- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-354-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08803-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vandens malūnas“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties sprendžiant ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ patikslinto ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandens malūnas“ dėl papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo iškeldinimo arba papildomo susitarimo pakeitimo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo du alternatyvius ieškinio reikalavimus ir patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) pripažinti 2001 m. spalio 16 d. papildomą susitarimą niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, ir iškeldinti atsakovą UAB „Vandens malūnas“ su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovo patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2001 m. spalio 16 d. susitarimą ir jį išdėstyti taip „3. Nuomos terminas nustatomas nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.”.
2. Ieškinyje nurodo, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ 2020 m. lapkričio 30 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 20-A6-167 perėmė iš Gamtos tyrimų centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – turtas). Perėmus turtą paaiškėjo, kad šis turtas 1995 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartimi (toliau – sutartis) buvo išnuomotos UAB „Vandens malūnas“ iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tarp sutarties šalių 2001 m. spalio 16 d. (t. y. iki numatyto nuomos termino pabaigos likus beveik 14 metų) buvo sudarytas Papildomas susitarimas, kuriuo šalys (tuometinis nuomotojas Botanikos institutas ir nuomininkas UAB „Vandens malūnas“) susitarė pakeisti sutarties 3 punktą išdėstyti taip: „3. Nuomos terminas nustatomas nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2051 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėjo, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytas dar vienas susitarimas prie sutarties, kuria nuomotojas Botanikos institutas pakeistas į Gamtos tyrimų centrą. Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios sutarties nuostatos neatitinka aktualių teisės aktų, VĮ „Turto bankas“ parengė ir 2021 m. vasario 11 d. pasiūlė UAB „Vandens malūnas“ pasirašyti Susitarimą dėl 1995 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties pakeitimo (toliau – susitarimas). Atsakovė 2021 m. kovo 25 d. rašte nesutiko su pasiūlymu ir nuomos terminą iki 2051 m. rugpjūčio 31 d. grindė atliktomis investicijomis į turtą, ieškovas savo ruožtu 2021 m. gegužės 11 d. atsakyme išsamiai motyvavo ir nurodė, kad atliktos investicijos nesudaro pagrindo pagrįsti tokio ilgo nuomos termino. Kaip centralizuoto valstybės turto valdytoja, ieškovė siekdama, jog patikėjimo teise perduotas valstybės turtas būtų valdomas ir naudojamas pagal teisės aktų reikalavimus bei gindama viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieškovei VĮ „Turto bankas“ 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nustatytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio dalyką, pasirenkant tik kažkurį vieną iš reikalavimų.
4. Nurodė, kad ieškovė pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašo pripažinti 2001 m. spalio 16 d. papildomą susitarimą niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi ieškovės pozicija, kuomet ji ir reikalauja sandorį pripažinti niekiniu, ir kartu prašo pakeisti sutartį nėra suderinama tarpusavyje, nes gali būti svarstomas tik galiojančios sutarties pakeitimo klausimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė ieškovė VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir patikslintą ieškinį priimti.
6. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
6.1. Nurodė, kad teismų praktika dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų yra aiški ir suformuluota – ieškovė, atsižvelgdama į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Šią aplinkybę skundžiamojoje nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai nurodė, kad reikalavimai dėl nesuderinamumo tarpusavyje negali būti nagrinėjami kartu. Apeliantės nuomone svarbiausia, jog bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Nei įstatymai, nei minėta teismų praktika nedraudžia ieškovui pareikšti alternatyvių reikalavimų ir tokiu būdu prašyti teismą taikyti kelis (alternatyvius) teisių gynimo būdus. Kitoks teisės aiškinimas reikštų nepateisinamą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi apribojo ieškovės teisę teikti alternatyvius reikalavimus, net neišnagrinėjus bylos iš esmės jau pasisakė dėl vieno iš jų – reikalavimo pripažinti papildomą susitarimą dėl nuomos termino pratęsimo – nepagrįstumo, taip teismui pažeidžiant dispozityviškumo bei teisminės gynybos prieinamu principus: ieškovei pačiai pasirinkti savo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.
6.3. Pažymėjo, kad ieškovė siekia greito ir efektyvaus savo teisių bei interesų apgynimo. Kitu atveju, t. y. dabar reiškiant tik vieną reikalavimą ir teismui dėl kokių nors motyvų jo netenkinus, ieškovė vėliau turėtų inicijuoti dar vieną (naują) teisminį procesą ir jame reikšti jau kitą reikalavimą (t. y. naudotis kitu teisių gynybos būdu). Toks variantas neatitiktų ieškovės interesų ir neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams, susijusiems su ieškinio dalyko suformulavimu, pašalinti.
9. Nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo du alternatyvius ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti 2001 m. spalio 16 d. papildomą susitarimą niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, ir iškeldinti atsakovą UAB „Vandens malūnas“ su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovo patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2001 m. spalio 16 d. susitarimą ir jį išdėstyti taip „3. Nuomos terminas nustatomas nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.”. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tokie ieškovės reikalavimai, kuomet ji ir reikalauja sandorį pripažinti niekiniu, ir kartu prašo pakeisti sutartį nėra suderinama tarpusavyje ir negali būti kartu nagrinėjami, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio dalyką, pasirenkant tik kažkurį vieną iš reikalavimų.
10. Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog patikslintas ieškinys turi trūkumų. Pažymėjo, jog teismui pateikiamame ieškinyje galima nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Šią aplinkybę skundžiamojoje nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai nurodė, kad reikalavimai dėl nesuderinamumo tarpusavyje negali būti nagrinėjami kartu. Apeliantės nuomone svarbiausia, jog bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Nei įstatymai, nei teismų praktika nedraudžia ieškovui pareikšti alternatyvių reikalavimų ir tokiu būdu prašyti teismą taikyti kelis (alternatyvius) teisių gynimo būdus. Kitoks teisės aiškinimas reikštų nepateisinamą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais sutinka.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
12. Nagrinėjamu atveju netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti 2001 m. spalio 16 d. papildomą susitarimą niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, ir iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovo patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto, taptų aktualus alternatyvus ieškinio reikalavimas pakeisti 2001 m. spalio 16 d. susitarimą. Taigi tiek vieno, tiek kito reikalavimo tenkinimas reikštų šalių ginčo išsprendimą iš esmės, o tai savo ruožtu reiškia, kad toks ieškinio dalyko suformulavimas, pagal teismų praktiką, yra galimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas nagrinėjamu atveju turi pasirinkti ir palaikyti tik vieną iš reikalavimų. Pažymėtina, kad nei įstatymai, nei teismų praktika nedraudžia ieškovui vienoje byloje pareikšti alternatyvius reikalavimus ir tokiu būdu prašyti teismą taikyti kelis (alternatyvius) teisių gynimo būdus. Kitoks teisės aiškinimas reikštų nepateisinamą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-639-567/2015; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1263-881/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1424-934/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-926-1092/2020 ir kt.).
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės VĮ „Turto bankas“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.