Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, Violetai Lazauskienei, posėdžiuose dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu;

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas 13 kartų:

1) 2010 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

2) 2010 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams;

3) 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

4) 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2019 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimą;

6) 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

7) 2019 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimą;

8) 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

9) 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo;

10) 2021 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 3 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė;

11) 2023 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 20 parų arešto bausme. 2024 sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, paskiriant subendrintą 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2024 m. rugpjūčio 8 d. paleistas iš kalėjimo;

12) 2025 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas recidyvistu, 2025 m. gegužės 28 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą;

13) 2025 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmę su 2025-05-14 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.) - galutine 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, įskaitant bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025-05-14 nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 11 d., nuosprendis įsiteisėjo 2025-10-03, bausmės nebaigęs atlikti, teistumas neišnykęs,

14) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-215-961/2025, kurioje kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2025 m. balandžio 2 d. 14.27 val. V. R. nustatytas 3,55 promilių girtumas (2 t., b. l. 83).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad

Abu kaltinamieji R. R. ir V. R. (toliau ir kaltinamieji) kaltais dėl K. D. (toliau ir nukentėjusioji) nesunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažino iš dalies, patvirtino nukentėjusiosios atžvilgiu tyčia atlikę tik dalį smurtinių veiksmų, nurodytų kaltinime. Kaltinamoji V. prisipažino nukentėjusiajai sudavusi apie septynis smūgius rankomis, kumščiais, tvirtino, kad R. R. nukentėjusiosios nemušė, o tik jas skyrė, taip pat nurodė, kad R. R. ir ją pačią buvo sumušęs, dėl ko jai į smegenis net buvo išsiliejęs kraujas ir ji gulėjo reanimacijoje, po to sumušimo jai išsivystė epilepsija. Kaltinamasis R. R. prisipažino sudavęs K. D. iki penkių smūgių, sudavęs kumščiu į veidą, į krūtinę, tačiau nesmaugęs, nukentėjusiosios nelaikęs, kito kaltinime nurodyto smurto nenaudojęs.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad K. D. konstatuoti daugybiniai sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurotu laiku ir aplinkybėmis, padaryti smaugiant, smūgiuojant rankomis bei spardant. Sužalojimai padaryti mažiausiai trisdešimčia poveikių, nors tiksliai suskaičiuoti smūgių (poveikių) skaičiaus nebuvo galima, kadangi sužalojimai susiliejantys ir didelės apimties. Nurodyta, kad taip susižaloti pati K. D. negalėjo. Sužalojimai tiek dėl masyvių, daugybinių minkštųjų audinių sumušimų su poodinėmis kraujosruvomis, tiek dėl poliežuvio kaulo bei skydinės kremzlės lūžių buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš policijos pareigūnų kūno kameromis padaryto vaizdo įrašo matyti, kad K. D., ant kurios kūno matosi sužalojimai, nurodė, jog vakar ją sumušė R. R. su jos pussesere, rodė sumušimus, sakė, kad R. R. jai spyrė į veidą, ji prarado sąmonę, po ko jis provokavo V. ją mušti, sakė, kad arba jis daužys, arba V., kad R. R. laikant jos rankas – V. jai sudavė kumščiu į veidą, sudavė smarkiai ir ne vieną kartą, kad R. R. jai stipriai suspaudęs laikė rankas ir jas sužalojo, po to sudavė delnu jai į veidą, sudavė apie 15 kartų, sugriebęs už kaklo smaugė, abu stipriai tąsė ją už plaukų, kad R. R. buvo iš jos atėmęs telefoną, užrakinęs namus, ji niekur išeiti negalėjo, kad, kai R. R. jai laikė rankas ir liepė V. ją daužyti, V. ją mušė kumščiu, sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą, tąsė už plaukų, tuomet jai pradėjo bėgti kraujas iš apatinės lūpos, dar jai trenkė kumščiu penkis kartus į krūtinę, kt. Vaizdo įraše iš kaltinamųjų namų užfiksuota V. R., kuri sako, jog R. R. nėra namuose, elgiasi agresyviai, sako, kad su nukentėjusiąją sukonfliktavo dėl senų nuoskaudų, o R. R. nieko nedarė.

Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas joks logiškas bei įtikinamas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, įspėta dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų davimo, tvirtindama, kad kaltinamieji ją sumušė taip, kaip nurodyta kaltinime, davė melagingus parodymus. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais ir jais remiasi, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir teismo aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina kaltinimo turinį, kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to tai, kad kaltinamieji, pripažinę naudoję smurtą, neigė smurtavę tiek kartų, kiek nurodyta kaltinime, neigė atlikę tam tikrus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, įtakos jų nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, kaip neturi įtakos ir smurtavimo motyvai, nes veikos kvalifikacijai smurtinių veiksmų skaičius ar lokalizacija, šiuo atveju nėra svarbūs, svarbiausia yra pati smurtinė veika, kurią iš dalies kaltinamieji pripažino, ir ta smurtine veika nukentėjusiajam asmeniui sukeltos pasekmės, kurių kaltinamieji iš esmės neginčijo, tai yra, kad jų veiksmais nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nors suduotų smūgių tikslus kiekis veikos kvalifikacijai esminės įtakos neturi, nes svarbiausia yra sužalojimo sunkumas, pradiniame kaltinime nurodytas neapibrėžtas suduotų smūgių kiekis naudojant sąvoką „ne mažiau kaip“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau kaip“, nes kaltinamieji turi žinoti, kuo yra kaltinami, kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamųjų padėties.

Nustatyta, jog abu kaltinamieji, nusikaltimą padarę būdami apsvaigę, alkoholį vartojo savo valia. Teismo įsitikinimu, kaltinamieji, nors ir buvo neblaivūs, orientavosi situacijoje, ką patvirtina bylos aplinkybių visuma, todėl galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jų pačių valios priklausančių aplinkybių.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, turėdami bendrą tikslą, pritardami vienas kito daromiems veiksmams, todėl nebeturint reikšmės kas ir kokius konkrečius veiksmus tuo metu atliko, tai yra veikė bendrininkų - bendravykdytojų grupėje.

Teismo medicinos išvadoje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas dėl daugybinių sužalojimų visumos, tai yra dėl bendrai abiejų kaltinamųjų smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Taigi tarp abiejų kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Pagal savo amžių ir psichikos būklę, o kaltinamasis R. R. dar ir pagal savo kriminalinę patirtį, abu suvokė, jog daug kartų (pagal teismo medicinos specialisto išvadą objektyviai užfiksuota mažiausiai 30 smurto poveikių) suduodant žmogui smūgius kumščiais, spardant, smaugiant, kt., suduodant ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veido/galvos sritį, jie gali nukentėjusiąją stipriai sužaloti, ir to sąmoningai siekė.

Abiejų kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajai padaryti sužalojimai teismo medicinos specialisto buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimą tokia apimtimi, kaip nurodyta kaltinime, įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas dalinį kaltinamųjų prisipažinimą vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (1 MGL – 50 Eur) dydžio sumą.

Kaltinamasis R. R. (toliau ir kaltinamasis) pagal jam pareikštą kaltinimą dėl svetimo turto sugadinimo kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kirviu sugadino nukentėjusiojo A. Š. automobilį, sugadinto turto ir jo vertės neginčijo.

Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų, kurie teisme nebuvo apklausiami, nes kaltinamasis visiškai pripažino kaltę šiame epizode ir prokuroras paprašė šių asmenų į posėdį apklausai nebekviesti, parodymų matyti, kad, kaip nurodė nukentėjusysis A. Š. (1 t., b. l. 65, 69-70), apie automobilio apgadinimą jam pranešė bendradarbė, kurios draugas nusivijo gadinusį asmenį, o atėjęs pamatė jau apgadintą automobilį, pareigūnai sulaikė R. R., kuris jau jam buvo grasinęs ir anksčiau; liudytojas E. S. (1 t., b. l. 99) parodė, kad išgirdęs triukšmą, stiklų dužimo garsą, pamatė vyrą, kuris daiktu, panašiu į kirvį, vandališkai niokojo automobilį BMW, po ko agresyviai artinosi link jo, buvo kirviu užsimojęs, dėl ko jis atsitraukė, o tas asmuo irgi pradėjo šalintis, o kai jis tą asmenį vijosi, bėgdamas asmuo metė į jį kirvį, bandė pasišalinti lipdamas į autobusiuką, kuriuo raktus iš spynelės ištraukė pribėgusi jo sugyventinė O. R., vydamasis jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę tą asmenį sulaikė; liudytoja O. R. (1 t., b. l. 105-106) parodė, kad išgirdusi dūžtančių stiklų garsą pamatė, kaip E. S. vejasi vyrą šaukdamas, kad jis sudaužė kaimyno automobilį, ji apie tai pranešė nukentėjusiajam, po to matė, kaip E. S. sulaikė tą vyrą, o atėjusi V. R. prašė jos vyrą paleisti, bandė lipti į autobusiuką, tačiau ji ištraukė užvedimo raktelius; liudytojas S. L. (1 t., b. l. 111-112) parodė, kad jo pavežti neblaivūs asmenys – vaikinas ir mergina, išlipo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir paprašė jų palaukti, o po kelių minučių pamatė, kaip link automobilio atbėga tas pats vaikinas su kirviu rankose, paskui jį bėgo kitas vaikinas, pasirodė ir kita mergina, kuri ištraukė iš spynelės raktelius, paaiškino, kad buvo sudaužytas automobilis, po ko atvykę pareigūnai sulaikė jo atvežtą vaikiną; liudytoja M. A. (1 t., b. l. 122-122) – policijos pareigūnė, parodė, kad pagal pranešimą apie kirviu sudaužytą automobilį padėjo kolegoms sulaikyti įtariamąjį R. R., kuris buvo rastas besislepiantis po namų balkonais, jiems buvo parodytas ir kaltinamojo išmestas kirvis.

Kaltinime nurodyto sugadinto turto ir jo vertės kaltinamasis neginčijo, be to, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateiktais duomenimis apie sugadintą turtą ir sugadinto turto vertę.

Kadangi kaltinamojo sugadinto turto vertė didesnė nei 10 MGL, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas.

Kaltinamasis, darydamas šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, kad gadina svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis svetimą turtą apgadino, tai yra svetimo turto savininkui padarė žalą.

Kadangi be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų nusikalstamų veikų aplinkybes visiškai patvirtino byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), o R. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sugadinimas).

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo R. R. anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas kaltės prisipažinimu, ypač, negalint daryti išvados, kad kaltinamieji nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamieji nesugebėjo nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiosios, priešingai - nukentėjusiosios atžvilgiu ir teisme elgėsi ciniškai, įžūliai, nukentėjusiąją įžeidinėjo.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sveikatos sutrikdymo epizode nusikalto veikdami bendrininkų – bendravykdytojų grupėje, o R. R. nusikalto dar ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmių skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – V. R. padarė vieną nesunkų, o V. R. du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių, o yra tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininkų asmenybes:

1) V. R. neteistas, bausta administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, nuo 2022 m. registruota priklausomybės ligų registre (diagnozė: (duomenys neskelbtini)), psichikos sveikatos priežiūros grupėje neįrašyta, turi mažametį vaiką, kurį augina vaiko tėvas – nukentėjusysis A. Š.;

2) R. R. teistas 13 kartų (dar viena baudžiamoji byla nagrinėjama teisme), tame tarpe už nužudymą, plėšimus, chuliganizmą, savavaldžiavimą, kelis kartus už turto sunaikinimą/sugadinimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, iki sulaikymo nedirbo, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais.

1) pirmą kartą teisiamai V. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra (BK 48 straipsnis), didesnė bausmė, nei galimos skirti bausmės vidurkis - atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamosios parodymų turinį ir elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu, skiriant įpareigojimus ir draudimą, kurie suteiktų galimybę jauno amžiaus kaltinamajai, kuri dėl savo pasirinkto klaidingo gyvenimo būdo, dėl kurio net neaugina savo mažamečio vaiko, nustoti griauti savo gyvenimą, įtakotų kaltinamosios elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, įtakoja ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas (BK 48 straipsnio 4-5 dalys);

2) išvadų nepadarančiam ir keturioliktą kartą teisiamam kaltinamajam, kuris ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę - už nusikaltimus skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis), didesnės nei vidurkis - nes nėra nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei kaltinamojo gailėjimosi padarius nusikaltimus, be to, kaltinamasis pats pripažino, kad turėjo išankstinį siekį išprovokuoti konfliktą K. D. atžvilgiu, o ir teisme nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi labai agresyviai - bausmes už nusikaltimus tarpusavyje subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis), po ko bausmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2025 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, įskaitant laikino sulaikymo šioje byloje laiką ir bausmės laiką, atliktą/įskaitytą pagal 2025-09-11 nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys, 66 straipsnis).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamoji V. R. šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t, b. l. 146-149), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 2 d. 21.00 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 10.49 val. (3 t., b. l. 15-19, 20-23). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 58-61, 62-65), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

1. Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 595 Eur turtinės žalos, kurią sudaro apgadinto automobilio atstatymo į jo pradinę techninę būklę kaina, atlyginimo (1 t., b. l. 93).

Kaltinamasis R. R. su civiliniu ieškiniu sutiko, padarytos žalos dydžio neginčijo.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo R. R. kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjęs asmuo dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, kurios dydį pagrindžia pateiktas automobilio defektacijos aktas (1 t., b. l. 76), kaltinamajam civilinio ieškinio dydžio neginčijant, pareikštam civiliniam ieškiniam esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam byloje surinktos medžiagos visuma, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. R. priteisiant prašomos turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Š., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

2. Nukentėjusioji K. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 37-38). Neturtinę žalą nukentėjusioji grindė dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų patirtu stipriu skausmu, gydymosi trukme, nemiga, negalėjimu išeiti iš namų dėl sužalojimų, negalėjimu susitikti su vaiku, prarastu darbu, negalėjimu valgyti normalaus maisto, normaliai kvėpuoti, vaistų vartojimu dėl nemigos ir depresijos, baime dėl savo gyvybės, patirtu pažeminimu, iki šiol jaučiamu skausmu, likusiomis pasekmėmis – randu, pablogėjusia emocine sveikata.

Abu kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamieji V. R. ir R. R. tyčia smurtavo nukentėjusiosios K. D. atžvilgiu, padarė jai daugybinius minkštųjų audinių sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis veide, kairiame smilkinyje, kakle, krūtinėje, rankose, su kraujosruvomis lūpose bei muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinėje, poliežuvio kaulo dešiniojo rago bei skydinės kremzlės viršutinio rago kairėje lūžius, ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Sužalojimai buvo padaryti smurtaujant dviem asmenims, smūgiuojant rankomis ir spardant, suduodant mažiausiai trisdešimt smūgių. Nukentėjusioji jautė didelį skausmą, kreipėsi į gydytojus, kur jai buvo suteiktos reikalingos medicininės paslaugos. Dėl poliežuvinio kaulo lūžio jai ilgą laiką buvo sunku valgyti, sunku tinkamai įkvėpti oro bei buvo jaučiamas skausmas kalbant. Nukentėjusioji dėl kaltinamųjų elgesio patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, iki šiol jaučia nerimą ir baimę. Taigi visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo, tačiau įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji stacionariai nebuvo gydoma, po įvykio nedarbingumas jai nebuvo išduotas, duomenų apie kažkokias ilgalaikes liekamąsias pasekmes sveikatai, medikamentinį ar emocinių išgyvenimų gydymą, byloje taip pat nebuvo pateikta. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, vienas iš jų šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Be to, iš kaltinamųjų priteisiama ir turtinė žala. Įvertintina ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-85-594/2024 ir kt.).

Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir jų gydymo trukmę; į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios sveikatai, gyvenimo kokybei, teismas nustato, kad nukentėjusiajai K. D. priteistina 4 000,00 Eur neturtinė žala. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš kaltinamųjų V. R. ir R. R., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

3. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 357,95 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios K. D. gydymo, priteisimo iš kaltinamųjų (2 t., b. l. 59-60,61-64).

Kaltinamieji su ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai K. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija bei suteiktos specialistų konsultacijos, ir bendra suteiktų paslaugų kaina 357,95 Eur. Nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamųjų V. R. ir R. R. padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų, todėl civilinis ieškinys, kuri yra pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, solidariai iš abiejų kaltinamųjų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiant 357,95 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai.

1) Kirvis, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. IL-5068; 1 t., b. l. 60-62), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

2) Batai, gražinti K. D., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jai disponuoti savo nuožiūra.

3) Laikmena su vaizdo įrašais, saugoma byloje (2 t., b. l. 90), paliktina toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 27,67 Eur, bei VGTP kaltinamiesiems paskirtų advokatų R. G. ir A. Jarašiaus gynybos išlaidos (dėl R. R. gynybos: 541,67 Eur – 2025-09-19 pažyma Nr. APD-2025-10289; dėl V. R. gynybos: 741,67 Eur – 2025-10-31 pažyma Nr. APD-2025-12196), atsižvelgiant į tai, kad gynėjus kaltinamiesiems užtikrino teismas (motyvai 4 t., b. l. 36), į tai, kad kaltinamieji privalo atlyginti turtinę/neturtinę žalą, iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sugadinimas), ir nuteisti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes tarpusavyje subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir paskirti - 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią R. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 10 d.

Į bausmės laiką įskaityti: laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2025 m. balandžio 2 d. 21.00 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 10.49 val. (dvi paras, 1:1) ir bausmės laiką, atliktą/įskaitytą pagal 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį – iki nuosprendžio šioje byloje paskelbimo, tai yra iki 2025 m. lapkričio 10 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. R. ir R. R. - 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai K. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. R. ir R. R. - 357,95 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 95 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iš kaltinamojo R. R. - 2 595,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

1) kirvį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. IL-5068), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti,

3) laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto ir VGTPT paskirtų gynėjų) išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).