Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį atsakovui UAB „Dekoro grupė“, dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau ir VMI) ir AB „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo tarp ginčo šalių UAB „Dekoro grupė“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 9451,76 Eur sumai pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu; taikyti restituciją; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 9451,76 Eur; 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi (įsiteisėjo 2016-07-22) UAB „Opsta“ iškelta bankroto byla ir patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 318.971,35 Eur sumai .

3. Ieškovo bankroto administratorius 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Dekoro grupė“ ir UAB „Opsta“ sudarė Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 7. (toliau Sutartis Nr.7). VMI viršininko 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-16148 dėl mokestinės nepriemokos perėmimo (toliau VMI sprendimas), buvo patenkintas prašymas, kad UAB „Opsta“ perimtų UAB „Dekoro grupė“ mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias 9451,76 Eur dydžio sumas. Po to, buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas UAB„Opsta“. Tarp šalių atlikta 9451,76 Eur dydžio užskaita, turi būti pripažinta negaliojančiu sandoriu, nes yra pažeistos imperatyvios teisės normos (CK 6.930¹ straipsnis), t.y. pažeisti kitų kreditorių interesai, nes atsakovo vienašališkai atlikta užskaita suteikus atsiskaitymo pirmenybę pažeidė atsiskaitymo eiliškumą ir ieškovo kreditorių teisę į jų reikalavimų patenkinimą užskaitos sumai. Atsakovas neturėjo atlikti užskaitos be reikalavimo ją atlikti, o esant viešai prieinamiems Turto arešto akto registro duomenims bei informacijai apie ieškovo skolas VSDFV biudžetui (SODRAI), atsakovas neturėjo teisės atlikti tokios užskaitos, todėl sandoris turi būti pripažintas niekiniu.

4. Kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad atlikta užskaita suteikė atsiskaitymo pirmenybę jos neturinčiam atsakovui, todėl pritaikius restituciją, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 9451,76 Eur, o bus sugrąžinta reikalavimo teisė į ieškovą tai pačiai 9451,76 Eur sumai, kurią realizuoti atsakovas galės teisės aktuose nustatytu eiliškumu kartu su esamais sąžiningais ieškovo kreditoriais.

5. Atsakovas UAB „Dekoro grupė“ prašė ieškinį atmesti. Nors iš UAB „Opsta“ dokumentacijos matyti, jog po minimo VMI sprendimo buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas bendrovei „Opsta“, atlikus užskaitą 9451,76 Eur sumai, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, ar po minimo VMI sprendimo buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas ir, ar apskritai atsakovas buvo skolingas ieškovui.

6. Priešingai, ne atsakovas, bet UAB„Opsta“ buvo skolingas atsakovui 8837,93 Eur (2015-11-11 dienai), už prekių įsigijimą iš atsakovo pagal jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi ieškovas turėjo grąžintino pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) iš valstybės, o atsakovas turėjo mokėtino PVM valstybei, todėl ir buvo sudaryta Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis Nr. 7, pagal kurią ieškovas perėmė atsakovo 9451,76 Eur dydžio PVM mokestinę prievolę ir kurios pagrindu atsakovas kreipėsi į VMI dėl sutikimo mokestinei nepriemokai perimti išdavimo. Šalys susitarė būtent dėl 9451,76 Eur dydžio mokestinės nepriemokos perėmimo, o ją sudarė: 8837,93 Eur dydžio ieškovo skola atsakovui, 49,82 Eur dydžio atsakovo išlaidos notaro išlaidos dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, 180,08 Eur dydžio priskaičiuotos metinės palūkanos (iki 2015-11-09) ir 383,94 Eur dydžio būtinosios vykdymo išlaidos.

7. Atsakovo 9451,76 Eur dydžio PVM mokestinės prievolės perėmimas neapribojo ir nesumažino ieškovo finansinių galimybių atsiskaityti su jo nurodytais kreditoriais. Ieškovas neginčija VMI sprendimo (2015-11-17), tad esant galiojančiam sprendimui, atsakovo 9451,76 Eur dydžio PVM mokestinės prievolės perėmimas yra laikytinas teisėtu sandoriu, sukeliančiu teisines pasekmes, kurių šalys siekė teisės aktų nustatytu būdu. Be to, laikantis teisės aktų reikalavimų, Sutartis buvo pateikta (2015-11-10) tvirtinti VMI. Kadangi atsakovas iš ieškovo nėra gavęs 9451,76 Eur dydžio piniginių lėšų ar turto, kurį galėtų jam grąžinti ar kurį teismas jam galėtų priteisti, tai ieškovo reikalavimas taikyti restituciją neatitinka pačios restitucijos sąvokos.

8. Ieškovas nepagrįstai sutapatina teisę į mokestinę permoką su teise į pinigines lėšas, todėl reikalaudamas priteisti iš atsakovo 9451,76 Eur, siekia gauti daugiau, nei turėjo iki ginčijamo sandorio sudarymo, t.y. ieškovas prašo priteisti pinigines lėšas, nors iki ginčijamo sandorio sudarymo jis galimai turėjo tik teisę į mokesčio permoką. Nurodo, kad prašydamas taikyti restituciją, ieškovas faktiškai siekia pagerinti savo padėtį lyginant ją su iki ginčijamo sandorio sudarymo, buvusia padėtimi, t.y. gauti 9451,76 Eur, kurių tuo metu neturėjo ir neaišku ar būtų gavęs iš mokesčių administratoriaus. Toks padėties pagerinimas yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad mokesčių administratorius, kaip mokesčio permoką, būtų grąžinęs ieškovui 9451,76 Eur sumą.

9. Trečiasis asmuo VMI nurodė, kad UAB „Opsta“ bankroto byloje, VMI perleido reikalavimo teisę VĮ „Turto bankas“, todėl pastarasis, kaip kreditorius, turėtų pasisakyti nagrinėjamoje byloje kaip reikalavimo teisę perėmęs asmuo. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo sprendimo esmė

10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir nurodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi, patvirtinta 2015 m. lapkričio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko sprendimu Nr. (23/21-08)324-16148, ieškovas perėmė atsakovo mokestinę nepriemoką. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė reikalavimo atliktą veiksmą (jo vertinimu užskaitą) pripažinti negaliojančiu sandoriu, nes nepateikė duomenų, kad šalys būtų atlikusios tarpusavio užskaitą. Mokestinė nepriemoka buvo perimta remiantis galiojančiu ir nenuginčytu VMI viršininko sprendimu. Esant galiojančiam VMI viršininko sprendimui, juo nuspręstos aplinkybės ir iš to kylančios teisinės pasekmės, yra taikomos. Ieškovui neįrodžius mokestinės nepriemokos perėmimo fakto neteisėtumo ir negalimumo, pagrindinis ieškinio reikalavimas laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

11. Ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo atlikta tarpusavio užskaita, tuo tarpu pačiam ieškovui neginčijant 2015-11-17 VMI viršininko sprendimo Nr. (23/21-08)324- 16148 ir 2015-11-10 mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 1 (pripažįstant, kad šie sandoriai yra teisėti), nėra jokio pagrindo pripažinti kad šių sandorių (VMI viršininko įsakymo ir mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties) pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra neteisėtos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad ieškinys pateiktas ieškovo administratoriui ginčijant CK 6.930¹ str. nustayto atsiskaitymo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo bei dėl atssikaityo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. (Actio Pauliano). Nurodytais pagrindais gali būti ginčijami kaip sandoriai atsikaitymai, atlikti bet kokia iš egzistuojančių atsiskaitymo formų ir būdų.

13. Po mokestinės nepriemokos perėmimo sutartie sudarymo ir VMI sprendimo priėmimo UAB „Opsta“ ir atsakovas atsliko užskaitą 9451,76 Eur sumai, kurią ieškovas ir ginčija šioje byloje. Admnitratorius ginčija ieškovo atsiskaitymą su atsakovu 9451,76 Eur sumai. VMI priimdama sprdnimą neturėjo pariegos mokestinės nepriemokos vertinti CK 6.390¹ str. nustayto atsiskaitymo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo bei dėl atssikaityo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. (Actio Pauliano) aspektais. VMI sprendimas yra teisėtas ir dėl to nėra ginčijamas. Tenkinus ieškinį atsakovas UAB „Dekoro grupė“ įgytų teisę pateikti kreditorinį reikalavimą BUAB „Opsta“ bankroto procese priteistai sumai, tokiu būdu įgyvendiant teisę į dvišalę restituciją.

14. Atsakovas UAB „Dekoro grupė“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nėra aišku, kokią gi „užskaitą“ apeliantas skundžia. Pirmosios instancijos teisme Apeliantas nurodo, kad ginčijama „užskaita“, kuri buvo atlikta 2015-11-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko sprendimo Nr. (23/21-08)324-16148 ir 2015-11-10 mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 1 (atsiliepimo į ieškinį 3 priedas) pagrindu, tačiau kaip savarankiškas sandoris, kurio Apeliantas konkrečiai taip ir nenurodė, išskyrus, kad rėmėsi savo apskaitos dokumentais ir juose esančiais duomenimis;

15. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme Apeliantas nurodo, kad ginčijamas „atsiskaitymas“ įvyko 2015-11-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko sprendimo Nr. (23/21-08)324-16148 ir 2015-11-10 mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 1 pagrindu.

16. Apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ str. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, nors apeliantui tokia galimybė buvo suteikta, pirmosios instancijos teismui 2017-11-14 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, ir atidėjus bylos nagrinėjimą. Teismas buvo šalims pasiūlęs iki 2017-12-15 pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šalių reikalavimus/atsikirtimus, kai šalys jau buvo pasisakiusios dėl ginčo esmės, bei nusprendus į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti VMI. Apelianto bankroto administratorius turėjo pareigą ir visas galimybes teismui pateikti informaciją, koks konkrečiai atsiskaitymų eiliškumas buvo pažeistas.

17. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad apeliantas turėjo įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus, pagal kuruos turėjo atlikti mokėjimus, išskyrus atsakovo apeliantui pateiktus vykdomuosius dokumentus, t.y. notaro vykdomuosius įrašus, kurie pagal Notariato įstatymo 43 str. yra prilyginami vykdomiesiems dokumentams. Apeliantas referuoja į tai, kad jo turtui buvo pritaikyti areštai, tačiau areštai buvo pritaikyti kaip laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjant dar neišspręstus ginčus, o ne kaip atsiskaitymo nurodymai. Taigi apeliantas byloje neįrodė, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ str. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Byloje taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, t.y. mokėjimo dokumentai, nustatantys apelianto prievolę mokėto įmokas į biudžetą ar VSDFV biudžetą (CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p.) ir kad tokie mokėjimo terminai jau buvo suėję, todėl apelianto teiginiai, jog buvo pažeistas CK 6.930¹ str. numatytas mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra tik deklaratyvus, juo labiau, kad apelianto procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta nei ginčijama „atsiskaitymo“ data, nei konkrečiai datai mokėtinos sumos bei kreditoriai, kurių mokėjimų/atsiskaitymų eiliškumas pažeistas.

18. Vertiant iš esmės apeliantas bando nuginčyti kreditoriaus teisę išieškoti skolą pagal vykdomąjį dokumentą. Tokia apelianto pozicija iš esmės kvestionuoja teismo sprendimų vykdymo privalomumą. Atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ateityje, t.y. praėjus 10 mėnesių nuo ginčijamo periodo, skolininkui bus iškelta bankroto byla.

19. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, t.y. VMI 2017-10­26 raštas Nr. (23.1-08) RNA - 33161, kuriuo VMI patvirtino, jog 2015 m. net keturis kartus apeliantas buvo prisiėmęs prievolę dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Tokia praktika buvo įprasta apelianto verslo praktika. Todėl visiškai nėra pagrindo tokius sandorius naikinti, nes priešingu atveju reiktų naikinti visus iki vieno apelianto sudarytus sandorius per neapibrėžtą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčijamu laikotarpiu, t.y. 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais buvo nemokus, nors tik įrodžius šią aplinkybę, apeliantas galėtų ginčyti šalių sandorius.

20. Trečiasis AB „Turto bankas“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą tenkinti, nes ginčijama užskaita pažeistas CK 6.930¹ str. nustayto atsiskaitymo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais eiliškumas pažeidimo. Atsiskaitymo sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 6.66 str. (Actio Pauliano) pagrindu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22. Pažodžiui vertinant ieškinio turinį ieškovas prašė teismo tarp ginčo šalių UAB „Dekoro grupė“ ir UAB „Opsta“ atliktą užskaitą 9451,76 Eur sumai pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).

23. Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos verinimu, ieškovas ginčija 2015-11-10 Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties Nr.l pagrindu sudaryta įskaitymo sandorį, kurio sudarymo tvarką regklamentuoja CK 6.130 str. bei 6.131 str. Įskaitymu įskaityti priešpriešiniai visnarūšiai piniginiai reikalavimai – atsakovo turimas reikalavimas į ieškovą sumokėti pagal turimus vykdomuosius įrašus 9451,76 eur ir ieškovo reikalavimas į atsakovą sumokėti 9451,76 eur atlyginimą už perimtą mokestinę skolą valstybės biudžetui.

24. Ieškinys pareikštas dviem pagrindai s. Pirmiausia, ieškovo teigimu, CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovas iš esmės įrodinėja, kad įskaitymo sandoris pažeidžia CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes ginčo sandoriu buvo patenkintas atsakovo pinignis reikalavimas ieškovui atsiskaityti pagal notaro išduotą vykdomąji dokumentą, nors turėjo būti vykdomi pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai į Valstybinio socialinio draudimo biuežtą.

25. Kaip antrą ieškinio pagrindą ieškovas įrodinėja, kad ginčijamus sandorius būtina pripažinti negaliojančiais dėl ieškovo kreditorių teisių pažeidimo Actio Pauliana pagrindu.

26. Teisėjų kolegija vetindama ieškinio dalyką, konstatuoja, kad ieškovas turėjo teisę iš VMI rieklauti mokesčio permokos grąžinimo. Mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais mokesčio permoką turinčiam mokesčių mokėtojui). Mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojui pateikus prašymą VMI dėl turimos mokesčio permokos grąžinimo. VMI viršininko Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuriuo pritariama mokestinės prievolės perėmimui pagal mokesčių mokėtojų sudaromas sutartis dėl mokestinės prievolės perėmimo yra būtina tokių sutarčių įsigaliojimo sąlyga bei pagrindas mokesčiu administratoriui (VMI) atlikti nustatytos formos sutartį sudariusių mokesčių mokėtojų „mokėtinų“ ir „grąžintinų“ mokesčių sumų „sudengimui“. Pati sutartis dėl mokestinės prievolės perėmimo nėra savarankiškas pagrindas atlikti „mokėtino“ ir „grąžintino“ mokesčių užskaitai, tai atliekama tik mokesčių administratoriui (VMI), kuris yra kreditorius, savo sprendimu pritarus subjektų sudarytai sutarčiai dėl mokestinės prievolės perėmimo (skolos perkėlimo).

27. Šalių sudaryta 2015 m. lapkričio 10 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimi atsakovas perleido ieškovui 9451,76 Eur mokestinę nepriemoką (skolą). Atsakovo pareiga apmokėti ieškovui akvivalentišką atlyginmą už skolos perėmimą neaptarta. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo apskrities VMI viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo. VMI sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, todėl skolos perkėlimas iš atsakovo ieškovui įvykdytas.

28. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad ginčo sandorio pasekmėje ieškovas (UAB „OPSTA“) neteko teisės į mokesčio permoką 9451,76 EUR sumai, kurią realizuojant galėjo susigrąžinti nurodytą mokesčio permokos sumą piniginėmis lėšomis. Ieškovui (UAB „OPSTA“) netekus teisės į mokesčio permoką 9451,76 EUR sumai, atsakovo prievolė sumokėti mokesčius į biudžetą sumažėjo ta pačia 9451,76 EUR suma.

29. Aplinkybę, kad ieškovas (UAB „OPSTA“) neteko teisės į mokesčio permoką 9451,76 EUR sumai, patvirtina ieškovo pateikiama „Valstybinės mokesčių inspekcijos su mokesčių mokėtoju susijusi apskaitos operacijų ataskaita“, kurioje fiksuojamai, kad 2015-11-18 UAB „Opsta“ reikalavimas į Valstybinę mokesčių inspekciją (teisė susigrąžinti PVM mokesčio permoką) sumažėjo 9451,76 EUR sumai (-192,00 -2341,15, - 6675,61, - 243,00).

30. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovo prievolės sumokėti mokesčius sumažėjo 9451,76 EUR suma ir tai yra ginčijamo sandorio pasėkoje.

31. Atsakovas įrodinėja, kad 2015-11-10 Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties Nr.l pagrindu nei atsakovas, nei ieškovas jokių piniginių lėšų vienas iš kito bei iš valstybės nėra gavę. Teisėjų kolegija vertina, kad mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais tokiam mokesčių mokėtojui). Mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojo pateikto prašymo mokesčių administratoriui (VMI) pagrindu. Ieškovui perėmus mokestinės nepriemokos skolą, kuri buvo permokos teisę atsisakoma teisės gauti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto.

32. Nustatyta, kad 2015-11-17 VMI viršininkas Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324- 16148 nusprendė patenkinti mokesčių mokėtojo prašymą ir sutiko, kad mokesčių mokėtojas UAB „OPSTA“ perimtų UAB „Dekoro grupė“ mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas 9451,76 EUR suma. Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967). Tvarkos 4 punktas nustato, kad juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai ar fiziniam asmeniui, kuris vadovaudamasis Tvarka gali perimti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką (toliau vadinamas – trečiasis asmuo), perėmusiam mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokestinę nepriemoką perleidusiam mokesčio mokėtojui dėl šios mokestinės nepriemokos. 7 punktas nustato, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi (toliau vadinama – Sutartis) tarp mokesčio mokėtojo ir trečiojo asmens. Pagal Sutartį trečiasis asmuo perima mokesčio mokėtojo teises ir pareigas, susijusias su Sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimu ir išieškojimu (t. y. trečiasis asmuo įgyja teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška bei atlikti kitus veiksmus). 10 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka perimama, kai yra vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčio mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką (toliau vadinama – Sutikimas). 11 punktas nustato, kad trečiasis asmuo mokestinę nepriemoką turi sumokėti tam mokesčio administratoriui, kuriam turėjo sumokėti mokesčio mokėtojas.

33. Tokiu būdu po šalių suderintų veiksmų ieškovas neteko reikalavimo teisės į VMI atgauti 9451,76 EUR sumą piniginių lėšų, kuri galėjo būti panaudota atisiskaityti su kreditoriais, o UAB „Dekoro grupė“ prievolė mokėti į biudžetą 9451,76 EUR sumą.

34. Po minimo VMI priimto sprendimo buvo sumažintas UAB „Opsta“ įsiskolinimas UAB „Dekoro grupė“ pagal vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovui UAB „Dekoro grupė“ iš ieškovo UAB „Opsta“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įskaityti priešpriešiniai reiskalavimai, kurių suma 9451,76 EUR, todėl atsakovo argumentas dėl pagal ginčo sandorį negautų pinigų atmetamas kaip nereikšmingas.

Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, išaiškino, kad siekiant, jog atlikti mokėjimai būtų pripažinti prieštaraujančiais imperatyviajai CK 6.930¹ straipsnio normai ir dėl to niekiniais, turi būti nustatyta, kad: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (šiai sąlygai nustatyti būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį); antra, mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

36. K 6.930¹ str. 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Atsakjovo turimi vykdomieji dokumentai, kuriais remiantis buvo vykdomas ginčo sandoris priskirtina ketvirtąja eile vykdomiemiems dokumentams. Tuo tarpu ieškovas įrodinėja, kad tuo pačiu metu turėjo būti vykdomi vykdomieji dokumentai skolos išieškojimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir šią aplinkybę grindžia tik Turto areštų registro duomenimis apie įregistruotus UAB „OPsta“ turto areštus, antstolių patvarkymais dėl turto arešo ciclinėse bylose dėl skolų išieškojimo privatiems asmenims, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie pradelstą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, internetinio puslapio „rekvizitai.lt“ duomenimis apie socialinio draudimo mokesčio įsiskolinimą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2015 m. lapkričio 10 d. buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.930¹ str. 1 d. 1-3 punktuose, išskyrus atsakovo turimus vykdomuosius įrašus. Nors pagal bylos duomenis, ieškovas jau iki 2015 metų lapkričio mėneesio turėjo dideles aumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą reikšmingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl ginčijamo įsikaitymo negaliojimo prieštaraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.930¹ str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytą atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neįrodytas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. nustatytu pagrindu (actio Pauliana)

38. Nors pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl CK 6.66 str. nustatytų pagrindų, tačiau byloje atskleistos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtinos materialiosios teisės taikymui ir šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana).

39. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovui UAB „OPsta“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

40. Ieškovo kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamu įskaitymu pirmenybė jos neturinčiam Atsakovui, įvykdžius ginčijamą įskaitymą esant pradelstiems įsiskolinimams kitiems kreditoriams, buvo pažeista aukštesnės atsiskaitymo eiliškumo ieškovo kreditorių teisė į jų reikalavimų patenkinimą bei likusių kreditorių ligybės principas.

41. Ginčijamas įskaitymas įvykdytas ieškovui jau buvus faktiškai nemokiam. Faktinį UAB „OPSTA“ nemokumą patvirtina žemiau nurodytose nutartyse konstatuoti faktai 2016-01-20 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1667-794/2016. Teismas pasisakė apie UAB „OPSTA“ faktinį nemokumą: „Vertinant UAB „Opsta“ finansinę padėtį, pirmiausiai pastebėtina, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. 2014 m. - 2015 m. rugsėjo 30 d. balansų duomenys rodo, jog įmonė 2013 m. turto turėjo 584602,93 Eur sumai (iš jų ilgalaikis tik - 25401,7 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 370571,71 Eur; 2014 metais įmonės turto vertė siekė 237056 Eur (iš jų 145415 Eur ilgalaikis), per vienerius metus mokėtinos sumos - 463487 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. įmonės turto vertė siekė 136436 Eur (iš jų ilgalaikis tik 26873 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos - 319760 Eur (t. I, b. 1. 30-37). Taigi įmonės turto vertė nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais mažėjo per pusę, 2013 m. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto, 2014 metais skolos įmonės turtą viršijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtą viršijo 2,5 karto. Nors atsakovas nepateikė informatyvaus kreditoriaus sąrašo, su konkrečiai nurodytais atsiskaitymo terminais, tačiau iš pareiškimo turinio, metmenų bei kreditoriaus sąrašo matyti, jog pradelstos skolos kreditoriams 2015 m. spalio mėn. (kreipimosi į teismą metu) sudarė 191860,01 Eur. Taigi spręstina, jog šiuo metu atsakovo įsipareigojimai siekia ne mažiau nei 191860,01 Eur, t. y. žymiai viršija pusę balanse nurodyto turto vertę. Iš viešų duomenų taip pat matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (6581,43 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 12849,79 Eur. Be to, atsakovo kreditorių sąrašas rodo, kad atsakovas turi ir didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams, o tai atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 d.).“

42. Šalys neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.

43. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes iš viešų duomenų taip pat matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (6581,43 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 12849,79 Eur. Pagal viešus Turto areštų aktų registro duomenis nuo 2015-03-13 ieškovo turtui taikomi areštai. Tai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, kad turi pradelstų skolų, todėl sudarydams ginčo sandorį buvo nesąžiningas. Be to, pats atsiskaitymo būdas perleidžiant ieškovui mokestinę atsakovo nepriemoką siekiant, kad ieškovas perimtą skolą įskaitytų su VMI, patvirtina, jau 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovas nebeurėjo galimybės atsiskaityti su atsakovu įparstu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais bei išieškant skolą iš ieškovo turto.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešame registre buvo registruoti teismų taikyti ieškovo UAB „Opsta“ turto areštai pagal kitų kreditorių reikalavimus, ieškovui buvo iškeltos trys civilinės bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus dėl skolų priteisimo ir tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui spręsti, jog ieškovo finansinė būklė nėra stabili, ieškovas laiku nevykdė finansinių įsipareigojimų.

45. TURTO AREŠTO AKTAS 2015012559 1.1. Turto arešto akto duomenys: Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2015012559 Turto arešto aktą priėmusi (surašiusi) institucija: Vilniaus miesto apylinkės teismas Pareigūnas: Teisėja I. P. Dokumento pavadinimas: Nutartis, Civilinė byla, Nr. eL2-15018-821/2015 Dokumento priėmimo (surašymo) data, laikas ir vieta: 2015-03-10, Vilnius Turto arešto akto Įregistravimo data ir laikas: 2015-03-13 10.47 vai. 1.2. Asmuo, kurio turtas areštuojamas (skolininkas, asmuo, kurio (galimai) prievolei užtikrinti areštuojamas turtas): 1.2.1. Juridinio asmens pavadinimas: UAB “OPsta“ Juridinio asmens kodas: 301621632 1.3. Asmuo, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas (kreditorius): 1.3.1. Juridinio asmens pavadinimas: UAB ENERGUS Juridinio asmens kodas: 302571367 1.4. Areštuotas turtas: 1.4.1. Turtas Aprašymas: Areštuoti skolininkui UAB „OPsta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą - 7086,11 EUR sumai, jo nesant ar nepakankant - kilnojamąjį turtą 7086,11 EUR sumai, ir tik neužtekus turto - pinigines lėšas, kurių suma ar vertė neviršija -7086,11 EUR, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant skolininkui jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas. Iš areštuotų piniginių lėšų leidžiami privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą, valstybinio socialinio draudimo įmokos, atsiskaitymai su darbuotojais bei kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą.

46. Turto areštų registre iki ginčo sandorio sudarymo buvo registruoti ieškovo turto areštai:

Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2015015095 Turto arešto aktą priėmusi (surašiusi) institucija: Vilniaus miesto apylinkės teismas Pareigūnas: Teisėja J. E. Dokumento pavadinimas: Nutartis, Civilinė byla, Nr. e2-17587-816/2015 Dokumento priėmimo (surašymo) data, laikas ir vieta: 2015-03-27, Vilnius Turto arešto akto įregistravimo data ir laikas: 2015-03-27 15.15 vai. 2.2. Asmuo, kurio turtas areštuojamas (skolininkas, asmuo, kurio (galimai) prievolei užtikrinti areštuojamas turtas): 2.2.1. Juridinio asmens pavadinimas: UAB "OPsta" Juridinio asmens kodas: 301621632 2.3. Asmuo, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas (kreditorius): 2.3.1. Juridinio asmens pavadinimas:UAB "AP LT" Juridinio asmens kodas: 303012046 2.4. Areštuotas turtas: 2.4.1. Turtas Aprašymas: Nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas 9605,16 EUR sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovo UAB „AP LT“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui UAB „OPsta“ ir esančių pas 5-21 atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 9605,16 EUR sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymus su ieškovu.

Turto arešto akto identifikavimo kodas 2015040881 3.1. Turto arešto akto duomenys: Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2015040881 Turto arešto aktą priėmusi (surašiusi) institucija: Vilniaus miesto apylinkės teismas Pareigūnas: Teisėja R. M. 8-21 Dokumento pavadinimas: Nutartis, Civilinė byla, Nr. e2-38082-864/2015 Dokumento priėmimo (surašymo) data, laikas ir vieta: 2015-09-09, Vilnius Turto arešto akto įregistravimo data ir laikas: 2015-09-10 09.39 vai. 3.2. Asmuo, kurio turtas areštuojamas (skolininkas, asmuo, kurio (galimai) prievolei užtikrinti areštuojamas turtas): 3.2.1. Juridinio asmens pavadinimas: UAB "OPsta" Juridinio asmens kodas: 301621632 3.3. Asmuo, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas (kreditorius): 3.3.1. Juridinio asmens pavadinimas: UAB "Nord Profll" Juridinio asmens kodas: 300635045 3.4. Areštuotas turtas: 3.4.1. Turtas Aprašymas: Kilnojamieji ir/ar nekilnojamieji daiktai 38704 EUR sumai, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant nurodytų daiktų ar esant jų nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Leisti atsakovui šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytas įskaitymo sandoris atitinka CK 6.66 str. nustatytus kriterijus, todėl pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo (ab initio), todėl teismas taiko restituciją natūra (pinigine suma, kurią atsakovas neteisėtai gavo iš ieškovo panaikindmas mokestinę nepriemoką) (CK 6.145 str. 146 str.).

48. Asakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas neginčijo šalių sudarytos Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 7 bei VMI Sprendimo nereikšmingi, nes nurodyti juridiniai faktai patys savaime nėra neteisėti ir buvo tik sudėtinė šalių sukurtos suderintų veiksmų schemos dalis, kurios tikslas yra sudaryti neteisėta įskaitymo sandorį.

49. Pirmosios isntsnacijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

50. Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, kad susidarė 4,17 Eur suma, ši suma yra priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, šalių UAB „Dekoro grupė“ ir UAB „Opsta“ atliktą 9451,76 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinti negaliojančiu sandoriu; taikant restituciją priteisti iš atsakovo UAB „Dekoro grupė“ ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 9451,76 Eur bei 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „Dekoro grupė“ valstybės naudai 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.