Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. (A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsimokslinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, 1 kartą baustas administracine tvarka, neteistas, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, o būtent jis:

2010 m. gruodžio 11 d., 7.23 val., Vilniaus rajone, kelio Raudondvaris-Giedraičiai 13 km 918 m, vairuodamas automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 105, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Daewoo Lanos“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. J.. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis S. S. (S. S.), kuriam nustatytas pečių lanko ir žasto sumušimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei E. K. (E. K.), kuriam nustatyta kaklinės stuburo dalies C4 dešinės pusės skersinės ataugos, C5 ir C6 skylantys kompresiniai su keterinių ataugų ir lankų lūžiai su nugaros smegenų sumušimu ir likvoro apytakos sutrikimu, kas komplikavosi paraplegija (paralyžiumi) ir kairės kojos giliųjų venų tromboze, t. y. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilio „Daewoo Lanos“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai N. J. nustatyta muštinė žaizda smakre, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, muštinė žaizda dešinio kelio sąnario srityje ir dešinės blauzdos vidinės kulkšnies lūžis, kas įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 112) ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kurio nesuvaldė ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Susidūrimo momento jis nepamena, bet po jo automobilis buvo dešinėje kelio pusėje. Susidūrimas įvyko, nes jis buvo išgėręs, viršijo leistiną greitį, o kelias buvo slidus. Prieš įvykį jis su E. K. ir S. S. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jie patys buvo neblaivūs ir sėdo važiuoti žinodami, kad jis yra neblaivus. Dalį kelio neblaivus vairavo pats E. K., bet eismo įvykio metu jis. Abu su E. K. nebuvo prisisegę saugos diržais. Jo vairuotas automobilis įvykio metu buvo apdraustas. Dėl sismo įvykio labai gailisi. N. J. civilinį ieškinį pripažįsta ir jau atlygino 5900 Lt dydžio patirtos žalos dalį. Su nukentėjusiuoju S. S. susitaikė. Jei bus pripažintas kaltu dėl visų aplinkybių, atlygins E. K. padarytą žalą.

- nukentėjusiosios N. J. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50, 53) ir jos atstovo adv. padėjėjo A. A. paaiškinimu teisme, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, savo automobiliu važiavo apie 30 km/h greičiu link Vilniaus. Kelio danga buvo padengta sniegu ir ledu. Važiuodama savo eismo juosta pamatė kelio viduriu dideliu greičiu artėjantį automobilį „Audi 80“, pasuko link dešinio kelkraščio ir tuo pat metu dešinėje kelio pusėje, arčiau kelkraščio, įvyko susidūrimas. Smūgis buvo į jos automobilio priekinės dalies kairiąją pusę. Ji buvo sužalota, patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą, kurią ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti prašo atlyginti;

- nukentėjusiojo S. S. paaiškinimu, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 73, 75). 2010 m. gruodžio 11 d. jis neblaivus, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje ir prisisisegęs saugos diržu, važiavo į Vilnių kaltinamojo vairuojamame automobilyje „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nežinojo, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nes kartu su juo alkoholinių gėrimų nevartojo. Ant galinės sėdynės sėdėjo E. K.. Automobilyje užmigo, todėl eismo įvykio aplinkybių nežino. Iš įvykio vietos jis buvo nuvežtas į ligoninę, kurioje jam suteikė medicininę pagalbą ir tą pačią dieną išleido namo. Su kaltinamuoju jis susitaikė, jam pretenzijų neturi, padarytą turtinę, fizinę ir moralinę žalą kaltinamasis jam atlygino savo noru (1 t., b. l. 75, 141);

- nukentėjusysis E. K. apie eismo įvykį ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir S. S.. Nurodė, kad pretenzijų kaltinamąjam neturi (1 t., b. l. 86-87). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš įvykį kartu su A. J. išgėrinėjo. Kai ruošėsi važiuoti, įsėdo į automobilį, kuriame nieko nebuvo. Nepamena ar pats vairavo ir ar buvo prisisegęs saugos diržu. Nukentėjusiojo atstovas adv. padėjėjas V. R. prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;

Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, apibūdinama neatsargumu. Vairuodamas neblaivus ir grubiai pažeisdamas KET, kaltinamasis pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes galėjo ir turėjo numatyti kad tokie jo veiksmai prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams,- todėl būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris padarytas dėl neatsargumo (BK 11 str. 2 d.), bet šiurkščiai pažeidžiant KET (nes vairavo neblaivus) ir yra labai pavojingas visuomenei, į jo sukeltas trigubai sunkesnes nei minimalias pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, dirba, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistas, nukentėjusiųjų atsiprašė ir savanoriškai atlygino N. J. dalį nusikalstama veika padarytos žalos, S. S.,- visą jo patirtą žalą ir su juo susitaikė bei ketina atlyginti nukentėjusiajam E. K. nusikalstama veika padarytą žalą, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl pritaikius BK 61 str. 4 d. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėtinas.

Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis specialia teise ir juo sukeltos itin sunkios pasekmės,- kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise,- vairuoti kelių transporto priemones, maksimaliam įstatyme numatytam laikui (BK 67 str. 3 d., 68 str.).

Eismo įvykyje nukentėję asmenys dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji N. J. pareiškė 9100 Lt civilinį ieškinį dėl neatlygintos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39-43). Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir turto sugadinimo patyrė 15000 Lt žalą, iš kurių 5020,09 Lt yra turtinė žala, kurią ji patyrė dėl nepataisomai sugadinto automobilio, sugadintų daiktų bei vaistams ir medicininėms paslaugoms gydantis po eismo įvykio ir 9979,91 Lt neturtinė žala, kurią ji patyrė dėl ilgai jaučiamų sveikatos sutrikdymo pasekmių: galvos svaigimo, nuovargio, apsunkinto mobilumo, apsitarnavimo, bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis. Kaltinamasis atlygino jai 5900 Lt, liko nesumokėta 9100 Lt suma. Patikslintu civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 83-86) nukentėjusioji nurodė, kad po ieškinio pateikimo civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėjo su autoįvykiu susijusią 7490,57 Lt draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, todėl bendrovei ji jokių reikalavimų nereiškia, o patikslintame ieškinyje nurodytą neatlygintą 1609,43 Lt turtinės ir neturtinės žalos dalį prašo priteisti iš kaltinamojo. Pagal gydytojo eksperto išvadą, iš nukentėjusiosios pateiktų kvitų vaistams ir kitoms gydimosi išlaidoms, nepagrįstomis laikytina 279,44 Lt suma, nes šios išlaidos nesusijusios su nusikalstama veika padaryta žala, o procedūros nepagrįstos gydytojų siuntimais (2 t., b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų turėjo ilgai gydytis, buvo apribotas jos bendravimas su šeima, patyrė dvasinius išgyvenimus, bei atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškinys pripažintas kaltinamojo,- iš jo N. J. priteistina 1329,99 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis E. K. pareiškė 426.686,99 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro: turtinė žala gydimuisi, vaistams ir reabilitacijai - 7686,99 Lt, negautos pajamos - 299.000 Lt ir 150 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapo neįgalus, neteko 85 proc. darbingumo ir jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei paskirta 771.30 Lt pensija. Kadangi ateityje negalės dirbti, todėl prašo priteisti 299.000 Lt pajamų, kurių negaus iki pensijinio amžiaus (2 t., b. l. 9-11, 31, 129). Teismo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti turtinę žalą ir nurodė, kad ji sudaro 14247,72 Lt. Bylos nagrinėjimo teisme metu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam 7147,10 Lt patirtos turtinės žalos (2 t., b. l. 81-82), todėl prašo priteisti likusią neatlygintą 7100,62 Lt turtinės žalos dalį ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sutinka su draudimo nuomone, kad negautos pajamos gali būti mokamos periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgus į E. K. pateiktus rašytinius įrodymus gydimosi, vaistų ir kitoms su nusikaltimu susijusioms išlaidoms pagrįsti (2 t., b. l. 130-147) bei gydytojo eksperto paskaičiavimais (2 t., b. l. 148-150, 153), teismas pripažįsta įrodyta neatlygintą 6113,95 Lt turtinės žalos dalį, kuri pripažinta civilinio atsakovo ir priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“. Kitoje dalyje ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti, nes prašomos sumos nesietinos su patirtų sužalojimų gydimu ar nepagrįstos gydytojo paskyrimais.

Vadovaudamasis tuo, kad iki eismo įvykio turėjo darbą ir gaudavo pastovias pajamas, o po įvykio liko darbingas tik 15 proc., nukentėjusysis E. K., prašo priteisti iš kaltinamojo 269.000 Lt negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs dirbdamas iki pensijinio amžiaus. LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 51 p. nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, gali būti mokamos periodinės draudimo išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku suderintą mokėjimo būdą. E. K. pateikė duomenis apie iki eismo įvykio gautas pajamas bei dokumentus, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liko nedarbingas ir jam mokama netekto darbingumo pensija (2 t., b. l. 28, 30- 32, 62). Atsižvelgus į tai, kad jo darbingumo lygis nustatytas ne visam, o terminuotam laikui, bei į AB „Lietuvos draudimas“ atstovės pateikus jo negautų pajamų skaičiavimus ir motyvus, kad šiuo atveju periodinės išmokos finansine prasme grąžintų nukentėjusįjį į tokią būklę, kokioje jis, tikėtina būtų buvęs iki eismo įvykio (2 t., b. l. 52-53, 151-152), bei tai, kad E. K. atstovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko, jog negautos pajamos nukentėjusiajam būtų išmokamos periodinėmis išmokomis pagal AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavimus,- jam priteistina 7275,18 Lt negautų pajamų išmoka už laikotarpį nuo 2011-04-21 iki 2012-06-30 ir po 507,57 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2012-06-30 visą nustatytą nedarbingumo laikotarpį.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį E. K. teismas atsižvelgė į tai, kad nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes kaltinamasis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis), o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgta ir į tai, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, todėl manytina, kad ateityje jo finansinė padėtis gerės ir bus visos sąlygos atlyginti nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirti fiziniai sužalojimai komplikavosi paralyžiumi. Dėl jų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus ir ilgalaikes labai sunkias pasekmes, dėl kurių, būdamas jauno amžiaus, jis negali laisvai judėti ir pats apsitarnauti, apribotas jo bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, brangus ir skausmingas gydymas. Jis dėl sužalojimo neteko 85 procentų darbingumo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, patirti sužalojimai paveikė ne tik jo, bet ir jo šeimos gyvenimą, - nukentėjusiuoju rūpinasi jo motina, kuri dėl to turėjo išeiti iš darbo.

Taip pat svarstytas klausimas kokią įtaką sveikatos sužalojimui ir padarinių kilimui turėjo paties nukentėjusiojo E. K. veiksmai eismo įvykio metu, ar jis pats prieš jį elgėsi apdairiai, atsargiai ir rūpestingai. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. kartu su kaltinamuoju prieš eismo įvykį kartu vartojo alkoholinius gėrimus, žinojo kad pastarasis yra neblaivus, o po vakarėlio pats įsėdo į automobilį, neįsitikinęs, kad jį saugiai vairuos blaivus asmuo. Tai vertintina kaip rizikos prisiėmimas, numatytas CK 6.253 str. 5 d. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prieš eismo įvykį, dalį kelio neblaivus vairavo pats E. K. ir tik po to už vairo sėdo ir eismo įvykio metu vairavo jis. Be to, eismo įvykio metu E. K. nebuvo prisisegę saugos diržu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimą. Todėl, nors ekspertizės akte Nr. 11-699(12), įvertinus medicininiu aspektu, nurodyta, kad E. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek jam prisisegus, tiek neprisisegus saugos diržu, bet atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei vadovaujantis teismų praktiką (LAT 2009 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-1/2009, 2012 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 2K-193/2012, nutartys Nr. 2K- 228/2007, 2K-612/2006, 2K-114/2008) pripažintina kad nukentėjusysis, važiuodamas žinomai neblaivaus kaltinamojo vairuojamu automobiliu ir pats pažeisdamas kelių eismo taisykles važiuodamas neprisisegęs saugos diržo, elgėsi labai neatsargiai ir iš dalies prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Esant tokiai situacijai, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Todėl, esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui (mišriai kaltei), jam kompensuotinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 80000 Lt. Kadangi draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumas priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.254 str. 2 d.)

Kaltinamojo eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė 2010-10-16 buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl pagal sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137 redakcija) 11 str., iš AB „Lietuvos draudimas“ gali būti priteistina 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo vienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo to, kiek jame buvo nukentėjusiųjų. AB „Lietuvos draudimas“ N. J. išmokėjo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. S. S. su kaltinamuoju susitaikė ir nurodė jokių pretenzijų jam neturįs, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ E. K. priteistina 5630 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, o kita 74370 Lt neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo (CK 6.250, 6.282, 6. 283 str., BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiųjų N. J. 1700 Lt ir E. K. 1600 Lt patirtos išlaidos advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip jų atstovai, paslaugoms apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 12, 34, 59) proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. J. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d..

nusprendė:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant šiuo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų ir pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę,- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiųjų N. J. ir E. K. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti:

N. J. 1329,99 Lt;

E. K. 74.370 Lt;

2) iš AB „Lietuvos draudimas“ E. K. 13389,13 Lt turtinei žalai atlyginti (6113,95 Lt gydimosi išlaidų ir 7275,18 negautų pajamų) bei po 507,57 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2012-06-30 jo nedarbingumo laikotarpiu.

Kitoje dalyje ieškinius atmesti.

Vadovaujantis BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., nukentėjusiųjų išlaidas advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip jų atstovai, pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. J. joms atlyginti N. J. 1700 litų ir E. K. 1600 litų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.