Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-310-275/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-310-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17093-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
T. M., E. G., I. S.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
J. K., S. S., A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-310-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17093-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) E. G. (buvusi pavardė T.), I. S., T. M. atskirąjį skundą bei atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams E. G. (buvusi pavardė T.), I. S., T. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys J. K., S. S., A. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu buvo nuspręsta ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies; nustatyti atsakovams I. S., E. G. (buvusi pavardė T.) ir T. M. 12 mėnesių terminą įteisinti mūrinio dviejų aukštų su palėpe ir priestatu pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, kuriais į pastarąjį pastatą buvo sujungti atskiri pastatai (į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos); nustatyti atsakovui T. M. 12 mėnesių terminą įteisinti gyvenamojo pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, o to nepadarius per teismo suteiktą terminą – atsakovai įpareigoti per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. tenkino atsakovų E. T., I. S. ir T. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo įvykdymą atidėjo, nustatydamas, kad teismo sprendimas visa apimtimi turi būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad teismas įvertino aplinkybę, jog dokumentų tvarkymas užtruko ne dėl atsakovų tyčinių veiksmų, o dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – sudėtingų administracinių procedūrų, didelės dokumentų apimties, konfliktų su kaimynais, ribų tarp žemės sklypų neaiškumo ir pan.

3. Teisme buvo gautas atsakovų E. G. ir I. S. prašymas neribotam laikui pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo vykdymo terminą iki išnyks aplinkybės, trukdančios teismo sprendimui vykdyti; įpareigoti ieškovę ir atsakovą T. M. pašalinti savavališko gyvenamojo namo verandos priestato statinį; įpareigoti ieškovę nustatyti asmenį, kuris atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatė savavališkus statinius, sudarančius ieškinio dalyką. Prašyme nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių buvo atidėtas teismo sprendimo įvykdymo terminas, iš esmės nepasikeitė. Dėl atsakovo T. M. savavališkos verandos priestato atsakovai negali gauti leidimų, kurių pagrindu galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Nurodo, kad kreipėsi į ieškovę prašydami sudaryti taikos sutartį arba pašalinti savavališkos statybos padarinius iš atsakovams priklausančio žemės sklypo, tačiau ieškovė nematė galimybių sudaryti taikos sutartį. Atsakovai yra kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybę pradėti procedūras savavališko statinio registracijai.

Atsiliepimas

4. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti prašymą. Nurodo, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko (daugiau ne dvejus metus) įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti, o pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatyta dar anksčiau (2014 m. rugsėjo 5 d.). Teigia, kad atsakovai neįrodė atliekantys visus įmanomus veiksmus teismo sprendimui įvykdyti, siekiantys tai padaryti operatyviai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovų E. G. (buvusi pavardė T.), I. S., T. M. prašymų dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo netenkino.

6. Teismas įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nenustatė, kad atsakovai būtų dėję protingas pastangas, siekdami įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą, t. y. įteisinti nelegalias statybas per teismo sprendime nustatytą terminą, kuris jau buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui. Iš teismui pateiktų įrodymų viseto nustatę, kad visi atsakovų atlikti veiksmai, susiję su teismo sprendimo įvykdymu, yra atlikti tik 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, t. y. prieš baigiantis teismo nutartimi pratęstam sprendimo įvykdymo terminui. Teismas pažymėjo, kad dar prieš metus atsakovai buvo nurodę, jog susiduria su sunkumais dėl dokumentų parengimo bei kaimynų (žemės sklypų bendrasavininkų) sutikimų negavimo; pastarosios aplinkybės jau buvo teismo įvertintos ir terminas buvo pratęstas. Teismas pastebėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokių papildomų veiksmų ėmėsi kaimynų (žemės sklypų bendrasavininkų) sutikimams gauti (pavyzdžiui, dokumentų rengimo teismui ir pan.), kad galėtų vykdyti statybų įteisinimo procedūras po to, kai teismas dėl minėtų sunkumų jau pratęsė kartą teismo sprendimo vykdymą.

7. Teismas išaiškino atsakovams, kad teismo sprendimo privalomumas reiškia, jog atsakovai turi gerbti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir imtis aktyvių veiksmų (net ir tokių, kurie jiems kainuos papildomas išlaidas) teismo sprendimui įvykdyti, o ne reikalauti, kad valstybinės institucijos už juos įvykdytų teismo sprendimą ar tiesiog laukti kol išnyks aplinkybės, trukdančios įvykdyti teismo sprendimą (pavyzdžiui, kaimynai persigalvos ir geranoriškai duos atsakovams reikalingus sutikimus).

8. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai (įvertinus tai, kad teismo sprendimo vykdymo terminas jau buvo kartą atidėtas) nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neribotam laikui yra proporcinga priemonė, leisianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymo privalomumo principą bei nepažeisianti ieškovės kaip išieškotojos interesų. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti atsakovų prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

9. Teismas dėl kitų atsakovų prašymų bei jų motyvų pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas besąlygiškai, visos sprendime nustatytos aplinkybės yra laikomos įrodytomis. Būtent atsakovai I. S., E. G. (buvusi pavardė T.) ir T. M. yra įpareigoti per teismo nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl nagrinėjamu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo spręsti dėl įpareigojimų vienam iš atsakovų nustatymo ar ieškovei.

10. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atmetė kaip nesusijusius su sprendimo vykdymo išdėstymu (atidėjimu) atsakovų prašymus įpareigoti ieškovę ir atsakovą T. M. pašalinti savavališko gyvenamojo namo verandos priestato statinį bei įpareigoti ieškovę nustatyti asmenį, kuris atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatė savavališkus statinius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Apeliantai E. T., I. S., T. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kurio metu į bylą įtraukti visus naudojamos žemės bendrasavininkus.

12. Nurodo, kad dėl T. M. savavališko verandos priestato negali gauti leidimų, kurių pagrindu galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Pažymi, kad kreipėsi į ieškovą prašydami priimti adekvačius sprendimus, kuriais būtų pašalintos kliūtys savavališko statinio įteisinimui, kuris prie mums nežinomų aplinkybių ir nenustatyto asmens pastatytas apeliantams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokių aplinkybių ieškovas iki šiol negali nustatyti, kas iš esmės yra pagrindinė kliūtis teismo sprendimui įvykdyti. Taip pat ieškovas nesiėmė priemonių savavališko statinio pašalinimui iš apeliantams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors kaip jau pasisakyta apeliantai kreipėsi į ieškovą. Taip pat ieškovui buvo teiktas prašymas taikos sutarčiai sudaryti, iki pastaroji nustatys kaltus asmenis, kurie prieš apeliantų valią ir be apeliantų sutikimo savavališkai pastatė ginčo statinį. Apeliantų turimais duomenimis, savavališko statinio rangovė yra mirusi.

13. Apeliantų teigimu, teismo sprendimo vykdymas neįmanomas dėl Lietuvos valstybės bei kaimynų turtinėms teisėms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. negalimas nenustatyto asmens savavališkos statybos statinys, esantis apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Išdėstytos aplinkybės patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas yra neįmanomas.

14. Apeliantai taip pat pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju yra būtina ginti viešą interesą siekiant teismo sprendimo įvykdymo. Teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad negalimas apeliantų reikalavimo tenkinimas, tačiau nenurodė, kaip galima įvykdyti teismo sprendimą. Be to, teismas akivaizdžiai pasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, tačiau jų neįtraukė į šios bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad jie nebūdami byloje dalyvaujančiais asmenimis negali kreiptis į teismą dėl J. K., kuris yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise naudojamo žemės sklypo bendrasavininkas, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Šalies argumentai

15. Apeliantas T. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kurio metu į bylą būtų įtraukti visi naudojamos žemės bendrasavininkai.

16. Nurodo, kad po 2017-07-31 iš esmės nepasikeitė aplinkybės, kurias teismas nustatė ir buvo pagrindas 2016-05-17 sprendimo įvykdymą atidėti. Pažymi, kad teismui yra ruošiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ir suprantamos bylą nagrinėjant teisme.

Atsiliepimas

17. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantų E. T., I. S., T. M. atskirąjį skundą ir prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju jau yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo sprendimas, kurio vykdymo tvarkai yra taikytinos LR CPK teisės normos, o siekiant atidėti teismo sprendimo vykdymą, vadovaujantis LR CPK 284 str. nustatyta tvarka, turėtų būti nurodomos konkrečios priežastys, kurios leistų pagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad jokių realių veiksmų atsakovai, siekdami įvykdyti teismo sprendimo neatliko ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovai atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, kadangi nenurodė kaip galima įvykdyti teismo sprendimą. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės pozicija, dėstoma skundžiamoje nutartyje, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neribotam laikui yra neproporcinga priemonė. Nei teismas, nei ieškovas neturi nurodyti atsakovams, kokių veiksmų jie turi imtis, kad teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas pagal nurodytas formuluotes. Savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti ir, kaip tinkamai pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo klausimas dėl ginčo esmės nėra sprendžiamas. Nagrinėjamos civilinės bylos procesas apsiriboja klausimu dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes nėra nurodoma, kokie tai asmenys. Juo labiau, kad kaip jau buvo minėta, civilinė byla nagrinėjama tik dėl jau priimto sprendimo vykdymo termino pratęsimo, todėl jokių naujų asmenų įtraukti į tokio pobūdžio bylos nagrinėjimą nėra jokio teisinio būtinumo.

19. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nebuvo išnagrinėti visi dokumentai pateikti prie atskirojo skundo, nes patys atsakovai patvirtina, kad šie dokumentai buvo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo daryti jokios įtakos jos priėmimui.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-805-987/2016 visi atsakovai, t. y. I. S., E. T. ir T. M. yra įpareigoti šalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir vykdyti teismo sprendimą. Atsakovai turi imtis aktyvių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu atsakovai siekia šalinti teismo sprendime nurodytus savavališkos statybos padarinius, turėtų pateikti įrodymus, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi teismo sprendimo vykdymui, pvz., parengė savavališkai pastatyto statinio projektą ar atliko kitus privalomus veiksmus., tačiau atsakovams tokių įrodymų nepateikus, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą pratęsti teismo sprendimo vykdymo terminą, nes pagal formuojamą teismų praktiką teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

21. Ieškovo manymu, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat būtina siekti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovams buvo suteiktas pakankamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams šalinti. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes matyti, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra tęsiasi beveik 4 metus. Todėl atsakovų atskirojo skundo argumentai atmestini ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą neribotam laikui atmesta, nes tenkinimas neatitiks teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymo tikslų, pažeis įsiteisėjusio galutinio teismo procesinio sprendimo privalomumo principą.

22. Ieškovo manymu, byloje atsakovai neįrodė, jog atlieka visus įmanomus veiksmus teismo sprendimui įvykdyti, siekia tą padaryti operatyviai, o prašomas papildomas terminas yra realus, protingas bei pagrįstas, skatinantis operatyvų neteisėtos statybos padarinių šalinimą, todėl atsakovų prašymas pratęsti teismo sprendimo vykdymą neribotam laikui pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo atmestas.

23. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo T. M. atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nekonkretizuoja kokios aplinkybės nepasikeitė, kurias teismas nustatė ir kurios buvo pagrindas 2016-05-17 sprendimo vykdymą atidėti, taip pat nenurodo, kokią reikšmę jie turi nagrinėjamoje byloje.

24. Ieškovas taip pat nesutinka su skunde nurodomu argumentu, kad skundžiamą nutartį reikėtų panaikinti klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kurio metu į bylą įtraukti visus naudojamos žemės bendrasavininkus. Pastebėtina, kad atskirajame skunde nėra nurodomi motyvai, kodėl žemės sklypo bendrasavininkai turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes civilinė byla nagrinėjama tik dėl jau priimto sprendimo vykdymo termino pratęsimo, todėl jokių naujų asmenų įtraukti į tokio pobūdžio bylos nagrinėjimą nėra jokio teisinio būtinumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

25. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo bei neatidėjo ilgesniam laikui sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu atsakovams E. T., I. S. ir T. M. nustatytas 12 mėnesių terminas įteisinti savavališkos statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), neįteisinus jų per tris mėnesius pašalinti savavališką statybą, o atsakovams per nustatytus terminus nepašalinus savavališkos statybos padarinių, jie turėtų mokėti po 10 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-31 nutartimi tenkino atsakovų prašymą ir atidėjo sprendimo įvykdymą iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Atsakovai nepasibaigus teismo sprendime nustatytam terminui, kreipėsi į teismą su prašymu neribotam laikui pratęsti sprendimo vykdymą iki išnyks aplinkybės, trukdančios teismo sprendimo vykdymą. Skundžiama nutartimi teismas prašymo netenkino, nurodęs, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokių papildomų veiksmų ėmėsi, kad galėtų vykdyti statybų įteisinimo procedūras.

27. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje susidariusią situaciją pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė būtinybės dar kartą atidėti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, tik šį kartą neribotam laikui.

28. Apeliantai pateikę skundą nurodo, jog jie dėl atsakovo T. M. pastatyto verandos priestato negali gauti leidimų, kurių pagrindu būtų įvykdytas teismo sprendimas. Taip pat pažymi, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatyti savavališki statiniai ir nėra žinoma kas yra šių statinių savininkai. Šios aplinkybės trukdo atsakovams įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, pastebi, kad teismas priimdamas sprendimą pasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, tačiau jų neįtraukė į šios bylos nagrinėjimą.

29. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016).

30. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantai tvirtina, jog jie tiesiog negali įvykdyti priimto teismo sprendimo dėl kitų asmenų kaltės, todėl remdamiesi tuo prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą neapibrėžtam laikui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų prašymu nesutinka ir pažymi, jog tokio prašymo patenkinimas pažeistų ne tik išieškotojo (šiuo atveju ieškovo) teises, bet ir civiliniame procese vyraujančius principus, t. y. sprendimo privalomumo, protingumo, sąžiningumo, o taip pat tokio prašymo tenkinimas neatitiks teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymo tikslų bei atsakovai įgis pranašumą ieškovo atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog byloje nenustatyta, kad atsakovai dėjo protingas pastangas, bei elgėsi sąžiningai, siekdami įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-17 sprendimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas visi atsakovų atlikti veiksmai, susiję su teismo sprendimo įvykdymu, yra atlikti tik 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn., t. y. prieš baigiantis teismo nutartimi pratęstam sprendimo įvykdymo terminui. Pažymėtina tai, jog apeliantai pateikę pakartotinį prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo teikiant pirmą kartą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir patys tai pripažįsta, nurodydami, jog po 2017 m. aplinkybės nepasikeitė. Apeliantų nurodomos aplinkybės buvo įvertintos priimant 2017-07-31 nutartį, pripažįstant jas pagrįstomis, tačiau šį kartą nenustačius, jog apeliantai ėmėsi kažkokių tai papildomų veiksmų, kad galėtų vykdyti statybų įteisinimo procedūras, po to, kai teismas jau pratęsė vieną kartą teismo sprendimo vykdymą, tenkinti prašymą atsižvelgus į tas pačias aplinkybes, nenustačius realaus atsakovo noro įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagrindo nėra.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, jeigu atsakovai realiai negali įvykdyti teismo sprendimą dėl kitų asmenų neatliekamų/atliktų veiksmų, tai sudaro jiems pagrindą kreiptis į teismą su prašymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

33. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi apeliantai nenurodo, kokie tai asmenys, o be to, pastebėtina tai, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl termino sprendimui įvykdyti atidėjimo, todėl jokių naujų asmenų įtraukti į tokio pobūdžio bylos nagrinėjimą nėra jokio teisinio būtinumo.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra būtina ginti viešąjį interesą. Pažymėtina tai, jog viešojo intereso dalykas yra tas gėris, kuris būtinas visos visuomenės ir socialinių grupių funkcionavimui ir vystymui. Šiuo gi atveju nenustatyta, jog apeliantų atlikti neteisėtos statybos darbai turėtų viešojo intereso elementų, kuriuos reiktų ginti, todėl šie argumentai, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

35. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas atskirąjį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, byla buvo išnagrinėta išsamiai ir aiškiai, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė