Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.6.1.; 2.6.6.2.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.10.5.1.; 2.6.20.4.; 3.1.7.4; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.

2020 m. balandžio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų - ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjuva“ ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vejuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, O. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 15 500 Eur sumai, pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 3 924,42 Eur sumai, pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 4000 Eur sumai, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 23 424,42 Eur, netenkinus aukščiau nurodytų prašymų priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 23 424,42 Eur skolos, priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovės BUAB „Opsta“ naudai bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš UAB „Vejuva“ dokumentus, kurių pagrindu UAB „Vejuva“ apskaitė atsiskaitymą su UAB „Opsta“ 23 424,42 Eur sumai.

2. Atsakovė UAB „Vėjuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė nurodydamas, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas turėjo išsiaiškinti ieškinyje nurodytų 23 424,42 Eur užskaitų sandorius, nustatyti ar užskaitų pagrindu buvo sumažinti BUAB „Opsta“ finansiniai įsipareigojimai UAB „Vejuva“ ir nustatyti, ar užskaitos sandoriais, t. y. dėl tokio atsikaitymo būdo su vienu iš kreditorių, nebuvo pažeista CK 6.930l straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka bei kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana)).

5. Ieškovė BUAB „Opsta“ nurodė, kad ginčas vyksta dėl sudarytų 3 Mokestinių nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7. Sutarčių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI ) priėmė sprendimus dėl mokestinių nepriemokų perėmimo. Ieškovė sumokėjo už atsakovę mokestinę nepriemoką 23 424,42 Eur sumai, dėl to buvo pažeisti kreditorių ir įmonės interesai. Nurodė, jog ieškovė negalėjo susigrąžinti permokos iš VMI, o ta suma padengė atsakovės skolą, todėl tokie veiksmai prieštarauja CK 6.930¹ str. Atsakovė 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas, esant taikytiems ieškovės veiklos apribojimams, turto areštams. Ieškovės kreditorės UAB „Energus“ 7 086,11 Eur finansinis reikalavimas susidarė 2015-03-10, turto arešto akto įregistravimo data – 2015-03-13. Pažymėjo, jog tokie veiksmai patvirtina, kad buvo pažeistos įstatymo normos, nesilaikant eiliškumo, tokiu būdu per VMI padengiant mokestinę nepriemoką, atsiskaitant su atsakove. Paaiškino, jog pirmi turto areštai registre buvo registruoti nuo 2015-03-13, todėl vertina, jog sudarant užskaitas, atsakovė galėjo pasidomėti, ar ieškovei nėra taikomi turto areštai. Aplinkybę, kad atsakovė negalėjo patikrinti ieškovės balanso, nes ieškovė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui, vertina kaip vieną iš nesąžiningumo požymių, nes jeigu atsakovė būtų tikrinusi, galimai būtų kilęs klausimas, kodėl šių duomenų nėra. Ieškovė kelia klausimą, kodėl reikėjo daryti užskaitas, o ne atsiskaityti su ieškove. Taip pat nurodė, jog ginčo suma 23 424, 42 Eur buvo sumažinta atsakovės pareiga sumokėti mokesčius, buvo padengti mokesčiai ieškovės sąskaita, atsakovė tų pinigų nemokėjo, nors turėjo prievolę VMI sumokėti, už ją tai padarė ieškovė, o šiai dienai VMI iš atsakovės tų pinigų nereikalauja, todėl turėtų būti taikoma restitucija, t. y. ta suma turėtų grįžti ieškovei, iš kurios būtų tenkinami pirmos ir antros eilės kreditorių interesai. Ieškovės kreditorių interesai buvo pažeisti būtent tada, kai užskaitos atliktos. Ieškovė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 6 800 Eur, t. y. antros eilės kreditorius, taip pat buvo skola darbuotojams, atlikus užskaitas, ieškovė neteko galimybės susigrąžinti iš VMI permokos ir atsiskaityti su Sodra ir darbuotojais. Pažymėjo, jog Sodros duomenys yra skelbiami viešai. Pagal teismų praktiką, sudarant analogiškus sandorius būtent tokiu būdu, šalis laikytina nesąžininga, jeigu nepasidomėjo kitos šalies turtine padėtimi. Vertina, jog atsakovė buvo nesąžininga.

6. Atsakovė UAB „Vejuva“ paaiškino, kad atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-957-619/2018 konstatavo, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi pasikeičia ieškovės kreditorius, todėl toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negali pažeisti kreditorių teisių. UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva” sudarytomis mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis ieškovė perėmė atsakovės skolą – 23 424,42 Eur mokestinę nepriemoką, ieškovės skoliniai įsipareigojimai nepadidėjo, nes mokestinės nepriemokos sumos dydžiui vietoj UAB ”Vejuva” kreditoriumi tapo valstybė, atstovaujama VMI. Ieškovės skola atsakovei sumažėjo tokia pačia mokestinės nepriemokos suma atsakovei atlikus ieškovės skolos sumažinimą savo buhalterinėje apskaitoje. Todėl jokie kitų UAB “Opsta” kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Ieškovė nepateikė visų dokumentų, įrodančių, jog buvo pažeisti ieškovės ieškinyje nurodyti kreditorių interesai, jog kreditorių reikalavimai atsirado tuo pačiu metu arba anksčiau nei UAB „Vejuva“, todėl vertina, jog ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos mokestinės nepriemokos sutartys yra kitokios negu ieškovės sudarytos sutartys su kitais kreditoriais. Atsakovės kreditorinis reikalavimas į ieškovę atsirado anksčiau nei kitų kreditorių, t. y. 2015 m. gegužės – birželio mėnesiais. Taip pat atsakovė liko pagrindine ieškovės kreditore. Nebuvo sudengta visa ieškovės skola, o kiti ieškovės kreditoriai susidengė visą ieškovės skolą, be to, UAB „Dekoro grupė“ buvo skolinga ieškovei, padengusi užskaitymo sandoriu savo skolą. Pažymėjo, jog pati ieškovė sudarė ginčijamas mokestines nepriemokos perėmimo sutartis, tad negalima teigti, kad atsakovė pažeidė ieškovės ieškinyje nurodytus ieškovės kreditorių interesus. Atsakovė, sumažindama ieškovės skolą, elgėsi sąžiningai, t. y. suteikė naudą ieškovei. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks skolos sumažinimas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog areštai buvo registruoti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 nutartyje. Vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Šiuo atveju areštai buvo registruoti kaip laikinosios apsaugos priemonės ir nebuvo vykdomųjų dokumentų, areštai buvo taikyti automobiliams, o ne piniginėms lėšoms. Todėl tai netrukdė sudaryti ginčijamų sandorių, net jei atsakovė būtų patikrinusi informaciją ir tai žinojusi. Areštų įregistravimo, sudarymo datos keitėsi ir areštai buvo registruoti, pakeisti; tai patvirtina, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovei pritaikytų draudimų. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovės 2014 m. balansas nebuvo pateiktas, nesudarė pagrindo vertinti, jog ieškovei yra kilusi bankroto grėsmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. UAB „Vejuva“ ir BUAB „Opsta“ atliktą 23 424,42 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažino negaliojančiu. Pripažino ieškovės BUAB „Opsta“ teisę susigrąžinti iš VMI sumokėtą už atsakovę PVM sumą restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 nustatė, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog 2015-11-10 buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.930¹ str. 1 d. 1-3 punktuose, išskyrus atsakovės UAB “Dekoro grupė”, su kuria UAB “Opsta” 2015-11-10 buvo sudariusi Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį (įsiteisėjo VMI viršininko 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-16148), turimus vykdomuosius įrašus. Teismas pažymėjo, kad nors pagal bylos duomenis, ieškovė jau iki 2015 metų lapkričio mėnesio turėjo dideles sumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl ginčijamo įskaitymo negaliojimo prieštaraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.930¹ str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytą atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neįrodytas. Šio sprendimo išvados aktualios ir šioje byloje, nes ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog tai, kad atsakovė sumažino ieškovės skolą pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 UAB „Dekoro grupė” reikalavimas pagal vykdomąjį įrašą priskirtinas ketvirtos eilės reikalavimams ir atsirado vėliau nei UAB “Vejuva” reikalavimas UAB “Opsta” (UAB “Dekoro grupė” ir UAB “Opsta” mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis sudaryta 2015-11-10 ir įsiteisėjo 2015-11-17). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas ieškovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2015-09-24 buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.930¹ str. 1 d. 1-3 punktuose, išskyrus atsakovės turimus vykdomuosius įrašus. Nors pagal bylos duomenis ieškovė jau iki 2015 metų rugsėjo mėnesio turėjo dideles sumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Teismas vertino, kad ieškinys dalyje dėl ginčijamo įsikaitymo negaliojimo prieštaraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.930¹ str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytą atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neįrodytas.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę iš VMI reikalauti mokesčio permokos grąžinimo. Mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais mokesčio permoką turinčiam mokesčių mokėtojui). Šalių sudarytomis 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimis atsakovė perleido ieškovei 23 424,42 Eur mokestinę nepriemoką (skolą). Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo apskrities VMI viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo. VMI sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, todėl skolos perkėlimas iš atsakovės ieškovei įvykdytas. Atsakovė įrodinėjo, kad 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu nei atsakovė, nei ieškovė jokių piniginių lėšų viena iš kitos bei iš valstybės nėra gavusios. Teismas vertino, kad mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais tokiam mokesčių mokėtojui). Mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojo pateikto prašymo mokesčių administratoriui (VMI) pagrindu. Ieškovei perėmus mokestinės nepriemokos skolą, kuri buvo, permokos teise atsisakoma teisės gauti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovės prievolė sumokėti mokesčius sumažėjo 23 424,42 Eur suma ir tai yra ginčijamo sandorio pasekmė. Tokiu būdu po šalių suderintų veiksmų ieškovė neteko reikalavimo teisės į VMI atgauti 23 424,42 Eur sumą piniginių lėšų, kuri galėjo būti panaudota atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovė - prievolės mokėti į biudžetą 23 424,42 Eur sumą. Po minimo VMI priimto sprendimo buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei pagal vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovei iš ieškovės. Teismas konstatavo, kad buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai, kurių suma 23 424,42 Eur, todėl atsakovės argumentas dėl pagal ginčo sandorį negautų pinigų atmetamas kaip nereikšmingas.

10. Teismas vertino, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016. Nutartis įsiteisėjo 2016-07-22, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijami įskaitymai įvykdyti ieškovei jau buvus faktiškai nemokiai. Faktinį ieškovės nemokumą patvirtina 2016-01-20 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1667-794/2016 konstatuoti faktai.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja teigdama, kad atsakovė žinojo apie ieškovės finansinę padėtį arba galėjo ir turėjo ja domėtis pagal viešai prieinamus duomenis. Teismas vertino, kad atsakovės pareigos domėtis skolininko finansine padėtimi pažeidimas, kuris gali būti prilyginamas sandorio šalies nesąžiningumui, yra fakto klausimas, nustatomas vertinant eilę byloje esančių aplinkybių, rodančių atsakovės nesąžiningumą. Visų šių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti bei paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją, būtent ieškovė (CPK 18 straipsnis ir 178 straipsnis). Teismas vertino, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes iš viešų duomenų matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (6 581,43 Eur). Mokestinių nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartys sudarytos: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7, atsakovė 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas; atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi ir įvertinusi, jog ieškovės finansinė padėtis užskaitų metu yra sudėtinga, sunki, neatlikti minėtų užskaitų. Viešame registre buvo registruoti teismų taikyti ieškovės UAB „Opsta“ turto areštai pagal kitų kreditorių reikalavimus, ieškovei buvo iškeltos trys civilinės bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus dėl skolų priteisimo ir tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovei spręsti, jog ieškovės finansinė būklė nėra stabili, ieškovė laiku nevykdė finansinių įsipareigojimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės reikalavimas ieškovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02. Ieškovei taikytinas turto areštas UAB “AP LT” naudai įregistruotas 2015-03-27, išregistruotas 2015-06-09, UAB “Nord profil” naudai įregistruotas 2015-09-10, UAB “Energus” naudai įregistruotas 2015-03-13, 2015-03-17, 2015-05-21 išregistruotas 2015-04-23, 2015-05-21. Tai patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, kad ieškovė turi pradelstų skolų, todėl sudarydama ginčo sandorį buvo nesąžininga. Teismas pažymėjo, jog laikotarpiu, kai buvo atlikti Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių užskaitymai, ieškovė turėjo finansinių sunkumų. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesnio rūpestingumo ir atsargumo standartai, todėl dėl ilgai besitęsiančių ieškovės civilinių bylų, taip pat taikytinų turto areštų, atsakovė turėjo vertinti, jog ieškovė turi finansinių sunkumų bei turėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi. Todėl atsakovės argumentus, jog ji net jei ir būtų domėjusis ieškovės finansine padėtimi, būtų galėjusi atlikti užskaitas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog pats atsiskaitymo būdas perleidžiant ieškovei mokestinę atsakovės nepriemoką siekiant, kad ieškovė perimtą skolą įskaitytų su VMI, patvirtina, jog jau 2015 m. rugsėjo mėnesį ieškovė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su atsakove įprastu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais bei išieškant skolą iš ieškovės turto.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015), dėl to teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi. Teismas sprendė, kad šalių sudarytas įskaitymo sandoris atitinka CK 6.66 str. nustatytus kriterijus, pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Opsta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 dalyje dėl ieškinio tenkinimo taikant restituciją, panaikinant sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti ieškovės BUAB „Opsta“ teisę susigrąžinti iš VMI sumokėtą už atsakovę PVM sumą restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Vejuva“ ieškovo BUAB „OPSTA“ naudai 23424,42 EUR sumą. Priteisti iš atsakovo UAB „Vejuva“ ieškovo BUAB „OPSTA“ naudai 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teises pažeidžia ne Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimas. Jeigu atsakovas UAB „Vejuva“ butų atsiskaitęs su ieškovu t. y. grąžinęs BUAB „Opsta“ jos už atsakovą valstybei sumokėtą 23 424,42 Eur mokesčių sumą, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės nebūtų pažeistos. Tačiau nagrinėjamu atveju pinigai nebuvo sumokėti, bet ieškovas ir atsakovas atliko užskaitas 23 424,42 Eur sumai. Ieškovas ginčija užskaitas ir nurodo, kad atlikus šiuos sandorius buvo sumažintas BUAB „Opsta“ įsiskolinimas atsakovui UAB „Vejuva“. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui UAB „Vejuva“ (toliau ir atsakovas) ir apelianto atliktą 23 424,42 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinus negaliojančiu, apeliantas įgijo regreso tvarka iš atsakovo gauti 23 424,42 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos privalėjo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 23424,42 Eur sumą.

13.2. Pažymėjo, kad VMI sprendimais pritarus mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymui tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“, UAB „Opsta“ neteko reikalavimo teisės į 23424,42 EUR PVM permokos grąžinimą iš VMI, tačiau VMI sprendimais nebuvo įvykdyta jokia užskaita tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ pagal šių įmonių tarpusavio įsipareigojimus, VMI nesant tarpusavio įsipareigojimų tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ šalimi. Dėl nurodyto apeliantas neginčijo, neprašė pripažinti ir pirmosios instancijos teismas nepripažino negaliojančiais mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių ir VMI viršininko Sprendimų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. VMI viršininko Sprendimams dėl mokestinės nepriemokos perėmimo esant neginčytiems ir galiojantiems (nepanaikintiems) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti apeliantės BUAB „Opsta“ teisę susigrąžinti iš VMI sumokėtą už atsakovę PVM sumą. Nepakeitus sprendimo dalies, kuria apeliantei pripažinta tik teisė susigrąžinti iš VMI sumokėtą už atsakovę (UAB „Vejuva“) PVM sumą, faktiškai tai reikštų, kad apeliantė turėtų kreiptis į VMI su reikalavimu sumokėti 23 424,42 Eur sumą remiantis Sprendimu.

13.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negrąžino pačiu Sprendimu negaliojančiu pripažinto sandorio šalių į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad Sprendimas nenustato jokios su nurodoma 23 424,42 Eur susijusios pareigos atsakovui UAB „Vejuva“. T.y., iš atsakovo UAB „Vejuva“ minima 23 424,42 Eur suma nėra priteista ir mokesčių administratoriaus naudai (VMI), kuris, remiantis Sprendimu (koks jis yra priimtas), tariamai ir turėtų įgyvendinti Apelianto teisę į 23 424,42 Eur permokos susigrąžinimą. Šioje nagrinėjamoje byloje restitucija taikytina piniginiu ekvivalentu priteisiant 23 424,42 Eur sumą iš atsakovo apelianto naudai.

13.4. Pažymėjo, kad sprendime Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018. Remdamasis nurodytu sprendimu Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad „nors įskaitymas pripažintas negaliojančiu, ieškovė turi teisę iš VMI susigrąžinti sumokėtą už atsakovę PVM sumą restitucijos pagrindu, todėl iš atsakovės 23 424,42 Eur suma ieškovės naudai nepriteistina. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išaiškinimu byloje, kurios faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties aktualios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiami klausimai, nesusiję su restitucijos taikymu pripažinus negaliojančiais jau realizuotus sandorius dėl reikalavimo teisės į mokesčių permoką perleidimo, kaip nagrinėjamoje byloje.

13.5. Pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. e2A-89-656/2019 faktinės aplinkybės iš esmės yra identiškos šiai nagrinėjamai bylai . Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 nusprendė ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, šalių UAB „Dekoro grupė“ ir UAB „Opsta“ atliktą 9451,76 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinti negaliojančiu sandoriu; taikant restituciją priteisti iš atsakovo UAB „Dekoro grupė“ ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 9451,76 Eur bei 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Apeliantė (atsakovė) UAB „Vejuva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priimti naują įrodymą – pridedamą VMI 2019-06-20 raštą Nr. RM-19053, nes jis gautas ir jo pateikimo būtinybė iškilo po Teismo sprendimo, nes Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl atsakovo sąžiningumo remiantis tuo, kad VMI patvirtino mokestinės nepriemokos sutartis. VMI 2019-06-20 raštas Nr. RM-19053 įrodo, kad VMI patvirtinus Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, UAB “Vejuva” turėjo teisinį pagrindą manyti, kad UAB “Opsta” kaip mokestinės skolos perėmėjas neturi mokestinės nepriemokos, mokestines prievoles valstybei (savivaldybei) ir fondams vykdo tinkamai, turi realių galimybių padengti mokestinę nepriemoką (turi realių pajamų ar turto iš kurių gali būti vykdoma mokestinė nepriemoka ar išieškojimas), taigi buvo sąžininga sudarydama ieškovo ginčijamas užskaitas; priteisti UAB “Vejuva” bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovo nesąžiningumą nustatė, remdamasis turto arešto registro duomenimis. Teismas nepagrįstai turto areštų datas lygino su BUAB “Opsta” skolos atsakovei atsiradimo laikotarpiu (nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02), nes nustatant atsakovo sąžiningumą aktualūs turto areštai, kurių duomenys buvo viešai prieinami ginčijamų sandorių sudarymo ir įsigaliojimo dieną. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kuriais remiantis net jei UAB “Vejuva” prieš sumažinant UAB “Opsta” skolą būtų patikrinusi ieškovo nurodytus viešus duomenis, tai viešai prieinama informacija apie UAB “Opsta” skolas Sodrai negalėtų sudaryti pagrindą įtarti sunkią UAB “Opsta” finansinę padėtį, o ypač nemokumą ir kitų UAB “Opsta” kreditorių interesų pažeidimą. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad UAB “Vejuva” nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB “Opstos” skolos sumažinimas pažeidžia UAB “Opsta” kreditorių interesus, nes mokesčių administratorius atlikęs išsamų mokestinį UAB “Opsta” patikrinimą patvirtino visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ir tai UAB “Vejuva” buvo pagrindas laikyti, kad UAB “Opsta” nėra nemoki ar kad ji turi kažkokių finansinių sunkumų.

14.2. Pažymėjo, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į atsakovo nurodytą teismų praktiką, pagal kurią vien tai, kad atsakovas nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, yra nepakankama atsakovo nesąžiningumui konstatuoti, o aplinkybė susijusi su ieškovo turto areštu turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių visete atsižvelgiant į sutartinius šalių santykius bei faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

14.3. Nurodė, kad kaip patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas 2019-06-20 VMI raštas Nr. RM-19053, VMI netvirtina mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių, jei skolos perėmėjas yra skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui ar neturi realių galimybių įvykdyti mokestinę prievolę (neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti įvykdyta mokestinė nepriemoka ar išieškojimas). Taigi tai, kad VMI patvirtino ginčijamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis patvirtina, kad jos jų sudarymo metu buvo teisėtos ir pats jų sudarymas nerodo sunkios BUAB “Opsta” finansinės padėties.

14.4. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai tris UAB “Opsta” skolos sumažinimus atsakovo buhalterinėje apskaitoje laikė vienu įskaitymo sandoriu ir sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius padarinius taikė viso sandorio apimtimi. Teismas neanalizavo nustatytų faktų kiekvieno skolos sumažinimo atžvilgiu ir rėmėsi duomenimis, kurie atsirado pvz., po pirmojo ir didžiausios UAB “Opsta” skolos sumos sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

14.5. Nurodė, kad teismas analizavo atsakovo nesąžiningumą, bet nemotyvavo ir nenustatinėjo kitos būtinos actio pauliana sąlygos – kitų kreditorių interesų pažeidimo nebuvimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog UAB „Vejuva“ nebuvo suteikta pirmenybė kitų UAB “Opsta” kreditorių atžvilgiu.

14.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

14.7. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai ginčijamus sandorius pripažino įskaitymu nevertindamas atsakovo nurodytų argumentų, jog nėra visų įskaitymo požymių - ieškovas ir atsakovas neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, be to, reikalavimai nėra priešpriešiniai, ir nukrypo nuo atsakovo nurodytos teismų praktikos, pagal kurią mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi pasikeičia ieškovo kreditorius, todėl toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negali pažeisti kreditorių teisių (Vilniaus apygardos teismas sprendimu 2018 m. rugpjūčio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2A-957-619/2018). Kadangi mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys yra skolos perkėlimo, tai jų pagrindu UAB “Opsta” neįgavo jokio reikalavimo į atsakovą, o tik pasikeitė ieškovo kreditorius 23424,42 Eur mokestinės nepriemokos sumai - mokestinės nepriemokos sumos dydžiui vietoj UAB ”Vejuva” kreditoriumi tapo valstybė, atstovaujama VMI. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/201937 nepagrįstai teigiama, kad UAB „Opsta“ įgijo teisę iš atsakovo UAB „Vejuva“ regreso tvarka reikalauti 23 424,42 Eur CK 6.112 str. 4 p. pagrindu, nes ši norma taikytina, kai reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto – tada reikalavimas pereina trečiajam asmeniui. Tuo tarpu, mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių kontekste UAB “Opsta” nelaikytina trečiuoju asmeniu, o mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių šalimi.

14.8. Nurodė, kad teismas be pagrindo ieškovams priteisė visas jų prašytas bylinėjimosi išlaidas ir nevertino atsakovo argumentų dėl jų. Visų pirma teismas ieškinį tenkino iš dalies – atmetė ieškovų alternatyvų reikalavimą priteisti ieškovei 23424,42 Eur skolą iš atsakovo ir netenkino ieškovo prašymo dėl restitucijos grąžinant BUAB “Opsta” 23424,42 Eur pinigais. Todėl Teismas priteisdamas visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 98 str. 2 d.)

3. Apeliantas (trečiasis asmuo) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 dalį, kuria pripažinta ieškovės BUAB „Opsta“ teisė susigrąžinti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio sumą, sumokėtą už atsakovę UAB „Vejuva“, restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu, ir priimti naują sprendimą – taikant restituciją priteisti iš atsakovo UAB „Vejuva“ ieškovo BUAB „Opsta“ naudai pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ieškovo perimtas mokestinės nepriemokos sumą – 23 424,42 Eur.

15.1. Pažymėjo, kad tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, dėl kurių teisėtumo sprendžiama šioje byloje, yra dvišalės. VMI prie FM nėra šių sutarčių šalis, o savo Sprendimais teisės aktų nustatyta tvarka, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, tik patvirtino tarp šalių sudarytas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Vadinasi, restitucijos taikymas šiuo atveju reikštų būtinybę grąžinti šalis UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ į pradinę padėtį, buvusią iki neteisėto sandorio (mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties) sudarymo.

15.2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 15 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas analogiškas nagrinėjamai bylai restitucijos taikymo klausimas dėl UAB „Opsta“ ir UAB „Dekoro grupės“ mokestinės nepriemokos perėmimo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad šalių sudarytas įskaitymo sandoris atitinka CK 6.66 str. nustatytus kriterijus, taigi pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo (ab initio), todėl teismas taikė restituciją natūra (pinigine suma, kurią atsakovas neteisėtai gavo iš ieškovo, panaikindamas mokestinę nepriemoką). Minėtu sprendimu teismas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažino negaliojančiu sandoriu ir taikant restituciją priteisė iš atsakovo ieškovo naudai pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį ieškovo perimtą mokestinę nepriemokos sumą bei procesines palūkanas.

15.3. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo taikant restituciją iš atsakovės „UAB „Vejuva“ ieškovės UAB „Opsta“ naudai nėra priteisiama atitinkama suma, bet pripažįstama ieškovės teisė susigrąžinti iš VMI prie FM sumokėtą už atsakovę PVM sumą. Priimdamas tokį sprendimą, Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018 suformuluotomis išvadomis dėl restitucijos taikymo mokestinės nepriemokos ir įskaitymo sandorių bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atveju. VMI prie FM nesutinka su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, nes civilinės bylos Nr. e2A-208-798/2018 aplinkybės nėra adekvačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, be to, civilinės bylos Nr. e2A-208-798/2018 rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra nurodyta jokių įpareigojimų ar kitokių sprendimų, susijusių su VMI prie FM.

4. Atsakovas UAB „Vejuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 ir ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-215-590/2019 kalba apie regreso teisę Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių ir VMI sprendimų pagrindu, kurių ieškovai neginčijo, o ne ginčijamų užskaitos sandorių pagrindu. Be to Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-215-590/2019 kalbama apie regreso teisę UAB “Opstai” neatlygintinai perėmus atsakovo mokestinę nepriemoką pagal Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, tačiau nenurodo restitucijos būdo, kurį teismas turėtų taikyti pripažinęs ginčijamus užskaitos sandorius negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-215-590/2019 nurodo, kad UAB „Opsta“ įgijo teisę iš atsakovo UAB „Vejuva“ regreso tvarka reikalauti 23 424,42 Eur CK 6.112 str. 4 p. pagrindu, tačiau pabrėžtina, kad Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys nenumatė reikalavimo perėjimo (taigi nėra pagrindo laikyti, kad toks reikalavimas perėjo UAB “Opstai” sutarties pagrindu). Nėra CK 6.114 str. pagrindų, kai reikalavimo teisė pereina įstatymo pagrindu.

16.2. Nurodė, kad apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad VMI turėjo pareigą grąžinti PVM permoką ir ją grąžino. Pažymėtina, kad UAB “Vejuva” iš VMI jokių pinigų negavo. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad UAB “Opsta”, nesudariusi Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių su atsakovu, būtų gavusi realius pinigus iš VMI (VMI sprendimų dėl tokios PVM permokos išmokos ar kt.). UAB “Opsta” realių pinigų iš VMI galėjo ir negauti esant UAB “Opsta” skolai valstybei (VMI yra viena iš kreditorių UAB Opsta bankroto byloje).

16.3. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimu pritaikyta restitucija negali būti įgyvendinta, nes atsakovas jau realizavo teisę į 23 424,42 Eur dydžio mokesčio permoką. Manytina, kad toks restitucijos būdas gali būti įgyvendintas (nors atsakovas ginčija sandorių pripažinimą negaliojančiu ir tuo pačiu restituciją) – būtų atstatyta UAB “Vejuva” mokestinė pareiga sumokėti 23 424,42 Eur dydžio PVM, o BUAB “Opsta” reikalavimo teisė į 23 424,42 Eur dydžio PVM permoką, tačiau realių pinigų ar jų dalies BUAB “Opsta” iš VMI gali ir negauti dėl skolų valstybei.

16.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai reikalaujama taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo 23 424,42 Eur BUAB “Opsta” pinigais, nes tai nebūtų šalių grąžinimas į pirminę padėtį iki užskaitos sandorių. Kadangi atsakovas iš ieškovo UAB “Opsta nėra gavęs 23424,42 Eur dydžio piniginių lėšų ar turto, kurį galėtų jam grąžinti ar kurį teismas jam galėtų priteisti, tai ieškovo reikalavimas taikyti restituciją neatitinka pačios restitucijos sampratos. Apeliantai prašydami taikyti restituciją grynais pinigais, faktiškai siekia pagerinti savo padėtį lyginant ją su iki ginčijamų užskaitos sandorių sudarymo, buvusia padėtimi, t. y. gauti 23424,42 Eur, kurių tuo metu neturėjo ir neaišku ar būtų gavę iš VMI.

16.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai 2019-06-03 sprendime rėmėsi Apeliacinio teismo išvadomis 2018 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog faktinės aplinkybės skiriasi, nes Apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl pirkimo pardavimo sutarties (pagal ieškinio reikalavimą) ir įskaitymo sandorio (teismo ex oficio) pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana ir CK 6.930¹ str. pagrindu bei restitucijos taikymo, dalis kainos (107730,00 Eur) pagal ginčijamą pirkimo pardavimo sutartį buvo sumokėta perimant PVM mokestinę nepriemoką pagal Mokestinės nepriemokos sutartį.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Vejuva“ ir ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinius skundus, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 dalį, kuria pripažinta ieškovės BUAB „Opsta“ teisė susigrąžinti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio sumą, sumokėtą už atsakovę UAB „Vejuva“, restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kitus klausimus išspręsti teismo nuožiūra.

17.1. Nurodė, kad atsakovė UAB „Vejuva“, 2019-07-02 apeliaciniame skunde įrodinėdama savo sąžiningumą UAB „Opsta“ ginčijamų užskaitų sudarymo metu, remiasi VMI prie FM 2019-06-20 raštu Nr. RM-19053, kurį atsakovė teismui pateikia kaip naują įrodymą. Atsakovė nurodo, kad minėtas VMI prie FM raštas patvirtina atsakovei turėjus teisinį pagrindą manyti, jog, VMI prie FM patvirtinus mokestinės nepriemokos sutartis, UAB „Opsta, kaip mokestinės skolos perėmėjas, neturi mokestinės nepriemokos, mokestines prievoles valstybei (savivaldybei) ir fondams vykdo tinkamai, turi realių galimybių padengti mokestinę nepriemoką (turi realių pajamų ar turto, iš kurių gali būti vykdoma mokestinė nepriemoka ar išieškojimas).

17.2. Pažymėjo, kad VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad UAB „Vejuva“ pateiktas VMI prie FM 2019-06-20 raštas Nr. RM-19053 parengtas, vadovaujantis atsakymo rengimo dieną (2019-06-20) galiojančių teisės aktų nuostatomis, nes UAB „Vejuva“ atstovės D. G. 2019-06-15 VMI prie FM teiktame paklausime nebuvo papildomai nurodyta, apie kurį konkrečiai mokestinį laikotarpį (kokią datą) klausiama.

17.3. Nurodė, kad UAB „Vejuva“ nurodyti teiginiai, kad „mokesčių administratorius atlikęs išsamų mokestinį UAB „Opsta“ patikrinimą patvirtino visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis“, taip pat yra nepagrįsti. Šiuo atveju kontrolės veiksmai UAB „Opsta“ atžvilgiu atlikti nebuvo, skolos perėmėjo turima neįskaityta pridėtinės vertės mokesčio permoka, kuri gali būti grąžinta teisės aktų nustatyta tvarka, buvo laikytina aplinkybe, pagrindžiančia jo galimybes sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką. Nurodytos sąlygos (neskolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams ir yra grąžintina mokesčio permoka), VMI prie FM nuomone, buvo tinkamas pagrindas tenkinti prašymus duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, todėl VMI prie FM dėl šių prašymų papildomai kontrolės veiksmų skolos perėmėjo atžvilgiu neatliko.

17.4. VMI prie FM nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. priimtame sprendime nepagrįstai pripažinta ieškovės BUAB „Opsta“ teisė susigrąžinti iš VMI prie FM sumokėtą už atsakovę „Vejuva“ mokestinę nepriemoką.

6. Ieškovas BUAB „Opsta“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Vejuva“ ir trečiojo asmens VMI prie FM apeliacinius skundus, kuriuo prašo UAB „Vejuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l0862-861/2019 atmesti kaip nepagrįstą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l0862-861/2019 tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Savo apeliaciniame skunde UAB “Vejuva” nurodo ir patvirtina, kad UAB “Vejuva” aplamai nesidomėjo kitos ginčijamų sandorių šalies (UAB “Opsta”) finansine padėtimi. UAB “Opsta” ieškinyje nurodyti teisiniai argumentai dėl reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę-komercinę veiklą, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

18.2. Pažymėjo, kad UAB “Opsta” skolų Sodrai faktas ir šio fakto viešas, neatlygintinas ir itin lengvas prieinamumas bent minimaliai tuo domintis pateikti visų pirma kaip UAB “Vejuva” nesąžiningumo įrodymas Actio Pauliana aspektu, o ne grindžiant Sodros reikalavimo dydį į UAB “Opsta” ginčijamų sandorių sudarymo metu.

18.3. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ir yra valstybės įgaliota mokesčių administravimo institucija, kuri savo apeliaciniame skunde dėl Sprendimo nurodė konstatavusi sekančias faktines aplinkybes: „UAB ,, Vejuva“ prašymų nagrinėjimo metu VMI prie FM nustatė, kad UAB „Opsta“ turima neįskaityta PVM permoka (skirtūmas) gali būti grąžinta įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal Taisyklių 18 punktų, Aprašo 17 punktų skolos perėmėjo UAB „Opsta" neįskaityta mokesčio permoka įvertinta kaip aplinkybė, pagrindžianti jos galimybes sumokėti UAB ,, Vejuva" mokestinę nepriemokų. Remiantis tuo, VMI prie FM priėmė 2015 spalio 6 d. sprendimų Nr. (23.21- 08)-324-14099 (forma FR0328) dėl 15 500 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimų Nr. Nr.(23.21-08) 324-15722 dėl 3 924,42 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, 2015 m. gruodžio 2 d. 4 000 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo (toliau - Sprendimai). VMI prie FM 2015-10-08, 2015-11-09 bei 2015-12-02 raštais Nr. (23.1-08) RNA- 35710, Nr. (23.1-08) RNA-41294 bei Nr. (23.1-08) RNA-45005 nusiuntė bendrovėms Sprendimus. Priimtų Sprendimų pagrindu UAB „Opsta" 23 424,42 Eur mokestine permoka buvo sumažinta 23 424,42 Eur dydžio UAB „ Vejuva" mokestinė nepriemoka. Pažymėjo, kad tarp UAB „Opsta" ir UAB „Vejuva“ sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, dėl kurių teisėtumo sprendžiama šioje byloje, yra dvišalės. VMI prie FM nėra šių sutarčių šalis, o savo Sprendimais teisės aktų nustatyta tvarka, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, tik patvirtino tarp šalių sudarytas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Vadinasi, restitucijos taikymas šiuo atveju reikštų būtinybę grąžinti šalis UAB „Opsta" ir UAB „ Vejuva“ pradinę padėtį, buvusių iki neteisėto sandorio (mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties) sudarymo.

18.4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi šioje civilinėje byloje konstatavo, kad: nagrinėjamu atveju ieškovo teises pažeidžia ne Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimas. Jeigu atsakovas UAB „Vejuva" butų atsiskaitę su ieškovu t. y. grąžinęs BUAB „Opsta" jos už atsakovų valstybei sumokėtų 23 424,42 Eur mokesčių sumų, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės nebūtų pažeistos. Tačiau nagrinėjamu atveju pinigai nebuvo sumokėti, bet ieškovas ir atsakovas atliko užskaitas 23 424,42 Eur sumai.

18.5. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „Vejuva“ apeliacinio skundo argumentai (dėl sąžiningumo, dėl kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo, dėl UAB „Opsta“ mokumo) yra paneigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais: Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1505-614/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1023-567/2019.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir trečiojo asmens skundai tenkintini, atsakovo skundas atmestinas.

19 . Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Vejuva“ ir BUAB „Opsta“ atliktą 23 424,42 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažino negaliojančiu, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad teisines pasekmes šalims sukėlė ne ieškovo ir atsakovo pasirašyta priešpriešinių reikalavimų užskaitymo sutartis, o trečiojo asmens atliktas veiksmas - VMI sprendimas patvirtinti ieškovo, turinčio teisę į mokestinės permokos susigrąžinimą ir atsakovo, turinčio skolą VMI. Būtent šio veiksmo įvertinimas ir leidžia daryti išvadą, kad pagal ieškinį pripažinus negaliojančiu tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sandorį, taikytina restitucija priklauso nuo to, kad trečiojo asmens atlikti veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, nors atlikti remiantis sutartimi, kuria pripažinta negaliojančia. Tai, kad tarp proceso dalyvių ieškovo ir trečiojo asmens VMI jau buvo išnagrinėta analogiška byla Vilniaus apygardos teisme , bylos Nr. e2A-89-656/2019 ir priimtas 2019 m. sausio 15 d. naujas sprendimas, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą, reiškia, kad kolegija, nagrinėdama šią bylą, turi atsižvelgti į to paties teismo suformuotą teisminę praktiką analogiškoje byloje . Reikšminga ir tai, kad jau išnagrinėtoje byloje atsakovas UAB „Dekoro grupė“ du kartus teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti skundus, nurodydamas, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kolegija daro išvadą, kad sandorį panaikinus, restitucijos klausimai turėjo būti sprendžiami analogiškai, kaip jau išnagrinėtoje to paties teismo byloje, todėl pakeičia teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo taikant restituciją ir panaikina sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti ieškovės BUAB „Opsta“ teisę susigrąžinti iš VMI sumokėtą už atsakovę PVM sumą restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu. Kolegija taiko restituciją ir priteisia iš atsakovo UAB „Vejuva“ ieškovo BUAB „OPSTA“ naudai 23424,42 EUR sumą, pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967), t. y. netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 330 straipsnyje, teismo sprendimui pakeisti.

20. Pagal Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kuriai teisines pasekmes sukėlė VMI prie FM 2015 spalio 6 d. sprendimas Nr. (23.21- 08)-324-14099 (forma FR0328) dėl 15 500 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. Nr.(23.21-08) 324-15722 dėl 3 924,42 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas 4 000 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo . VMI prie FM 2015-10-08, 2015-11-09 bei 2015-12-02 raštais Nr. (23.1-08) RNA- 35710, Nr. (23.1-08) RNA-41294 bei Nr. (23.1-08) RNA-45005 nusiuntė bendrovėms priimtus Sprendimus. Ieškovas perėmė mokestinę atsakovo nepriemoką ir tokiu perėmimu tretysis asmuo panaikino atsakovo skolą ir pasinaikino savo turimą skolą ieškovui. Dėl to VMI neteko pareigos grąžinti šią sumą ieškovui. Pagal Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967)., jų Tvarkos 4 punktą, juridinis asmuo, vadovaudamasis Tvarka gali perimti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, perėmusiam mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokestinę nepriemoką perleidusiam mokesčio mokėtojui dėl šios mokestinės nepriemokos. 7 punktas nustato, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi (toliau vadinama – Sutartis) tarp mokesčio mokėtojo ir trečiojo asmens. Pagal Sutartį trečiasis asmuo perima mokesčio mokėtojo teises ir pareigas, susijusias su Sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimu ir išieškojimu (t. y. trečiasis asmuo įgyja teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška bei atlikti kitus veiksmus). 10 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka perimama, kai yra vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčio mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką (toliau vadinama – Sutikimas). Tokiu būdu po šalių suderintų veiksmų ieškovas neteko reikalavimo teisės į VMI atgauti 23424,42 EUR sumą piniginių lėšų, kuri galėjo būti panaudota atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovo prievolė mokėti į biudžetą nurodytą sumą yra pasibaigusi, tačiau ieškovas, įvykdęs prievolę VMI už atsakovą, įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos grąžinimo, taip pat atsakovas įgijo teisę reikšti kreditorinius reikalavimus ieškovui, nes pripažinus tarp jų sudarytą sandorį negaliojančiu, ieškovas yra apmokėjęs atsakovo skolą, tačiau šis apmokėjimas nėra ieškovo turėtos skolos grąžinimu atsakovui. Pripažinus, kad ne VMI , o atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieškovui sumą, kurią už jį apmokėjo trečiajam asmeniui ieškovas, 6 procentų metinės palūkanos priteisiamos nuo priteisto sumos iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Dėl atsakovo nesąžiningumo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kurios padarytos remiantis byloje surinktais įrodymais dėl atsakovo galimybės žinoti turtinę ieškovo padėtį ir jo prievoles kitiems kreditoriams. Teismas vertina, kad UAB “Vejuva” galėjo žinoti, kad UAB “Opstos” skolos sumažinimas pažeidžia UAB “Opsta” kreditorių interesus. Mokesčių administratorius neturėjo pareigos atlikti išsamų mokestinį UAB “Opsta” patikrinimą ir tik tuomet patvirtinti visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Mokestinės prievolės perleidimo sutartį sudarančios šalys yra pačios atsakingos už sutartimi prisiimamas pareigas ir įgyjamas teises, todėl mokesčių administratoriaus sprendimais nėra vertinama sandorių šalių turtinė padėtis. Panaikinus prievolės perleidimo sutartį, abi sutarties šalys susigrąžina prievoles ir teises viena kitos atžvilgiu, t. y. atsakovas įgyja teisę į ieškovą reikalauti skolos grąžinimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 3 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovės BUAB „Opsta“ teisė susigrąžinti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio sumą, sumokėtą už atsakovę UAB „Vejuva“, panaikinti ir priteisti iš atsakovo UAB „Vejuva“ ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 23 424, 42 Eur sumą ir 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. .