Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 1992-05-12 pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad E. D. vardu buvo nupirktas (privatizuotas) butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodytas, kad butas perkamas su priklausiniais. 1994-07-01 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Valdyba neprieštarauja, kad (duomenys neskelbtini), savininkas pradėtų sandėliuko projektavimo darbus, atliekant sandėliuko remontą. 1995 m. AB „(duomenys neskelbtini) Komprojektas“ (duomenys neskelbtini), sandėliuko remonto projekte, be kita ko, nurodyta, kad projektas parengtas remiantis (neįskaitoma) užsakymu, (duomenys neskelbtini) Valdybos 1994-07-01 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyventojų sutikimais. 1995-05-04 (duomenys neskelbtini) Valdybos potvarkyje „Dėl sandėliuko remonto“, be kita ko, nurodyta, kad Leisti A. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suremontuoti sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą.

2021-09-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus rašte, adresuotame J. D., nurodyta, kad „Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) administracijos Nekilnojamojo turto skyrius (toliau - Skyrius) susipažino su Jūsų 2021-09-17 prašymu dėl naudojamo sandėliuko, esančio ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini)(toliau - ūkinis pastatas), įteisinimo.

Informuojame, kad ūkinis pastatas nėra apskaitomas Savivaldybės balanse bei šis statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tai yra neturi savininko. Todėl galimai minėtas statinys turi bešeimininkio turto požymių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Skelbime apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais nurodyta, kad „Vilniaus miesto savivaldybė kreipsis į teismą dėl šių statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn: ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini).

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. kreiptis į (duomenys neskelbtini) seniūniją, (duomenys neskelbtini) (el. paštas (duomenys neskelbtini)) ir pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statinius.“

LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18688-614/2013 buvo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka, buvo patvirtina 2013-04-08 Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, jungtinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo V. D. asmenine nuosavybe. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2013-06-14 (182 str.).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

8. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjas V. D. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į: garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio paskirties; 30,51 kv. m. ploto; 2) sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate; pagalbinio ūkio paskirties; 4,92 kv. m. ploto; 3) sandėliuką su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate; pagalbinio ūkio paskirties; 6,93 kv. m. ploto.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-423-254/2019).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

12. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

13. CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

15. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-574-330/2017). CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1-555/2018).

16. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (pareiškėjas yra garažo ir sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas vėliausiai nuo 2013-06-14, nepertraukiamas minėtų nekilnojamųjų daiktų valdymas, galimai ir kito valdytojo (pareiškėjo buvusios sutuoktinės), vėliausiai nuo 1992-05-12); duomenų apie tai, kad garažas ir sandėliukai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra, priešingai suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius yra inicijavęs ir minėtų nekilnojamųjų daiktų, pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn procedūrą ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; VĮ Registrų centras“ nuosavybės teisė į garažą ir sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruota; 1992-05-12 pirkimo pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas, kad perkamas 3 kambarių butas ((duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, nors minėtoje sutartyje priklausiniai nedetalizuoti, tačiau byloje esantys netiesioginiai įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad labiau tikėtina nei netikėtina, kad nekilnojamieji daiktai dėl kurių pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, dėl įgyjamosios senaties būtų įgytos nuosavybės teisės, nėra kito asmens, valstybės ar savivaldybės nuosavybė; pareiškėjas teisėtai valdo garažą ir sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini); pareiškėjas V. D. yra įsitikinęs, kad niekas daugiau teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus, nei pareiškėjas turi, neturi, byloje duomenų apie tai, kad teismas turėtų prieiti priešingos išvados nėra; pareiškėjas ir galimai kiti valdytojai visą valdymo laiką garažą ir sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), valdo atvirai ir, kaip savo nuosavybę – 1995-05-04 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) Valdybos potvarkiu „Dėl sandėliuko remonto“, be kita ko, nurodyta, leisti A. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suremontuoti sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą; pareiškimo pateikimo teismui dienai garažo ir sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini) nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė – kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

17. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra tenkintos visos sąlygos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. D. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, 30,51 kv. m. ploto; sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate, pagalbinio ūkio paskirties, 4,92 kv. m. ploto; sandėliuką su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate, pagalbinio ūkio paskirties; 6,93 kv. m. ploto.

19. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į garažą ir sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini).

20. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, pareiškėjas V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, 30,51 kv. m. ploto; sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate, pagalbinio ūkio paskirties, 4,92 kv. m. ploto; sandėliuką su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate, pagalbinio ūkio paskirties; 6,93 kv. m. ploto.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įteisinti nuosavybės teises.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.