- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-765-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00034-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- B. U.
- Ieškovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-765-280/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 1 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1774-828/2015 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei B. U., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, laikinai nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su juo, nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Nurodė, kad šalys ir jų vaikai gyvena viename būste. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, apsvaigusi netinkamai elgiasi – kelia nepagrįstus konfliktus, įžeidinėja sutuoktinį, gadina bendrą turtą, visą tai vyksta vaikų akivaizdoje ir daro jiems žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė nepilnamečių vaikų T. U., R. U., L. U. gyvenamąją vietą su jų tėvu ieškovu; 2) įpareigojo atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų; 3) nustatė tokią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką - B. U. bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. bei šeštadienį nuo 11.00 val. iki 20.00 val., pasiimdama juos iš jų gyvenamosios vietos, adr. (duomenys neskelbtini), ir grąžindama į ją. Bendravimo metu nedalyvauja jokie kiti asmenys, kurių dalyvavimo atsakovė nepageidauja.
Teismas nustatė, kad šalys gyvena viename puikiai įrengtame name kartu su vaikais, tačiau tarp šalių nuolat kyla konfliktai, į namus nuolat kviečiama policija, byloje vaikai yra aiškiai išreiškę norą po santuokos nutraukimo gyventi su ieškovu. Nuolatiniai tėvų konfliktai vaikų akivaizdoje, teisėsaugos pareigūnų nuolatinis lankymasis šeimos būste daro neigiamą įtaką šalių vaikams. Šalys nesugeba savarankiškai taikiai išspręsti tarp jų kylančių problemų. Teismas nemanė, kad šalys konfliktuoti nustos. Todėl sprendė, jog šalys turi būti įpareigotos gyventi skyrium, tokiu būdu sumažinant neigiamos įtakos dėl konfliktų jų vaikams darymo galimybę. Kadangi vaikams šeimos būste gyventi yra sudarytos visos sąlygos ir jie išreiškė norą gyventi būtent su ieškovu, laikinai jų gyvenamąją vieta nustatė su ieškovu ir būtent atsakovę įpareigojo gyventi skyrium bei nustatė bendravimo tvarką. Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, jog nebus kam prižiūrėti vaikų. Vienas iš šalių vaikų - T. U., netrukus sulauks pilnametystės, todėl teismas vertino, jog jis gali užtikrinti brolio ir sesers priežiūrą ieškovui būnant darbe.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė B. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį. Nurodo, jog ieškovas iškraipo visus faktus apie jos konfliktišką būdą, priklausomybę alkoholiui bei raminantiems vaistams. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovė nesigydo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje. Ieškovas negali pasirūpinti vaikais, nes jis 6 val. ryto išvyksta į Vilnių ir grįžta tik 20-21 val., kiekvieną dieną geria alkoholinius gėrimus, naudoja psichologinį bei fizinį smurtą prieš apeliantę, prie vaikų vadina necenzūriniais žodžiais. Apeliantei yra neištikimas. Vaikai yra nuteikinėjami prieš apeliantę, papirkinėjami dovanomis. Vyriausiam sūnui nupirko automobilį ir liepė apie tėvą kalbėti gerai, o apie motiną – blogai. Ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto šeimoje. Mano, jog teismas yra šališkas, nes neatidėjo civilinės bylos nagrinėjimo iki tol kol bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla. Ieškovas pakeitė visur spynas ir atsakovė negali patekti į savo namus bei pasiimti savo daiktų. Įpareigojant gyventi skyrium, atsakovė gali gyventi savo namuose naudojant atskirą įėjimą. Mano, jog teismo nutartis suvaržo apeliantės teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį palikti nepakeistą; išreikalauti tam tikrus dokumentus iš Panevėžio ligoninės bei iš Panevėžio miesto policijos komisariato. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei gyvenant šeimos namuose kyla grėsmė vaikų teisėms ir interesams. Dažniausiai neblaivią ir agresyvią atsakovę pavyksta sutramdyti policijos pareigūnams. Akivaizdu, jog vaikų gyvenimas tokiomis sąlygomis pažeidžia vaikų interesus, kelia grėsmę jų psichinei ir fizinei sveikatai, neatitinka teisės aktų reikalavimų, numatančių, jog tėvai turi pareigą sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrins tinkamą ir saugią vaikų gyvenimo aplinką. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pritarė ir VTA atstovė. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė įvairiais būdais stengėsi patekti į namus, perlipti 1,8 m. aukščio tvorą, tokiu būdu gąsdino mažesniuosius vaikus. 2015-07-08 atsakovė būdama neblaivi bandė perlipti tvorą ir susilaužė koją. Tai, kad atsakovė vartoja alkoholį patvirtina policijos raštai, administracinės bylos dėl vairavimo išgėrus bei alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Apeliantės argumentai, jog ieškovas vartoja alkoholinius gėrimus yra visiškai nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas vartoja alkoholį. Be to, ieškovas kiekvieną dieną važinėja į Vilnių. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog vaikai yra papirkti tėvo, kadangi tėvo bendravimas su vaikais yra nuoširdus ir vaikai patys išreiškia norą gyventi su tėvu. Vaikai supranta, jog mama negalės vaikais pasirūpinti. Taip pat nurodo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas asmens kaltės nepatvirtina. Apeliantė turėjo pakankamai laiko pasiimti savo daiktus po teismo priimtos nutarties. Be to, esant bendram susitarimui – ieškovas leistų atsakovei pasiimti savo asmeninius daiktus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu bei nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, kol bus išspręstas ginčas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą patenkino.
Apeliantė nesutinka su teismo priimta nutartimi ir mano, jog nėra pagrindo nustatyti jai gyvenamąją vietą skyrium nuo ieškovo ir vaikų, tvirtindama laikinosios apsaugos priemonės varžo jos teises.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str. 1 d.).
Ieškovas siekia nutraukti santuoką bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė su tuo nesutikdama nurodo, jog ieškovas negali pasirūpinti vaikais, nes jis kiekvieną dieną nuo 6 val. ryto išvažiuoja į Vilnių ir grįžta tik 20-21 val. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas gali pasirūpinti vaikais, juolab kai vyriausiam sūnui jau suėjo 18 metų ir jis gali pagloboti savo jaunesnį brolį bei sesę tuo laikotarpiu kai tėvo nėra namie. Tai, kad ieškovas girtauja yra deklaratyvaus pobūdžio apeliantės teiginiai. Įrodymų apie ieškovo girtavimą byloje nėra pateikta. Ieškovas kaltina atsakovę girtaujant.
Apeliantė nurodo, jog ieškovas naudoja prieš ją psichologinį bei fizinį smurtą vaikų akivaizdoje, vartoja necenzūrinius žodžius.
Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2015-07-08 rašto apie šalių šeimą matyti, jog šalys tarpusavyje nesutaria, konfliktuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip laikiną apsaugos priemonę iki byla dėl santuokos nutraukimo bus išnagrinėta iš esmės nustatė, kad šalys turi gyventi skyrium. Jei apeliantė ir toliau gyventų tame pačiame name su atsakovu, šeimoje nebūtų ramybės nei jai pačiai, nei vaikams, nes kaip ir pati nurodo, ji nesutaria su savo vyru, nuolat konfliktuoja.
Vien ta aplinkybė, jog apeliantė kurį laiką negyvens kartu su šeima, dar nereiškia, jog yra pažeidžiamos jos teisės. Juolab, jog jai nėra uždrausta matytis su vaikais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas netgi nustatė laikiną bendravimą su vaikais. Be to, apeliantės vaikai išreiškė savo norus gyventi kartu su tėvu, jų gyvenamame name yra įrengtos visos sąlygos vaikų augimui.
Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, pirmiausia vadovaujasi būtent nepilnamečių vaikų interesais. Vaikų interesų neatitinka tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija: sutuoktiniai kaltina vienas kitą, vaikams reikalingi abu tėvai, todėl jie labai kenčia dėl konfliktų. Skundo nagrinėjimo datai nesant jokių duomenų apie tai, kad dabartinė vaikų gyvenamoji vieta netinkama gyventi jiems, nustatytas laikinas gyvenimas su ieškovu kenkia vaikų interesams, tikėtina, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams suteiktos geros sąlygos augti ir vystytis, nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Šia nutartimi nesprendžiamas tarp šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės, šalys turi galimybę teikti įrodymus ir nurodyti visas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.