- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- e2FB-7467-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02101-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- N. J.
- Kreditorius
- N. J., AB „Lietuvos draudimas“, E. K.
- Advokatai
- Rasa Steponavičienė
- Kategorijos
suinteresuotam asmeniui N. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstoliai Andrius Bublys, J. B., Gintautas Puodžiukas, Gintas Badikonis, Irena Beliačic, kreditoriai N. J., AB „Lietuvos draudimas“, E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. J. pateiktu pareiškimu prašo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti E. G.. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjo skolų atsiradimą lėmė 2010 m. gruodžio 11 d. įvykęs autoįvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Minėtu nuosprendžiu teismas taip pat iš pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti priteisė 1 329,99 Lt N. J. naudai ir 74 370 Lt E. K. naudai, taip pat priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėjas tuo metu dirbo ir gavo darbines pajamas, tačiau padengti teismo nuosprendžiu priteistų didelių sumų nukentėjusiems dėl piniginių lėšų trūkumo negalėjo. Pareiškėjui nepadengus visos priteistos žalos, nukentėjusieji išsiėmė iš teismo vykdomuosius raštus ir kreipėsi į antstolius dėl priverstinio žalos išieškojimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo skola kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ iš viso sudaro 157 463,33 Eur. Pareiškėjo vardu skolos šiam kreditoriui atsirado dėl draudimo išmokų, kurias kreditorius išmokėjo autoįvykyje nukentėjusiems asmenims, išreikalavimo iš pareiškėjo regreso tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi tik vidurinį išsilavinimą, jokios profesijos nėra įgijęs. Pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 17 d. dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gaunamos pajamos 650 Eur neatskaičius mokesčių (apie 472 Eur po mokesčių atskaitymo). Tačiau antstoliams vykdant nuskaitymus nuo pareiškėjo gaunamų pajamų, pareiškėjui darbdavys išmoka vos 330,78 Eur, kurių pareiškėjui patenkinti savo būtinuosius poreikius (įskaitant ir nepilnamečio vaiko išlaikymą) nepakanka. Pareiškėjui nepakankant pajamų, jam finansiškai padeda artimieji. Pareiškėjas nuolat dirbo ir gaudavo darbines pajamas, kad galėtų dengti atsiradusius įsiskolinimus kreditoriams. Jokių žalingų įpročių pareiškėjas neturėjo ir neturi. Pareiškėjas neturi galimybės dėl labai didelės skolos dydžio bei piniginių lėšų trūkumo, todėl skolos tik didėja, palūkanos auga. Net ir gaudamas dabartines pajamas (apie 472 Eur į rankas), pareiškėjas patenkinęs savo būtinuosius poreikius (įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymą), kurie sudaro nemažiau nei 370 Eur/mėn. ir skirdamas kreditoriams kas mėnesį nemažiau nei 100 Eur, padengti galutinai visus turimus įsiskolinimus, kurių suma labai didelė ir sudaro virš 186 321,92 Eur, galės tik per daugiau nei 155 metus (kas suprantama yra nerealu), o ir kasmet augant palūkanoms, galimybė grąžinti visas skolas dar pailgės, todėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas Pareiškėjui suteiktų galimybę jam atkurti savo mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Pareiškėjas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriuos galėtų parduoti ir pasidengti susidariusį įsiskolinimų. Pareiškėjas šiai dienai gyvena su besilaukiančia žmona ir dukra, žmonos tėvams priklausančiame bute. Pareiškėjas su šeima nuomos žmonos tėvams nemoka, tačiau dengia sunaudotus komunalinius patarnavimus, kurie per mėnesį pareiškėjo daliai sudaro apie 40 Eur, dukros išlaikymui skiria mažiau nei 200 Eur/mėn. Pareiškėjas tikisi, jog artimoje ateityje jo gaunamos pajamos didės. Nepakankant pajamų, pareiškėjui kurį laiką finansiškai padėtų artimieji. Tikina, kad nėra jokių FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išdėstytų reikalavimų, kliudysiančių iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio išmokėta draudimo išmoka 121 500, 51 Eur, dar byloje yra rezervas 83 298,87 Eur, t. y. tokią sumą ateityje draudikas privalės išmokėti nukentėjusiems. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją pareiškėjas sumokėjo regreso tvarka tik 800,48 Eur. Dėl išmokėtų išmokų yra 2 vykdomosios bylos pas antstolius Gintą Badikonį ir Andrių Baublį. Pagal antstolių raštus pareiškėjo skola vykdomosiose bylose yra 157 463,33 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ prieštarauja bankroto bylos iškėlimui A. J., nes pareiškėjo skola atsirado dėl žalingo įpročio, t. y. dėl to, kad A. J. buvo apsvaigęs vairuodamas automobilį, ir tai yra ne tik žalingas įprotis, bet ir įstatymais uždrausta veika. Būdamas neblaivus A. J. sukėlė labai didelę žalą. Pažymėjo, kad FABI nustatė, jog piktnaudžiavimas alkoholiu yra žalingas įprotis, dėl to byloje pakanka nustatyti piktnaudžiavimo alkoholiu faktą, kad dėl šio fakto atsirado skola ir kad dėl to skolininkas tapo nemokus.
3. Suinteresuoti asmenys antstoliai Gintautas Puodžiukas, Irena Beliačic, kreditorius E. K. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant teismo posėdyje.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsilipimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.
5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. J. pareiškimo reikalavimams neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas, atsisakytina iškelti bankroto bylą.
7. Fizinio asmens bankroto procedūrų paskirtis ir tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš sąlygų, numatytų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje.
9. Fizinio asmens valiai dėl galimybės inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą susiformuoti turi reikšmės nurašomų ir nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas, nes būtent jis, be kita ko, lemia, kiek bankroto bylos pabaigoje fizinis asmuo bus atleistas nuo likusių skolų sumokėjimo. Šis sąrašas turi reikšmės ne tik fizinio asmens bankroto bylos pabaigos rezultatui – kreditorių reikalavimų nurašymo apimčiai, bet visų pirma ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijai – vienos iš fizinio asmens bankroto sąlygų – fizinio asmens nemokumo – nustatymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021).
10. Nustatant fizinio asmens nemokumo būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie negali būti nurašyti (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalis).
11. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas (LR FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Pagal galiojančią įstatymo redakciją, reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomas kartu su kitais nepatenkintais kreditorių reikalavimais.
12. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT5-N4/2017 ir pakartotinai 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT74-N7/2021 pripažino ir išaiškino, kad LR FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių, tuo, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo, santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu. Fizinio asmens bankroto procesu būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, be kita ko, jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Jei, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, tai būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos. Ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 2 d. įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta. Nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo (LR K. T. 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017 dėl LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties LR Konstitucijai, LR Konstitucinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT74-N7/2021 dėl LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija) atitikties LR Konstitucijai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-611/2019). Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas negali būti taikomas.
13. Pareiškėjo A. J., byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pradelstus skolinius įsipareigojimus sudaro apie 186 000 Eur:
- N. J. – 732,74 Eur pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-137/2012 iš dalies tenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo;
- E. K. – 20 221,90 Eur pagal 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-137/2012 iš dalies tenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo;
- AB „Lietuvos draudimas“ – 157 463,33 Eur pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012, kuriuo iš AB „Lietuvos draudimas“ E. K. priteista turtinė žala bei periodinė išmokos kiekvieną mėnesį nuo 2012 m. birželio 30 d. jo nedarbingumo laikotarpiu. Minėta suma susidarė dėl 2010 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio, kurį sukėlė neblaivus pareiškėjas A. J., įvykio metu buvo sužaloti žmonės bei sugadintas jų turtas. Dėl šio eismo įvykio yra periodiškai mokamos nukentėjusiems asmenims periodinės draudimo išmokos, susijusios su jų patirtais eismo įvykio metu sužalojimais. Dėl išmokėtų draudimo išmokų AB Lietuvos draudimas teikia A. J. regresinius reikalavimus pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties 22 straipsnį.
- Antstoliui Andriui Bubliui – 455,31 Eur vykdymo išlaidų;
- Antstoliui Gintui Badikoniui – 6 667,78 Eur vykdymo išlaidų;
- Antstolei J. B. – 641,43 Eur vykdymo išlaidų;
- Antstolei Irenai Beliačic – 139,43 Eur vykdymo išlaidų.
14. Teismas pažymi, kad daugiau nei 95 procentus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų sudaro kreditorių AB „Lietuvos draudimas“, N. J. ir E. K. reikalavimai dėl 178 417,97 Eur nusikalstama veika padarytos žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-137/2012, kuriuo pareiškėjas A. J. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje, t. y. vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą. Likusią reikalavimų sumą sudaro antstoliams priskaičiuotų vykdymo išlaidų (iš viso – 7 903,95 Eur). Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomas. Taigi šis skolinis įsipareigojimas negali būti įskaitomas vertinant fizinio asmens nemokumą. Bankroto byla gali būti keliama, kai pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurie pasibaigus bankroto procesui gali būti nurašyti, sudaro ne mažiau kaip 25 MMA, t. y. 16 050 Eur. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjo turtinė būklė neatitinka įstatymo nustatyto nemokumo kriterijaus, todėl kitos bankroto bylos iškėlimo sąlygos nevertintinos.
15. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui bei Konstitucinio teismo nutarimams ir teismų praktikai, pareiškėjui atsisakytina iškelti bankroto bylą (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).
16. Teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, 2021 m. liepos 19 d. nutartimi sustabdytas pareikėjo turto realizavimas ar išieškojimas iš jo yra atnaujintinas (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųstina antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, LR CPK 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimo netenkinti.
Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui A. J..
Atnaujinti 2021 m. liepos 19 d. nutartimi sustabdytą A. J. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.