- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1-943-899/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15504-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- L. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2021-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2023-04-30 apie 02 val. 11 min. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820: Nr. ARHM-0384 (patikros sertifikato Nr. 1760339) jam buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamasis L. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš vakaro buvo tėvo gimtadienis, grįžo iš tėvo į (duomenys neskelbtini), sėdėjo namuose, žaidė su konsole. Pasibaigė cigarai ir jam susišvietė, kad reikia iki degalinės pavažiuoti. Bevažiuojant pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Įpūtė 1,89 promilių. Po alkoholio vartojimo gal buvo praėję porą valandų. Pagrinde vartojo stipriuosius gėrimus. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini) savininko broliui ar dėdei, tiksliai negali pasakyti. Automobilis pas jį atsirado dėl to, kad galėtų juo naudotis, nes savo neturėjo. Jam jį davė K. B.. K. B. nežinojo, kad jis, būdamas neblaivus, važiuos pirkti cigarų. Kai vairavo, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, dabar ši teisė sustabdyta. Praeityje buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo neturint teisės. Balandžio 11 dieną persilaikė teises. Supranta, ką padarė. Yra teistas 3 kartus, du kartus už smurtą, vieną kartą už sukeltą eismo įvykį. Prašo kuo švelnesnės bausmės, nes turi ir darbą, ir įsipareigojimų. Anksčiau paskirtą baudą yra sumokėjęs. Su 5 910 eurų automobilio verte sutinka ir įsipareigoja šią sumą valstybės naudai sumokėti. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nori pasakyti, kad ši teisė - vienas iš darbo įrankių, bet žino, kad ji bus atimta. Sutinka su viskuo, ką pasakė valstybinis kaltintojas.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes L. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be L. J. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:
- 2023-04-30 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu matomas stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties gyvenamuoju namu. Ant automobilio matomi įvairūs pabraižymai, matomas parūdijęs variklio dangtis, automobilio priekiniai ir galiniai dešinės ir kairės pusės sparnai. Automobilis ištemptas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 11-17);
- 2023-04-30 transporto priemonės aprašas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. D., bei buvo patikrinta jo techninė būklė, kurios metu buvo nustatyti įvairūs kėbulo pabraižymai ir parūdijimai (b. l. 18-19);
- 2023-05-02 informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje užfiksuota, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2022-08-11 yra T. D. (b. l. 21);
- 2023-05 mėn. VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, kurioje nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio variklio darbinis tūris yra 1 968 kub. cm, o variklio galia 125 kW (170 AG), pagaminto 2010 m., kaina be PVM yra 4 668,90 eurų, o su PVM – 5 910,00 eurų (b. l. 22);
- 2023-04-30 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog L. J. 02.15 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 5-6 valandas. Alkoholio matuokliu „DragerAlcotest“ 02.13 val. pirmo tikrinimo metu L. J. nustatyta 1,89 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu 02.31 val. - 1,93 promilių girtumas. L. J. pasirašytinai sutiko su tikrinimo rezultatais (b. l. 36);
- 2023-04-30 policijos pareigūno O. Š. tarnybinis panešimas dėl girto vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2023-04-30 apie 02:10 val., patruliuojant kartu su specialistu A. A., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. 02.11 val. stabdant šį automobilį, šis vingiavo po visą kelią, taip sukeldamas įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus. Sustabdžius automobilį adresu: (duomenys neskelbtini), ir priėjus prie vairuotojo, iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Bendraujant su vairuotoju L. J., šio kalba buvo nerišli, o išlipęs iš automobilio, šis svirduliavo bei atrodė akivaizdžiai neblaivus. Kadangi asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, šiam buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo testus, tai yra paeiti tiesia linija pėda už pėdos bei piršto galu paliesti nosies galą atsimerkus ir užsimerkus. Asmuo pirštu paliesti nosies galą galėjo, tačiau paeiti tiesia linija pėda už pėdos - ne. Asmuo buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“. L. J. pirmu pūtimu 02.13 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas, o po 18 min. antru putimu - 1,93 promilių girtumas. L. J. su nustatytu girtumu sutiko. Pasinaudojus duomenų bazėmis, nustatyta, kad automobilis yra tvarkingas bei apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, L. J. turi vairuotojo pažymėjimą, kurio su savimi šis neturėjo. Taip pat šis neturėjo automobilio registracijos liudijimo. Nustatyta, jog automobilis priklauso T. D.. Bandant susisiekti su automobilio savininku telefonu, nebuvo galimybės, kadangi T. D. neatsiliepė, todėl automobilio savininkas apie priverstinį automobilio nuvežimą nebuvo informuotas. Buvo nutarta L. J. nesulaikyti. L. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą 2023-05-02, 10.00 val. apklausai. Iš įvykio vietos automobilis buvo priverstinai nuvežtas su jo užvedimo rakteliais, o daugiau niekas nebuvo paimta, nes nei automobilio registracijos liudijimo, nei vairuotojo pažymėjimo asmuo neturėjo. Įvykio vietoje filmuota policijos pareigūnų kūno kameromis (b. l. 37-38);
- 2023-05-10 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matomi policijos pareigūnai, važiuojantys tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis. Automobiliui sustojus, policijos pareigūnas prieina prie gatvėje stovinčio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdinčio vyro. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtas asmuo yra L. J.. Policijos pareigūnas, su juo pasisveikinęs ir prisistatęs, paprašo L. J. parodyti vairuotojo pažymėjimą, o vėliau paklausia, kokiu adresu jis gyvena. L. J. atsako, kad gyvena (duomenys neskelbtini). L. J. ieško vairuotojo pažymėjimo, o po to sako, kad paliko piniginę. Policijos pareigūnas jo paprašo išlipti iš automobilio ir prie jo prieiti. Į policijos pareigūno klausimą, ar yra vartojęs alkoholį, L. J. sako, kad yra vartojęs. Pareigūnas paprašo L. J. vienos, o po to kitos rankos pirštu paliesti nosį, eiti pėda po pėdos tiesia linija. L. J. tai daro. Eidamas jis svirduliuoja. Į policijos pareigūno klausimą, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis sako, kad vakar, prieš 5-6 valandas. Policijos pareigūnas L. J. pasako, kad reikės pasitikrinti girtumą ir klausia, ar jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. L. J. atsako, kad turi, tačiau piniginę paliko namuose. 02.13 val. L. J. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Jam nustatomas 1,89 promilių neblaivumas. Po to policijos pareigūnas nori pasodinti L. J. į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą, tačiau šis prašo leisti jam pastovėti lauke. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis prisimena savo asmens kodą, L. J. sako, kad asmens kodą prisimena, pripažįsta kaltę. Po to jis klausia, ar galima kažkur pastatyti automobilį, kad jis nebūtų nuvilktas, nes automobilis yra ne jo, o įmonės, prašo jį pastatyti į aikštelę. Policijos pareigūnas jam atsako, kad neaišku, kaip bus su antru pūtimu. L. J. atsako, kad žino, nes jis daug pripūtė. Policijos pareigūno paprašytas jis pasako savo asmens kodą. Policijos pareigūnas L. J. paaiškina, kad pirmo pūtimo metu jam nustatyta 1,89 promilių, kas yra vidutinis girtumo laipsnis, ir tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o jeigu antro pūtimo metu vėl bus nustatytas vidutinis girtumas, automobilis bet kokiu atveju bus priverstinai nutemptas. L. J. prašo automobilio nenutempti, vėl sako, kad jis įmonės. Policijos pareigūnui asmens paklausus, koks jo vardas, šis atsako, kad L. J.. Asmuo taip pat sako, kad jis suklydo, padarė klaidą ir vėl prašo nenutempti automobilio. Po to policijos pareigūnas L. J. pasodina į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Kitame vaizdo ir garso įraše matomas policijos pareigūnas, kuris eina prie gatvėje stovinčio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, iš jo spynelės ištraukęs užvedimo raktelį bei grįžęs prie tarnybinio automobilio, į jį atsisėda. Kitame vaizdo ir garso įraše matoma, kaip policijos pareigūnas prieina prie policijos tarnybiniame automobilyje esančioje laikino sulaikymo patalpoje sėdinčio L. J.. Policijos pareigūnas jam paaiškina, kad bus antras pūtimas ir prašo išsilupti alkoholio kiekio matuoklio pūstuką. L. J., jį lupdamas, klausia, ar jis bus paleistas. Policijos pareigūnas atsako, kad tuoj paaiškės. L. J. sako, kad jo pareigūnai nepaleis, jis tikrai pripūs virš pusantros promilės, jis nepiktybinis, padarė klaidą, suklydo. 02.31 val. L. J. antrą kartą pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Po to jis prašo nenutempti automobilio. Policijos pareigūnas atsako, kad iš karto gali pasakyti, jog automobilis bus nutemptas. L. J. klausia, ar jam bus galima grįžti į namus. Policijos pareigūnas atsako, kad bus galima, ir jis vėliau prieis prie jo ir viską papasakos. Policijos pareigūnas radijo ryšio priemone informuoja policijos budėtoją apie L. J. antro tikrinimo metu nustatytą 1,93 promilių neblaivumą ir prašo iškviesti tralą. Kitame vaizdo ir garso įraše matomas policijos pareigūną, kuris apžiūri ir fotografuoja gatvės važiuojamojoje dalyje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kitame vaizdo ir garso įraše matoma dalis tų pačių vaizdų kaip ir pirmame faile esančiame vaizdo įraše. Taip pat matomas policijos pareigūną, pildantį dokumentus (b. l. 45-48);
- liudytojas T. D. parodė, kad 2022 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, jis nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį užregistravo savo vardu. Vėliau jis nusipirko kitą automobilį, o minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ketino parduoti. Apie tai jis buvo užsiminęs savo sūnėnui K. B., kuris yra vienas iš (duomenys neskelbtini) vadovų. K. pradėjo kalbėti, kad norėtų iš jo automobilį nupirkti ir jį užregistruoti įmonės vardu. Jis sutiko ir, praėjus gal kokiems 4 mėnesiams po automobilio įsigijimo, jį perdavė K.. Tada jie į VĮ „Regitra“ nuvykę nebuvo ir automobilio neperregistravo. Kadangi automobilį atidavė ne svetimam, o savo sūnėnui, tai abu nusprendė, kad nėra skubu automobilį perregistruoti. Kiek jis žino, tuo automobiliu visą laiką važinėjo K., nes jų bendrovė nėra didelė ir jokio lengvojo automobilio jie nėra nusipirkę. Gal prieš savaitę, o gal prieš dvi, tikslios datos neprisimena, K. paskambinęs jo paklausė, ar šis galėtų jo automobilį paskolinti bendrovėje vairuotoju dirbančiam L.. Jis minėtą asmenį yra matęs, tačiau su juo jokių artimų ryšių nepalaiko ir net nežino šio pavardės. K. sakė, kad L. neturi su kuo važinėti į darbą. Jis visiškai pasitiki K., o be to, jam nebuvo jokio skirtumo, ar automobiliu važinės šis pats, ar L., todėl pasakė, kad gali šiam automobilį paskolinti. Kaip jis supranta, L. jo automobiliu važinėjo visur, kur šiam reikia, ir jį laikydavo prie savo namų. Apie tai, kad L. 2023-04-30 naktį, būdamas neblaivus, vairavo jo automobilį, sužinojo tą pačią dieną, apie pietus. Apie tai jam telefoninio pokalbio metu pasakė K.. Šis taip pat minėjo, kad jo automobilis yra išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Ryte atsikėlęs telefone matė praleistą skambutį, o po pokalbio su K. pagalvojo, kad jam greičiausiai skambino iš policijos. Naktį jis negirdėjo, kaip jam skambino, nes buvo išjungęs garsą. Tikrai nežinojo ir net nepagalvojo, jog L. gali neblaivus vairuoti jo automobilį. Šis jam atrodė rimtas žmogus, o K. nėra sakęs, kad su šiuo yra kažkokių problemų. Pats su L. nekalbėjo ir apie įvykio aplinkybes nieko daugiau nežino (b. l. 41-44).
Pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281(1) str. 1 d. L. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023-04-30 apie 02 val. 11 min. ties (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina ir jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-63, 66-68), taip pat liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto girto vairuotojo, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame L. J. užfiksuotas 1,89 prom. ir 1,93 prom. (t. y. šiek tiek didėjantis) neblaivumas, apžiūros protokolas bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281(1) str. 1 d.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam L. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
L. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 3 kartus (b. l. 81-88, 90-108). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, tame tarpe – už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti bei už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 118-127), dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. J., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, linkusiam nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
L. J. kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, gailėjosi dėl netinkamo elgesio, yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Jo atžvilgiu nėra iškeltų kitų baudžiamųjų bylų. Yra dirbantis. Sumokėjęs visas administracine tvarka paskirtas baudas. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam L. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (BK 75 str. 2 d., 4 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 5 d. 5 p., 8 p., 10 p.).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).
L. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-05-02 (BK 68 str.), t. y. nustatytinas šiek tiek trumpesnis uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones terminas nei prašė prokuroras. Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog L. J. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą, dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, itin kritiškai vertina savo elgesį, iki tol nebuvo teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Tuo pačiu pastebėtina, jog L. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šiuo atveju asmuo vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, be to, automobilį vairavo neseniai pavartojęs didelį kiekį stiprių alkoholinių gėrimų, kas galėjo būti skaudaus įvykio tiesiogine priežastimi. Be to, kaip minėta, L. J. 2022 metais yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti. Ši aplinkybė, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo klausimą, taip pat negali būti ignoruotina.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
Kaltinamasis L. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra kitas asmuo - T. D., o ne kaltinamasis L. J., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas T. D. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), darbingas, šiuo metu dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM yra 5 910 eurų, iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju asmenybė, tam tikri asmens turtiniai interesai ar transporto priemonės vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas, jam taip pat buvo žinoma ir tam tikros turtinės aplinkybės, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jam nustatytas gana didelis girtumas rodo, kad kitiems eismo dalyviams buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojo elgesys negali būti toleruotinas. Pagrindo mažinti išieškotiną sumą, teismo vertinimu, nėra, priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose iš nusikaltimą padariusių asmenų išieškotinos ir žymiai didesnės konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.
L. J.
paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 69-80) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Siekiant užtikrinti galimą uždraustos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2023-05-10 nutarimu (b. l. 149-151) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas 2 955 Eur sumai, esančias L. J. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, kai neišieškoma suma – 780 Eur, ir pinigines lėšas 2 955 Eur sumai, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, kai neišieškoma suma – 780 Eur. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki visiško konfiskacijos įvykdymo.
- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas T. D. (b. l. 31-33), - paliktinas T. D. nuosavybei;
- kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. J. atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti L. J. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-05-02;
- turto konfiskavimą, išieškant iš L. J. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 910 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).
L. J. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. J. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 2 955 Eur sumai, esančias L. J. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, kai neišieškoma suma – 780 Eur, ir pinigines lėšas 2 955 Eur sumai, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, kai neišieškoma suma – 780 Eur, pratęsti iki visiško 5 910 Eur konfiskavimo įvykdymo.
- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintą T. D., - palikti T. D. nuosavybei;
- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.