Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1727-967/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-03
Bylos Nr.: 2A-1727-967/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24634-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: H. V. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1727-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24634-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas H. V. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo A. G.; M. G. po tėvo A. G. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo turtą (žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), priėmęs palikimą ir pradėjęs jį faktiškai valdyti bei jį valdė nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d.; atnaujinti terminą pateikti suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dokumentą (teismo sprendimą), įrodantį pareiškėjo tėvo M. G. turėtą nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2. Nurodė, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautos nekilnojamojo turto anketos, kuri parengta vėliausiai 1932 m. rugpjūčio 8 d., matyti, jog sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas buvo A. G. (pareiškėjo senelis). Archyve taip pat rastas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame įrašyta, kad žemės sklypo savininkė yra K. G.. Pareiškėjas, remdamasis nurodytais dokumentais, teigia, kad iki mirties A. G. buvo nurodyto sklypo savininkas. Jam mirus, pagal įstatymą turtą turėjo teisę paveldėti sutuoktinė K. G., sūnus M. G. ir dukterys J. bei J.. M. G. nuo 1939 metų rudens iki 1942 metų gyveno tėvo A. G. name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjo tėvas M. G. palaidojo savo tėvą A. G.. Po tėvo mirties tvarkė formalumus, dar du metus liko gyventi tėvo name. Tuo metu M. G. buvo 39 metai. K. G. 1943 metais mokėjo Vilniaus miesto savivaldybei nekilnojamojo turto mokestį už žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai mirė A. G., jo dukterys J. ir J. turėjo savo šeimas ir negyveno tėvo name. Dėl to, nebuvus testamento, namų valdą paveldėjo A. G. sutuoktinė K. (1/4 dalį) ir sūnus M. (3/4 dalis), pradėję faktiškai valdyti. Pareiškėjo tėvas M. G. nespėjo įforminti paveldėjimo dokumentų, nes 1940 m. liepos 22 d. žemė buvo nacionalizuota.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2) pakeista 2016 m. kovo 21 d. įsakymu piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilė ir iš jos išbrauktas pareiškėjas. Vilniaus miesto atskirų žemės sklypų planų byloje (be datos, bet ne vėliau kaip 1930 m. balandžio mėn.) esančio (duomenys neskelbtini) miesto dalies plano su (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje sklypo kopijoje žemės sklypo savininkė įrašyta „K. G.“ arba „K. G.“. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad A. G. (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas. Vilniaus magistrato archyviniame fonde yra (duomenys neskelbtini) gatvės nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų savininkų sąrašas (be datos, bet ne anksčiau kaip 1925 metų). Nurodytame sąraše įrašyta K. G., turėjusi 910 ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto 1932 kovo 8 d. anketoje įrašyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas yra A. G.. Tai, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, nepatvirtina fakto, kad šis asmuo sklypą nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d., nes A. G. mirė keliais mėnesiais anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų apie tai, kas nuo (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. valdė ginčo sklypą. Po tėvo mirties M. G. (M. G.) liko gyventi su pamote K. G., todėl M. G. negalėjo būti laikomas pirmos eilės įpėdiniu, nes nėra duomenų, jog K. G. jį įsūnijo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2343-779/2019 pareiškimą tenkino ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo A. G. ir kad M. G. po tėvo A. G. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje priėmęs palikimą ir pradėjęs jį faktiškai valdyti bei jį valdė nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d.; atnaujino pareiškėjui terminą pateikti suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dokumentą, įrodantį pareiškėjo tėvo M. G. turėtą nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo senelis A. G. turėjo tris vaikus: dukteris J. ir J. bei sūnų M., kuris yra pareiškėjo tėvas M. G.. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo A. G. patvirtina duomenys iš Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapo bei duomenys iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimo Nr. T-3828-G. Kada ir kokiu pagrindu pareiškėjo senelis A. G. įgijo nuosavybę, nustatyti neįmanoma, todėl teismas sprendė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo A. G..

6. Teismas išaiškino, kad visi trys A. G. vaikai turėjo teisę paveldėti ir paveldėjo atitinkamą dalį po jo mirties likusio turto, nes palikimas atsirado palikimo turėtojui mirus, savaime. Pažymėjo, jog pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad nustatytų A. G. dukrų J. ir J. duomenis bei buvimo vietas ir įtrauktų jas į bylą suinteresuotais asmenimis – K. G. su dukrų J. ir J. šeimomis po Antrojo pasaulinio karo išvyko gyventi į Lenkiją, nuo to laiko su jomis nutrūko visi ryšiai ir nėra žinoma, kur jos gyveno. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. turto paveldėtojoms, jeigu šios būtų gyvos, jau būtų daugiau nei 110 metų, todėl akivaizdu, jog maža tikimybė, kad jos dar gyvos. Duomenų byloje apie tai, kad iki 2003 m. gruodžio 31 d., kada pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pretendentai galėjo teikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, K. G. su dukterimis ar jų įpėdiniai būtų kreipęsi, nenustatyta, tik pareiškėjas pasinaudojo nurodyta galimybe.

7. Teismas, remdamasis rašytiniais pareiškėjo paaiškinimais, jog 1939 metais jo tėvas M. G. gavo darbą Vilniuje ir išsikėlė į Vilnių, kur gyveno su savo tėvo, pareiškėjo senelio, A. G. šeima; A. G. mirus (duomenys neskelbtini), laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjo tėvas, po laidotuvių pareiškėjas su savo motina taip pat gyveno senelio namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su senelio žmona K. G.; pareiškėjo tėvas tik 1942 metais grįžo gyventi į Kauną, – konstatavo, kad pareiškėjo tėvas M. G. po tėvo A. G. mirties paveldėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje priėmęs palikimą ir pradėjęs jį faktiškai valdyti, jį valdė nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2343-779/2019 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nustatė nacionalinio ar kitaip nusavinto turto savininką, nesiremdamas byloje pateiktais įrodymais. Kadangi A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), t. y. likus keliems mėnesiams iki 1940 metų nacionalizacijos, visuotinio žemės nacionalizavimo metu jis nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti žemės sklypo savininku.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu nustatė subjektą, nacionalizacijos metu valdžiusį žemės sklypą, nes aplinkybė, kad A. G. iki mirties momento, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo žemės sklypo savininku, nereiškia, kad A. G. buvo savininku ir nacionalizacijos metu, todėl vien tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, duomenų, kas po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš kokio savininko bei kokio ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo nacionalizuotas, nėra.

8.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo A. G., patvirtina archyvinė medžiaga, pateikta į bylą, t. y. duomenys iš Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapo bei duomenys iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimo Nr. T-3828-G. Tai, kad 1932 m. rugpjūčio 8 d. anketoje nurodyta, jog ginčo sklypo savininkas yra jos sutuoktinis ir pareiškėjo senelis A. G., neįrodo šio asmens nuosavybės teisės, nes neaišku, kada ir kokiu pagrindu pareiškėjo senelis galėjo įgyti nuosavybės teisę į ginčo sklypą iš sutuoktinės K. G.. Nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapą prilygino nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, nors pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnį, įgyvendinimo tvarkos 12 punktą toks dokumentas nebuvo ir nėra laikomas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, juo labiau, kad jį pildydavo patys asmenys, todėl jo įrodomoji galia negali būti laikoma tiesiogine. Pirmosios instancijos teismas nevertino Vilniaus vaivadijos valdybos archyvinio fondo, Vilniaus mst. atskirų žemės sklypų planų, esančio (duomenys neskelbtini) miesto dalies plano su (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje kuriame nurodyta K. G., sudaro pagrindą abejoti ar A. G. buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku.

8.4. Po tėvo A. G. mirties, M. G. liko gyventi kartu su pamote K. G., todėl M. G. negalėjo būti laikomas pirmos eilės įpėdiniu, nes nėra jokių išlikusių duomenų, kad K. G. jį būtų įsisūnijusi. Remiantis atkūrimo byloje 336A esančiais giminystės ryšį įrodančiais dokumentais teigė, kad pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 22 d. pažymėjime Nr. 578-G nurodytus duomenis M. G. (pareiškėjo tėvo), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. ir A. (iki santuokos J.) G., o Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 3 d. pažymėjime Nr. 445-G nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. G. liko žmona K., sūnus M., dukterys J. ir J.. Taigi, A. G. turėjo dvi žmonas – A., su kuria susilaukė sūnaus M. G. ir vėliau antrąją žmoną K.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. T-3828-G vertinant A. G. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo nurodyta savininkės K. G. pavardė.

8.5. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kodėl praleisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyti terminai. Pažymėjo, jog pareiškėjas ar kiti asmenys, turintys teisę atstovauti jo interesus, galėjo laiku pateikti prašymą ir dokumentus pagrindžiančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku arba bent jau anksčiau kreiptis į teismą su prašymu šiuos terminus atnaujinti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą pareiškėjas prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įrodinėja, kad nacionalizacijos metu žemės savininke buvo A. G. sutuoktinė K. G., remdamasi 2002 m. kovo 8 d. archyvo pažymėjimo, kuriame nurodytame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje žemės sklypų sąraše prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrašyta K. G. ir vietovės žemės sklypų plane, sudarytame iki 1930 metų, esančiu įrašu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje – K. G., tačiau šiuose dokumentuose K. G. neįrašyta kaip savininkė, nenurodyti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje valdymo teisiniai pagrindai, t. y. pirminiai nuosavybės ar kitos valdymo formos teisės įsigijimo dokumentai, kurie būtų išlikę archyve. Be to, iš vietovės žemės sklypų plano nėra aišku nei kokiu tikslu jis sudarytas, nei kokiu pagrindu į jį įrašyti asmenys, t. y. ar jie įrašyti kaip buvę žemės sklypų, ar pastatų juose savininkai (Lenkijos valdžia prie nekilnojamojo turto priskyrė tik žemę, pastatai buvo įrašomi atskirai), ar kaip tuose žemės sklypuose gyvenę asmenys, todėl jis negali būti vertinamas kaip patikimas K. G. turėtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą įrodymas.

9.2. Vilniaus miesto Centrinio statistikos biuro Nekilnojamojo turto ir pastatų 1932 m. rugpjūčio 8 d. lapas Nr. 11, kuriame ginčo žemės sklypo savininku nurodomas A. G., sudaro pagrindą spręsti, jog jis buvo šio žemės sklypo savininku 1932 metais. Jokių vėlesnių dokumentų apie kitą asmenį, buvusį šio žemės sklypo savininku, archyvinėje medžiagoje nerasta, todėl šiam dokumentui pagal chronologinę seką esant vėliausiam, laikytina jog A. G. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo šio žemės sklypo savininku.

Šalies argumentai

9.3. Apeliacinis skundas teikiamas siekiant vilkinti teisminį procesą. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog M. G. negalėjo būti laikomas pirmos eilės įpėdiniu, nes nėra jokių išlikusių duomenų, jog K. G. įsisūnijo M. G., tačiau M. G. tėvo A. G. mirties metu jau buvo 39 metai, jis turėjo savo šeimą ir dešimties metų sūnų – pareiškėją, o suaugusių žmonių įvaikinimas, kaip pabrėžė pareiškėjas, nei vienos šalies teisinėje sistemoje nenumatytas.

9.4. Archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimą suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai priėmė kaip pareiškėjo įrodymą apie giminystės ryšį su žemės savininku A. G. ir iki 2016 metų visus jo pateiktus dokumentus laikė pakankamais nuosavybės teisių atkūrimui, įtraukiant pareiškėją į eilę gauti žemės sklypą. Tik 2016 metais, atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta aplinkybė apie A. G. mirtį iki žemės nacionalizacijos. Jeigu ši aplinkybė būtų nustatyta 2002 metais, kada buvo teikiamas archyvo pažymėjimas, pareiškėjas iki 2003 metų, t. y. dokumentų pateikimo termino pabaigos, būtų kreipęsis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

12. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, pareiškėjas tuometei Vilniaus miesto valdybai pateikė 1992 m. kovo 30 d. prašymą atkurti nuosavybės teise į buvusio savininko A. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 31/02/22-805 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad jis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui turi pateikti notariškai patvirtintus archyvinius dokumentus, įrodančius, kad A. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo žemės (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui perdavė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimą Nr. T-3828-G, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde yra (duomenys neskelbtini) g. nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų sąrašas (be datos, ne anksčiau 1925 metų spalio mėnesio), kuriame įrašyta G. K. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), turėjusi 910 (matavimo vienetas nenurodytas) ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prieš tai nurodytas sklypo plotas: „200 kv. sieksnių“ išbrauktas; pagal (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1932 m. rugpjūčio 8 d. anketą, šio turto savininkas – A. G. (vardas, pavardė – taip įrašyta dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti); skiltyje „Bendras plotas“ įrašyta – „200“ (matavimo vienetas nenurodytas). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“ pareiškėjas išbrauktas iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ patvirtintos piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės, į kurią įrašytas 1319 numeriu, nepateikus giminystės ryšį su žemės savininke K. G. įrodančių dokumentų. Piliečių priėmimo, vykusio suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. sausio 23 d., metu, ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 1SS-917-(9.5.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, prašant atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti.

13. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą, kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

14. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas yra juridinės reikšmės, jam neturint dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininku mirties (duomenys neskelbtini) momentu buvo pareiškėjo senelis A. G., po kurios pareiškėjo tėvas M. G. priėmė palikimą – žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste ir jį valdė iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Kad dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo seneliui A. G. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurį paveldėjęs pareiškėjo tėvas M. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė, ne teismo tvarka pareiškėjas gauti negali, tiesiogiai patvirtino ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2017 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 1SS-917-(9.5.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodydama, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 336A duomenų, kas po pareiškėjo senelio A. G. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste ir iš kokio savininko bei kokio ploto žemės sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste nacionalizuotas, nėra, todėl pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininku (duomenys neskelbtini) mirties momentu buvo A. G., rėmėsi duomenimis iš Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapo bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimo Nr. T-3828-G. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, motyvuodama tuo, kad 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapas, kuriame nurodyta, jog ginčo sklypo savininkas yra K. G. sutuoktinis ir pareiškėjo senelis A. G., neįrodo šio asmens nuosavybės teisės, nes neaišku, kada ir kokiu pagrindu jis galėjo įgyti nuosavybės teisę į ginčo sklypą iš sutuoktinės K. G., todėl jis nepagrįstai prilygintas nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui, nors pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnį, įgyvendinimo tvarkos 12 punktą toks dokumentas nebuvo ir nėra laikomas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, juo labiau, kad jį pildydavo patys asmenys, todėl jo įrodomoji galia negali būti laikoma tiesiogine.

16. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog piliečiai, kreipdamiesi su prašymu atkurti nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą, turi pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir pridėti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais laikomi išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punktą nuosavybės teises patvirtinančias dokumentais nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punktas).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, neprivalėjo vadovautis tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkte išvardintų dokumentų, galimai patvirtinančių asmens nuosavybės teisę, sąrašais bylose dėl juridinio fakto nustatymo nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais pripažįstant ir kitus faktinius duomenis, pagal CPK atitinkančius sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

18. Taigi, priešingai negu nurodo suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti ir kitus rašytinius įrodymus, atitinkančius sąsajumo ir leistinumo reikalavimus, aplinkybei dėl pareiškėjo senelio A. G. nuosavybės teisės į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste pagrįsti.

19. Kaip matyti iš Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapo Nr. 11, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vykdant Vilniaus miesto nekilnojamo turto, pastatų, patalpų bei pramonės ir prekybos įmonių ir verslų surašymą 1932 m. rugpjūčio 1 d., žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, bendras plotas – 200 (matavimo vieneto nėra) savininku buvo nurodytas A. G. pagal informaciją, kurią pateikė K. G.. Tad šiuo atveju esant keliems nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimui Nr. T-3828-G, kuriame nurodyta, kad į Vilniaus magistrate archyviniame fonde esantį (duomenys neskelbtini) g. nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų savininkų sąrašą (be datos, ne anksčiau kaip 1925 m. spalio mėnesio) įrašyta K. G., turėjusi 910 (matavimo vienetas nenurodytas) ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, prieš tai nurodytas sklypo plotas ,,200 kv. sieksnių“ išbrauktas; Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus miesto atskirų žemės sklypų planų byloje esančiam (duomenys neskelbtini) miesto dalies planui su žemės sklypu, buvusiu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kuriame nurodyta K. G.; Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro Nekilnojamojo turto kartotekos 1930 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamojo turto anketai, pagal kurią nuosavybės teisė į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste nurodyta kaip priklausiusi A. G.; Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapui Nr. 11, į kurį žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininku įrašytas A. G. – turi būti vadovaujamasi vėliausiai išduotu dokumentu. Kaip ir buvo nurodęs pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lapas Nr. 11 – vėliausiai datuotas dokumentas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teigė, jog tikroji žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininkė – K. G., iš Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lape Nr. 11 įrašytų duomenų akivaizdu, jog ji pati savęs savininke nelaikė, pateikdama informaciją, kad žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininkas yra A. G.. Kadangi išlikusių nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste dokumentų nėra, objektyviai nežinant nei kada, nei kas ir kokiu pagrindu konkrečiai nuosavybės teisę įgijo, pagrįstai vadovautasi paskutiniu įrašu apie žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininką Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro 1932 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto ir pastatų lape Nr. 11, sprendžiant, kad tai buvo A. G., iki savo mirties momento (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdęs žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis A. G. mirties momentu (duomenys neskelbtini) buvo žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste savininku, pagal rašytinius pareiškėjo paaiškinimus sprendė, jog pareiškėjo tėvas M. G. paveldėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdė nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, pareiškėjo tėvas M. G. negalėjo būti laikomas pirmos eilės įpėdiniu, nes K. G. jo nebuvo įsisūnijusi, o duomenų, kas po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš kokio savininko bei kokio ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo nacionalizuotas, nėra.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo bylose turi ypatumų, kurie sąlygoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus. Siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

22. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

23. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, išaiškina, kad pareiškėjo seneliui A. G. mirus (duomenys neskelbtini), pagal Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado (toliau – Civilinių įstatymų sąvadas) X tomo 1 dalies normas atsirado jo sutuoktinės K. G., dukterų J. ir J. bei sūnaus M. G. teisė į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurią faktiniu valdymu perimdami žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste įgyvendino K. G. ir M. G..

24. Civilinių įstatymų sąvado 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams (Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnis). Visas vaikams tenkantis palikimas dalijamas tarp jų po lygiai (Civilinių įstatymų sąvado 1128 straipsnis). Pagal Civilinių įstatymų sąvado 1148 straipsnį, žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Palikimas įgyjamas jį priimant (Civilinių įstatymo sąvado 1255 straipsnis). Palikimo priėmimo tvarką detalizavo Civilinių įstatymų sąvado 1261 straipsnis, kuriame numatyta, kad palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui. Šių normų taikymo praktiką formavo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, pagal kurią palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217). Civilinių įstatymų sąvado 1222 straipsnis numatė, kad palikimas iškyla turėtojui mirus savaime. Teisė iškilusiam palikimui priklauso įpėdiniams nuo pat turėtojo mirties (Civilinių įstatymų sąvado 1254 straipsnis).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, padarytą įvertinus faktines aplinkybes, kad pareiškėjo tėvas M. G. perėmė palikimą – žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste faktiniu valdymu, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, jog po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste būtų perėmusi vienasmeniškai K. G., jos dukterys J. ir J. ar kiti suinteresuoti asmenys, iš kurių jis būtų buvęs paimtas 1940 m. liepos 22 d. vykdytos nacionalizacijos metu. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės apeliaciniame skunde sutinka su aplinkybe, kad būtent pareiškėjo tėvas M. G. po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi su jo sutuoktine K. G. name, pastatytame žemės sklype, buvusiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kur vėliau persikėlė ir pareiškėjas su motina, tačiau, jos nuomone, M. G. negalėjo būti pirmos eilės įpėdiniu, nes nėra jokių išlikusių duomenų, kad K. G. jį būtų įsisūnijusi.

26. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 22 d. pažymėjime dėl gimimo Nr. 578-9 nurodyta, kad Vilniaus miesto Romos katalikų vyskupystės archyviniame fonde, Vilniaus Šv. Jokūbo Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Jokūbo Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas A. ir A. (iki santuokos – J.) G. sūnus vardu M., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

27. Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. ir K. (iki santuokos – M.-M.) G. duktė vardu J., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje, kuri Baranovičių Romos katalikų bažnyčioje ištekėjo už S. V., o (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. ir K. (iki santuokos – M.-M.) G. duktė vardu J., gimusi (duomenys neskelbtini) (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. gruodžio 18 d. pažymos apie gimimą Nr. (P1-8103)P2-12804) ir Nr. (P1-8104)P2-12805)). Atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 22 d. pažymėjimą dėl gimimo Nr. 578-9, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą apie gimimą Nr. (P1-8103)P2-12804), Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą apie gimimą, Nr. (P1-8104)P2-12805, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 3 d. pažymėjimą dėl mirties Nr. 445-9, kuriame nurodyta, kad mirus A. G. (duomenys neskelbtini), liko žmona K., sūnus M., dukterys J. ir J., galima spręsti buvus pareiškėjo senelio A. G. sudarytas dvi santuokas. Pareiškėjo tėvas M. G., remiantis informacija, pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 22 d. pažymėjime dėl gimimo Nr. 578-9, akivaizdu, jog buvo iš pirmosios santuokos, sudarytos su A. G. (iki santuokos – J.). Taigi, būdamas susijęs su mirusiuoju A. G. kraujo giminystės ryšiais, pareiškėjo tėvas M. G. kaip teisėtas A. G. sūnus, nuo pat jo mirties (duomenys neskelbtini) savaime kartu su seserimis J. ir J. iš antros savo tėvo A. G. santuokos, sudarytos su K. (iki santuokos – M.-M.), lygiomis dalimis įgijo teisę į tekusį palikimą. Kadangi pareiškėjo tėvas M. G., 1939 metais gavęs darbą Vilniaus mieste, buvo persikėlęs ten gyventi su savo tėvo A. G. šeima, kur gyveno ir po jo mirties (duomenys neskelbtini) iki 1942 metų, tam, kad įgytų paveldėjimo teisę į palikėjo turtą, įskaitant ir žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, jis neturėjo būti įsūnytas K. G. – užteko to, kad jis kraujo giminystės ryšiais susijęs su savo tėvu A. G.. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo tėvo M. G. nuosavybės teisių įgijimo pagrindo buvimo, kuriam esant jis po tėvo A. G. mirties (duomenys neskelbtini) tikėtinai perėmė palikimą, įskaitant ir žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir jį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

28. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, pareiškėjas nepagrindė priežasčių, dėl kurių buvo praleisti Atkūrimo įstatyme numatyti terminai nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti, pažymėdama, jog pareiškėjas ar kiti asmenys, turintys teisę atstovauti jo interesus, galėjo laiku pateikti prašymą ir dokumentus pagrindžiančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku arba bent jau anksčiau kreiptis į teismą su prašymu šiuos terminus atnaujinti. Pareiškėjas su tokiu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo motyvu nesutiko, pareikšdamas, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimas Nr. T-3828-G buvo priimtas kaip įrodantis pareiškėjos giminystės ryšį su žemės savininku A. G. ir iki 2016 metų visi jo pateikti dokumentai laikyti pakankamais nuosavybės teisių atkūrimui, įtraukiant pareiškėją į eilę gauti žemės sklypą. Tik 2016 metais, atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta aplinkybė apie A. G. mirtį iki žemės nacionalizacijos. Jeigu ši aplinkybė būtų nustatyta 2002 metais, kada buvo teikiama archyvo pažyma, pareiškėjo nuomone, jis iki 2003 metų, t. y. dokumentų pateikimo termino pabaigos, būtų kreipęsis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

29. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016).

30. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į buvusią Vilniaus miesto valdybą su 1992 m. kovo 30 d. prašymu atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuosavybės teisės į šį turtą pagrindu nurodytas A. G. pirkimo aktas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 31/02/22-805 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje prašymas bus nagrinėjamas tada, kai bus pateikti notariškai patvirtinti archyviniai dokumentai, kad A. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir giminystės ryšius su žemės savininku patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas per nustatytą terminą iki 2002 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui perdavė: 1) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimą Nr. T-3828-G, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde yra (duomenys neskelbtini) g. nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų sąrašas (be datos, ne anksčiau 1925 metų spalio mėnesio), kuriame įrašyta G. K. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), turėjusi 910 (matavimo vienetas nenurodytas) ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prieš tai nurodytas sklypo plotas: „200 kv. sieksnių“ išbrauktas, pagal (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1932 m. rugpjūčio 8 d. anketą, šio turto savininkas – A. G. (vardas, pavardė – taip įrašyta dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti); skiltyje „Bendras plotas“ įrašyta – „200“ (matavimo vienetas nenurodytas); 2) Vilniaus vaivadijos archyviniame fonde, Vilniaus miesto atskirų žemės sklypų planų byloje (be datos, ne vėliau 1930 metų balandžio mėnesio) esančio (duomenys neskelbtini) miesto dalies plano su (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypu kopiją; 3) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 3 d. pažymėjimą dėl mirties Nr. 445-9, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., liko žmona K., sūnus M., dukterys J. ir J.; 4) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 22 d. pažymėjimą dėl gimimo Nr. 578-9, kuriame įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Jokūbo Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas A. ir A. (iki santuokos – J.) sūnus vardu M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje; 5) Vilniaus miesto notarės T. N. patvirtintą Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2002 m. birželio 16 d. išduoto M. G. mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Vilniaus miesto notarės T. N. patvirtintą pareiškėjo gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė ir į šią eilę 1319 eilės numeriu įrašytas pareiškėjas.

31. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“, kuriuo išbraukė pareiškėją iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ patvirtintos piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės, į kurią jis buvo įrašytas 1319 eilės numeriu, nepateikus giminystės ryšį su žemės savininke K. G. įrodančių dokumentų. Apie priimtą suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“ pareiškėjui pranešta suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. 49SF-3093-(14.49.104.) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemės atkūrimo“, dėl kurio 2017 m. vasario 20 d. jis pateikė skundą.

32. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjas, nepraleisdamas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto galutinio termino iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateikė buvusiai Vilniaus miesto valdybai 1992 m. kovo 30 d. prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdytą nuosavybės teise savininko A. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Vykdydamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 31/02/22-805 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, pareiškėjas per nustatytą terminą iki 2002 m. liepos 1 d. pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. kovo 8 d. pažymėjimą Nr. T-3828-G, kuriame nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1932 m. rugpjūčio 8 d. anketą, šio turto savininkas buvo A. G. (vardas, pavardė – taip įrašyta dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti); Vilniaus vaivadijos archyviniame fonde, Vilniaus miesto atskirų žemės sklypų planų byloje (be datos, ne vėliau 1930 metų balandžio mėnesio) esančio (duomenys neskelbtini) miesto dalies plano su (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypu kopiją; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 3 d. pažymėjimą dėl mirties Nr. 445-9, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., liko žmona K., sūnus M., dukterys J. ir J.; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 m. gegužės 22 d. pažymėjimą dėl gimimo Nr. 578-9, kuriame įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Jokūbo Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas A. ir A. (iki santuokos – J.) sūnus vardu M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje; Vilniaus miesto notarės T. N. patvirtintą Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2002 m. birželio 16 d. išduoto M. G. mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, registro Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto notarės T. N. patvirtintą pareiškėjo gimimo liudijimo Nr. 291670 kopiją, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog pateikęs dokumentus, įrodančius, kad A. G., su kuriuo pareiškėjas yra susijęs giminystės ryšiais, iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaip jo buvo prašyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 31/02/22-805 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad jie bus pakankami pareiškėjui į pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę eilę įtraukti. Tokį pareiškėjo teisėtą lūkestį galėjo sustiprinti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 31/02/22-805 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ nurodyta informacija, kad pateikus notariškai patvirtintus archyvinius dokumentus, jog A. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir giminystės ryšius su žemės savininku patvirtinančius dokumentus, jo prašymas bus išnagrinėtas. Teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2016 metų, kada pareiškėjas sužinojo, jog suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ jis 1319 eilės numeriu įrašytas į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę ir iš jos išbrauktas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“, jam nebuvo pranešta, kad pateiktų dokumentų neužtenka pareiškėjo senelio A. G. nuosavybės teisei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrodyti ir Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais papildomai turėjo būti pridėti giminystės ryšį su buvusia žemės savininke K. G. įrodantys dokumentai. Tik išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. vasario 20 d. skundą dėl suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“, pareiškėjui suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 1SS-917-(9.5.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas buvo priverstas tik sužinojęs apie suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1224-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“, kuriuo jis išbrauktas iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės, į kurią pateiktų dokumentų pagrindu buvo įtrauktas, todėl terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti pirmosios instancijos teismo pagrįstai atnaujintas, pripažįstant, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

34. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kadangi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas buvo atmestas, o pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

37. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2343-779/2019.

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė-MontvilienėTatjana Žukauskienė