016 m. rugsėjo 22 d. Ekspertai pateikė savo preliminarius vertinimus. Ši data siejama su nuostolio paaiškėjimo data. Tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimo fakto (CPK 12,178 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

142. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

143. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovo 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos

144. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 19 d. prašė skirti 5 000 eurų baudą, kai atsakovas UAB „Sweco Lietuva“ atsisakė skirti nepriklausomą ekspertą ir ekspertizę. Teismas nurodo, kad tai yra atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ procesinis sprendimas, kuris sukelia kitas procesines pasekmes, t.y. dėl ginčo objekto materialinio patenkino, todėl prašymą atmeta (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

145. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas 30 proc.

146. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „AF-Consult“ pateikė prašymą dėl 900 eurų (T.XII, b.l.178) atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos jo naudai priteisiamos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš UAB „Devold“ priteisiama UAB „AF-Consult“ naudai 540 eurų, o iš atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ – 360 eurų.

148. Atsakovas patyrė 10 000 eurų bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas ekspertui ir 7 473,26 eurų už teisinę pagalbą. Ieškovas sumokėjo 4041, 07 eurų žyminio mokesčio, taip pat patyrė 17 326,86 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas patyrė mažesnes bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo ieškinys patenkintas 30 proc., bylinėjimosi išlaidos šalių iš esmės apima vienas kitų, todėl vadovaujantis protingumo principu jos iš šių šalių viena kitai nepriteisiamos (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Valstybės patirtos išlaidos yra mažesnės kaip 3 eurai, todėl neatlyginamos vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalis, 269-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „DEVOLD“ (juridinio asmens kodas 110809834) iš atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) 128 145, 38 eurų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „AF-Consult“ 540 eurų bylinėjimosi išlaidų iš UAB „DEVOLD“ (juridinio asmens kodas 110809834).

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „AF-Consult“ 360 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė