Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl darbo užmokesčio ir netesybų nepriteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės UAB „Alenesa“ ir atsakovės R. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 46, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės bendrovėje cecho darbininke. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad darbo užmokestis yra Lietuvos Vyriausybės nustatyta mėnesinė alga (MMA). 2022 m. sausio 1 d. įsakymu dėl darbo užmokesčio skaičiavimo nustatyta, kad fiksuotas darbo užmokestis keičiamas į nefiksuotą ir darbo užmokestis skaičiuojamas už padarytos produkcijos kiekį pagal nustatytą kilogramo įkainį. 2022 m. sausio 1 d. įsakymu nustatytas 0,80 Eur įkainis už kilogramą sraigių file. R. R. šį įsakymą pasirašė (dabartinė pavardė – K.). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2023 m. spalio 27 d.

9. Taigi šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl netesybų priteisimo.

Dėl reikalavimo panaikinti DGK sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti DGK iš naujo

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, pareiškė reikalavimą panaikinti DKG priimtą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti DGK iš naujo. Tokį reikalavimą grindžia argumentais, jog ginčas Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas iš esmės pažeidus ieškovės teises – nepranešus apie pateiktą atsakovės patikslintą prašymą ir nesuteikus galimybės ieškovei dėl jo pasisakyti.

11. Visų pirma, teismas pažymi, jog iš Darbo ginčų komisijos teismui pateiktos darbo bylos Nr. APS-113-23673/2023 duomenų matyti, kad R. K. 2023 m. lapkričio 24 d. Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn., atostoginius, delspinigius už delsimą atsiskaityti. Šis prašymas nebuvo tikslintas. Iš DGK pateikto garso įrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 19 d. nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo nei UAB „Alenesa“ atstovas, nei R. K.. Iš 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-113-23673/2023 motyvuojamosios dalies matyti, kad byla buvo nagrinėta pagal R. K. prašymą, t. y. DGK nėra nurodžiusi, jog R. K. teikė patikslintą prašymą. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byla Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėta pagal R. K. prašymą, su kuriuo buvo UAB „Alenesa“ informuota ir dėl kurio turėjo galimybes teikti paaiškinimus, todėl 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta aplinkybė, jog tenkintas patikslintas prašymas laikytina rašymo apsirikimu.

12. Antra, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. DK 216 straipsnio 1 dalyje įvardyti darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai – darbo ginčų komisija ir teismas. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalies reglamentavimą darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

13. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

14. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

15. Taigi šiuo atveju ieškovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-23673/2023 ir atsakovės R. K. patikslintą prašymą/skundą perduoti nagrinėti iš naujo darbo ginčų komisijai yra nenagrinėtinas teisme, todėl byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl darbo užmokesčio

16. Kaip jau minėta, 2023 m. lapkričio 24 d. R. K. Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn., atostoginius, delspinigius už delsimą atsiskaityti. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d. nutraukus darbo sutartį, darbdavys neatsiskaitė. Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-23673/2023 R. K. prašymas tenkintas – nuspręsta išieškoti iš UAB „Alenesa“ R. K. 1090,72 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

18. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad netrukus po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo UAB „Alenesa“ jai sumokėjo priteistą 1090,72 Eur darbo užmokestį, todėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kitas, su tuo susijusias išmokas, ji nebereiškia.

19. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad UAB „Alenesa“ ne tik nebeginčija pareigos R. K. išmokėti 1090,72 Eur darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas, tačiau ir yra šią pareigą įvykdžiusi.

20. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nebereiškia reikalavimo netenkinti R. K. reikalavimo priteisti jai darbo užmokestį, o atsakovė pareiškė, jog darbo užmokestis jai yra sumokėtas, todėl dėl šio savo reikalavimo ji įmonei pretenzijų nebeturi, teismas civilinės bylos dalį dėl R. K. reikalavimo priteisti jai nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn. ir atostoginius nutraukia CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl netesybų

22. Kaip jau minėta, šioje byloje pateikti įrodymai, jog UAB „Alenesa“ R. K. darbo užmokestį sumokėjo 2023 m. gruodžio 21 d., todėl tiksli netesybų suma sudarytų 1875,07 Eur ((1007,47 Eur x 1 mėn.) + (48,20 Eur x 18 d. d.).

23. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

24. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–20 punktai, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 punktas).

25. Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 21 punktas).

26. Taigi, kasacinio teismo suformuluoti išaiškinimai dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo suponuoja išvadą, kad ši imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023). Todėl ieškovės argumentai, susiję su įmonės finansiniais sunkumais, sprendžiant klausimą netesybų priteisimo, laikyti nepagrįstais, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

27. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo, kad sprendžiant netesybų priteisimo klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad R. K. 2023 m. spalio 27 d. parašė prašymą ją atleisti iš darbo nuo 2023 m. spalio 27 d. ir įmonė tenkino šį prašymą, nors tai bendrovei sukėlė didelių nepatogumų, teismo vertimu, ši priežastis negali būti pripažįstama pagrįsta konstatuoti R. K. kaltę dėl to, kad UAB „Alenesa“ su ja neatsiskaitė. DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Šioje byloje nėra ginčo, jog UAB „Alenesa“ tenkino R. K. prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2023 m. spalio 27 d. Taigi akivaizdu, jog bendrovės vadovas priėmė sprendimą įspėjimo termino, nustatyto DK 55 straipsnio 1 dalyje, netaikyti ir prisiėmė su šiuo sprendimu susijusias pasekmes. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovė be pateisinamos priežasties nebuvo darbe 2023 m. liepos 21 d. ir 24 d. Pasak UAB „Alenesa“ vadovo, dėl darbuotojų nebuvimo darbe įmonė patyrė finansinių nuostolių: įmonės gaunamos lėšos priklauso nuo padarytos produkcijos kiekio, darbuotojos taip pat gauna atlygį už padarytą darbą. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai – iš pačios ieškovės pateiktų darbo grafikų nustatyta, kad 2023 m. liepos 21 d. ir 24 d. R. K. dirbo. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, jog įmonė reiškė pastabas dėl R. K. neatvykimo į darbą. Taigi šiuo atveju ieškovės pateikti paaiškinimai, jog R. K. 2023 m. liepos 21 d. ir 24 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą laikyti neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

28. Taigi byloje nėra nustatyta atsakovės kaltės dėl to, kad ieškovė su ja laiku neatsiskaitė. Todėl, teismo vertimu, atsakovė pagrįstai reikalavo iš ieškovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas.

29. Minėta, jog šiuo atveju atsakovei mokėtina netesybų suma sudaro 1875,07 Eur. Taip pat minėta, jog anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas nenustato galimybės mažinti priskaičiuotas netesybas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į R. K. poziciją dėl jai priteistinos netesybų sumos – teismo posėdžio metu atsakovei teismas išaiškino jos reikalavimo teisę į visas priskaičiuotas netesybas, tačiau R. K. keletą kartą patvirtino prašanti iš UAB „Alenesa“ priteisti būtent 900 Eur dydžio netesybas. Todėl teismas remdamasi CPK 42 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtina teisė sumažinti reikalavimo dydį, tenkina R. K. reikalavimą iš UAB „Alenesa“ jai priteisti 900 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

30. Kiti patikslinto ieškinio, teismo posėdžio metu pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

31. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad UAB „Alenesa“ vystoma veikla (sraigių auginimas) pasižymi sezoniškumu, todėl bendrovė neturėtų finansinių galimybių iš karto sumokėti visos netesybų, jeigu teismas jas priteistų, sumos, todėl prašė 900 Eur sumos mokėjimą išdėstyti per tris mėnesius. Atsakovė su šiuo prašymu kategoriškai nesutiko.

32. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

33. Kaip minėta, įstatymo numatyta teise sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti teismas gali pasinaudoti, tačiau tai nėra imperatyvus įstatymo nurodymas. Teismų praktikoje šia teise naudojamasi tik išskirtiniais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismui paliekama laisvė nuspręsti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog UAB „Alenesa“ savo prašymo nepagrindė.

34. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad UAB „Alenesa“ vykdo sraigių perdirbimo verslą. Dėl patirtos pavasarinės sausros, šių metų derlius buvo žymiai menkesnis, todėl darbai buvo baigti 2023 m. lapkričio 17 d. Tai reiškia, kad žymiai sumažėjo surinktos, perdirbtos produkcijos kiekis ir atitinkamai ieškovės pajamos. Be to, dėl susidariusių aplinkybių rinkoje su ieškove vėluoja atsiskaityti klientai. Ieškovės veikla 2023 m. buvo nuostolinga. Pasak ieškovės, norint atsiskaityti su darbuotojais, kitais tiekėjais, ieškovei teks piniginių lėšų skolintis. Ieškovė nurodė, kad deda visas pastangas surinkti pinigų atsiskaityti su atsakove.

35. Šios aplinkybės, t. y. jog įmonės finansinė padėti yra sunki, tačiau ji deda pastangas siekdama atsiskaityti su ieškove buvo nurodytos patikslintame ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2024 m. sausio 18 d. Ieškovė teismui 2024 m. kovo 18 d. pateikė prašymą atidėti paskirtą 2024 m. kovo 19 d. parengiamąjį posėdį, kad galėtų pabandyti su atsakove susitarti taikiai. Teismas šį ieškovės prašymą tenkino, kitą parengiamąjį posėdį paskyrė 2024 m. balandžio 15 d., kuris ieškovės atstovo prašymu buvo taip pat atidėtas. Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2024 m. gegužės 9 d. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kokių konkrečių veiksmų ir priemonių nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. ėmėsi UAB „Alenesa“ siekdama atsiskaityti su R. K.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, nei bendrovės vadovas, nei advokato padėjėjas su ja susisiekę nebuvo. Taip pat, teismo vertimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė R. K. atsisakė reikalavimo teisės į visą jai priklausančią netesybų sumą. Tai yra iš jai priklausančios 1875,07 Eur sumos ji prašo priteisti tik 900 Eur. Todėl šios perpus sumažintos netesybų sumos išdėstymas per tris mėnesius iš esmės pažeistų atsakovės teises ir ieškovei suteiktų nepagrįstą pranašumą, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, R. K. teisėtų lūkesčių pažeidimą. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys atmestas visiškai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

39. Byloje susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš ieškovės priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Nutraukti bylos civilinės bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-23673/2023 ir atsakovės R. K. patikslintą prašymą/skundą perduoti nagrinėti iš naujo darbo ginčų komisijai.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl atsakovės R. K. reikalavimo išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn. ir atostoginius.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Atsakovei R. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Netenkinti ieškovės uždarosios bendrovės „Alenesa“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Telšių darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-113-23673/2023 netenka galios.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alenesa“ valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijai susipažinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.