- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-357-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00034-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Vespila“
- Atsakovas
- AB „Aksa“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-357-212/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 4 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vespila“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vespila“ ieškinį atsakovui AB „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė uždrausti atsakovui savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)): įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), susisiekimo komunikacijomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Siekiant apsaugoti ieškovą nuo žalos patyrimo atsakovui naudojantis ieškovui priklausančiu turtu, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant išvardintu turtu naudotis atsakovui. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai valdo ir naudoja turtą, kuris priklauso ieškovo nuosavybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimą bei nurodytas aplinkybes padarė išvadą, jog aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę, kad iki teismo sprendimo priėmimo neuždraudus atsakovui naudotis ieškovo nurodytu turtu teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, nėra. Nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų ieškovo savininko teises. Ieškovas konkrečių įrodymų dėl patiriamos žalos (turtinės ar neturtinės) bei jos dydžio įvertinimo nepateikė, nėra pareiškęs reikalavimo dėl žalos, susijusios su tuo, kad atsakovas eksploatuoja/naudoja ieškovo turtą, atlyginimo priteisimo. Nėra nurodyta, kad ketintas išvežti turtas nuosavybės teise priklausė ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos stadijoje, neišklausius atsakovo, suteiktų nepagrįsto pranašumo ieškovui ir galėtų suvaržyti atsakovo teises daugiau negu būtina tikslui pasiekti, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog atsakovas įsigijo pastatų kompleksą, esantį ieškovo turto buvimo vietos adresu ir ten atidarė betono gamybos liniją. Nuo to laiko atsakovas savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudojasi ne tik savo bet ir ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu ir neleidžia ieškovui patekti į jo turto buvimo teritoriją. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai užvaldė ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir atlieka ieškovo turtui ir turtinėms teisėms žalą sukeliančius veiksmus. Atsakovas ne tik neleidžia ieškovui patekti į jo turto buvimo vietą, bet ir naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgus į tai, jog atsakovas šioje teritorijoje yra atsidaręs gamyklos liniją, yra didelė tikimybė, kad betono gamyboje naudojamas ieškovo turtas jo eksploatavimo metu greitai nusidėvės ir neteks savo eksploatacinės vertės. Be to, yra tikimybės, jog naudojamas pastatas ir įrengimas gali ne tik susidėvėti, bet ir nepataisomai sugesti ar suirti atsitiktinių perkrovų metu. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra akivaizdu, kad būtų daromi tolimesni ieškovo turtui realią žalą sukeliantys veiksmai ir pats ieškinio patenkinimas prarastų bet kokią prasmę, nes ieškinyje nurodyta žala būtų daroma visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir realiai prevencinio ieškinio tikslai objektyviai net ir absoliutaus ieškinio patenkinimo atveju negalėtų būti pasiekiami, nes žala jau būtų padaryta. Todėl mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas ir būtinas. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į ieškinio specifiką, t. y. ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį kuriuo siekia uždrausti atlikti veiksmus dėl kurių ateityje gali kilti žalos. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, nepateikė konkrečių įrodymų dėl patiriamos žalos bei jos įvertinimo dydžio, galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 str. nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Pažymi, jog atsakovas ne tik naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, bet ir neleidžia ieškovui patekti į jo turto buvimo teritoriją. Todėl ieškovas net neturi galimybės pateikti teismui konkrečių įrodymų dėl patirtos žalos, nes jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra atsakovo žinioje. Teismo argumentas, jog nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų ieškovo savininko teises yra nepagrįstas tiek teisine, tiek faktine prasme. Kadangi ieškovo pozicija dėl ieškinio dar nėra aiški ir ji paaiškės tik bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovas net neturi galimybės pateikti teismui įrodymų, kad ketintas išvežti turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovo turtui jau dabar yra iškilusi grėsmė, nes atsakovas nevaržomai gali naudotis ar perleisti kitiems asmenims ieškovo turtą, kadangi jis užsiima ta pačia specifine veikla. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus galima nustatyti kam priklauso Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato 2014-10-20 rašte nurodytas turtas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones reiškiant prevencinį ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Visagino miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas ieškovo turtu nesinaudoja ir niekada to nedarė, o ieškovo pareikšti reikalavimai yra netikėti ir nesuprantami. Ieškovo pateikti įrodymai net preliminariai nepatvirtina, jog atsakovas galimai neteisėtai naudojasi ieškovo turtu. Nei antstolio raštas, nei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2014-10-20 raštas nepatvirtina, jog atsakovas galimai neteisėtai naudojasi ieškovo turtu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bet jau preliminariai patvirtintų ieškovo dėstomas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekdamas, kad atsakovui būtų uždrausta savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)): įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), susisiekimo komunikacijomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri savo turiniu atitinka ieškinio reikalavimui (b. l. 1-6).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Prevenciniu ieškiniu siekiama atsakovui uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę. Tapatų prašymą ieškovas pareiškė savo ieškinio reikalavimams užtikrinti – uždrausti atsakovui naudotis ieškovo turtu, tačiau tokio savo prašymo nepagrindė jokiais svariais argumentais ir įrodymais, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje neuždraudus atsakovui naudotis ieškovui priklausančiu turtu, vėliau, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovo naudai, jau nebus įmanoma ar bus labai sunku įvykdyti teismo sprendimą, kad dėl tokių atsakovo veiksmų bus padaryta žala ar atsiras nuostoliai. Apeliantas teigia, jog atsakovas galimai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu savo ūkinėje veikloje, todėl ieškovo turtas per tam tikrą laiką gali nusidėvėti bei sugesti ir tuo pagrindu atsiras reali žala. Įrodymų, kurie patvirtintų apelianto įtarimus apie šiuo metu galimai naudojamą ieškovo turtą, byloje nėra pateikta. Apeliantas tik spėlioja, kad atsakovas galimai naudojasi ieškovo turtu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovas neįrodė, jog yra reali grėsmė, jog iki teismo sprendimo priėmimo neuždraudus atsakovui naudotis ieškovo nurodytu turtu teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.
Vien ta aplinkybė, jog apeliantas pareiškė prevencinį ieškinį, nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, į tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios išimtinės galimybės bei skundžiama nutartimi atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai ir teisėtai. Naikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.