Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. Č. priteista 9 398,20 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms atlyginti, 19 950,42 Lt J. U. turtinei bei neturtinei žalai atlyginti, 83 179,22 Lt G. B. turtinei bei neturtinei žalai atlyginti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi patikslinta, kad J. U. ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš A. Č. priteista 9 950,42 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

G. B. ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš A. Č. priteista 13 179,22 Lt turtinei žalai atlyginti, 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo ir prokuroro, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 10 d., apie 17.40 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai–Palanga (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Audi 100“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) 53 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir KET 172 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susidūrė su automobiliu ,,Honda Civic“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. B. Avarijos metu sužalojo automobilio keleivę J. U., padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir vairuotoją G. B., padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasatorius pripažįsta, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė su nukentėjusiosios G. B. vairuojamu automobiliu, tačiau tai įvyko ne dėl pasirinkto nesaugaus greičio, o dėl techninės priežasties, t. y. jo vairuojamo automobilio netikėto gedimo.

Nei bylą tyrę pareigūnai, nei teismai jo transporto priemonės neištyrė, tačiau padarė išvadą iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, kad automobilio gedimo nebuvo. Taigi apylinkės teismui neišsamiai ir aplaidžiai ištyrus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismui nesilaikant įstatymo nuostatų vertinant įrodymus iš esmės buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimas įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pažymėtina, kad nors jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teisme prašymas patraukti šią draudimo bendrovę civiliniu atsakovu buvo atmestas ir teismas nepagrįstai tik iš jo priteisė atlyginti žalą nukentėjusiems.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo A. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. Č. pažeidė KET 53 ir 172 punktų reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę ir susidūrė su nukentėjusiosios G. B. vairuojamu automobiliu, padarydamas šiai nukentėjusiajai sunkų, o kitai nukentėjusiajai J. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi byloje nustatyti visi būtini BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kaltė, kaip būtinas subjektyvusis kiekvienos nusikaltimo sudėties požymis, nustatoma atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius požymius, įtariamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Spręsdami apie nuteistojo A. Č. kaltę, abiejų instancijų teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismų sprendimuose išdėstytos išvados dėl ikiteisminio tyrimo metu iškeltos gynybos versijos, jog aptariamas eismo įvykis kilo dėl netikėto A. Č. vairuojamo automobilio techninio gedimo, ši versija motyvuotai ir pagrįstai atmesta. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu nusikaltimo aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, apklausti liudytojai, specialistas–autotechnikas, ištirti kiti įrodymai. Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė nuteistojo A. Č. kaltę dėl kilusio eismo įvykio ir padarinių, todėl jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Šioje bylos dalyje teismų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl civilinės atsakomybės

Nuteistasis A. Č. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą įtraukti kaip civilinį atsakovą AB (duomenys neskelbtini). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Iš byloje esančių nukentėjusiųjų ieškinių matyti, kad jie nusikaltimu padarytą žalą prašo priteisti iš atsakovo A. Č. (T. 1, b. l. 137–138, 148–150). Prašymo patraukti kaip atsakovą draudimo bendrovę nukentėjusiosios ir jų atstovas bylos teisminio nagrinėjimo metu nepareiškė. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį teismas, nesant civilinio ieškovo prašymo, atsakovo iniciatyva negali patraukti kitų asmenų dalyvauti byloje atsakovais, todėl nuteistojo A. Č. prašymą dėl draudimo kompanijos įtraukimo civiliniu atsakovu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Č. kasacinį skundą atmesti.