- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-868-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01345-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. T., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilėja“ 405,30 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:
1.1. Ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė trečiojo asmens butą. 2023 m. gegužės 25 d. užsikimšo bendro naudojimo nuotekų stovas, todėl vanduo išsiveržė į trečiojo asmens butą ir jį apgadino. Ieškovė nustatė, jog trečiajam asmeniui buvo padarytą 405,30 Eur žala, todėl išmokėjo draudimo sutartyje sulygtą draudiminę išmoką trečiojo asmens patirtai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikšti reikalavimus už žalą atsakingam asmeniui.
1.2. Atsakovė yra ginčo daugiabučio namo administratorius, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą ir tinkamą veikimą. Atsakovė, būdama atsakinga, netinkamai vykdė priežiūrą, todėl užsikimšo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynas ir išsiliejusios nuotekos sugadino trečiojo asmens turtą, kurio dydis ir vertė pagrįsta fotonuotraukomis, remonto darbų sąmata, mokėjimo nurodymu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė:
2.1. Atsakovė nėra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo pažeidimus, kuriuos gali padaryti gyventojai dėl netinkamų šiukšlių, atliekų ar higienos priemonių išmetimo į namo nuotekų sistemą.
2.2. Nagrinėjamu atveju 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros akte užfiksuota, kad gautas iškvietimas, nes virtuvėje iš kriauklės bėga vanduo ir tą pačią dieną gedimas pašalintas – per kriauklės sifoną atliktas virtuvės stovo kanalizacijos valymas ir padaryta išvada, kad kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi buitinių nuotekų sistema. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovės veikų ir kilusios žalos priežastinio ryšio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu jos bute buvo dukra, kuri pamačiusi kylantį vandenį nedelsiant iškvietė atsakovės darbuotojus, kurie atvykę atkimšo bendro naudojimo buitinių nuotekų vamzdyną. Nurodė, jog jos dukrai atsakovo darbuotojai minėjo, jog vamzdynas galėjo užsikišti dėl netinkamo eksploatavimo, t. y. dėl gyventojų į sistemą metimo daiktų, kurių negalima mesti į sistemą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 405,30 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo įvykio metu turėjo teisinę pareigą prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko ginčo įvykis, bendrąją kanalizacijos tinklų sistemą. Atsakovė, kuri teigia, jog kanalizacijos sistema užsikimšo dėl gyventojų kaltės, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jos teiginius, tačiau to nepadarė. Atsakovės darbuotojai atkimšo kanalizacijos sistemą, todėl tik atsakovė vienintelė galėjo ir privalėjo nustatyti kokios medžiagos ar daiktai užkimšo kanalizacijos sistemą, t. y. faktiškai nustatyti kanalizacijos užsikimšimo priežastis, tačiau nepateikė įrodymų, jog kanalizacijos sistema užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi nuotekų sistema. Atsižvelgiant į tai, teismas darė labiausiai tikėtiną išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog kanalizacijos sistema užsikimšo dėl gyventojų neteisėtų veikų – neleidžiamų daiktų (medžiagų) metimo į kanalizacijos sistemą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamos kanalizacijos sistemos priežiūros), buvo užlietos nukentėjusios – trečiojo asmens grindys ir sugadintas laminatas, t. y. padaryta žala ir yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veikų ir kilusios žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nenurodė kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės netinkama kanalizacijos sistemų priežiūra. Tuo tarpu kanalizacijos sistema užsikimšo dėl gyventojų neteisėtų veiksmų.
6.2. Administratorius atlieka kanalizacijos tinklų būklę tik apžiūrėdamas ją iš išorės.
6.3. Teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos.
6.4. Teismas netinkamai vertino byloje esamų įrodymų visumą, nes įvykio metu buto virtuvės grindys negalėjo būti apgadintos.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jos prižiūrimame daugiabučiame name.
7.2. Nors atsakovė teigia, kad apliejimas įvyko ne dėl bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo trūkumų, o dėl to, jog daugiabučio namo gyventojai netinkamai naudodami inžinerinę įrangą užkimšo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdį, tačiau nenurodė nei konkretaus buto savininko, nei kito asmens, neva kalto dėl kanalizacijos vamzdyno užsikišimo, nenurodė, koks daiktas po įvykio vamzdyne buvo rastas ir išimtas, nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
7.3. Daugiabučio namo administratorius, prižiūrėdamas daugiabučio namo inžinerines sistemas privalo ne tik vizualiai apžiūrėti įrangą, tačiau privalo tikrinti, ar pastaroji yra funkcionali, ar nereikalinga imtis prevencinių veiksmų tinkamam įrangos veikimui užtikrinti ir kt.
7.4. Atsakovė, kuri pirmoji buvo informuota apie įvykusią nuotekų avariją ir užlietą apdraustą turtą, turėjo galimybę apžiūrėti apdraustą turtą, fiksuoti jam padarytus apgadinimus. Tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais paneigtų ieškovės byloje įrodinėjamą turtui padarytos žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – atliktų darbų aktą Nr. 6009.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiai duomenimis ir šalių paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovės teikiamo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, todėl atsakovės teikiamą įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus civilinės atsakomybės
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai vertino bylos duomenis ir neatskleidė bylos esmės. Pasak atsakovės, byloje nėra įrodyti jos neteisėti veiksmai, trečiojo asmens turtui padaryta žala, ir tarp jų esantis priežastinis ryšys. Atsakovės teigimu, kanalizacija užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi sistema.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
17. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
18. Jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra laikytina atsakinga dėl kanalizacijos sistemos netinkamos priežiūros atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog trečiojo asmens virtuvėje ant grindų patekęs vanduo sugadino grindų dangą – laminatą, o dėl išsiliejusio vandens padarytos žalos dydis yra 405,30 Eur. Teismas taip pat konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamos kanalizacijos sistemos priežiūros) buvo užlietos nukentėjusiosios – trečiojo asmens, virtuvės grindys ir sugadintas laminatas, t. y. padaryta žala ir yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veikų ir kilusios žalos. Nors atsakovė teigė, kad kanalizacijos tinklai užsikimšo dėl to, jog daugiabučio namo gyventojai netaisyklingai naudojosi nuotekų sistema, pirmosios instancijos teismas tokią poziciją atmetė kaip neįrodytą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė yra pastato administratorė ir bendrojo naudojimo objektų valdytoja, tačiau ši išvada nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė jog kanalizacijos sistema užsikimšo dėl gyventojų neteisėtų veiksmų, tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nesudarė pagrindo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu atsakovė teikia paslaugas daugiabučio namo gyventojams (bendraturčiams) ir koks yra atsakovės atsakomybės teisinis pagrindas.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas kai kurias išvadas dėl faktinių aplinkybių egzistavimo padarė vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, o ne remiantis pagrįsto įsitikinimo standartu, todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados negali būti laikomos padarytos tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).
22. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.07.03:2017) 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.
25. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis nustato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daugiabučio namo administratoriui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas. Be to, toks asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą – toks aiškinimas neprieštarauja CK, STR 1.07.03:2017 ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad daugiabučio namo administratoriui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tačiau nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tirtos ir vertintos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovei pavestų vykdyti pareigų turinys sutampa su pareigų, įtvirtintų STR 1.07.03:2017, turiniu, kitaip tariant, ar atsakovei, be kita ko, buvo pavestos vykdyti visos funkcijos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto – namo nuotekų sistemos – technine priežiūra. Pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pirmosios instancijos teismui byloje nevertinus, visų pirma, ar atsakovė privalėjo pagal sutartį (ar kitu teisiniu pagrindu) imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą, nepagrįstai padaryta išvada, jog atitinkamų veiksmų nesiėmimas gali būti kvalifikuotas kaip neteisėtas neveikimas. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovei nebuvo perduotas šios funkcijos vykdymas, spręstina dėl visų daugiabučio namo bendraturčių, kaip pastato bendrasavininkių, civilinės atsakomybės.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CK 4.84 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismas netyrė, ar atsakovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali turėti įtakos draudiko, kaip trečiojo asmens, įtraukimui į nagrinėjamą bylą.
28. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, konstatavus, jog nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista, nebuvo tirtos ir nustatinėjamos faktinės aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos tenkinant ar atmetant ieškinį, netinkamai atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus materialinės teisės ir civilinio proceso taisyklių pažeidimus ir tinkamai ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Pažymėtina ir tai, kad jei būtų nustatyta, kad atsakovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą turėtų spręsti dėl atsakovės draudiko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Dėl procesinės bylos baigties
29. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
30. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio darytina išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti avarijos kilimo priežastis, patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą bei teisę pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes yra galima spręsti dėl atsakingų už žalą asmenų ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.