Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.17; 3.1.9.1.3; 3.4.6.11; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1

2025 m. vasario 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-25303-1210/2024 pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis S. U. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. P. pateikė skundą dėl antstolio S. U. patvarkymo ir prašė perskaičiuoti (sumažinti) jam skirtą neproporcingą, neteisingą ir nesąžiningą 226 600 Eur baudą. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkui akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) paskirtos 200 Eur baudos išieškojimo. Minėta bauda pareiškėjui paskirta už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną. Paskutinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo panaikintas, surašytas 2019 m. birželio 12 d., pareiškėjui paskirtos baudos dydis perskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., bendra baudos suma 226 600 Eur.

2. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą antstoliui dėl baudos perskaičiavimo. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi įvertino, jog pareiškėjo dėstomi argumentai jau buvo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024. Pareiškėjas su antstolio pateiktu vertinimu nesutinka, todėl skundžia patvarkymą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga pareiškėjo veiksmams, bet kokioms kilusioms neigiamoms pasekmėms. Antstolis 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymu baudą paskyrė atlikęs tik aritmetinį jos dydžio apskaičiavimą, nevertino, ar bauda atitiks jos tikslus, bus tinkamai individualizuota ar atitiks reikalavimus ir sąlygas. Paskirta bauda negali būti skiriama už savaitgalius ir švenčių dienas. Pareiškėjas yra nubaustas už iš viso 116 ne darbo dienų per vienerius metus, todėl ne mažesnė kaip 70 800 Eur baudos dalis (beveik 1/3 dalis) pareiškėjui yra paskirta už ne darbo dienas. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių apribojimai buvo nukreipti ne prieš pareiškėją asmeniškai, o prieš AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pareiškėjas vadovauja. Tai reiškia, kad pareiškėjo atsakomybė kildinama iš AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (neveikimo) ir yra grindžiama pareiškėjo darbo santykiais (užimamomis pareigomis ir atliekamomis funkcijomis) AB „(duomenys neskelbtini)“. Ne darbo dienomis AB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, todėl jokių darbo funkcijų ar pareigų tokiomis dienomis AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nevykdo (ir vykdyti negali) ir pats pareiškėjas, kuriam, inter alia, taikomos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytos nuostatos, susijusios su darbo ir poilsio režimu. Ne darbo dienomis pareiškėjas negalėjo atlikti jokių Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo veiksmų. Šiuo laikotarpiu negali būti konstatuojama ir pareiškėjo kaltė dėl minėtos nutarties neįvykdymo.

3. Bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į nepavojingus, suinteresuotiems asmenims realios žalos nesukėlusius pareiškėjo veiksmus. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta teisminiame ginče tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta nutartimi buvo siekiama uždrausti AB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu iki šalių teisminio ginčo pabaigos. 2021 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad atsiima vykdomąjį dokumentą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą (minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog neturi jokių pretenzijų dėl minėtos nutarties vykdymo AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas reiškia ir tai, kad pareiškėjo veiksmai einant AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas nesukėlė neigiamų pasekmių išieškotojui. Nekilus jokių neigiamų pasekmių pareiškėjo nubaudimas 355 000 Eur viršijančia bauda vien tik nutarties vykdymo skatinimo tikslu yra neproporcingas. Nutarties nevykdymas galėtų atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį tuo atveju, jei pareiškėjo veiksmai būtų tiek pavojingi ir žalingi, kad pateisintų baudžiamosios atsakomybės taikymą. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikyta. Tačiau pareiškėjui pritaikyta bauda yra netgi griežtesnė už maksimalią sankciją pagal BK 245 straipsnį.

4. Antstolis nurodė, kad pareiškėjo prašymas perskaičiuoti baudą neskaičiuojant švenčių ir ne darbo dienų negali būti tenkintas, kadangi šiuo klausimu yra įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad ginčo įranga buvo neatsiejamai susijusi su visa AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos sistema, todėl ji buvo naudojama nuolat. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad įranga buvo atskirta ar kad veikla buvo sustabdyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad antstolis pagrįstai baudą skaičiavo už kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius.

5. Baudos skyrimą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 9 dalis. Minėta norma už kiekvieną pažeidimo dieną numato dar didesnę (300 Eur) baudą, negu buvo paskirta pareiškėjui, todėl pareiškėjui apeliacinės instancijos teismo paskirta bauda nėra neproporcinga ar neteisinga. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad niekam nepadaryta žala. Šiuos skundo argumentus paneigia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai vertinti kaip teismo nutarties privalomumo principo piktybinis ignoravimas ir sąmoningas pažeidimas, kas rodo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą valstybės interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išnagrinėjo klausimą dėl baudos AB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu ėjusiam generalinio direktoriaus pareigas E. B. paskyrimo už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties nevykdymą, t. y. dėl baudos už analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo naudotis įranga) nevykdymą tik kitam subjektui – buvusiam įmonės vadovui, ir išaiškino, kad teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą šių priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų – ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 28 punktas).

8. Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo naudoti kito asmens turtą – nevykdymą, CPK 149 straipsnio 9 dalis yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisės aktai konkrečiai nurodo, kad bauda už sprendimo nevykdymą yra skiriama už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (už kiekvieną pažeidimo dieną). Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir ne darbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis), ir švenčių dienos. Teismas nurodė, kad antstolis nėra įpareigotas nustatyti konkretaus skaičiaus dienų, kai buvo pažeidžiamos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Priešingai, pareiškėjas, siekdamas, kad bauda nebūtų toliau skaičiuojama, privalėjo pateikti įrodymus, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įvykdyta (CPK 178 straipsnis). Antstoliui nebuvo pateikti duomenys ar įrodymai, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis yra įvykdyta, todėl jis 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra 226 600 Eur.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, 750 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo iš antstolio ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų surašant 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad byloje yra įrodytas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas iki 2019 m. birželio 12 d., todėl antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai skaičiavo pareiškėjui baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolis nepagrįstai baudą skaičiuoja už kiekvieną kalendorinę dieną, neatsižvelgdamas į aplinkybes, ar tai buvo darbo diena ir ar įranga apskritai konkrečiomis dienomis buvo naudojama, nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, jog bauda turi būti skaičiuojama ne automatiškai už kiekvieną dieną, o tik už pažeidimo dieną, o pažeidimo faktą turi įrodyti antstolis leistinais įrodymais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo įrodinėjama aplinkybe, jog antstolis, apskaičiuodamas išieškomos baudos dydį, yra netinkamai jį apskaičiavęs – nenustatęs konkrečių dienų, kai nebuvo pažeidžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ginčo įranga nebuvo naudojama AB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kasacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pasižymi specifika, kad įranga, kurią nutartimi uždrausta naudoti, yra neatsiejamai funkciniais ir fiziniais ryšiais susieta su AB „(duomenys neskelbtini)“ turimais įrenginiais, todėl tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas būtų tokios įrangos atskyrimas arba viso turtinio komplekso veikimo sustabdymas. Duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. būtų sustabdžiusi savo ūkinę komercinę veiklą (gelžbetonio ir betono gaminių gamybą) ar būtų atlikusi kitokius aktyvius veiksmus dėl ginčo įrangos atskyrimo, byloje nėra. Remdamasis išdėstytais argumentais, kasacinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolio perskaičiuotas iš pareiškėjo išieškomos baudos dydis yra nepagrįstas, o antstolio veiksmai, skaičiuojant baudos dydį už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. uždelsimą įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones – nustoti naudotis ginčo įranga, yra neteisėti, todėl, pareiškėjui neįrodžius antstolio veiksmų neteisėtumo, priimant ginčijamą patvarkymą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024).

10. Pareiškėjo argumentai dėl baudos skaičiavimo ne darbo (taip pat ir švenčių) dienomis jau buvo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, o antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. (įskaitant ir ne darbo dienas) pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra 226 600 Eur, yra galiojantis ir nenuginčytas.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad antstolis 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu perskaičiavo (sumažino) baudos dydį, netaikydamas baudos už ne darbo dienas, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 tokius antstolio veiksmus įvertino kaip teisėtus ir atitinkančius civilinės teisės principus. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8731-475/2021 atnaujinus procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo panaikinta ir priimta nauja nutartis – patenkinti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje, susijęs su baudos dydžio nustatymu ir išieškojimo terminu, nors ir yra galiojanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo, objektyviai yra negalimas.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam paskirta bauda yra neproporcinga, nes jo veiksmai nesukėlė realios žalos suinteresuotiems asmenims, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad atsiima vykdomąjį dokumentą, neturi pretenzijų ir prašo nutraukti vykdomąją bylą, kad jo veiksmai, einant AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, nesukėlė neigiamų pasekmių, teismas pažymėjo, kad, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 padidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) skirtą baudą iki 200 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis nėra pakankamai efektyvus ir skatinantis įvykdyti teismo nutartį. Teismo nutartis nėra vykdoma jau nuo 2016 m. kovo 15 d., kada antstolis priėmė pirmąjį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, todėl bendras teismo nutarties nevykdymo laikotarpis yra daugiau nei dveji metai. AB „(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai žinodama apie nutarties nevykdymo pasekmes, per visą laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti nutartį. Tokius veiksmus apeliacinės instancijos teismas vertino kaip teismo nutarties privalomumo principo piktybinį ignoravimą ir sąmoningą pažeidimą (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudarė teisinį pagrindą prielaidai, kad, nevykdant teismo nutarties, galbūt padaryta baudžiamojo nusižengimo požymius turinti veika, numatyta BK 245 straipsnyje, ir į tai reaguojama priimant nutartį informuoti prokurorą.

13. Kasacinis teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas.

14. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolio 2024 m. rugsėjo 25 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu argumentu, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu daroma žala valstybės, o ne išieškotojos (UAB „(duomenys neskelbtini)“) interesams, kadangi yra pažeidžiami įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principai. Teismas pažymėjo, kad tai, kad išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, jog atsiima vykdomąjį dokumentą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas), nurodė, jog neturi jokių pretenzijų dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo AB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant nutarties dėl baudos paskyrimo AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui vykdymo klausimą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde pagrįstai nurodė, kad, skiriant baudą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiama į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius, poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, užtikrinama, kad baudos dydis, palyginti su gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šie kriterijai jau buvo įvertinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, skiriant AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui baudą ir nustatant jos dydį. Minėtos nutartys yra įsiteisėjusios ir vykdytinos. Teismas pažymėjo, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Taigi, antstoliui, vykdančiam AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui paskirtos baudos išieškojimą, taip pat yra privalomos paminėtos įsiteisėjusios teismų nutartys.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad jo veiksmai nėra tokie pavojingi, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 245 straipsnį, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju bauda pareiškėjui yra paskirta už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai sulygina baudos paskyrimą pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį su baudžiamąja atsakomybe, juolab kad, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, baudžiamoji atsakomybė jam netaikyta. Teismas pažymėjo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) paskirtos baudos dydis šiuo konkrečiu atveju priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų (tiksliau – neveikimo), kadangi tokio dydžio bauda (226 600 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.) susikaupė būtent dėl paties pareiškėjo neveikimo – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo gana ilgą laikotarpį, t. y. daugiau kaip trejus metus. Teismas akcentavo, kad tuo atveju, jeigu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų įvykdyta laiku, bauda pareiškėjui apskritai nebūtų paskirta ir (ar) baudos dydis būtų mažesnis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 pažymėjo, jog turtu, kuriuo nutartimi nurodyta nesinaudoti, AB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi, gamina produkciją, ją realizavusi gauna pajamų. Kadangi teismo nutartis nevykdoma jau keletą metų, teismas nurodė, jog tikėtina, kad bendrovei (jos vadovams) finansiškai naudingiau mokėti baudas nei vykdant teismo nutartį nutraukti naudojimąsi šiuo turtu.

17. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolio patvarkymo nepagrįstai siekia pakartotinio įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau konstatuotų aplinkybių įvertinimo, o pareiškėjo skundo argumentai dėl antstolio baudos apskaičiavimo nepagrįstumo yra nesuderinami su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, konstatavus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimą, nustatyta baudos apskaičiavimo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį; tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio 2024 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą; perskaičiuoti (sumažinti) pareiškėjui skirtą neproporcingą, neteisingą ir nesąžiningą 226 600 Eur baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Vykdomojoje byloje nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl galutinė bauda pareiškėjui buvo paskirta neproporcingai per didelė. Antstolis, atlikęs tik formalų galutinio baudos dydžio nustatymą (aritmetinį jos dydžio apskaičiavimą), nevertino, ar bauda atitiks jos tikslus, bus tinkamai individualizuota ir atitiks reikalavimus ir sąlygas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo keliamų argumentų taip pat nepasisakė arba pateiktus argumentus vertino netinkamai.

18.2. Pareiškėjui galutinis baudos dydis buvo apskaičiuotas pagal bendrą 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. laikotarpio dienų skaičių, t. y. įvertinus ir ne darbo dienas (šventes ir savaitgalius). Pareiškėjas yra nubaustas už iš viso 116 ne darbo dienų per vienerius metus, o iš viso ne mažiau kaip už 354 dienas. Tai reiškia, jog ne mažesnė kaip 70 800 Eur baudos dalis (beveik 1/3 baudos) yra pareiškėjui paskirta už ne darbo dienas. Pareiškėjo atsakomybė kildinama iš AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (neveikimo) ir yra grindžiama pareiškėjo darbo santykiais (užimamomis pareigomis ir atliekamomis funkcijomis) AB „(duomenys neskelbtini)“. Ne darbo dienomis pareiškėjas negalėjo atlikti jokių Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo veiksmų. Be to, šiuo laikotarpiu akivaizdžiai negali būti konstatuojama ir pareiškėjo kaltė dėl minėtos nutarties nevykdymo. Baudos skyrimas pareiškėjui už ne darbo dienas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams.

18.3. Bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į nepavojingus, suinteresuotiems asmenimis realios žalos nesukėlusius pareiškėjo veiksmus. Aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra viešojo intereso apsaugos klausimas (kaip nurodoma patvarkyme ir kuo pasiremia teismas), nereiškia, kad tai savaime neleidžia teismui peržiūrėti galutinio baudos dydžio. 2021 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, jog atsiima vykdomąjį dokumentą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog neturi jokių pretenzijų dėl minėtos nutarties vykdymo AB „(duomenys neskelbtini)“. Toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas reiškia ir tai, jog pareiškėjo veiksmai einant AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas nesukėlė neigiamų pasekmių išieškotojai. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo suinteresuota tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šios nutarties (ne)vykdymu nebuvo ir negalėjo būti sukelta žala jokiems tretiesiems asmenims. Nekilus jokių neigiamų pasekmių ieškovės (išieškotojos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų trečiųjų asmenų teisėms ar interesams pareiškėjo nubaudimas 226 000 Eur viršijančia bauda vien tik nutarties vykdymo skatinimo tikslu akivaizdžiai prasilenkia su minėtais bendraisiais teisės principais ir yra neproporcingas.

18.4. Pareiškėjui (fiziniam asmeniui) yra pritaikyta jo veiksmų pavojingumui akivaizdžiai neproporcinga bauda, kuri netgi viršija baudžiamosios teisės, kaip griežčiausios priemonės, nustatytas sankcijas. Ši aplinkybė turi būti vertinama sprendžiant dėl galutinio baudos dydžio, o ne vien formaliai teigiama, kad viešasis interesas neva reikalauja paskirti tokio dydžio baudą. Nors pareiškėjo veiksmai nėra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, faktiškai pareiškėjas nubaustas netgi griežčiau. Pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato ir (ar) įvertino pareiškėjo argumentus. Pareiškėjas nurodė, kad griežčiausia sankcija už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą yra baudžiamosios atsakomybės sankcija. Tokia sankcija skiriama tuomet, kai pažeidimas yra itin šiurkštus, paminantis teismo sprendimų privalomumo principą ir viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju tokie šiurkštūs pareiškėjo veiksmai nebuvo konstatuoti ir baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui nekilo. Nepaisant to, pareiškėjui paskirta bauda yra devynis kartus didesnė nei bauda, kuri būtų buvusi paskirta padarius šiurkščiausią pažeidimą, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjas nekvestionuoja ir valstybės intereso pritaikyti pareiškėjui sankciją už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymą. Vis tik bauda ir šiuo aspektu yra akivaizdžiai neproporcinga, neracionali ir nebūtina. Minėtos nutarties nevykdymas galėtų atitikti BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmai būtų tiek pavojingi ir žalingi, kad pateisintų baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) taikymą. Tačiau pareiškėjui baudžiamoji atsakomybė taikyta nebuvo, jokie procesai (nei ikiteisminiai tyrimai, nei teisminiai procesai) prieš pareiškėją nevyksta. Tai reiškia, jog pareiškėjo veiksmai Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties vykdymo atžvilgiu nebuvo tiek pavojingi ir žalingi, kad pateisintų jo baudžiamąją atsakomybę už šios nutarties nevykdymą.

19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį; priteisti išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 pasisakė dėl galutinio baudos dydžio ir šio dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, baudos tikslams. Šie atskirojo skundo argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 išdėstytoms išvadoms. Kasacinis teismas pasisakė dėl antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, kartu pasisakė ir dėl galutinio baudos dydžio, kuris 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuotas 226 600 Eur.

19.2. CPK nesuteikia antstoliui teisės keisti vykdomojo dokumento turinio. Apeliantas nepagrįstai antstoliui priskiria teismo kompetenciją ir funkcijas, kadangi baudos dydį nustato teismas, o ne antstolis. Antstolio funkcijos yra išieškoti teismo paskirtą baudą. Pareiškėjas nepagrįstai taiko BK nuostatas, nes baudos skyrimą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą reglamentuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) paskirtos baudos dydis šiuo konkrečiu atveju priklauso nuo paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų (tiksliau – neveikimo), teisėtos Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymo. Būtent tokio dydžio bauda (226 600 Eur) susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip teismo nutarties privalomumo principo piktybinis ignoravimas ir sąmoningas pažeidimas, rodo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą valstybės interesams.

20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

22. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2-844/2021 (teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2 (ankstesnis civilinės bylos Nr. 2-1516-844/2015) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždrausta savo ūkinėje komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyba) naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju turtu – gelžbetonio, betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis bei kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apygardos teismas 2026m. kovo 2 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu, kadangi juo faktiškai naudojasi atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“. Būtent ši aplinkybė buvo viena iš esminių, lėmusių skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinis sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, kadangi ieškovė, būdama minėto turto savininkė, negali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, negali iš valdomo turto gauti naudos dėl to, kad tokią naudą gauna atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri be teisinio pagrindo juo naudojasi savo gamybinėje komercinėje veikloje, o tai akivaizdžiai neleistinai suvaržo ieškovės turtines teises bei teisėtus interesus.

24. 2019 m. balandžio 15 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-7-844/2019, teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2) atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti netenkino ir jį atmetė. 2019 m. birželio 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2S- 475-227/ 2019).

25. 2021 m. balandžio 6 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi teismas patvirtino ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovių AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 15 d. sudarytą taikos sutartį pateiktomis sąlygomis. Teismas nutarė nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2-844/2021 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą prevencinį ieškinį atsakovėms AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę, ir dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai nutarė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 (teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2) (pakeistas civilinės bylos Nr. 2-2-844/2021), pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 16 d.

26. Remiantis LITEKO duomenimis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-24211-2016-9) skyrė AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-24211-2016-9) AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) skirtą baudą padidino iki 200 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo. Šių nutarčių pagrindu Utenos apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą, pagal jį antstolio kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12).

27. 2021 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3943-724/2021 teismas atmetė pareiškėjo M. P. prašymą dėl 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties (kuria paskirta bauda) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

28. 2022 m. gruodžio 15 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-02902-2020-7) panaikino sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau anksčiau antstolio priimtų aktų nepanaikino, todėl jie yra teisėti ir galiojantys. Kadangi paskutinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas priimtas 2019 m. birželio 12 d. ir jis nebuvo panaikintas, todėl baudą antstolis perskaičiavo ir pritaikė už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., nurodydamas, kad baudos dydis yra 226 600 Eur (t. 1, b. l. 865).

29. Pareiškėjas M. P. skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti arba užbaigti.

30. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų – panaikino antstolio S. U. 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), skundo dalį dėl vykdomosios bylos nutraukimo arba užbaigimo atmetė, priteisė iš antstolio pareiškėjui 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal antstolio S. U. atskirąjį skundą, 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

31. Remiantis LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00475-2023-3) panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-766-343/2023 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00475-2023-3) ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2YT-3728-1158/2023 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00475-2023-3) dėl antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, 750 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo iš antstolio ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų surašant 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad byloje yra įrodytas Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas iki 2019 m. birželio 12 d., todėl antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai skaičiavo pareiškėjui baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.

Dėl antstolio veiksmų vykdant nutartį dėl paskirtos baudos

32. Vykdomoji byla, kurioje priimtas skundžiamas patvarkymas, yra pradėta pagal įsiteisėjusias Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis dėl baudos skyrimo, kuriose yra patvirtintas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas ir už tokį nevykdymą atsakingam asmeniui pritaikyta civilinė atsakomybė (bauda).

33. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio 2024 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo vykdomojoje byloje panaikinimo, atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad antstolis baudos dydį apskaičiavo formaliai, neatsižvelgdamas į individualias aplinkybes, ne darbo dienas, o pirmosios instancijos teismas šių argumentų tinkamai neįvertino. Be to, jam paskirta bauda yra neproporcinga, nustatytas galutinis baudos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

34. CPK 145 straipsnio 9 dalis nevykdančiam antstolio reikalavimo vykdyti teismo nustatytus laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus atsakingam asmeniui nustato baudą iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną valstybės naudai. Ši norma nustato, kad bauda skaičiuojama už visas kalendorines dienas, įskaitant savaitgalius ir šventes (už kiekvieną pažeidimo dieną), todėl sutikti su apelianto argumentais, jog antstolis nepagrįstai skaičiavo ir ne darbo dienas (šventes ir savaitgalius), nėra teisinio pagrindo. Antstolis neturi diskrecijos keisti baudos dydžio ar taikyti išimčių, kai jis nustatytas vadovaujantis tiesiogiai taikoma teisės norma (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Antstolis 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai apskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjui paskirta bendra baudos suma sudaro 226 600 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl šio patvarkymo panaikinimo, taip galutinai patvirtindamas baudos apskaičiavimo teisėtumą.

35. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 pasisakė dėl galutinio baudos dydžio ir šio dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, baudos tikslams. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo įrodinėjama aplinkybe, kad antstolis, apskaičiuodamas išieškomos baudos dydį, yra netinkamai jį apskaičiavęs – nenustatęs konkrečių dienų, kai nebuvo pažeidžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ginčo įranga nebuvo naudojama AB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Teisėjų kolegija akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pasižymi specifika, kad įranga, kurią nutartimi uždrausta naudoti, yra neatsiejamai funkciniais ir fiziniais ryšiais susieta su AB „(duomenys neskelbtini)“ turimais įrenginiais, todėl tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas būtų tokios įrangos atskyrimas arba viso turtinio komplekso veikimo sustabdymas. Duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. būtų sustabdžiusi savo ūkinę komercinę veiklą (gelžbetonio ir betono gaminių gamybą) ar būtų atlikusi kitokius aktyvius veiksmus dėl ginčo įrangos atskyrimo, byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 41 punktas).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2024 m. vasario 19 d. nutartyje konstatuodamas pažeidimo faktą ir jo trukmę, iš esmės patvirtino baudos dydžio pagrįstumą, tiesiogiai susijusį su nustatytu pažeidimo laikotarpiu. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, kad minėtoje kasacinio teismo byloje yra įrodytas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.; atitinkamai antstolis, vykdydamas teismo nutartį, pagrįstai skaičiavo pareiškėjui baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.; antstolis teisėtai baudą skaičiavo ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Tačiau kartu akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 nepasisakė ir nevertino galutinio baudos dydžio ir šio dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir paskirtos baudos tikslams, kadangi tokios aplinkybės byloje nebuvo keliamos ir nagrinėjamos. Nurodė, kad būtent šį teisės klausimą pareiškėjas kelia pateiktame skunde. Akcentuoja, kad bauda bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, turi būti individualizuota, motyvuota, neturi būti sunkiai įvykdoma ir (ar) tapti bausmės priemone ir kt.

37. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo argumentus nurodė, kad pareiškėjas skunde pagrįstai nurodo, kad, skiriant baudą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiama į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius, poveikį skolininko bei išieškotojo turtiniams interesams, užtikrinama, kad baudos dydis, palyginti su gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai akcentavo, kad šie kriterijai jau buvo įvertinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, skiriant AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui baudą ir nustatant jos dydį. Minėtos nutartys yra įsiteisėjusios ir privalomos vykdyti (CPK 18 straipsnis), ir dėl to tarp šalių ginčo nekyla. Be to, apeliantas nei nurodė, nei teikė duomenis, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuri buvo pakeista dėl baudos dydžio, buvo įvykdyta. Atsižvelgus į tai, apelianto argumentai, cituojama kasacinio teismo praktika dėl poveikio priemonių taikymo, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; kad jas taikant reikalinga atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali, ir kiti šiuo atveju nėra aktualūs, nes iš esmės nėra sprendžiama dėl paskirtos baudos dydžio. Minėta, kad nutartys šiuo klausimu yra įsiteisėjusios ir privalo būti vykdomos. Apelianto argumentai, kad antstolis nevertino, ar bauda atitiks minėtus tikslus, bus tinkamai individualizuota ir atitiks anksčiau aptartus reikalavimus bei sąlygas, taip pat kad pirmosios instancijos teismas taip pat dėl šių pareiškėjo keliamų argumentų nepasisakė, jų nevertino arba vertino netinkamai, nepagrįsti. Pagrįsta teismo išvada, kad antstoliui, vykdančiam AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui paskirtos baudos išieškojimą, yra privalomos minėtos 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2019 m. vasario 14 d. įsiteisėjusios teismų nutartys. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pareiškėjo argumentus įvertino ir dėl jų pasisakė. Dėl to, kad apeliantas nesutinka su teismo argumentais, nėra pagrindo vertinti, kad teismas pareiškėjo argumentų neįvertino, padarytų išvadų, priimtos teismo nutarties nemotyvavo.

38. Be to, apeliantas nurodo ir tai, kad teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinkami apribojimai buvo nukreipti ne prieš pareiškėją (asmeniškai), o prieš AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pareiškėjas vadovauja. Apelianto vertinimu, pareiškėjo atsakomybė kildinama iš AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (neveikimo) ir yra grindžiama pareiškėjo darbo santykiais (užimamomis pareigomis bei atliekamomis funkcijomis) AB „(duomenys neskelbtini)“. Ne darbo dienomis AB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jokių darbo funkcijų ar pareigų nevykdė, o pareiškėjas jokių su nutarties vykdymu susijusių veiksmų ne darbo dienomis negalėjo nulemti. Todėl baudos paskyrimas už ne darbo dienas, net nesant pažeidimo, yra itin formalus. Toks apelianto vertinimas nėra pagrįstas, nes apeliantas akcentuoja galutinę sumą – 226 600 Eur, nurodydamas, kad tokia bauda yra neproporcinga, neteisinga ir nesąžininga. Tačiau ši suma yra Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, kuria pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda už kiekvieną dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo dieną, nevykdymo pasekmė.

39. Dar 2017 m. spalio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017) teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama laikinąsias apsaugos priemones, vykdė ūkinę veiklą, naudodamasi uždrausta naudoti įranga, gamino produkciją ir gavo iš to naudos. Pažymėjo, kad nors šiuo atveju bauda už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą skiriama ir išieškoma iš įmonės vadovo, o ne iš įmonės, tačiau pelninga įmonės veikla atitinka vadovo interesus (jis atsakingas už įmonės veiklos rezultatus), būtent nuo jo priklauso, ar teismo nutartis, kuria nustatytas draudimas naudotis tam tikra įranga, bus vykdoma ir įmonės veikla bus ribojama, ar nustatytų apribojimų nebus laikomasi (kasacinio teismo nutarties 64 punktas). Taigi, įmonės vadovui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad vadovui nebuvo žinomos ir suprantamos galinčios kilti pasekmės teismo nutarties nevykdymo atveju, tuo labiau kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Priešingai, atsižvelgus į tarp šalių kilusį ginčą, LITEKO sistemoje esančius duomenis dėl vykusių teisminių procesų (CPK 179 straipsnis) yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad teismo nutartis nebuvo vykdoma suprantant nevykdymo pasekmes, kad paskirta 200 Eur bauda bus skaičiuojama už kiekvieną dieną, neišminusuojant ne darbo dienų, ir bendra suma tik didės. Sutikti su apelianto argumentais, kad antstolis privalėjo tinkamai individualizuoti baudą, taip pat ir teismas turėjo pareigą įvertinęs ne darbo dienas perskaičiuoti galutinį baudos dydį ir sumažinti baudą, nėra teisinio pagrindo.

40. Apelianto argumentai dėl baudos dydžio neproporcingumo nepagrįsti, nes baudos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimis ir pagal teisės aktuose aiškiai nustatytą tvarką. CPK 145 straipsnio 9 dalis numato, kad nevykdančiam antstolio reikalavimo vykdyti teismo nustatytus laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus atsakingam asmeniui nustatoma bauda už kiekvieną pažeidimo dieną valstybės naudai. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždrausta naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu iki teisminio ginčo pabaigos. Byloje nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas šios nutarties nepaisė ir ginčo įrangą toliau naudojo savo veikloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 buvo patvirtinta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis nebuvo vykdoma nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.

41. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra viešojo intereso apsaugos klausimas (kaip nurodoma patvarkyme ir kuo pasiremia teismas), nereiškia, kad tai savaime neleidžia teismui peržiūrėti galutinio baudos dydžio. Turi būti įvertinta, kad nebuvo padaryta žala privačiam asmeniui, kurio interesų apsaugai buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ji svarbi nustatant galutinį baudos dydį. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta teisminiame ginče tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“, ja buvo siekiama uždrausti AB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu iki šalių teisminio ginčo pabaigos. 2021 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, jog atsiima vykdomąjį dokumentą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą, nurodė, kad neturi jokių pretenzijų. Todėl, apelianto vertinimu, pati teisminį ginčą inicijavusi bei nutartį reikalavusi priimti šalis patvirtino, jog jokios neigiamos pasekmės jos teisėms bei teisėtiems interesams vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nekilo. Toks patvirtinimas reiškia ir tai, jog pareiškėjo veiksmai einant AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas nesukėlė neigiamų pasekmių išieškotojai.

42. Kasacinis teismas minėtoje teismo nutartyje pasisakė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 44 punktas). Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju apelianto neteisėto neveikimo trukmė, kuri tęsėsi daugiau nei trejus metus (nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.), savaime patvirtina baudos už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymą būtinybę ir jos proporcingumą.

43. Panevėžio apygardos teismas, 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 padidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) skirtą baudą iki 200 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis nėra pakankamai efektyvus ir skatinantis įvykdyti teismo nutartį. Teismo nutartis nėra vykdoma jau nuo 2016 m. kovo 15 d., kada antstolis priėmė pirmąjį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, todėl bendras teismo nutarties nevykdymo laikotarpis yra daugiau nei dveji metai. AB „(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai žinodama apie nutarties nevykdymo pasekmes, per visą laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti nutartį. Tokius veiksmus apeliacinės instancijos teismas vertino kaip teismo nutarties privalomumo principo piktybinį ignoravimą ir sąmoningą pažeidimą (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai akcentavo.

44. Sutiktina su antstolio 2024 m. rugsėjo 25 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu argumentu, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu daroma žala valstybės, o ne išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, kadangi yra pažeidžiami įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principai. Tai, kad išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, jog atsiima vykdomąjį dokumentą ir prašo nutraukti vykdomąją bylą (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas), nurodė, jog neturi jokių pretenzijų dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo AB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant nutarties dėl baudos paskyrimo AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui vykdymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti argumentai, kad šalys išsprendė ginčą taikiai ir kad dėl to panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebereiškė jokių pretenzijų dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, nagrinėjant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant teismo nutartis dėl baudos paskyrimo, neturi įtakos teismo nutarties šiuo aspektu pagrįstumui ir teisėtumui. Taigi, sutikti su apelianto argumentais, kad pareiškėjo nubaudimas 226 000 Eur viršijančia bauda vien tik nutarties vykdymo skatinimo tikslu akivaizdžiai prasilenkia su minėtais bendraisiais teisės principais ir yra neproporcingas, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad nėra tikslinga atsakyti į kitus apelianto argumentus šiuo aspektu, nes jie iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Be to, pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai dėl baudos dydžio nepagrįstumo ir tariamo neproporcingumo yra atmestini, nes bauda buvo paskirta vadovaujantis teisiniais pagrindais (CPK 145 straipsnio 9 dalis).

45. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems teisės subjektams (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią civilinio proceso teisės normą yra pažymėjęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas, 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje aiškiai konstatuota, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis nebuvo vykdoma nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., todėl baudos skaičiavimas už visą šį laikotarpį, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas, atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėjo prie teisingos išvados dėl baudos skaičiavimo apimties.

46. Apeliantas taip pat kvestionuoja baudos pagrįstumą, nes ji neva peržengia net baudžiamosios teisės taikomų sankcijų ribas, nors apelianto veiksmai nepripažinti tiek pavojingais, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad civiliniame procese ir baudžiamojoje teisėje taikomos priemonės turi skirtingą paskirtį, todėl jų tarpusavio palyginimas nagrinėjamu atveju teisiškai nepagrįstas. Civilinio proceso tvarka skiriamos baudos nėra ribojamos baudžiamosios teisės sankcijų dydžiais, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Bauda už teismo nutarties nevykdymą yra procesinė sankcija, kurios tikslas – užtikrinti teismo sprendimų privalomumą ir vykdytinumą, o ne nubausti (CPK 18 straipsnis). Baudžiamojoje teisėje sankcija skiriama už jau padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į kaltę, pavojingumą ir kitas aplinkybes, o civiliniame procese, t. y. nagrinėjamu atveju, bauda yra teismo sprendimo nevykdymo pasekmė, kuri taikoma tol, kol sprendimas nėra įvykdytas. Be to, apeliantas akcentuoja susidariusią didelę sumą, lygina ją su taikytina atsakomybe baudžiamojoje teisėje, akcentuoja atsakomybę pagal BK 245 straipsnį, nurodo kitas aplinkybes, tačiau šiuo atveju apeliantui apskaičiuota 226 600 Eur bauda šia apimtimi nėra paskirta, ji susidarė dėl ilgą laiką, daugiau nei trejus metus, nevykdytos Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, todėl dėl apelianto pateiktų argumentų, palyginimų su BK normomis ir dėl kitų netikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės atmestini, kaip nepagrįsti, be to, neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Atsižvelgus į visumą byloje nustatytų aplinkybių, išdėstytų argumentų apeliantui antstolio apskaičiuota bauda už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymą yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49. Apeliacinės instancijos teismui 2025 m. vasario 11 d. buvo pateiktas antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašyme nurodoma, kad antstolis patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2025 m. sausio 16 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 7 ir AB „SEB bankas“ 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad patirtų išlaidų suma buvo sumokėta.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. III ketvirtis – bruto 2 237,90 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 895,16 Eur (0,4 × 2 237,90 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui – antstoliui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui antstoliui S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.