Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1023-567/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-25
Bylos Nr.: e2A-1023-567/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28407-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: UAB „Pastolis.lt“, UAB „Pastatų ūkio priežiūra“
Ieškovas: BUAB „Opsta“
Trečiasis asmuo: O. P.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1023-567/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28407-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Pastolis.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4241-466/2018 pagal ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį atsakovams UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo O. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Opsta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo priežiūra“, pateikė ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį Nr. 20150909-02; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atliktą užskaitą 14 628,55 Eur sumai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 20150909-02; 3) taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 14 628,35 Eur ieškovo BUAB „Opsta“ naudai, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Opsta“ 14 628,35 Eur skola, susidariusi pagal UAB „Opsta“ su UAB „Pastolis.lt“ 2015 m. kovo 4 d. sudarytą inventoriaus nuomos sutartį, perkelta UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, o UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ perėmė iš UAB „Opsta“ nurodytą skolą ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Pastolis.lt“ iki 2015 m. spalio 15 d. Pagal sutartį UAB „Opsta“ skolos sumą, perleistą UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ užskaitė iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ išrašytos PVM sąskaitos–faktūros sumos. 2015 m. rugsėjo 9 d. skolos perkėlimo sutartis negalėjo būti sudaryta, nes UAB „Opsta“ buvo nemoki, jai buvo taikyti areštai, bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ginčijamu sandoriu atsakovo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ be eilės atlikta užskaita pažeidė pirmenybę pagal atsiskaitymo eiliškumą turinčių UAB „Opsta“ kreditorių teises. Atsakovams buvo žinoma apie ieškovo nemokumą, todėl atsakovai buvo nesąžiningi ir privalo atsakyti solidariai (CK 1.80 str., 6.66 str. 6.145 str. 6.930¹ str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Pastolis.lt“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijama skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta, siekiant užtikrinti 2015 m. kovo 3 d. UAB „Opsta“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sudaryta rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tik atsiskaičiusi su UAB „Pastolis.lt“ už inventoriaus (pastolių) nuomą, UAB „Opsta“ galėjo vykdyti įsipareigojimus UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pagal 2015 m. kovo 3 d. sudarytą rangos sutartį. Po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Opsta“ iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ gavo 47 026,82 Eur pajamų, todėl ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių interesų ir turėjo teigiamą poveikį UAB „Opsta“ finansinei padėčiai. Kol ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, jis galėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nors ir buvo suėję prievolių kitiems kreditoriams įvykdymo terminai. Bankroto byla UAB „Opsta“ buvo iškelta, praėjus beveik metams po sandorio sudarymo, o jo sudarymo metu UAB „Pastolis.lt“ neturėjo duomenų, kad ginčijamu sandoriu gali būti suteikta pirmumo teisė vienam kreditoriui prieš kitus kreditorius. UAB „Opsta“ ir atsakovų vadovai veikė savo bendrovių interesais. Ieškinys pareikštas, praėjus daugiau kaip po 2 metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo, todėl tokio ginčo kėlimas prieštarauja civilinių santykių stabilumo principui (CPK 178 str.).

3. Atsakovas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Opsta“ nebuvo skolinga pagal vykdomuosius raštus darbuotojams ar valstybei, todėl nebuvo pažeistas atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais eiliškumas. UAB „Opsta“ nuolat vėluodavo sumokėti mokesčius ir tai buvo normali bei nusistovėjusi įmonės mokesčių mokėjimo praktika. UAB „Opsta“ 2015 m. kovo 3 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, o 2015 m. kovo 4 d. sudarė inventoriaus nuomos sutartį su UAB „Pastolis.lt“, kuria nuomoja statybinius pastolius. UAB „Opsta“ planavo gauti pelno pagal rangos sutartį, tačiau norint, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ vykdytų mokėjimus pagal rangos sutartį, UAB „Opsta“ pirmiausia turėjo tinkamai vykdyti sutartis, sudarytas su tiekėjais, t. y. UAB „Pastolis.lt“. Rangos sutarties darbų kaina buvo 389 193,52 Eur, todėl UAB „Opsta“ dėjo protingas pastangas, kad būtų laikomasi įsipareigojimų pagal rangos sutartį, toliau siekė vykdyti savo veiklą, gauti pajamas veiklos vykdymui ir atsiskaitymui su kreditoriais. UAB „Opsta“ iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ gavo pajamų 3 kartus daugiau, nei ta suma, kuria buvo atlikta ginčijama užskaita, todėl ieškovo mokumas nepablogėjo. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atžvilgiu solidari atsakomybė netaikytina, nes pagrindinis ginčo sandorio iniciatorius buvo UAB „Opsta“. Ieškinio tenkinimu atveju, atsakovui atsirastų prievolė antrą kartą sumokėti prašomą priteisti sumą, nors pagal rangos sutartį ir skolos perkėlimo sutartį atsakovas prievolę įvykdė (CK 1.5 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį Nr. 20150909-02 ir jos pagrindu UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atliktą užskaitą 14 628,55 Eur sumai; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Pastolis.lt“ 14 628,35 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (14 628,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 190 Eur atstovavimo išlaidas ieškovo BUAB „Opsta“ naudai; 3) kitoje dalyje ieškinį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria UAB „Opsta“ 14 628,35 Eur skola, susidariusi pagal UAB „Opsta“ su UAB „Pastolis.lt“ 2015 m. kovo 4 d. sudarytą inventoriaus nuomos sutartį, perkelta UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, o UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ perėmė iš UAB „Opsta“ nurodyto dydžio skolą ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Pastolis.lt“ iki 2015 m. spalio 15 d. UAB „Opsta“ skolos sumą, perleistą UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ užskaitė iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ išrašytos PVM sąskaitos–faktūros sumos.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad UAB „Opsta“ direktorius O. P. 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Opsta“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Opsta“ restruktūrizavimo bylą, nes įmonė 2015 m. spalio mėn. atitiko nemokios įmonės kriterijus, turėjo didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad iš viso 11 UAB „Opsta“ kreditorių reikalavimai 19 080,76 Eur sumai atsirado iki 2015 m. kovo 3 d. rangos sutarties sudarymo, iš kurios atsakovai galėjo kildinti ginčijamos 2015 m. rugsėjo 9 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymo būtinumą. Teismas nurodė, kad jau vien dėl nurodytos aplinkybės galima spręsti, jog skolos perkėlimo sutartimi buvo pažeisti kitų UAB „Opsta“ kreditorių, kurių reikalavimai atsirado anksčiau, interesai į kreditorinių reikalavimų patenkinimą pirmiau, nei atsakovų.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-15018-821/2015 pagal kreditoriaus UAB „Energus“ prašymą 2015 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Opsta“ turtui buvo pritaikytas areštas 7 086,11 Eur sumai, kuris areštų registre buvo įregistruotas 2015 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17587-816/2015 pagal ieškovo UAB „AP LT“ prašymą 2015 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Opsta“ turtui buvo pritaikytas areštas 9 605,16 Eur sumai, kuris areštų registre buvo įregistruotas 2015 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje Nr. e2-38082-864/2015 pagal ieškovo UAB „Nord Profil“ prašymą 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Opsta“ turtui buvo pritaikytas areštas 38 704 Eur sumai, kuris areštų registre buvo įregistruotas 2015 m. rugsėjo 10 d. Teismas nurodė, kad nors areštas įregistruotas viena diena vėliau, nei ginčijamas sandoris, tačiau apie UAB „Nord Profil“ finansines pretenzijas pakankamai reikšmingai sumai UAB „Opsta“ vadovas turėjo žinoti iki ginčijamo sandorio sudarymo.

9. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Opsta“ bankroto byloje 2017 m. birželio 29 d. buvo patvirtintas trečios eilės kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ kreditorinis reikalavimas 124 738, 09 Eur sumai, kurios sudėtyje yra 15 251 Eur palūkanų. 113 280,92 Eur įsiskolinimas UAB „Eurostrategija“ susidarė 2013–2014 m. 2014 m. UAB „Opsta“ balanso duomenimis bendrovės turto vertė buvo 237 056 Eur, mokėtini įsipareigojimai 477 041 Eur, bendrovė patyrė 451 066,68 Eur nuostolių. 2015 m. UAB „Opsta“ sąskaitų bankuose AB „Šiaulių bankas“, „Swedbank“, AB, Luminor Bank, AB, UAB „Medicinos bankas“, AB SEB banke lėšų neturėjo. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Opsta“ buvo nemoki ne tik ginčijamo sandorio sudarymo dieną, bet jau 2014 m. pabaigoje, todėl neaišku, kaip įmonė galėjo vykdyti savo įsipareigojimus.

10. Teismas, vertindamas ginčijamo sandorio sudarymo būtinumą, atsižvelgė, kad jis sudarytas iš esmės dėl UAB „Opsta“ įsipareigojimų, kilusių pagal su UAB „Pastolis.lt“ 2015 m. vasario 25 d. sudarytą inventoriaus nuomos sutartį Nr. 025. Ginčijamoje skolos perkėlimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Opsta“ 14 628,35 Eur skola kreditoriui UAB „Pastolis.lt“ susidarė pagal 2015 m. kovo 4 d. inventoriaus nuomos sutartį Nr. 025. Teismas padarė išvadą, kad tiksliai nėra aišku, pagal kokią sutartį buvo susidariusi UAB „Opsta“ skola. Teismas nurodė, kad UAB „Opsta“ vadovo 2015 m. rugpjūčio 4 d. rašte UAB „Pastolis.lt“ nurodyta, kad UAB „Opsta“ skola yra 12 461,11 Eur, kurią dalimis žadėta sumokėti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 1 d. pretenzijoje, adresuotoje UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ nurodė 2015 m. kovo 4 d. šalių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 25, pažymėdamas, kad UAB „Opsta“ pažeidė suderintus atsiskaitymų grafike terminus, tačiau skolos sumos UAB „Pastolis.lt“ pretenzijoje nenurodė.

11. Teismas pažymėjo, kad UAB „Opsta“, faktiškai 2015 m. 02–03 mėn. rangos, inventoriaus nuomos ar kitas sutartis sudarė, būdama nemoki, negalėjo jų vykdyti, turėjo reikšmingą įsiskolinimą kreditoriui UAB „Eurostrategija“. Vertindamas UAB „Opsta“ skolas ir kitiems kreditoriams, kurios buvo atsiradę iki ginčijamo sandorio, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog, tik sumokėjusi skolą UAB „Pastolis.lt“, UAB „Opsta“ būtų pajėgus įvykdyti įsipareigojimus pagal 2015 m. kovo 3 d. rangos sutartį ir kitus įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad situacija, kai įmonė negali ir yra akivaizdu, jog negalės atsiskaityti su kreditoriais, kurie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, lemia įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimą, tačiau UAB „Opsta“ vadovas kreipėsi į teismą ne dėl bankroto, o dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Opsta“ iškėlimo. 2016 m. birželio 8 d. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne bendrovės vadovas, o kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, kuriam bendrovė buvo skolinga 22 337,18 Eur.

Šalies argumentai

12. Teismas nustatė, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015–2016 m. apyvartos žiniaraštyje yra nurodyta UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 53 791,19 Eur skola UAB „Opsta“. UAB „Opsta“ bankroto administratorius 2017 m. liepos 10 d. pateikė teismui ieškinį dėl 6 000 Eur skolos, susidariusios dėl UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ netinkamai vykdomų įsipareigojimų pagal 2015 m. kovo 3 d. rangos sutartį, priteisimo iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ BUAB „Opsta“ naudai. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pripažino skolą ir šalys Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-33737-934/2017 sudarė taikos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ mokėjimai UAB „Opsta“ po ginčijamos skolos perkėlimo sutarties sudarymo nepadėjo stabilizuoti UAB „Opsta“ finansinės padėties, todėl teismas ginčo sandorio nevertino, kad naudingo UAB „Opsta“ interesams.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nurodė, kad atsakovų argumentai, jog UAB „Opsta“ nuolat vėluodavo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, pagrindžia, kad atsakovams iki ginčijamo sandorio buvo žinoma apie sunkią UAB „Opsta“ finansinę padėtį, nes tokie duomenys skelbiami viešai. Atsakovams nebuvo sunku patikrinti informaciją apie UAB „Opsta“ įsiskolinimą savo darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai buvo nesąžiningi, sudarant 2015 m. rugsėjo 9 d. skolos perkėlimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad kai sandoris yra neatlygintinis, neatsižvelgiama į trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumą ar nesąžiningumą.

14. Teismas nurodė, kad UAB „Opsta“ bankroto byla buvo iškelta 2016 m. liepos 11 d., vykdomasis raštas dėl įpareigojimo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, buvo išduotas 2016 m. spalio 3 d. Tai reiškia, kad bankroto administratorius su įmonės veiklos dokumentais galėjo susipažinti ne anksčiau 2016 m. spalio mėn. Bankroto administratorius į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 21 d., t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį.

15. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo 53 UAB „Opsta“ darbuotojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimai. Tos pačios eilės UAB „Opsta“ kreditoriai, kurių reikalavimai susidarė anksčiau, taip pat turėjo pirmumo teisę prieš UAB „Pastolis.lt“ ar UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ reikalavimų patenkinimą. Teismas konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 9 d., UAB „Opsta“ su atsakovais sudarius skolos perkėlimo sutartį, buvo pažeisti pirmesnių kreditorių interesai ir įstatymo nuostatos, imperatyviai numatančios skolininko atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.

16. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, nes egzistuoja visų CK 6.66 str. nurodytų sąlygų visuma. Teismas pažymėjo, kad ginčijamą sandorį ir atliktą užskaitą yra pagrindas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei taikyti restituciją, tačiau solidari atsakovų atsakomybė negali būti taikoma. Teismas nurodė, kad ginčo sandoris buvo naudingas UAB „Pastolis.lt“, kadangi tokiu būdu su šia įmone buvo atsiskaityta be eilės. Priteisus ieškiniu reikalaujamą sumą iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, ši bendrovė, turėjusi finansinių įsipareigojimų UAB „Opsta“, ir analogiško dydžio sumą sumokėjusi UAB „Pastolis.lt“, būtų priversta du kartus atsiskaityti pagal tą pačią prievolę. Teismas nurodė, kad ieškinio sumą priteisiant tik iš UAB „Pastolis.lt“ bankrutuojančios įmonės naudai, būtų iš esmės atstatyta jos buvusi turtinė padėtis, t. y. lėšos, kurias bankrutuojančiai įmonei buvo skolinga UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, būtų grąžintos į bendrą bankrutuojančios įmonės turto masę, o UAB „Pastolis.lt“ turės galimybę siekti savo reikalavimų patenkinimo bankroto byloje. Teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš UAB „Pastolis.lt“ BUAB „Opsta“ naudai pagal ginčo sandorį gautą 14 628,35 Eur sumą (CK 1.80 str., 6.6 str., 6.66 str., 6.145 str., 6.930¹ str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Atsakovas UAB „Pastolis.lt“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant UAB „Opsta“ ir jos kreditorių interesus. Ginčo sandoris buvo sudarytas, siekiant užtikrinti 2015 m. kovo 3 d. UAB „Opsta“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ rangos sutartimi (daugiabučio namo renovacija) prisiimtus įsipareigojimus, t. y. tik atsiskaičius su UAB „Pastolis.lt“ už pastolių nuomą, UAB „Opsta“ galėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal rangos sutartį tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir gauti pajamas. Nesumokėjus už pastolių nuomą, UAB „Opsta“ būtų patyrusi didelius nuostolius, nes už įsipareigojimų pagal rangos sutartį nevykdymą buvo nustatyta 0,05 procentų nuo sutarties kainos bauda už kiekvieną uždelstą dieną.

17.2. Laikotarpiu nuo ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Opsta“ iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ gavo 47 026,82 Eur pajamų. Tai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas ieškovui. Teismas klaidingai vertino UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015–2016 m. apyvartos žiniaraštyje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad nuo 2015 m. spalio 9 d. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sumokėjo ieškovui 47 026,82 Eur ir liko skolinga tik 6 000 Eur, o ne 53 791,19 Eur.

17.3. Aplinkybė, kad UAB „Opsta“ turėjo dar 2014 m susidariusį 113 280,92 Eur įsiskolinimą UAB „Eurostrategija“, nepagrindžia, kad UAB „Opsta“ negalėjo vykdyti 2015 m. kovo 3 d. su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sudarytos rangos sutarties. Nurodyta rangos sutartimi UAB „Opsta“ įsipareigojo atlikti rangos darbus, kuriuos finansavo „Swedbank“, AB, už 389 193,52 Eur sumą. Sustabdžius finansavimą, UAB „Opsta“ vadovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Opsta“ vadovas siekė stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, o rangos ir ginčo sandoriai neturėjo įtakos įmonės nemokumui.

17.4. Teismas neįvertino, kad įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai tais atvejais, kai dar nėra iškelta bankroto byla, ir to, kad esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis, siekiant išvengti bankroto. Ginčijamas sandoris vertintinas kaip normali verslo praktika, nes šiuo skolos perkėlimo sandoriu ieškovas siekė tęsti įmonės veiklą. Ginčo sandoris negalėjo pažeisti įstatyme nustatyto atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. Rangos sutartyje šalys taip pat buvo iš anksto sutarusios dėl užskaitų tarp jų ir trečiosios šalies. Ieškovo bankroto administratorius neįrodė, kad UAB „Opsta“ vadovas peržengė protingos ūkinės–komercinės veiklos riziką, aiškiai aplaidžiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

17.5. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta, praėjus beveik metams po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl UAB „Pastolis.lt“ ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo duomenų, kad sandoriu jam neteisėtai suteikta pirmumo teisė. Atsakovas ginčo sandorį vertino, ne kaip nesąžiningą veiksmą, bet kaip sandorį, kuris buvo naudingas visoms trims sandorio šalims ir jų kreditoriams.

17.6. Atsakovui buvo žinoma apie UAB „Opsta“ finansinius sunkumus, tačiau nebuvo žinomas sunkumų mastas ir kreditoriai, kurių teisės skolos perkėlimo sutartimi galėjo būti pažeistos. UAB „Opsta“ nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 15 d. nebuvo skolinga VSDFV Vilniaus skyriui, o aplinkybė, kad teismai buvo taikę laikinąsias apsaugos priemones, savaime nereiškia, kad ginčo sandorio sudarymo metu buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Opsta“ turto.

17.7. Ieškovo bankroto administratorius ginčo sutartį ginčijo be pakankamo teisinio pagrindo, neįrodė kreditorių teisių pažeidimo sąlygų buvimo bei šalių nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai ir pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo principą. Ieškinį pareiškė ne ieškovo kreditorius, turėjęs ankstesnį reikalavimą nei atsakovas, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai (CK 1.80 str., 6.66 str., 6.67 str., 6.930¹ str.).

Atsiliepimas

18. Ieškovas BUAB „Opsta“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Pastolis.lt“ apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliantas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad ginčo sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant įstatyme nustatytą eiliškumo tvarką, tačiau vis tiek laiko, kad sandoris buvo naudingas ieškovui. Tokia apelianto pozicija yra nesąžininga. Apeliantas nebuvo pastolių nuomos teikimo monopolininku, todėl ieškovas neprivalėjo sudarytį ginčo sandorį, kad galėtų tęsti veiklą. Ginčo sandorio metu kiti ieškovo kreditoriai turėjo didesnę įtaką ieškovo galimybei vykdyti veiklą, kadangi tuo metu bendrovė buvo įsiskolinusi darbuotojams.

Šalies argumentai

18.2. Apelianto nurodomą 47 026,82 Eur sumą ieškovas iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ gavo ne dėl ginčo sandorio, o dėl to, kad atliko darbus nurodytai sumai.

18.3. Apeliantui buvo žinoma apie ieškovo sunkią turtinę padėtį (skolas Sodrai, taikytus areštus), tačiau vis tiek nusprendė sudaryti ginčo sandorį, pažeidžiant ieškovo ir jo kreditorių interesus.

18.4. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie jo nesąžiningumą. Apeliantas neįrodė, kad atsiskaitymas su juo buvo išskirtinai svarbus ieškovui. Ieškovo bankroto administratorius turi teisę ginčyti ieškovo sudarytus sandorius, ginant visų kreditorių interesus (CK 6.66 str., 6.930¹ str.; Įmonių bankroto įstatymo 11 str.).

Atsiliepimas

19. Atsakovas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Pastolis.lt“ apeliacinį skundą, prašydamas jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, nes tuo metu ieškovo atžvilgiu nebuvo vykdomi išieškojimai darbuotojams, nebuvo priimti sprendimai dėl mokesčių išieškojimo. Ginčo sandoris atitiko normalią verslo praktiką, nes, atlikus užskaitas, ieškovo turto sumažėjo tiek pat, kiek ir įsipareigojimų. Žinojimas apie ieškovo sunkią turtinę padėtį negali būti tapatus žinojimui, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių interesus (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Opsta“ 14 628,35 Eur skola, susidariusi pagal UAB „Opsta“ su UAB „Pastolis.lt“ 2015 m. kovo 4 d. sudarytą inventoriaus nuomos sutartį, perkelta UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, o UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ perėmė iš UAB „Opsta“ nurodytą skolą ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Pastolis.lt“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja visų CK 6.66 str. nurodytų sąlygų visuma, ginčo sandoris pažeidė pirmesnių UAB „Opsta“ kreditorių interesus ir įstatymo nuostatas, imperatyviai numatančias skolininko atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad ginčo sandoris atitiko UAB „Opsta“ ir jos kreditorių interesus, buvo neišvengiamas, siekiant ieškovui toliau vykdyti veiklą.

22. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

24. Kasacinio teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

25. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

26. Formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

27. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėta, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

28. CK 6.66 str. nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas, kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju, suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

29. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

30. Pagal CK 6.930¹ str. nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 1 d.). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 2 d.).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ str. įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą, pažeisdamas CK 6.930¹ str. 1 d. ar 2 d. nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ str. reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 str. įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

32. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 str. pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Bankroto administratorius, įrodinėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Pastolis.lt“ buvo sudaryta inventoriaus nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Pastolis.lt“ išnuomojo UAB „Opsta“ pastolius. 2015 m. kovo 3 d. tarp UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir UAB „Opsta“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl daugiabučio namo, duomenys neskelbtini, renovacijos darbų atlikimo, darbų kaina – 389 193,52 Eur. Pagal rangos sutarties 8.4 p. jeigu užsakovas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ priima (su išlygomis ar be jų) rangovo UAB „Opsta“ pateiktą atliktų darbų aktą, rangovas įgyja teisę už priimtus darbus pateikti užsakovui sąskaitą, o užsakovas pareigą per 45 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo dienos už šiuos darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą. UAB „Opsta“ vadovas 2015 m. rugpjūčio 4 d. rašte UAB „Pastolis.lt“ nurodė, kad UAB „Opsta“ skolą sudaro 12 461,11 Eur, kuri dalimis bus sumokėta iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „Pastolis.lt“ pateikė UAB „Opsta“ pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Opsta“ pažeidė 2015 m. kovo 4 d. šalių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir suderintus atsiskaitymų terminus. UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria UAB „Opsta“ 14 628,35 Eur skola, susidariusi pagal UAB „Opsta“ su UAB „Pastolis.lt“ 2015 m. kovo 4 d. sudarytą inventoriaus nuomos sutartį, perkelta UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, o UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ perėmė iš UAB „Opsta“ nurodyto dydžio skolą ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Pastolis.lt“ iki 2015 m. spalio 15 d. UAB „Opsta“ skolos sumą, perleistą UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ užskaitė 2019 m. rugsėjo 28 d. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ išrašytos PVM sąskaitos–faktūros sumos. UAB „Opsta“ direktorius O. P. 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Opsta“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Opsta“ restruktūrizavimo bylą, nes įmonė 2015 m. spalio mėn. atitiko nemokios įmonės kriterijus, turėjo didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams. Teismas nustatė, kad 2014 m.–2015 m. rugsėjo mėn. balansų duomenimis UAB „Opsta“ 2013 m. turto turėjo už 584 602,93 Eur sumą (iš to ilgalaikio turto tik 25 401,7 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 370 571,71 Eur. 2014 metais įmonės turto vertė siekė 237 056 Eur (iš jų 145 415 Eur ilgalaikis), per vienerius metus mokėtinos sumos – 463 487 Eur. 2015 m. rugsėjo 30 d. įmonės turto vertė siekė 136 436 Eur (iš jų ilgalaikis turtas sudarė tik 26 873 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos – 319 760 Eur. UAB „Opsta“ turto vertė nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais mažėjo per pusę, 2013 m. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto, 2014 metais skolos įmonės turtą viršijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtą viršijo 2,5 karto. Pradelstos skolos kreditoriams 2015 m. spalio mėn. sudarė 191 860,01 Eur, t. y. žymiai viršijo pusę įmonės balanse nurodyto turto vertės. UAB „Opsta“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai augo nuo 2015 m. spalio 16 d. (6 581,43 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 12 849,79 Eur. 2015 m. UAB „Opsta“ sąskaitų bankuose AB „Šiaulių bankas“, „Swedbank“, AB, Luminor Bank, AB, UAB „Medicinos bankas“, AB SEB banke lėšų neturėjo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą. 2016 m. birželio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Opsta“ iškėlimo, nurodydamas, kad bendrovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 22 337,18 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Opsta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d. 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas UAB „Opsta“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. liepos 13 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. nutartimis. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pagal vėliausią teismo nutartį, kuria patvirtintas BUAB „Opsta“ kreditorių sąrašas, bendrovės įsipareigojimai iš viso 119 kreditoriams sudarė 505 042,80 Eur sumą. UAB „Opsta“ 2015 m. balandžio 29 d. buvo skolingas 40 628,72 Eur kreditoriui UAB „Nord Profil“, 2015 m. birželio 18 d. – 3 135 Eur kreditoriui UAB „Pamatų banga“, 2015 m. liepos 8 d. – 4 512,81 Eur kreditoriui MB „Žemedis“, 2015 m. sausio 14 d. – 9 031,63 Eur kreditoriui UAB „Metaleta“, 2014 m. gruodžio 8 d. – 1 950 Eur kreditoriui UAB „Apsaugos sistemos“. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-15018-821/2015 pagal kreditoriaus UAB „Energus“ prašymą 2015 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Opsta“ turtui buvo pritaikytas areštas 7 086,11 Eur sumai, kuris areštų registre buvo įregistruotas 2015 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17587-816/2015 pagal ieškovo UAB „AP LT“ prašymą 2015 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Opsta“ turtui buvo pritaikytas areštas 9 605,16 Eur sumai, kuris areštų registre buvo įregistruotas 2015 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje Nr. e2-38082-864/2015 pagal ieškovo UAB „Nord Profil“ prašymą 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Opsta“ turtui buvo pritaikytas areštas 38 704 Eur sumai, kuris areštų registre buvo įregistruotas 2015 m. rugsėjo 10 d. BUAB „Opsta“ bankroto byloje 2017 m. birželio 29 d. buvo patvirtintas trečios eilės kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ kreditorinis reikalavimas 124 738, 09 Eur sumai, iš kurios 15 251 Eur – palūkanos. 113 280,92 Eur įsiskolinimas UAB „Eurostrategija“ susidarė 2013–2014 m. laikotarpiu.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Opsta“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, todėl, priešingai nei nurodė apeliantas, BUAB „Opsta“ bankroto administratorius turėjo teisę reikšti actio Pauliana ieškinį visų bankrutuojančios įmonės kreditorių naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ginčijamo sandorio pagrįstumą vieno kreditoriaus pirmenybės kitų skolininko kreditorių atžvilgiu, esminės reikšmės turi sandorio sudarymo metu buvusi aplinkybių visuma, o ne vien ta aplinkybė, kad matematiškai ar buhalteriškai atliktas skolų įskaitymas sumažino skolininko įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Opsta“, UAB „Pastolis.lt“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartimi buvo pažeista CK 6.930¹ str. nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Opsta“ turėjo daug pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (vien kreditoriui UAB „Eurostrategija“ 113 280,92 Eur, kuriam įsiskolinimas susidarė dar 2013–2014 m.), įskaitant 53 darbuotojus, bendrovės turtui buvo pritaikyta eilė areštų. Praktiškai iš karto po atliktų užskaitymų UAB „Opsta“ vadovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau restruktūrizavimo bylą atsisakyta iškelti, konstatavus bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas UAB „Opsta“ neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo atsiradę prieš ginčo sandorio sudarymą, nes iš esmės buvo nemokus. Tokiu būdu, t. y. ieškovui būnant nemokiu ir suteikus pirmenybę kitam kreditoriui į savo reikalavimų patenkinimą įskaitymo būdu, ginčo sandoris pažeidė kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliantas teisingai nurodė, kad ginčo sandorio pasekmė buvo UAB „Opsta“ įsiskolinimų apeliantui sumažėjimas, tačiau teismas pažymi, kad UAB „Opsta“ jau būnant įsiskolinusiam kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai buvo atsiradę ženkliai anksčiau, ginčo sandoris negalėjo būti sudaromas. Teismas pažymi, kad ginčo sandorio metu UAB „Opsta“ ne tik buvo įsiskolinusi kreditoriams, kurių reikalavimai buvo atsiradę anksčiau, bet bendrovės turto atžvilgiu buvo pritaikyti areštai. Vadinasi, ginčo sandoriu iš esmės siekta išvengti galiojančių draudimų ir atsiskaitymo su kitais kreditoriais, nes jei lėšos būtų pervestos į UAB „Opsta“ sąskaitas, jos iš karto būtų areštuotos. Darytina išvada, kad apelianto argumentai, susiję su ginčo sandorio, kaip normalia ūkine–komercine veiklos rizika, yra visiškai nepagrįsti, nes nurodytas sandoris leido apeliantui pirmumo teise patenkinti savo reikalavimą prieš kitus kreditorius, kurių reikalavimai buvo atsiradę anksčiau.

35. Apeliantas nurodė, kad ginčo sandoris atitiko ieškovo interesus, nes tokiu būdu ieškovas galėjo tęsti su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2015 m. kovo 3 d. sudarytą rangos sutartį – vykdyti statybos rangos darbus, naudojantis apelianto pastoliais, t. y. apelianto manymu, ginčo sandoris ieškovui iš esmės buvo privalomas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

36. Privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

37. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas turėjo įsiskolinimų apeliantui, kurio teikiamos paslaugos (pastolių nuoma) buvo svarbios tuo metu ieškovo vykdomam projektui, nesuteikė ieškovui teisės iki nurodytos rangos sutarties užbaigimo sustabdyti ar laikinai nevykdyti anksčiau kitiems kreditoriams atsiradusių prievolių, nesant tokių kreditorių sutikimui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo nemokus ginčo sandorio sudarymo metu, todėl ieškovas savo nuožiūra neturėjo teisės spręsti dėl konkrečių kreditorių reikalavimų tenkinimo, t. y. sandorio sudarymas įmonei nebuvo būtinas ir privalomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad tokio pobūdžio, kaip ginčo sandorio sudarymo galimybė buvo įtvirtinta ieškovo ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ (užsakovo) 2015 m. kovo 3 d. rangos sutartyje, todėl ginčo sandoris nepažeidė bendrovės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Nurodytos rangos sutarties 8.3 p. nurodyta, kad užsakovas turi teisę sumažinti rangovui pagal sutartį mokėtinas sumas rangovo finansinių prievolių užsakovui ir/ar trečiajam asmeniui, su kuriuo sudarytos trišalės sutarties šalimis yra ir rangovas, ir užsakovas ir pagal kurią užsakovas yra įsipareigojęs atsiskaityti su trečiuoju asmeniu už rangovą, dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tos pačios rangos sutarties 8.4 p. nurodyta, kad jeigu užsakovas priima (su išlygomis ar be jų) rangovo pateiktą atliktų darbų aktą, rangovas įgyja teisę už priimtus darbus pateikti užsakovui sąskaitą, o užsakovas įgyja pareigą per 45 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo dienos už šiuos darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą. CK 6.130 str. 1 d. nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Ieškovas UAB „Opsta“ PVM sąskaitą–faktūrą ginčo sumai, kurios pagrindu pagal ginčo sandorio nuostatas buvo atlikti trišaliai įskaitymai, išrašė 2015 m. rugsėjo 28 d., t. y. prieš pat ieškovo vadovo kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Opsta“. Akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymas ir skubotas nurodytos sąskaitos išrašymas, kuris buvo būtinas ginčo sandorio įvykdymui (šalių tarpusavio skolų užskaitymui), patvirtina šalių nesąžiningą siekį suteikti vienam iš UAB „Opsta“ kreditorių pirmenybės teisę į savo reikalavimų patenkinimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal viešus Turto arešto aktų registro duomenis ieškovui turto areštai buvo taikomi nuo 2015 m. kovo 13 d. Vadinasi, atsakovas turėjo galimybę sužinoti, kad ieškovas turi pradelstų skolų, todėl, sudarydamas su ieškovu ginčo sandorį, buvo nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sandoriu pasirinktas skolų užskaitymo būdas ir apelianto supratimas apie ieškovo galimybes vykdyti tolimesnę veiklą tik atsiskaičius su juo, patvirtina, kad apeliantui buvo žinoma, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas negalėjo vykdyti prievolių apeliantui pirmumo teise. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorių pagrindu įskaityta suma nėra didelė, palyginus su bendru ieškovo įsiskolinimu visiems kreditoriams, nesudaro pagrindo kreditorių teisių pažeidimo nekonstatavimui, nes iš ieškovo skolininko gautos lėšos galėjo būti skirtos kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti anksčiau nei apelianto, įsipareigojimams sumažinti, įskaitant darbuotojų darbo užmokesčiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai patenkina vieno kreditoriaus reikalavimus, pagrindžia netinkamą tokio sandorio šalių elgesį, kuris vertintinas, kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Šiuo atveju nėra svarbu, kad po tokio sandorio sudarymo UAB „Opsta“ dar gavo 47 026,82 Eur iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kadangi lėšos buvo gautos ne dėl ginčo sandorio sudarymo, o už bendrovės atliktus darbus. Tai, kad po ginčo sandorio sudarymo ieškovas vėliau gavo pajamų pagal rangos sutartį, negali būti laikoma, kad ginčo sandoris nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki ginčo sandorio sudarymo dalis ieškovo UAB „Opsta“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis tokių ieškinių buvo patenkinti, ieškovo turtui buvo taikyti areštai, kurie buvo įregistruoti viešame Turto arešto aktų registre, Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus atskleidė sunkią bendrovės turtinę padėtį. Vadinasi, aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu dar nebuvo pradėtas vykdyti priverstinis skolų išieškojimas iš ieškovo turto, nepatvirtina geros jo finansinės padėties ir neatleido kitų asmenų (kreditorių) nuo pareigos išsamiau pasidomėti ieškovo turtine padėtimi. Vien 2014 m. UAB „Opsta“ finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. net nevertinant bendrovei pritaikyto turto arešto masto, akivaizdžiai parodė blogą bendrovės turtinę padėtį, todėl apelianto argumentai dėl sąžiningumo, sudarant sandorį ir jo pagrindu atliekant įskaitymus, atmestini, kaip nepagrįsti.

41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo nemokus, turėjo didelių pradelstų įsiskolinimų, todėl pirmosios instancijos turėjo pagrindą konstatuoti actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimą ir pripažinti ginčo sandorį ir jo pagrindu atliktas užskaitas niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip pažeidžiančias kreditorių lygiateisiškumo principą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 1.80, 6.66 str., 6.130 str., 6.930¹ str. CPK 178 str., 185 str.).

42. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 str. nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 str., reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Nors nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto restitucijos taikymo būdo, tačiau apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal skundžiamą teismo sprendimą apeliantas privalo grąžinti ieškovui BUAB „Opsta“ lėšas, kurias iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ turėjo gauti ieškovas. Apeliantui, įvykdžius pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. grąžinus ginčo sandorio pagrindu gautą sumą (įskaitymą), išlieka teisė reikšti (jei dar nebuvo pareikštas) kreditorinį reikalavimą BUAB „Opsta“ bankroto byloje.

43. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

44. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

45. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Ieškovas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 062,50 Eur sumą. Prašoma priteisti 1 062,50 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo UAB „Pastolis.lt“ (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d., 88 str., 98 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pastolis.lt“ ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 1 062,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė