Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2744-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2S-2744-340/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02101-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
A. J.
Kreditorius
N. J., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, E. K.
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2744-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02101-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.2 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-7467-892/2021, pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstoliai A. B., J. B., G. P., G. B. ir I. B., kreditoriai N. J., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir E. K..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. pateiktu pareiškimu teismo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskiriant E. G.. Pareiškime nurodė, kad jo skolų atsiradimą lėmė 2010 m. gruodžio 11 d. įvykęs autoįvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Minėtu nuosprendžiu teismas taip pat iš pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti priteisė 1 329,99 Lt N. J. naudai ir 74 370 Lt E. K. naudai, taip pat priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėjas tuo metu dirbo ir gavo darbines pajamas, tačiau padengti teismo nuosprendžiu priteistų didelių sumų nukentėjusiems dėl piniginių lėšų trūkumo negalėjo. Pareiškėjui nepadengus visos priteistos žalos, nukentėjusieji išsiėmė iš teismo vykdomuosius raštus ir kreipėsi į antstolius dėl priverstinio žalos išieškojimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo skola kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ iš viso sudaro 157 463,33 Eur. Pareiškėjo vardu skolos šiam kreditoriui atsirado dėl draudimo išmokų, kurias kreditorius išmokėjo autoįvykyje nukentėjusiems asmenims, išreikalavimo iš pareiškėjo regreso tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi tik vidurinį išsilavinimą, jokios profesijos nėra įgijęs. Pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 17 d. dirba (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra 650 Eur neatskaičius mokesčių (apie 472 Eur po mokesčių atskaitymo). Antstoliams vykdant nuskaitymus nuo pareiškėjo gaunamų pajamų, pareiškėjui darbdavys išmoka 330,78 Eur, kurių pareiškėjui patenkinti savo būtinuosius poreikius (įskaitant ir nepilnamečio vaiko išlaikymą) nepakanka. Pareiškėjui nepakankant pajamų, jam finansiškai padeda artimieji. Net ir gaudamas dabartines pajamas (apie 472 Eur į rankas), pareiškėjas, patenkinęs savo būtinuosius poreikius (įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymą), kurie sudaro ne mažiau nei 370 Eur/mėn. ir skirdamas kreditoriams kas mėnesį ne mažiau nei 100 Eur, padengti galutinai visus turimus įsiskolinimus, kurių suma labai didelė ir sudaro virš 186 321,92 Eur, galės tik per daugiau nei 155 metus, o kasmet augant palūkanoms galimybė grąžinti visas skolas dar pailgės. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui suteiktų galimybę jam atkurti savo mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Pareiškėjas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriuos galėtų parduoti ir pasidengti susidariusį įsiskolinimų. Šiai dienai jis gyvena su besilaukiančia žmona ir dukra žmonos tėvams priklausančiame bute.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio išmokėta draudimo išmoka 121 500,51 Eur, byloje yra rezervas 83 298,87 Eur, t. y. tokią sumą ateityje draudikas privalės išmokėti nukentėjusiems. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją pareiškėjas sumokėjo regreso tvarka 800,48 Eur. Dėl išmokėtų išmokų yra 2 vykdomosios bylos pas antstolius G. B. ir A. B.. Pagal antstolių raštus, pareiškėjo skola vykdomosiose bylose yra 157 463,33 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ prieštaravo bankroto bylos iškėlimui A. J., nes pareiškėjo skola atsirado dėl žalingo įpročio, t. y. dėl to, kad A. J. buvo apsvaigęs vairuodamas automobilį, ir tai yra ne tik žalingas įprotis, bet ir įstatymais uždrausta veika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo A. J. pradelstus skolinius įsipareigojimus sudaro apie 186 000 Eur: N. J. – 732,74 Eur pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-137/2012 iš dalies tenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; E. K. – 20 221,90 Eur pagal 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-137/2012 iš dalies tenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; AB „Lietuvos draudimas“ – 157 463,33 Eur pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012, kuriuo iš AB „Lietuvos draudimas“ E. K. priteista turtinė žala bei periodinė išmokos kiekvieną mėnesį nuo 2012 m. birželio 30 d. jo nedarbingumo laikotarpiu; antstoliui A. B. – 455,31 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui G. B. – 6 667,78 Eur vykdymo išlaidų; antstolei J. B. – 641,43 Eur vykdymo išlaidų; antstolei I. B. – 139,43 Eur vykdymo išlaidų.

4. Teismas pažymėjo, kad daugiau nei 95 proc. pareiškėjo skolinių įsipareigojimų sudaro kreditorių AB „Lietuvos draudimas“, N. J. ir E. K. reikalavimai dėl 178 417,97 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012. Reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomas. Taigi, šis skolinis įsipareigojimas negali būti įskaitomas vertinant fizinio asmens nemokumą. Bankroto byla gali būti keliama, kai pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurie pasibaigus bankroto procesui gali būti nurašyti, sudaro ne mažiau kaip 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), t. y. 16 050 Eur. Pareiškėjo turtinė būklė neatitinka įstatymo nustatyto nemokumo kriterijaus, todėl, teismo teigimu, kitos bankroto bylos iškėlimo sąlygos nevertintinos.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. 2021 m. rugpjūčio 31 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tenkinti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog iš anksčiau (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) galiojusios įstatymo redakcijos buvo galima aiškiai suvokti, kokio pobūdžio atsiradusi žala bankroto atveju nenurašoma, tačiau analizuojant dabartinę įstatymo redakciją nėra aišku, kas įeina ir kas neįeina į „reikalavimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo“ sąvoką, t. y. neaišku, ar tai apima tik neturtinę ar ir turtinę žalą, ar žalą tiesiogiai asmeniui, ar ir dėl turto sugadinimo, taip pat ar žala atsiradusi tik tiesiogiai nukentėjusiems asmenims ar kartu ir tretiesiems asmenims (pvz. draudimo bendrovėms).

6.2. Prievolė atlyginti žalą, kilusi iš nusikalstamos veikos, pasižymi specifiniais požymiais, kurie leidžia ją atskirti nuo kitų turtinio pobūdžio prievolinių reikalavimų: 1) pirma, žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo prievolės pagrindas yra ne bet koks teisinę galią turintis dokumentas, o tik teisminės valdžios procesą baigiantis procesinis dokumentas – teismo nuosprendis arba sprendimas, kuriame yra aiškiai išreiškiamas teisminės valdžios įpareigojimas atlyginti žalą, padaryta nusikalstama veika; 2) antra, prievolė atlyginti žalą, padarytą nusikalstama veika, kaip teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, kyla ne visais atvejais, o tik tuo atveju, kai kreditorius turi specialų procesinį teisinį statusą – jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, jog būtent 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo aiškiai įtvirtintas įpareigojimas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems tiek iš pareiškėjo, tiek iš draudimo bendrovės. Pareiškėjo įsipareigojimas draudimo įmonei keldinamas iš tarpusavyje pasirašytos draudimo sutarties.

6.3. Pats draudikas, pasirašydamas sutartį, prisiima atsakomybę draudiminio įvykio metu išmokėti priklausančią mokėti išmoką, t. y. draudimo bendrovė, sudarydama su klientu draudimo sutartį, prisiima atitinkamą atsakomybę dėl galimos atsirasti žalos ir jos padengimo už klientą. Šiuo atveju, nesutiktina su teismo nutartyje pateiktais argumentais draudimo įmonę tiesiogiai sutapatinant su eismo įvykyje nukentėjusiais asmenimis. Prievolė atlyginti žalą yra tik tuo atveju, jei kreditorius pripažintas nukentėjusiuoju.

6.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nepagrįstai neatliko išsamios faktinės situacijos analizės, netyrė ir nevertino bylai reikšmingų įrodymų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neanalizavo ir nevertino kokia žala ir kokio dydžio susidarė dėl pareiškėjo padarytos veikos kaip BK pažeidimo, o kokia žala ir kokio dydžio susidarė pažeidus Kelių eismo taisykles kaip administracinis pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pareiškėjo (apelianto) A. J. atskirojo skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Pareiškėjas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Atskiruoju skundu pareiškėjas teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tenkinti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje. Nuosprendžiu teismas iš pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti priteisė 1 329,99 Lt N. J. naudai ir 74 370 Lt E. K. naudai, taip pat priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelstus skolinius įsipareigojimus sudaro apie 186 000 Eur ir daugiau nei 95 proc. pareiškėjo skolinių įsipareigojimų sudaro kreditorių AB „Lietuvos draudimas“, N. J. ir E. K. reikalavimai dėl 178 417,97 Eur nusikalstama veika padarytos žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstoliams vykdant nuskaitymus nuo pareiškėjo gaunamų pajamų, pareiškėjui darbdavys išmoka 330,78 Eur, kurių pareiškėjui patenkinti savo būtinuosius poreikius (įskaitant ir nepilnamečio vaiko išlaikymą) nepakanka.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškimą, nurodė, kad reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomas. Šis skolinis įsipareigojimas negali būti įskaitomas vertinant fizinio asmens nemokumą. Bankroto byla gali būti keliama, kai pradelsti skoliniai įsipareigojimai, kurie pasibaigus bankroto procesui gali būti nurašyti, sudaro ne mažiau kaip 25 MMA, t. y. 16 050 Eur sumą. Taigi šiuo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo turtinė būklė neatitinka įstatymo nustatyto nemokumo kriterijaus, todėl kitos bankroto bylos iškėlimo sąlygos nevertintos.

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog pagal dabartinę FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją nėra aišku, kas įeina ir kas neįeina į „reikalavimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo“ sąvoką, t. y. neaišku, ar tai apima tik neturtinę ar ir turtinę žalą, ar žalą tiesiogiai asmeniui, ar ir dėl turto sugadinimo, taip pat ar žala atsiradusi tik tiesiogiai nukentėjusiems asmenims ar kartu ir tretiesiems asmenims (pvz. draudimo bendrovėms).

15. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2145-781/2018). Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kitaip tariant, vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017) (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-398-413/2018).

16. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios sąlygos (jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA). Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Pagal minėto straipsnio nuostatas, nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas „Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų pasibaigus bankroto procesui nurašymo“) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-210/2018). Taigi, sistemiškai aiškinant tai, kas išdėstyta, nusikalstama veika padaryta žala yra neįskaitoma nustatant fizinio asmens būklę, kitaip tariant, nustant, ar fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, nebus įskaitomi reikalavimai dėl žalos, atliktos padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju tam, kad pareiškėjui galėtų būti iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai, kurie neapima nusikalstama veika padarytos žalos, turi viršyti 25 MMA (nuo 2021 m. sausio 1 MMA yra lygi 642 Eur, tad 25 MMA atitinka 16 050 Eur).

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra kreditorių reikalavimų suma pareiškėjo atžvilgiu yra 186 321,92 Eur: N. J. – 732,74 Eur neturtinės žalos atlyginimo; E. K. – 20 221,90 Eur neturtinės žalos atlyginimo; AB „Lietuvos draudimas“ – 157 463,33 Eur pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012; antstoliui A. B. – 455,31 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui G. B. – 6 667,78 Eur vykdymo išlaidų; antstolei J. B. – 641,43 Eur vykdymo išlaidų; antstolei I. B. – 139,43 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, 7 903,95 Eur sudaro vykdymo išlaidos, o 178 417,97 Eur sudaro žala (turtinė ir neturtinė) už nusikalstamos veikos padarymą, kuri, kaip minėta, yra neįskaitoma vertinant fizinio asmens būklę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad 7 903,95 Eur reikalavimas yra mažesnis nei FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 25 MMA, t. y. 16 050 Eur, skolinio reikalavimo kriterijus, todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo pareiškimo tuo pagrindu, kad pareiškėjo turtinė būklė neatitinka įstatymo nustatyto nemokumo kriterijaus, ir kitų bankroto bylos iškėlimo sąlygų nevertino.

18. Be to, atsirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad pareiškėjo įsipareigojimas draudimo įmonei AB „Lietuvos draudimas“ kildinamas iš tarpusavyje pasirašytos draudimo sutarties ir pats draudikas, pasirašydamas sutartį, prisiima atsakomybę draudiminio įvykio metu išmokėti priklausančią mokėti išmoką. Pareiškėjo teigimu, prievolė atlyginti žalą yra tik tuo atveju, jei kreditorius pripažintas nukentėjusiuoju.

19. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties paskirtis – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo riziką trečiajam asmeniui – draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas” išmokėjo draudimo išmokas autoįvykyje nukentėjusiems asmenims ir nukreipė išieškojimą į pareiškėją kaip į už padarytą žalą atsakingą asmenį. Taigi, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti motyvai šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi nors pareiškėjas ir teisingai nurodė apie draudiko įsipareigojimą draudiminio įvykio metu išmokėti išmoką, pareiškėjo prievolė atlyginti draudiko išmokėtas sumas kyla pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręstamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Tatjana Žukauskienė