- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-215-590/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vejuva“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, O. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OPsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OPsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vejuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, O. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovo ir ieškovo atliktą 15 500 Eur užskaitą; pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovo ir ieškovo atliktą 3 924,42 Eur užskaitą; pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovo ir ieškovo atliktą 4 000 Eur užskaitą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 424,42 Eur; netenkinus prašymų, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 424,42 Eur skolos, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė žemiau nurodytais motyvais bei argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4983-794/2016 ieškovui iškelta bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016-07-22, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-24 nutartimi patvirtino ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nutartis įsiteisėjo 2016-11-16. Aptariama nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 318 971,35 Eur sumai: 309 834,77 Eur ir 9 137,21 Eur delspinigiai.
1.2. Tarp atsakovo ir ieškovo 2015-09-24 buvo sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-10-06 sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-14099 nuspręsta, kad ieškovas perimtų atsakovo 15 500 mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas. Tarp atsakovo ir ieškovo 2015-10-23 buvo sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-11-09 sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-15722 ieškovas perėmė atsakovo 3 924,42 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas. Tarp atsakovo ir ieškovo 2015-11-11 buvo sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 7. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-12-02 sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-17023 ieškovas perėmė atsakovo 4 000 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas. Po aptartų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos priimtų sprendimų buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas ieškovui. Laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo atlikta 23 424,42 Eur užskaita. Atsakovas 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas, esant taikytiems ieškovo veiklos apribojimams, turto areštams.
1.3. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930l straipsnyje nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, kuri buvo pažeista. Aptarta teisės norma imperatyvi. Atliekant ginčijamas užskaitas ieškovas buvo skolininku, kuris neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartimi buvo patvirtinti 54 065,85 Eur buvusių ieškovo darbuotojų finansiniai reikalavimai, t. y. finansiniai reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Ginčijamos užskaitos metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų pagal reikalavimus, kylančius iš darbo santykių. Ieškovas 2015-10-15 turėjo pareigą sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą 6 681,43 Eur. Ieškovo kreditoriaus UAB „Energus“ 7 086,11 Eur finansinis reikalavimas susidarė 2015-03-10, turto arešto akto įregistravimo data – 2015-03-13. Kreditoriaus UAB „AP LT“ naudai areštuota 9 605,16 Eur, turto arešto akto įregistravimo data – 2015-03-27. Kreditorius UAB „Nord Profil“ naudai areštuota 38 704 Eur, turto arešto akto įregistravimo data – 2015-09-10. Kreditorius UAB „Laurita“ naudai areštuota 3 200,89 Eur, turto arešto akto įregistravimo data – 2015-11-11. Ginčijamomis užskaitomis buvo pažeista ir penktąją eile vykdytini kreditorių UAB „Nord profil“, UAB „Kontesta“, MB „Žemedis“ bei UAB „Pamatų ranga“ finansiniai reikalavimai.
1.4. Yra visos sąlygos dėl užskaitų pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Atliktos užskaitos pažeidžia kreditorių teises, kadangi atlikus užskaitas buvo suteikta atsiskaitymo pirmenybė jos neturinčiam atsakovui. Pažeista aukštesnės atsiskaitymo eiliškumo ieškovo kreditorių teisė į jų reikalavimų patenkinimą užskaitų sumoje. Užskaitos įvykdytos ieškovui buvus faktiškai nemokiam. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1667-794/2016 pasisakė apie ieškovo faktinį nemokumą. Faktinis ieškovo nemokumas konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-800-241/2016. Atsakovas ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės atlikti užskaitas esant viešai prieinamiems Turto arešto akto registro duomenims bei informacijai apie ieškovo skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Informacija apie ieškovo skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui vieša ir lengvai prieinama. Atsakovas turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti (jei to nežinojo), kad ieškovas turi skolų biudžetui. Ieškovui taikyti veiklos apribojimai (areštai) ginčijamų užskaitų atlikimo metu. Iš Turto arešto akto registro duomenų matyti, kad ginčijamų užskaitų įvykdymo metu ieškovui buvo taikyti veiklos apribojimai dar nuo 2015-03-13. Ieškovo neteisėtai perleistos lėšos atsakovui grąžinamos bankrutuojančiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.
1.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-09-24, 2015-10-06, 2015-10-23, 2015-11-09, 2015-11-11 ir 2015-12-02 sprendimuose nenumatyta, kaip atsakovas atsiskaito su ieškovu už reikalavimų perėmimą. Nei sprendimuose, nei mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartyse nenurodoma, kad tarp atsakovo ir ieškovo atliekamos užskaitos. Po sutarčių sudarymo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimų priėmimo susidarė situacija, kai atsakovas perėmęs reikalavimą į Valstybinę mokesčių inspekciją iš ieškovo, atsakovas liko skolingas ieškovui 23 424,42 Eur. Būtent po mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių sudarymo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimų priėmimo, ieškovas ir atsakovas galėjo atlikti užskaitas, kurias bankroto administratorius ginčija. Prašymas dėl skolos priteisimo teikiamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gali laikytis pozicijos, kad užskaitos aplamai nebuvo atliktos. Nebuvo gautas atsakovo pareiškimas apie atliktą įskaitymą, nors tai yra būtinoji įskaitymo taikymo sąlyga.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodomais argumentais bei motyvais.
2.1. Pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių atsakovas nurodė, kad atsakovas ir ieškovas 2013-07-30 sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 13-07-30-393, pagal kurią ieškovas nuolat pirko iš atsakovo statybines medžiagas. Prekių pirkimas–pardavimas tarp atsakovo ir ieškovo pagal 2013-07-30 sutartį vyko intensyviai ir buvo didelės vertės. Susidarius skolai už prekes, atsakovas ir ieškovas 2015-09-24, 2015-10-23 ir 2015-11-11 sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis (toliau – Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys). Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis nebuvo atsiskaitymo grynais ar negrynais pinigais. Atsakovas negavo pinigų nei grynais, nei ne grynais. CK 6.930¹ straipsnis taikomos ne bet kokiems atsiskaitymams, o atsiskaitymams pagal pareikštus reikalavimus – vykdomuosius dokumentus ir kitus pareikštus reikalavimus. Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartys nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio.
2.2. Pasisakydamas dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, susijusio su ieškovo darbuotojams išmokėtinu darbo užmokesčiu, nurodė, kad kai kurios ieškovo skolos darbuotojams atsirado iki Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo. Dauguma skolų darbuotojams atsirado po ieškovo skolos atsakovui atsiradimo dienos. Ieškovo skolos pavieniams darbuotojams nedidelės, todėl ieškovas tiek Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu, tiek prieš tai ir po to tikėtinai atsiskaitydavo su darbuotojais. Ieškovas negalėjo analogišku būdu kaip Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys atsiskaityti su savo darbuotojais, todėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys nepažeidė ieškovo darbuotojų interesų. Atsakovas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu negalėjo gauti ieškovo finansinių dokumentų ir tokiu būdu žinoti apie ieškovo skolas darbuotojams. Ieškovas vykdė intensyviai veiklą, pirko prekes iš atsakovo ir po Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo skolas darbuotojams, todėl sudarydamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis elgėsi sąžiningai.
2.3. Pasisakydamas dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, susijusio su ieškovo trečios eilės kreditoriais, nurodė, kad ieškovas negalėjo analogišku būdu kaip Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys atsiskaityti su savo trečios eilės kreditoriais. Atsakovas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu negalėjo gauti ieškovo finansinių dokumentų ir tokiu būdu žinoti apie ieškovo skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir kitiems trečios eilės kreditoriams. Atsakovas galėjo ir turėjo pasitikėti Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktu patikrinimu prieš duodant sutikimą Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartims. Valstybinei mokesčių inspekcijai davus sutikimą, atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas skolų valstybei neturėjo. Viešai prieinamose duomenų bazėse Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu buvo tik duomenys apie ieškovo skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už laikotarpį, buvusį iki Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo mėnesio. Ieškovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo dengiama laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2016-05-24.
2.4. Pasisakydamas dėl atskaitymo eiliškumo pažeidimo, susijusio su ieškovo ketvirtos eilės kreditoriais, nurodė, jog nepagrįstai teigiama, kad Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis nebuvo pažeisti ieškovo veiklos apribojimai. Buvo areštuotos ieškovo valdomos transporto priemonės, o ne piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, nebuvo taikyta kitų ieškovo veiklos ar atsiskaitymo su kreditoriais, sutarčių sudarymo apribojimų. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu nebuvo išduoti vykdomieji dokumentai. Atsakovas neturėjo žinoti apie vykstančius ieškovo ginčus su kitais kreditoriais. Areštuoto ieškovo turto vertė mažesnė už ieškovo skolas atsakovui. Vykę ieškovo teisminiai ginčai laikytini normalia verslo praktika. Turto arešto aktų registro duomenys viešai neprieinami, todėl atsakovas negalėjo patikrinti informacijos apie ieškovo turto areštus. Ieškovas negalėjo analogišku būdu kaip Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys atsiskaityti su savo ketvirtos eilės kreditoriais.
2.5. Pasisakydamas dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, susijusio su ieškovo penktos eilės kreditoriais, nurodė, kad pagal Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ieškovas, perėmęs atsakovo mokestines nepriemokas, atsiskaitė su atsakovu už prekes. Pagal 2015-09-24 Mokestinės nepriemokos sutartį ieškovas atsiskaitė su atsakovu pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2015 m. gegužės 13-15 d., 2015 m. gegužės 20-23 d. ir 2015-05-25. Pagal 2015-10-23 Mokestinės nepriemokos sutartį ieškovas atsiskaitė su atsakovu pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2015 m. gegužės 25-29 d. Pagal 2015-11-11 Mokestinės nepriemokos sutartį ieškovas atsiskaitė su atsakovu pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2015-05-29, 2015-06-01 ir 2015-06-02. Nepagrįstai teigiama, kad Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, konkrečiai su kitais ieškovo kreditoriais: UAB „Nord Profil“, UAB „Kontesta“, MB „Žemedis“ ir UAB „Pamatų ranga“. Ieškovo skola UAB „Nord profil“ atsirado pagal 2015-04-29 ir 2015-04-30 PVM sąskaitas faktūras. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-38082-864/2015 įsiteisėjo 2015-12-29, todėl 2015-12-29, o ne 2015-04-29, laikytina ieškovo skolos UAB „Nord profil“ atsiradimo data. Ieškovo skola atsakovui atsirado anksčiau nei ieškovo skola UAB „Nord profil“. Ieškovo skola UAB „Kontesta“ atsirado per 45 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, o ne nuo 2015-09-01. Bet kuriuo atveju ieškovo skola atsakovui atsirado anksčiau, nei ieškovo skola UAB „Kontesta“. Ieškovo skola MB „Žemedis“ atsirado 2015-07-22 ir 2015-08-07, o ne nuo 2015-07-08. MB „Žemedis“ 2015-06-08 ir 2015-06-23 PVM sąskaitos faktūros Nr. 00262 ir Nr. 00267 nepasirašytos ieškovo. Bet kuriuo atveju ieškovo skola atsakovui atsirado anksčiau, nei ieškovo skola MB „Žemedis“. Ieškovo skola UAB „Pamatų ranga“ ir skolos atsiradimo data 2015-06-18 laikytina neįrodytomis. Bet kuriuo atveju ieškovo skola atsakovui atsirado anksčiau, nei ieškovo skola UAB „Pamatų ranga“. Nepateikta įrodymų dėl kitų ieškovo skolų kitiems kreditoriams atsiradimo datų, todėl nepagrįstai teigiama, jog Mokestinės nepriemokos sutartys pažeidžia atsiskaitymo eiliškumą.
2.6. Pasisakydamas dėl actio Pauliana sąlygų nurodė, jog nepateikta įrodymų, kad kiti ieškovo kreditoriai norėjo ar galėjo sudaryti analogiškas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Nepateikta įrodymų, kad sudarius ginčijamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ieškovas nustojo vykdyti savo veiklą ir (ar) savo įsipareigojimus kreditoriams. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys pačios savaime nesukėlė realios grėsmės ieškovo nemokumui. Ieškovas bandė kelti restruktūrizavimo bylą, kas reiškia, kad ieškovas tikėjosi vykdyti veiklą. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu atsakovas buvo vienas iš ieškovų kreditorių ir Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys sumažino ieškovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl ginčijamų Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių ieškovo nemokumas padidėjo ar kitaip pasikeitė. Ieškovas turi prisiimti riziką ir atsakomybę, kad po Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo ieškovui nepavyko toliau sėkmingai vykdyti veiklą. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis atsakovui nebuvo suteikta pirmenybė kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu. Mokesčių administratorius patvirtino visas tris atsakovo ir ieškovo Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, todėl atsakovas neturėjo ir negalėjo žinoti, kad sutartys pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus ar kad ieškovas yra nemokus. Atsakovas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu neturėjo galimybės gauti ieškovo finansinių dokumentų. Ieškovo 2015 m. balanso duomenys Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo metu nebuvo viešai prieinami. Atsakovas, sudarydamas ginčijamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, elgėsi sąžiningai. Atsakovas sudarė ir sudaro mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ir su kitomis įmonėmis. Vien tai, kad atsakovas nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, nepakankama atsakovo nesąžiningumui konstatuoti, o aplinkybė susijusi su ieškovo turto areštu turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių visete atsižvelgiant į sutartinius šalių santykius bei faktines aplinkybes. Ieškovo turto areštai iki Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo negali paneigti šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas siekė restruktūrizavimo ir prieštaravo bankroto iškėlimui bei laikė, kad yra pajėgus toliau vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, pagrįstai tikėjosi išvengti bankroto ir patenkinti visų savo kreditorių interesus. Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ne tik iš teisinės prievolės (įstatyminės, sutartinės), bet ir dėl faktinių aplinkybių. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pasirašymas buvo nulemtas faktinių aplinkybių ir neprieštaravo verslo praktikai. Ginčijamomis sutartimis buvo užtikrintas ieškovo įsipareigojimų vykdymas atsakovui, sudaryta galimybė ieškovui įsigyti prekių iš atsakovo, kai esant skolai buvo pasiektas kredito limitas.
2.7. Pasisakydamas dėl sandorių kvalifikacijos nurodė, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys nepagrįstai kvalifikuotos užskaita. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys laikytinos skolos perkėlimo sutartimis. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartimis nebuvo įskaitomas vienarūšis reikalavimas. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis ieškovo perimta iš atsakovo mokestinė prievolė nevienarūšė su ieškovo atsiskaitymo su atsakovu už prekes prievole pagal 2013-07-30 pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovas, perėmęs atsakovo mokestinę skolą, atsiskaitė už prekes. Ieškovas buvo skolingas atsakovui už prekes, o ne atvirkščiai. Net jei laikyti mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartis įskaitymu, pagal CK 6.140 straipsnio nuostatą, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys buvo sudarytos iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, todėl jų sudarymui netaikytini ĮBĮ draudimai.
2.8. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo nurodė, jog mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys laikytinos skolos perkėlimo sutartimis, todėl ieškovas nepagrįstai restitucijos pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 23 424,42 Eur. Kai pagal CK 6.121 straipsnio 1 dalį skolos perkėlimo sutartis pripažįstama negaliojančia, atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės bei pareigos, tačiau lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės. Jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, būtų atnaujinta atsakovo 23 424,42 Eur mokestinė nepriemoka, panaikinta ieškovo mokestinė prievolė atitinkamai sumai ir ieškovas galėtų kreiptis dėl mokestinės permokos grąžinimo. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai būtų įpareigotas sumokėti ieškovui 23 424,42 Eur ir sumokėti tokio pat dydžio mokestinę nepriemoką valstybei.
3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus atsakovo pateiktus prašymus nustatyta, kad skolos perėmėjo neįskaityta mokesčio permoka laikytina aplinkybe, pagrindžiančia jo galimybes sumokėti perimtiną mokestinę nepriemoką. Ieškovo kontrolės veiksmai dėl gauto prašymo nebuvo atliekami ir bendrovės turima neįskaityta PVM permoka (skirtumas) galėjo būti grąžinta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 3 489,60 Eur finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartimi. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo 2016-03-07 sutartimi bei 2016-12-09 Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo bei priėmimo aktu perdavė VĮ „Turto bankas“ reikalavimo teisę į ieškovo mokestinę nepriemoką ieškovo bankroto byloje.
4. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas ginčija ne Mokestinių nepriemokų perėmimo sutartis, o 23 424,42 Eur priešpriešinių reikalavimų užskaitas. Užskaitos pažeidė antros eilės kreditorių teises pagal CK 6.9301 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apylinkės teismas nustatė, kad šalys sudarė Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos priėmė sprendimus dėl mokestinių nepriemokų perėmimo, kurias mokestines prievolės perėmė ieškovas: 2015-10-06 sprendimą dėl 15 500 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo; 2015-11-09 spendimą dėl 3 924,42 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo; 2015-12-02 spendimą dėl 4 000 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-11 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Teismas 2017-10-11 parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovą pateikti galutinai suformuluotą ieškinio pagrindą bei reikalavimus. Teisme 2017-10-25 gauti ieškovo paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovas ieškinio dalyko netikslins. Nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų ieškovas neginčija. Duomenų, kad sutartys ir Valstybinės mokesčių inspekcijos spendimai negalioja, nėra. Ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei aplinkybėmis.
6.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas nesuprato spręstos situacijos esmės, nesuprato prašyto pripažinti užskaitos sandorio esmės. Dėl pateikimo Sprendimo motyvų ir argumentacijos taip, kad tai užkerta galimybę pasisakyti dėl Sprendimo motyvų ydingumo. Sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartyse, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimuose nenumatoma / nenustatoma, kad jomis / jų pagrindu tarp atsakovo ir ieškovo atliekamos tarpusavio užskaitos. Nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimai nėra šalių dvišaliai susitarimai ar vienos iš šalių vienašaliai pareiškimai dėl užskaitos nei formos, nei turinio prasme.
6.2. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimai nėra savarankiškas pagrindas konstatuoti aplamai buvus atliktiems įskaitymams tarp šalių. Tai paaiškina apeliantės poziciją dėl to, kad neginčijamos nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimai. Jei tarp šalių būtų buvęs sudarytas dvišalis susitarimas arba vienos iš šalių pareiškimas apie įskaitymą, apeliantas būtų ginčijęs būtent tokį susitarimą ar vienašalį pareiškimą apie įskaitymą. Kadangi į bylą nebuvo pateikta nei dvišalių susitarimų nei vienašalių pareiškimų apie įskaitymą, o užskaitos tarp šalių buvo apskaitytos įmonių apskaitoje nesant tokių susitarimų ar pareiškimų apie vienašalį įskaitymą dokumentų, užskaitos atliktos be teisinio pagrindo. Kadangi užskaitos atliktos be teisinio pagrindo, todėl apeliantas ir ginčijo užskaitas kaip atsiskaitymo sandorius. Tai, kad užskaitos atliktos nesant jų atlikimo teisinio pagrindo, nesudaro kliūčių ginčyti užskaitos būdu atliktus atsiskaitymo sandorius. Atsiskaitymus atliekant užskaitas apeliantas ir ginčijo kaip atsiskaitymo sandorius CK 6.930¹ straipsnyje nustatytais pagrindais, kurie nustatyto atsiskaitymų eiliškumą. Laikantis apylinkės teismo pozicijos, apelianto reikalavimų tenkinimui buvo būtina nuginčyti Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ir / ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimus. Kadangi nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimai nėra savarankiškas pagrindas konstatuoti buvus atliktiems įskaitymams tarp šalių, nes nėra tokių įskaitymų atlikimą fiksuojančių dokumentų, todėl kad Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių nuginčijimas neturėtų pasekmių, ginčijant atsiskaitymų eiliškumą pažeidusį atsiskaitymo sandorį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos neturėjo pareigos mokestinės nepriemokos perėmimo metu vertinti sandorio teisėtumo actio Pauliana ar CK 6.930¹ straipsnyje numatytais aspektais. Nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimuose nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartyse nefiksuojama / nekonstatuojama atsiskaitymo tvarka tarp šalių už mokestinės nepriemokos perėmimą.
6.3. Po ginčijamų sutarčių sudarymo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimų priėmimų, vien pačiais dokumentais nebuvo atliktos užskaitos, nes užskaitų pagrindu ieškovas tik perėmė atsakovo prievolę sumokėti 23 424,42 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokią prievolę įvykdė netekdama teisės į ieškovo turėtą teisę susigrąžinti iš mokesčio permokų. Ieškovui perėmus ir įvykdžius 23 424,42 Eur atsakovo mokestinę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, atsakovas liko skolingas ieškovui 23 424,42 Eur, o ieškovas liko skolingas atsakovui pagal sąskaitas faktūras. Administratorius ginčija užskaitas tarp šalių, kurias bendrovės atliko po Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui laikantis pozicijos dėl įskaitymo nebuvimo laikytina, kad atsakovas neatsiskaitęs su apeliantui 23 424,42 Eur sumai. Iš apylinkės teismo sprendimo neaišku, ką būtent apylinkės teismas laikė esant užskaitos pagrindu
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodomais argumentais bei aplinkybėmis.
7.1. Apeliantas ginčija įskaitymus atsakovės apskaitoje laikydama tuos įskaitymus atsiskaitymo sandoriais. Atsakovė pripažino, kad savo apskaitoje sumažino ieškovo skolinį įsipareigojimą. Apeliantas nepagrįstai ieškovo skolos sumažinimą laiko įskaitymu. Atsakovas turėjo finansinį reikalavimą į atsakovą pagal 2013-07-30 pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas neturėjo skolinio įsipareigojimo apeliantui, t. y. apeliantas neturėjo vienarūšio reikalavimo atsakovui. Tai, kad po Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimų dėl šių sutarčių patvirtinimo atsakovas sumažino ieškovo skolą nelaikytina įskaitymu, nes nebuvo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų. Ieškovas negavo reikalavimo teisės į atsakovą ir pagal Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, nes jose ieškovas mokestines nepriemokas perėmė iš atsakovo neatlygintinai.
7.2. Pasisakydamas dėl actio Pauliana sąlygų nurodė, jog skolos sumažinimas atsakovo buhalterinėje apskaitoje nelaikytinas sandoriu, nes nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina teisių ir pareigų šalims. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog ieškovas atliko tokį patį savo skolos sumažinimą atsakovui ir kada tai atliko. Skolos sumažinimu nebuvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai, nes sumažinta ieškovo skola, o ne turtas. Toks skolos sumažinimas nesukėlė ir neįtakojo ieškovo nemokumo. Ieškovas po Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo ir skolos sumažinimo atsakovo apskaitoje vykdė veiklą, atsiskaitydavo su tiekėjais, mokėjo darbuotojams. Skolos sumažinimas nepablogino ieškovo finansinės padėties, o ją pagerino. Ieškovas turi prisiimti riziką ir atsakomybę, kad po Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymo, ieškovo skolos sumažinimo atsakovo buhalterinėje apskaitoje ieškovui nepavyko toliau sėkmingai vykdyti veiklą. Atsakovui nebuvo suteikta pirmenybė kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys sudarytos ir ieškovo skola atsakovo buhalterinėje apskaitoje sumažinta dar iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, po jų sudarymo ieškovas dar vykdė ūkinę veiklą, atsiskaitydavo su kreditoriais. Atsakovas, sumažindamas ieškovo skolą, elgėsi sąžiningai, t. y. suteikė naudą apeliantui. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks skolos sumažinimas pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Vien tai, kad mokesčių administratorius atliko mokestinį ieškovo patikrinimą bei patvirtino Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, atsakovui sudarė pagrindą laikyti, kad ieškovas nėra nemokus. Ieškovo 2015 m. balanso duomenys skolos sumažinimo metu nebuvo dar viešai prieinami.
7.3. Tai, kad atsakovas savo buhalterinėje apskaitoje sumažino apelianto skolą, nelaikytina atsiskaitymu grynais ar negrynais pinigais pagal CK 6.930¹ straipsnį. Atsakovas sumažino apelianto skolą 2015-10-06, 2015-11-09 ir 2015-12-02, tuo tarpu kiti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado vėliau. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo pagrindą. Apeliantų reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė teismo taikyti. Atsakovas nei iš ieškovo, nei iš trečiųjų asmenų pinigų negavo nei Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu, nei sumažindama ieškovo skolą. Net jei būtų pripažintas ieškovo skolos atsakovui sumažinimas neteisėtu, kaip restituciją atsakovas savo buhalterinėje apskaitoje turėtų padidinti ieškovo skolą 23 424,42 Eur suma ir atitinkamai išaugtų jos kreditorinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje.
7.4. Apeliantas nepagrįstai reiškia alternatyvų reikalavimą. Apeliantas laikosi dviprasmiškos pozicijos ir pateikia vienas kitam prieštaraujančius pagrindus, t. y. apeliantas tą patį veiksmą laiko įskaitymu ir prašo pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir taikyti restitucijos, tačiau taip pat teigia, kad tai nėra įskaitymas, ir prašo priteisti skolą. Laikytina, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Neaišku, ar apeliantai prašo įskaitymo sandorį pripažinti negaliojančiu ar prašo iš atsakovo priteisti skolą. Neaiškūs ir tinkamai nesuformuluoti reikalavimai apriboja atsakovo procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo atliktas užskaitas ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 424,42 Eur. Ieškovas užskaitas prašė pripažinti negaliojančiomis dėl CK 6.930l straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo ir CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nes atlikus užskaitas buvo suteikta atsiskaitymo pirmenybė jos neturinčiam atsakovui ir tokiu būdu pažeistos kreditorių teisės.
11. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinyje nurodytų pagrindų, t.y. ar atlikus ginčijamas užskaitas buvo pažeista atsikaitymų eiliškumo tvarka ir kreditorių interesai, bet ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovas neginčijo Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7, ir šių sutarčių pagrindu priimtu VMI sprendimų: Nr. (23.21-08) 324-14099, Nr. (23.21-08) 324-15722, Nr. (23.21-08) 324-17023 ( el. b. 1 t., b. l. 54-67). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepatikslinęs ieškinio reikalavimų ir nepareiškęs ieškinio dėl minėtų sutarčių ir VMI sprendimų nuginčijimo neįrodė ieškinio pagrįstumo.
12. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinio pagrįstumas gali būti įrodytas, tik nuginčijus Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimus. Ieškovui ir atsakovui pasirašius Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, pagal kurias UAB „OPsta“ perėmė atsakovo mokestines nepriemokas, t.y. už mokesčių mokėtoją UAB „Vejuva“ Valstybinei mokesčių inspekcijai įsipareigojo sumokėti 23 424,42 Eur mokesčių, o VMI sprendimais šioms sutartims pritarus, UAB „OPsta“ įgijo teisę iš atsakovo UAB „Vejuva“ regreso tvarka reikalauti 23 424,42 Eur (CK 6.112 str. 4 p.). Suprantama, kad ieškovas BUAB „OPsta“ byloje neginčijo ir nėra suinteresuotas ginčyti Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimus, kurie patvirtina ieškovo teisę regreso tvarka iš atsakovo reikalauti 23 424,42 Eur. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad ieškinys gali būti įrodytas tik ieškovui nuginčijus Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimus yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovo teises pažeidžia ne Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimas. Jeigu atsakovas UAB „Vejuva“ butų atsiskaitę su ieškovu t.y. grąžinęs BUAB „OPsta“ jos už atsakovą valstybei sumokėtą 23 424,42 Eur mokesčių sumą, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės nebūtų pažeistos. Tačiau nagrinėjamu atveju pinigai nebuvo sumokėti, bet ieškovas ir atsakovas atliko užskaitas 23 424,42 Eur sumai. Ieškovas ginčija užskaitas ir nurodo, kad atlikus šiuos sandorius buvo sumažintas BUAB „Opsta“ įsiskolinimas atsakovui UAB „Vejuva“. Taigi ginčijamų sandorių pagrindu ieškovas, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2016-07-11 buvo iškelta bankroto byla, iki bankroto bylos iškėlimo 23 424,42 Eur suma atsiskaitė su vienu iš kreditorių. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, byloje turėjo išsiaiškinti ieškinyje nurodytų 23 424,42 Eur užskaitų sandorius, nustatyti ar užskaitų pagrindu buvo sumažinti BUAB „OPsta“ finansiniai įsipareigojimai UAB „Vejuva“ ir nustatyti, ar užskaitos sandoriais, t.y. dėl tokio atsikaitymo būdo su vienu iš kreditorių nebuvo pažeista CK 6.930l straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka pažeidimo bei kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana)). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, visiškai neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
14. CPK 176 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami įrodymai ir nebuvo nustatyta nei viena bylai reikšminga aplinkybė, todėl byla negali būti iš esmės pradėta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kurio paskirtis - apeliacinio skundo ribose patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne iš esmės išnagrinėti apylinkės teismo kompetencijai pagal teismingumo taisykles priskirtą ieškinį.
15. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
16. Kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų spręsti iš naujo civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Teisėjų kolegija nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.