Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-592-1237/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-05
Bylos Nr.
1-592-1237/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15236-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Masiulianec
Nukentėjusysis
S. T.
Kaltinamasis
E. L.
Advokatai
Viktoras Ošurkovas, Romanas Bareika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-592-1237/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15236-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 5 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec,sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui,nukentėjusiajam S. T.,kaltinamajam E. L. (L.), jo gynėjui advokatui Romanui Bareikai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme. Bausmę atliko.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Kaltinamasis E. L. smurtaudamas, tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 21 d., apie 14 valandą, namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 2 -ame aukšte, ties buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), durimis, tyčia, rankos kumščiu sudavė nemažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam S. T. į veido kairį skruostą, o po to ranka stūmė į dešinį skruostą, nuo ko nukentėjusysis kairiu skruostu atsitrenkė į laiptinės sieną, dėl ko nukentėjusiajam S. T. padarė poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y savo veiksmais E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu duoti parodymai

2. Kaltinamasis E. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam S. T., dėl to labai gailisi. Paaiškino, kad balandžio 21 d. – Velykų antrą dieną buvo svečiuose pas A. Č., kartu gėrė alkoholinius gėrimus. A. Č. su drauge išėjo į balkoną parūkyti, jie balkone garsiai kalbėjo. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nerūko, todėl buvo kambaryje, kai pasigirdo beldimas į duris. Jis atidarė duris ir S. T. bandė įsiveržti į butą. Jis keikėsi, buvo neadekvatus, irgi neblaivus. Jis bandė pastumti, kaltinamasis jį pastūmė atgal. Sakė kažkokius rusiškus žodžius: ko čia stovi, ko čia aiškini. Sakė jam išeiti, o nukentėjusysis kaltinamąjį pastūmė. Jis nukentėjusįjį pastūmė atgal, kad nesiveržtų į butą ir prasidėjo visas konfliktas. Nukentėjusysis bandė trenkti dešine ranka, kaltinamasis pasilenkė ir sureagavo – trenkė jam į žandą kaire plaštaka. Trenkė plaštaka ar kumščiu. Savo veiksmus vertino labai blogai ir gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, bandė taikytis.

3. Nukentėjusysis S. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 14 val. 50 min. buto laiptinės koridoriuje Visagine, (duomenys neskelbtini), būdamas balkone rūkė ir girdėjo, kaip A. pykstasi su savo žmona ir draugu. Rėkavo, šūkavo. Girdėjo konfliktą balkone. Būdamas balkone pasakė: „A., gana šūkaut“. Jo veido nematė, nes balkono siena užstojo, bet balsą pažino. Nurodė, kad kaimynas agresyvus buvo, šūkavo, pasiūlė išeiti. Kai išėjo į koridorių, A. jau buvo prie savo buto. Jis į vidų nesilaužė, priėjo prie buto durų, kurios buvo atidarytos. Jie stovėjo koridoriuje. Bandė nuraminti konfliktą. Liepė apsiraminti, sakė, kad gana muštis, daužytis. Į butą nėjo, į duris neskambino. Kai jis priėjo prie A. pasišnekėti, nuraminti jo, E. atbėgo ir trenkė į veidą ir delnu daužė į sieną. Tada atbėgo žmona, kuri gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, ji bandė mus išskirti. Šiaip ne taip išskyrė. Atvažiavę policijos pareigūnai nuvedė jį į savo butą. Pareigūnai liko su kaimynais. Po poros valandų buvo iškviestas greitosios medicinos ekipažas, pakliuvo į ligoninę. Po trijų dienų buvo nuvykęs medicininei apžiūrai. Jam buvo sukeltas pavojus sveikatai ir gyvybei. Palaikė savo civilinį ieškinį pilna apimtimi. Paaiškino, kad yra pirmos grupės invalidas po galvos smegenų traumos, todėl ši trauma galėjo kainuoti gyvybę. Turi neįgaliojo pažymėjimą. Alkoholio visiškai nevartoja, įvykio dieną buvo blaivus, vartoja vaistus. Su A. santykiai geri, jokių konfliktų nebuvo.

4. Liudytoja S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Visagino Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule kartu su R. A.. Balandžio 21 d. apie 14 val. 50 min. gavo pranešimą dėl konflikto (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Atvykus į vietą, antrame aukšte pamatė 4 asmenis, kurie tarpusavyje konfliktavo, rėkavo. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivus. Iškart nesuprato, kas ten vyksta, dėl ko mus kvietė, nes visi buvo tokie konfliktiški. Pabandėm juos iš karto skirti. T. prisistatė pasiūlė jam nueiti į jo buto kambarį, nes konfliktas vyko tarp jo buto ir kito asmens koridoriuje, laiptinėje. T. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo elgesys buvo konfliktiškas. Jisai pradėjo pasakoti, kas įvyko, įvykio aplinkybės, kurias mums tikrai buvo labai sunku suprasti. T. taip pat pasakė, kad tai vienas iš vyrų jam sudavė į veidą. Tiksliai, aiškiai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Jam buvo pasiūlyta kreiptis pagalbos, iškviesti medikus, jis atsisakė. Taip pat jam buvo pasiūlyta, kai jis prasiblaivys, kreiptis su pretenzijom, su pareiškimais į policijos komisariatą, nes T. buvo agresyviai nusiteikęs, taip pat konfliktavo, nepagarbiai elgėsi. Tuo metu jau bandant šnekėti su juo, kad jam reikia apsiraminti, likti bute, jis kaip ir paklausė mūsų. Tad ji išėjo į koridorių, nes ten buvo kolega. Mes buvome dviese, o įvykio dalyviai buvo keturi. Ji pradėjo bendrauti su kitu asmeniu, vardu E., bet neatsimena pavardės. Jis paaiškino, kad atėjo į svečius pas draugus. Pasakė, jog jam geriau iš įvykio vietos pasišalinti, kad nekiltų dar didesnis konfliktas, nes visada bandome išskirti įvykių dalyvius. E. geranoriškai mūsų paklausė, jis prieš mus nei konfliktavo, nei barėsi. Tada E. pasišalino iš ten. Paaiškino, kad visiems įvykio dalyviams buvo surašyti viešosios tvarkos pažeidimo protokolai, nes konfliktas vyko viešoje vietoje, laiptinėje, kur yra daug kitų butų. Visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs, bet visi atsisakė nustatyti blaivumą. Ant nukentėjusiojo veido gal kairėje pusėje matėsi įdrėskimas, gal trupučiuką patinimas.

5. Liudytoja V. T., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. niekada nematė ir nepažįsta. Nurodė, kad įvykio metu gulėjo salone, žiūrėjo televizorių. Išėjusi iš buto pamatė, kad jos vyras barasi su kaimynu. Tarp jų bandė atsistoti, kad jie nesimuštų. Iš 29 buto išėjo E. ir pasakė: „Kodėl skriaudi mano kaimyną“, ir kumščiu davė į akį, paskui atsitrenkė į sieną ir nukrito. Matė, kaip E. trenkė. Prašė padėti kaimyno. Vyrui yra buvusi galvos trauma ir jis gali numirti. Atvažiavo policija, mus nuvedė į butą, o patys nuėjo į 29 butą. Kas vyko toliau, nežino. Jos sutuoktinis buvo blaivus. Vyras geria tramadolį ir traliptalį – tokias tabletes. Jis geria nuo širdies vaistus. Jis geria korvalolį, 15-20 min. iki įvykio gėrė vaistus.

6. Liudytoja L. B., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek atsimena, E. A. paskambino, nes norėjo sugerti. A. sutiko, atėjo E., atsinešė bonką, sugėrė. Sugalvojo A. eiti parūkyti į balkoną. E. nerūkantis, tai jis nėjo ir pasiliko kambaryje. Mes su A. buvom nuėję į balkoną parūkyti, rūkėm ir kaimynas pradėjo rėkauti per langą kažką. Nekreipėm dėmesio, o paskui baigėm rūkyti ir kaimynas pradėjo trankyti A. namo duris. E. sako: „ko tu trankai duris“. Jis norėjo užeiti į vidų pas A., bet E. jį atstūmė į koridorių. Jie susiginčijo, tačiau ji konflikto nematė, tik girdėjo. Paskui nebuvo išėjusi, su policijos pareigūnais nebendravo. Su kaimynu S. T. nebendrauja. Konfliktų su kaimynu neturėjo nei ji, nei jos draugas. Išgertuvių metu kalbėjosi garsiai, gal su keiksmažodžiais, kalbėjo lietuviškai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

7. 2025 m. balandžio 24 d. S. T. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2025 m. balandžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, šalia 29 buto durų, jį sumušė nepažįstamas asmuo ir sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo jam fizinį skausmą sukėlusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apklausos metu S. T. nurodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 14.00 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Kartu su juo namuose buvo ir jo sutuoktinė V. T.. Jis išėjo į savo bute esantį balkoną ir išgirdo triukšmą (šauksmus, riksmus) sklindančius iš gretimo t. y. (duomenys neskelbtini) buto balkono. Kadangi jis nematė kas tame balkone, nes jam užstoja kita lauko siena jis pasiteiravo, gal reikalinga pagalba. Vyriškas balsas rusų kalba jam grubiai atsakė: „jesli sto nejesna, vichadi, abisniu, ja sin prokurora“ (lietuvių kalbos vertimas „jeigu kas neaišku, išeik, paaiškinsiu, aš prokuroro sunūs“. Tuomet jis išėjo į laiptinę, jam iš paskos išėjo ir sutuoktinė V.. Laiptinėje jau stovėjo kaimynai iš 29 buto, jų vardų pavardžių nežino, ten gyvena vyras su moterimi, kurie kalba lietuviškai. Šalia jų stovėjo trečias asmuo, vyras, 25-30 metų amžiaus, aukštas apie 185 cm ūgio, apkūnus, kaip buvo apsirengęs neatsimena, pamena, kad tas vyras dėvėjo šortus. Veidą šiek tiek įsidėmėjo bei mano, kad atpažinti galėtų. Kaimynai pareiškė, kad tai jų svečias ir labai geras draugas. Tas vyras rusiškai pasakė, jam prieiti. Kadangi suprato, kad gali kilti konfliktas perdavė savo telefoną sutuoktinei, kad viską fiksuotų. Jis priėjo prie to vyro ir nespėjęs nieko pasakyti, sulaukė iš jo rusiškų keiksmažodžių ir tuomet tas nepažįstamas vyras trenkė jam nemažiau vieno karto, kumščiu (kuria ranka nepamena) tiesiai į kairę veido sritį, šalia akies, dėl ko pajuto didelį fizinį skausmą. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nepamena, nes buvo laikinai praradęs sąmonę. Po smūgių nukrito ant žemės ir prarado trumpam sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad tie du kaimynai ir tas jį mušęs vyras vis dar stovi ir jį visi keikė (vartojo rusiškus keiksmažodžius jo atžvilgiu). Jie buvo akivaizdžiai neblaivus. Atsistojęs paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir iškvietė policiją. Atvykus policijai jam buvo liepta eiti į savo butą. Asmuo kuris jį sumušė pareigūnams girdint rusų kalba pareiškė: „kad jis nėra verchas, o yra šūdas, žemiau plintuso, o tas vyriškis yra prokuroro sūnus ir turi aukštesnes teises“. Tą dieną jis alkoholio nevartojo. Tą diena praėjus porai valandų jam kažkas iškvietė medikus, kurie atvykę į jo butą paprašė vykti kartu su jais į Visagino ligoninės priėmimo skyrių medicininės pagalbos suteikimui ir sužalojimų nustatymui. Jis paklausė kas kvietė medikus. Medikė pareiškė, kad jam GMP iškvietė policija. Jis nuvyko kartu su medikais į priėmimo skyrių, tačiau jo medikai neapžiūrėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2025 m. balandžio 24 d. nuvyko į Visagino priėmimo skyrių, kad jį apžiūrėtų medikai, dėl 2025 m. balandžio 21 d. sumušimo. Prie pareiškimo prideda medicininių dokumentų išrašą (vienas lapas). Taip pat gali pateikti vaizdo įrašą, nes jo žmona V. T. taip pat buvo koridoriuje ir konfliktą nufilmavo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl fizinės ir moralinės žalos atlyginimo jam išaiškinta. Dėl civilinio ieškinio nori paaiškinti, kad ieškinį pateiks vėliau, kai bus nustatytas asmuo, kuris jį sumušė (b.b. 8-18 l.).

8. 2025 m. liepos 16 d. S. T. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo papildomos apklausos protokolu kur jis parodė, kad neatsisako savo parodymų, kuriuos jis davė savo apklausų metu. Prie savo parodymų jis nori pridurti tai, kad į Visagino ligoninės priėmimo skyrių jis kreipėsi po kelių dienų kai atsigavo. Tai buvo 2025 m. balandžio 24 d. Jautėsi negerai, jam skaudėjo galvą. Ten jį apžiūrėjo gydytojas ir nustatė jam kūno sužalojimus. 2025 m. balandžio 21 d. kaip minėjo įvyko konfliktas su E. L.. Tuomet E. L. jam vieną kartą kumščiu trenkė į kairį skruostą, o tuomet kitu delnu stipriai jį pastūmė į dešinį skruostą nuo ko jis tuo pačiu kairiu skruostu trenkėsi į sieną ir dėl to jautė fizinį skausmą. Nuo to jis prarado sąmonę. Po to jis nuėjo į namus ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jie jam nurodė eiti į namus, o vėliau išvyko. Tą dieną jis nerašė jokio pareiškimo, nes tuomet blogai jautėsi. Tą pačią dieną po poros valandų atvyko greitoji pagalba. E. L. sužalojimus jam padarė tik veido srityje, o dešinės kojos pėdos sužalojimai padaryti ne E. L. (b.b. 22-25 l.).

9. 2025 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokolu kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo S. T. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros metu buvo nustatyta: Apžiūrėtas vaizdo įrašas „MOV_0858, kurio trukmė 2 min. 28 sek. Įraše matomos bendro naudojimo patalpos ir dviejų butų duris, duris kairėje praviros. Prie pravirų durų kairėje pusėje matomi du asmenys, tai yra vyrai, vienas iš jų, dešinėje, vilki tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvi tamsius šortus, avi sportinius tamsius batelius. Vyras kairėje pusėje vilki tamsią palaidine ilgomis rankovėmis, mūvi tamsias kelnes ir avi tamsius batus. Vaizdo įraše girdima kaip minėti tie patys asmenys garsiai kalbasi su kitu vaizdo įraše neužfiksuotu asmeniu t. y. kitu vyru (esantis už kadro). Nuo vaizdo įrašo 11 sek. iki 2 min. 28 sek. (iki pat įrašo pabaigos) bendro naudojimo patalpų sienos ir asmenų kojų, rankų fragmentai. Taip pat vaizdo įraše girdimas moteriškas balsas (moteris už kadro), bei trijų skirtingų vyrų balsai. Asmenys kalba rusų, bei lietuvių kalbomis. Vaizdo įraše girdimi asmenų vardai: A., S., E. Vaizdo įraše tarp minėtų asmenų vyksta žodinis konfliktas. Muštynių ir grumtynių vaizdo įraše neužfiksuota. Toliau vaizdo įrašas yra nesusijęs su tyrimų (b.b. 72-74 l.).

10. 2025 m. liepos 17 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėta nuotrauka, kurią 2025 m. balandžio 29 d. prie apklausos protokolo pateikė liudytoja L. B.. Apžiūros metu nustatyta: Nuotrauka IMG_2790.jpeg, kurioje matyti daugiabučio namo laiptinės koridorius, kuriame stovi du vyriškiai ir moteris. Vienas iš jų dėvi juodos spalvos marškinėlius ir šortus. Jo veido nesimato, jis pasisukęs nugarą į nuotrauką padariusį asmenį. Kitas vyriškis dėvi pilkos spalvos marškinėlius, tamsiais kelnes. Moteris dėvi šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes. Moteris basa (b.b. 75-78 l.).

11. 2025 m. balandžio 30 d. V. T. liudytojos apklausos protokolu kur ji parodė, kad šiuo metu tiksliai negali nurodyti datos ir laiko, tik žino, kad buvo išeiginės dienos. Ji miegojo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir išgirdo kaip namo laiptinėje, koridoriuje, kilo didelis triukšmas, girdėjosi skardūs balsai ne vieno asmens, barnis, atsikėlusi iš lovos, pamatė, kad jos sutuoktinio S. T. nėra namuose, tačiau išgirdo jo balsą laiptinėje, koridoriuje, tuomet ji su naktiniais išėjo iš buto į koridorių ir pamatė savo sutuoktinį ir dar tris vyrus, kurie stovėjo kartu su jo sutuoktiniu S. T.. Ji tuos tris vyrus, matė pirmą kartą savo gyvenime, niekada nebuvo sutikusi ar mačiusi. Suprato, kad kilo kažkoks konfliktas tarp jų, tačiau jokių muštynių fakto ji nematė. Iškart priėjo prie savo sutuoktinio S. T., ir pradėjo jį vesti namo, taip pat iš jo rankų paėmė jo telefoną bei nusivedė sutuoktinį S. T. namus. Gali paaiškinti, kad jos sutuoktinis tuo metu buvo blaivus, alkoholio nevartojo, kadangi jis vartoja daug medikamentų. Kai buvo su S. namuose, jis buvo supykęs labai, nieko jai neaiškino, dėl ko kilo konfliktas tarp tų vyrų ir jo, ji jam liepė nusiraminti, ir jis išėjo rūkyti į virtuvę, daugiau su juo apie šį įvykį nekalbėjo (b.b. 52-55 l.).

12. 2025 m. gegužės 6 d. S. Č. liudytojos apklausos protokolu kur ji parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. 2025 m. balandžio 21 d. buvo tarnyboje, tarnybą vykdė kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. A.. Tarnybos metu apie 14:50 val. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas konfliktuoja su žmonėmis, kurie prisistatė policijos pareigūnais, visi vietoje, medikų pagalba nereikalinga, pranešėjas į klausimus neatsako, skubina. Nuvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, laiptinėje buvo: S. T., jis buvo akivaizdžiai neblaivus: jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, atsisakė nustatyti jo neblaivumo laipsnį, E. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis taip pat buvo neblaivus: jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, atsisakė nustatyti jo neblaivumo laipsnį; A. Č. gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), šie du asmenys taip pat buvo neblaivūs, tikrintis blaivumą atsisakė. Visai minėti asmenys viešoje vietoje, namo laiptinėje būdami neblaivus konfliktavo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo asmenims pradėtos AN teisenos. Pirmiausiai nuvykus į įvykio vietą asmenys buvo atskirti: kadangi E. L. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis buvo išlydėtas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atskirai buvo pabendrauta su S. T., jo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su S. T., buvo matyti patinimas aplink jo kairę akį, taip pat buvo matyti įdrėskimas jo kaktos viršuje, kairėje pusėje. S. T. paaiškino, kad jam būnant balkone, kažkas iš kaimyninio balkono (iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) jį pakvietė laiptinėje koridoriuje pasiaiškinti, o kai jis išėjo iš savo buto į laiptinę, į koridorių, buto, pažymėto numeriu 29 šeimininko sugėrovas davė jam į „snukį”. 2025 m. balandžio 21 d. S. T. ir jo žmona tikrinti blaivumą atsisakė, sakydami, jog yra Velykos ir jie turi teisę Velykas švęsti, gali išgerti. Bendraujant su A. Č. ir L. B., L. paaiškino, kad būnant namuose, pasigirdo garsus beldimas į duris, jų svečias - E. L. nuėjo atidaryti buto durų, ji pati į buto koridorių nuėjo vėliau ir nematė, kas įvyko E. L. atidarius buto duris. A Č. nieko konkretaus nepaaiškino, nes buvo neblaivus, sunkiai reiškė savo mintis. E. L. nieko apie įvykį neaiškino. S. T. kategoriškai atsisakė vykti į VšĮ Visagino ligoninės priėmimo skyrių (b.b. 58-61 l.).

13. 2025 m. birželio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2121/2025(01) kurioje nurodoma, kad S. T. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje, kuri padaryta kietu buku daiktu, galimai 2025 m. balandžio 21 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.b. 119 l.).

14. 2025 m. gegužės 12 d. E. L. įtariamojo apklausos protokolu kur jis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų, dėl kurių būtų praradęs sąmonę ir kurios būtų turėję įtakos jo psichinei sveikatai, neturėjo, psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų neturi. 2025 m. balandžio 21 d. dienos metu, kiek tuomet buvo valandų šiuo metu negali pasakyti, nesekė laiko, buvo išeiginė, buvo svečiuose pas savo pažįstamą A. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ten būdamas su A. Č. ir A. sugyventine vartojo alkoholį, kitų asmenų A. Č. bute nebuvo. Taip bevartojant alkoholį, pasigirdo stiprus A. Č. buto durų trankymas, iš laiptinės. Tuo metu A. Č. su drauge rūkė balkone, todėl jis atidarė buto duris. Kai atidarė buto duris, už jų buvo jam nepažįstamas vyras, vyrą matė pirmą kartą, tas vyras jį pastūmė ir išsakė priekaištus, kodėl balkone garsiai kalbėjo, jis tą vyrą taip pat pastūmė, išstūmė vyriškį iš A. Č. buto, tas vyras užsimojo jam suduoti, tačiau jis pirmas dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą vyrui į veidą, pataikė vyrui į kairį skruostą. Nuo jo suduoto smūgio tas vyras sąmonės tikrai neprarado, tačiau tapo dar agresyvesnis: pradėjo bėgioti po laiptinę, trankyti į kitas laiptinės koridoriuje esančias butų duris, šūkavo, kad vyrą muša. Jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. Tas vyras vėl pradėjo ant jo šaukti, bet nieko jam nedarė ir jis vyrui daugiau jokių smūgių nesudavė. Tačiau tas vyras iškvietė policiją (b.b. 148-151 l.).

15. 2025 m. liepos 18 d. E. L. įtariamojo papildomo apklausos protokolu kur jis parodė, kad kaltu prisipažįsta. Jis neatsisako savo parodymų, kuriuos jis davė apklausos ir akistatos metu. Pamena, kad konflikto metu, vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į kairį skruostą, o ar vėliau stumdėsi nepamena. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu dirba. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tik ne tokio dydžio, kokio prašo nukentėjusysis (b.b. 155-157 l.).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

16. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

18. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

19. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam S. T. į veido kairį skruostą, o po to ranka stūmė į dešinį skruostą, nuo ko nukentėjusysis kairiu skruostu atsitrenkė į laiptinės sieną, dėl ko nukentėjusiajam S. T. padarė poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neneigia sudavęs kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, taip pat neneigia kad su nukentėjusiuoju stumdėsi. Tačiau gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šie veiksmai padaryti esant būtinosios ginties situacijai, nes nukentėjusysis S. T. veržėsi į A. Č. butą, todėl baudžiamąją bylą dėl šios veikos prašoma nutraukti.

21. BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, naudojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis.

22. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra šios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 21 d., apie 14 valandą, namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 2 -ame aukšte, ties buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), durimis įvyko konfliktas tarp kaltinamojo E. L. ir nukentėjusiojo S. T.. Nukentėjusysis 2025 m. balandžio 24 d. pareiškime ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, šalia (duomenys neskelbtini) buto durų, jį sumušė nepažįstamas asmuo ir sukėlė jam fizinį skausmą. Apklausos metu S. T. nurodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 14.00 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Kartu su juo namuose buvo ir jo sutuoktinė V. T.. Jis išėjo į savo bute esantį balkoną ir išgirdo triukšmą (šauksmus, riksmus) sklindančius iš gretimo t. y. (duomenys neskelbtini) buto balkono. Kadangi jis nematė kas tame balkone, nes jam užstoja kita lauko siena jis pasiteiravo, gal reikalinga pagalba. Vyriškas balsas rusų kalba jam grubiai atsakė: „jesli sto nejesna, vichadi, abisniu, ja sin prokurora“ (lietuvių kalbos vertimas „jeigu kas neaišku, išeik, paaiškinsiu, aš prokuroro sunūs“). Tuomet jis išėjo į laiptinę, laiptinėje jau stovėjo kaimynai iš 29 buto, šalia jų stovėjo trečias asmuo, vyras, 25-30 metų amžiaus, aukštas apie 185 cm ūgio, apkūnus, kaip buvo apsirengęs neatsimena, pamena, kad tas vyras dėvėjo šortus. Tas vyras rusiškai pasakė, jam prieiti. Kadangi suprato, kad gali kilti konfliktas perdavė savo telefoną sutuoktinei, kad viską fiksuotų. Jis priėjo prie to vyro ir nespėjęs nieko pasakyti, sulaukė iš jo rusiškų keiksmažodžių ir tas nepažįstamas vyras trenkė jam nemažiau vieno karto, kumščiu (kuria ranka nepamena) tiesiai į kairę veido sritį, šalia akies, dėl ko pajuto didelį fizinį skausmą. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nepamena, nes buvo laikinai praradęs sąmonę. Po smūgio nukrito ant žemės ir prarado trumpam sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad tie du kaimynai ir tas jį mušęs vyras vis dar stovi ir jį visi keikė (vartojo rusiškus keiksmažodžius jo atžvilgiu). Atsistojęs paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir iškvietė policiją. 2025 m. liepos 16 d. S. T. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo papildomos apklausos protokolu kur jis parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. kaip minėjo įvyko konfliktas su E. L.. Tuomet E. L. jam vieną kartą kumščiu trenkė į kairį skruostą, o tuomet kitu delnu stipriai jį pastūmė į dešinį skruostą nuo ko jis tuo pačiu kairiu skruostu trenkėsi į sieną ir dėl to jautė fizinį skausmą. Nuo to jis prarado sąmonę. Po to jis nuėjo į namus ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jie jam nurodė eiti į namus, o vėliau išvyko. Tą dieną jis nerašė jokio pareiškimo, nes tuomet blogai jautėsi.

24. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. T. parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 14 val. 50 min. buto laiptinės koridoriuje (duomenys neskelbtini), būdamas balkone rūkė ir girdėjo, kaip A. pykstasi su savo žmona ir draugu. Rėkavo, šūkavo. Girdėjo konfliktą balkone. Būdamas balkone pasakė: „A., gana šūkaut“. Jo veido nematė, nes balkono siena užstojo, bet balsą pažino. Nurodė, kad kaimynas agresyvus buvo, šūkavo, pasiūlė išeiti. Kai išėjo į koridorių, A. jau buvo prie savo buto. Jis į vidų nesilaužė, priėjo prie buto durų, kurios buvo atidarytos. Jie stovėjo koridoriuje. Bandė nuraminti konfliktą. Liepė apsiraminti, sakė, kad gana muštis, daužytis. Į butą nėjo, į duris neskambino. Kai jis priėjo prie A. pasišnekėti, nuraminti jo, E. atbėgo ir trenkė į veidą ir delnu daužė į sieną. Tada atbėgo žmona, kuri gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, ji bandė mus išskirti. Šiaip ne taip išskyrė.

25. Byloje pateiktas nukentėjusiojo S. T. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti bendro naudojimo patalpos ir dviejų butų duris, duris kairėje praviros. Prie pravirų durų kairėje pusėje matomi du asmenys, tai yra vyrai. Vaizdo įraše girdima kaip minėti tie patys asmenys garsiai kalbasi su kitu vaizdo įraše neužfiksuotu asmeniu t. y. kitu vyru (esantis už kadro). Taip pat vaizdo įraše girdimas moteriškas balsas (moteris už kadro), bei trijų skirtingų vyrų balsai. Asmenys kalba rusų, bei lietuvių kalbomis. Vaizdo įraše girdimi asmenų vardai: A., S., E.. Vaizdo įraše tarp minėtų asmenų vyksta žodinis konfliktas. Byloje pateikta liudytojos L. B. nuotrauka, kurioje matyti daugiabučio namo laiptinės koridorius, kuriame stovi du vyriškiai ir moteris.

26. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 30 d. V. T. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji miegojo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir išgirdo kaip namo laiptinėje, koridoriuje, kilo didelis triukšmas, girdėjosi skardūs balsai ne vieno asmens, barnis, atsikėlusi iš lovos, pamatė, kad jos sutuoktinio S. T. nėra namuose, tačiau išgirdo jo balsą laiptinėje, koridoriuje, tuomet ji su naktiniais išėjo iš buto į koridorių ir pamatė savo sutuoktinį ir dar tris vyrus, kurie stovėjo kartu su jo sutuoktiniu S. T.. Suprato, kad kilo kažkoks konfliktas tarp jų, tačiau jokių muštynių fakto ji nematė. Iškart priėjo prie savo sutuoktinio S. T., ir pradėjo jį vesti namo, taip pat iš jo rankų paėmė jo telefoną bei nusivedė sutuoktinį S. T. namus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad įvykio metu gulėjo salone, žiūrėjo televizorių. Išėjusi iš buto pamatė, kad jos vyras barasi su kaimynu. Tarp jų bandė atsistoti, kad jie nesimuštų. Iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo E. ir pasakė: „Kodėl skriaudi mano kaimyną“, ir kumščiu davė į akį, paskui atsitrenkė į sieną ir nukrito. Matė, kaip E. trenkė.

27. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 6 d. apklausta liudytoja S. Č. parodė, kad nuvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, laiptinėje buvo: S. T., jis buvo akivaizdžiai neblaivus: jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, atsisakė nustatyti jo neblaivumo laipsnį, E. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis taip pat buvo neblaivus: jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, atsisakė nustatyti jo neblaivumo laipsnį; A. Č. gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), šie du asmenys taip pat buvo neblaivūs, tikrintis blaivumą atsisakė. Visai minėti asmenys viešoje vietoje, namo laiptinėje būdami neblaivus konfliktavo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo asmenims pradėtos AN teisenos. Pirmiausiai nuvykus į įvykio vietą asmenys buvo atskirti: kadangi E. L. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis buvo išlydėtas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atskirai buvo pabendrauta su S. T., jo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su S. T., buvo matyti patinimas aplink jo kairę akį, taip pat buvo matyti įdrėskimas jo kaktos viršuje, kairėje pusėje. S. T. paaiškino, kad jam būnant balkone, kažkas iš kaimyninio balkono (iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) jį pakvietė laiptinėje koridoriuje pasiaiškinti, o kai jis išėjo iš savo buto į laiptinę, į koridorių, buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) šeimininko sugėrovas davė jam į „snukį”. Bendraujant su A. Č. ir L. B., L. paaiškino, kad būnant namuose, pasigirdo garsus beldimas į duris, jų svečias - E. L. nuėjo atidaryti buto durų, ji pati į buto koridorių nuėjo vėliau ir nematė, kas įvyko E. L. atidarius buto duris. A. Č. nieko konkretaus nepaaiškino, nes buvo neblaivus, sunkiai reiškė savo mintis. E. L. nieko apie įvykį neaiškino. Liudytoja S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus į vietą, antrame aukšte pamatė 4 asmenis, kurie tarpusavyje konfliktavo, rėkavo. Liudytoja L. B., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su Antanu buvo nuėję į balkoną parūkyti, rūkė ir kaimynas pradėjo rėkauti per langą kažką. Nekreipėm dėmesio, o paskui baigė rūkyti ir kaimynas pradėjo trankyti A. namo duris. E. sako: „ko tu trankai duris“. Jis norėjo užeiti į vidų pas A., bet E. jį atstūmė į koridorių. Jie susiginčijo, tačiau ji konflikto nematė, tik girdėjo.

28. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. apklaustas E. L. parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. dienos metu, buvo svečiuose pas savo pažįstamą A. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ten būdamas su A. Č. ir A. sugyventine vartojo alkoholį. Taip bevartojant alkoholį, pasigirdo stiprus A. Č. buto durų trankymas, iš laiptinės. Tuo metu A. Č. su drauge rūkė balkone, todėl jis atidarė buto duris. Kai atidarė buto duris, už jų buvo jam nepažįstamas vyras, vyrą matė pirmą kartą, tas vyras jį pastūmė ir išsakė priekaištus, kodėl balkone garsiai kalbėjo, jis tą vyrą taip pat pastūmė, išstūmė vyriškį iš A. Č. buto, tas vyras užsimojo jam suduoti, tačiau jis pirmas dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą vyrui į veidą, pataikė vyrui į kairį skruostą. 2025 m. liepos 18 d. E. L. papildomai apklaustas parodė, kad konflikto metu, vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į kairį skruostą, o ar vėliau stumdėsi nepamena.

29. Teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam S. T.. Paaiškino, kad balandžio 21 d. – Velykų antrą dieną buvo svečiuose pas A. Č., kartu gėrė alkoholinius gėrimus. A. Č. su drauge išėjo į balkoną parūkyti, jie balkone garsiai kalbėjo. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nerūko, todėl buvo kambaryje, kai pasigirdo beldimas į duris. Jis atidarė duris ir S. T. bandė įsiveržti į butą. Jis keikėsi, buvo neadekvatus, irgi neblaivus. Jis bandė pastumti, kaltinamasis jį pastūmė atgal. Sakė kažkokius rusiškus žodžius: ko čia stovi, ko čia aiškini. Sakė jam išeiti, o nukentėjusysis kaltinamąjį pastūmė. Jis nukentėjusįjį pastūmė atgal, kad nesiveržtų į butą ir prasidėjo visas konfliktas. Nukentėjusysis bandė trenkti dešine ranka, kaltinamasis pasilenkė ir sureagavo – trenkė jam į žandą kaire plaštaka. Trenkė plaštaka ar kumščiu.

30. Taigi aptarti liudytojų parodymai ir minėti įrodymai patvirtina, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko namo laiptinės koridoriuje. Nukentėjusiojo S. T. veiksmai – beldimas į duris, kaip nurodo kaltinamasis, negali būti laikoma kėsinimusi į privačią nuosavybę. Nukentėjusysis jokiais neteisėtais būdais nebandė patekti į butą, be to, butas, kuriame buvo kaltinamasis jam nepriklauso. Kaip liudytoja L. B. parodė, kad jie būdami bute garsiai kalbėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl nukentėjusiojo beldimas į duris ir prašymas netriukšmauti jokios grėsmės nekėlė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusysis turėjo su savimi kokius nors daiktus galinčius kelti grėsmę ar leidžiančius manyti, jog kaltinamajam gali kilti grėsmė ir jis bus puolamas. Be to, nukentėjusysis buvo vienas, o kaltinamasis su draugu, buto savininku. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis yra neįgalus, vyresnio amžiaus, o kaltinamasis jauno amžiaus, tvirto kūno sudėjimo, todėl svarbu įvertinti ir jėgų persvarą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusysis atliko neteisėtus fizinių veiksmus, nukreiptus į kaltinamojo E. L. sveikatą ar gyvybę, nėra nustatyta, kad nukentėjusysis būtų panaudojęs ar kėsinęsis panaudoti tokio pobūdžio veiksmus, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus bei akivaizdaus kėsinimosi. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, leidžiančių nukentėjusiojo S. T. elgesį vertinti kaip pavojingą kėsinimąsi. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės naudoti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, juo labiau – suduoti smūgį į gyvybiškai pavojingą kūno vietą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nenustatyta, kad E. L. veikė, esant būtinosios ginties situacijai. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, išanalizavus nagrinėjamo įvykio situaciją, įvykio dalyvių veiksmus, darytina išvada, kad E. L. veiksmuose nebuvo BK 28 straipsnyje numatytų būtinosios ginties požymių. Visos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam E. L. nebuvo kilusi jokia reali ir akivaizdi grėsmė ir gintis jam nebuvo nuo ko, todėl jo veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties situaciją nėra jokio pagrindo. Nesant būtinosios ginties situacijos, kaltinamojo E. L. smūgio sudavimas į veido sritį nukentėjusiajam S. T. negali būti vertinamas ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.

31. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam S. T., taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl veikos mažareikšmiškumo.

32. Gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad yra pagrindas E. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, motyvuojant tuo, kad E. L. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas.

33. BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

34. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, 2K-285-654/2024). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021).

35. Šioje baudžiamojoje byloje E. L. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo S. T. atžvilgiu 2025 m. balandžio 21 d. įvykio metu. Byloje nustatyta, kad apie 14 val., namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 2 -ame aukšte, ties buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), durimis, tyčia, rankos kumščiu sudavė nemažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam S. T. į veido kairį skruostą, o po to ranka stūmė į dešinį skruostą, nuo ko nukentėjusysis kairiu skruostu atsitrenkė į laiptinės sieną, dėl ko nukentėjusiajam S. T. padarė poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o įvertinus padaryto sužalojimo lokalizaciją į gyvybiškai svarbų organą – galvą, teismas sprendžia, kad nuteistojo veiksmų negalima vertinti kaip mažareikšmių. Duomenų, jog nusikaltimu sukeltas pasekmes būtų lėmęs ir pačio nukentėjusiojo sąmoningai netinkamas (provokuojantis) elgesys, byloje nėra. Net ir esant tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktinei situacijai, fizinio smurto naudojimas negali būti pateisinamas. Todėl teismas, daro išvadą, kad E. L. veiksmai negali būti pripažintini mažareikšmiais ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas, šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

36. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

37. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. L. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika yra žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

38. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino, gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, kas teismo vertinimu, šiuo atveju visgi, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka per 3 metų laikotarpį vieną kartą, bauda sumokėta, dirbantis, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam E. L. už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros.

39. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines, psichotropines medžiagas bei alkoholį). Paskirti įpareigojimai ir draudimas taikytini visą laisvės apribojimo bausmės laiką. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

40. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kadangi kaltinamasis nusikalstama veika kėsinosi į asmens sveikatą darytina išvada, kad yra pagrindas kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Dėl civilinių ieškinių

41. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį 27,05 Eur sumai turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad kaltinamasis atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą, civilinė ieškovė ieškinio atsisakė, todėl šioje byloje byla nutrauktina.

42. Nukentėjusysis S. T. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 140,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pagrįsti turtinę žalą pateikė advokato Viktoro Ošurkovo 2025 m. gegužės 21 d. išduotą pinigų priėmimo kvitą 140 Eur sumai už suteiktą konsultaciją. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis šias išlaidas patyrė, o ta aplinkybė, kad advokatas nuo 2025 m. gegužės 1 d. yra išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nepaneigia nukentėjusiojo sumokėtų lėšų už teisinę konsultaciją. Pažymėtina, kad Viktoro Ošurkovo procese kaip atstovas nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl tenkinamas, priteisiant S. T. iš kaltinamojo E. L. 140,00 Eur žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

43. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

44. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

45. Teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

46. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl sveikatos sutrikdymo jam teko kreiptis į medikus, byloje yra specialisto išvada apie sužalojimus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė skausmą, diskomfortą, nepatogumus. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis dėl tyčinių nuteistojo veiksmų įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog E. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (nukentėjusiajam S. T. padarė poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje), be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo S. T. fizinei sveikatai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo fizinė sveikata visiškai neatsistatė. Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis iki įvykio turėjo sveikatos problemų, jam anksčiau buvo diagnozuoti galvos sužalojimo padariniai. Be to, byloje po įvykio nebuvo nustatytas nukentėjusiajam smegenų pažeidimas, todėl vertinti, kad jo sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl šio įvykio ir yra liekamieji reiškiniai nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo jam būtų reikėję atlikti operaciją ar kitus sudėtingus, skausmingus ir ilgalaikius nepatogumus sukeliančius sveikatos atstatymo veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patirto išgąsčio, streso nukentėjusysis turėjo lankytis pas specialistus, jam buvo teikta psichologinė pagalba, turėjo gerti vaistus. Teismas, siekdamas nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 5 000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 900,00 Eur ir priteistinas S. T. naudai iš E. L., todėl šioje dalyje nukentėjusiojo S. T. ieškinys tenkintas iš dalies. Teismo nuomone, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius bei į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į galvos sritį, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, taip pat E. L. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

VI. Kiti klausimai

47. Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

48. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašas, kurį pateikė S. T. įrašytas į CD-R ir nuotrauka, kurią pateikė L. B. įrašyta į CD-R – paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti E. L. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinį nutraukti.

Nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. L. nukentėjusiojo S. T. naudai 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinės žalos bei 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Įpareigoti E. L. atlyginti nusikalstama veika padarytą 140,00 Eur turtinę žalą ir 900,00 Eur neturtinę žalą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašą, kurį pateikė S. T. įrašytą į CD-R ir nuotrauką, kurią pateikė L. B. įrašytą į CD-R – palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti E. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Inga Masiulianec