- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-926-1092/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjai viešajai įstaigai „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ nustatytas terminas patikslinto prašymo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo. Prašė pareiškėjos vardu išduoti vykdomojo rašto dublikatą dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo, pripažinti negaliojančiu ir nežinia kur esančiu pradiniam ieškovui išduotą vykdomojo rašto dublikatą ir civilinėje byloje Nr. 2-3388-39/2003 ieškovą Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „Budys“ pakeisti jo teisių perėmėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“. Nurodė, kad pareiškėja sudarė turtinių teisių perleidimo sutartį su Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubu „Budys“. 2019 m. gruodžio 3 d. atliekant juridinio asmens inventorizaciją buvo nustatyta, jog nėra grąžinta 110 metrų pontoninė jachtų prieplauka, kurią atsakovė AB „Klaipėdos laivų remontas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Kruizinių laivų terminalas“) buvo įpareigota grąžinti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Minėtą sprendimą vykdė antstolė L. P., kuri informavo, jog vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui, tačiau klubo „Budys“ vadovas neigia iš antstolės gavęs vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo. Juo prašė pakeisti pareiškėjos procesinę padėtį į išieškotojos ir išduoti vykdomąjį raštą ar dublikatą pareiškėjos vardu dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo, atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti antstolę L. P., šią bylą sustabdyti iki kol įsiteisės galutinis sprendimas ginče su antstole dėl procesinės šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0109/06/00756.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šalies pakeitimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjos patikslinto prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto prašymo trūkumams pašalinti.
7. Teismas konstatavo, jog patikslintas prašymas paduotas su trūkumais, todėl pareiškėjui nustatytinas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Išaiškino, kad teismui pateikiamas prašymas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsniai). Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. e2YT-4574-618/2020 pagal pareiškėjos VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „BUDYS“ ir antstolė L. P.. Šiuo skundu pareiškėja prašo atstatyti terminą apskųsti antstolės patvarkymą dėl bylos Nr. 0109/06/00756 užbaigimo; panaikinti patvarkymą dėl bylos Nr. 0109/06/00756 užbaigimo; pakeisti proceso šalį, pripažįstant pareiškėją išieškotoju byloje Nr. 0109/06/00756; įpareigoti antstolį tęsti vykdomojo rašto vykdymą, gražinant nusavintą 110 metrų pontoninės prieplaukos byloje Nr. 0109/06/00756. 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi skundas atmestas. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinio teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti, įpareigojant antstolę priimti pareiškėjos skundą dėl nepagrįsto vykdomosios bylos Nr. 0109/06/00756 nutraukimo ir t. t. T. y., pareiškėja skundžia civilinėje byloje Nr. e2YT-4574-618/2020 priimtą nutartį, norėdama atkurti sunaikintą bylą, prielaidomis vadina teismo teiginius, kad vykdomoji byla 2007 m. vasario 6 d. užbaigta, tuo pačiu metu šioje byloje prašo išduoti naują vykdomąjį raštą ar dublikatą pareiškėjos vardu dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo, kad iš naujo pradėtų vykdymo veiksmus. Iš šių pareiškėjos prašymų nėra aiškūs pareiškėjos reikalavimai: ar ji siekia tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0109/06/00756, ar pradėti naują vykdymo procesą. Pareiškėja turėtų apsispręsti.
9. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad patikslintas prašymas turi trūkumų, todėl nustatytinas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto prašymo trūkumams pašalinti. Nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, patikslintas prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pareiškėja nesutinka, kad prašymas pateiktas su trūkumais, nes teismas, nurodydamas prašymo trūkumus, pačių pareiškimo trūkumų nenurodo, o teismo pasiūlymas „apsispręsti“ dėl kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje arba susijusioje civilinėje byloje Nr. e2YT-4574-618/2020 apskritai yra ne pareiškimo trūkumas, o antikonstitucinis teisės kreiptis į teismą suvaržymas, nes teismas iš esmės siūlo atsisakyti vienos iš šių bylų. Iš skundžiamos 2020 m. birželio 5 d. nutarties matyti, kad teismui yra visiškai aiškus pareiškėjos prašymo dalykas ir pagrindas, tačiau teismas iš tikro nurodo kitą susijusią bylą e2YT-4574-618/2020, kurioje pareiškėja siekia atkurti galimai neteisėtai nutrauktą vykdomąją bylą, nurodydamas, kad neįmanoma vienu metu patenkinti pareiškėjos prašymų abejose bylose.
10.2. Pareiškėja, sutinka, kad neįmanoma vienu metu patenkinti pareiškėjos prašymų abejose bylose. Tačiau tai nėra pareiškimo trūkumas, o alternatyvus pažeistos teisės gynimo būdas, reikalavimas, tik pareikštas ne nagrinėjamoje byloje, kitoje susijusioje byloje. Mano, kad tokiais atvejais teismas, manydamas, kad šios bylos negali išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita susijusi byla Nr. e2YT-4574-618/2020, kurios išsprendimo pasekmė gali būti ginčo objekto išnykimas nagrinėjamoje byloje (t. y. vieno iš alternatyvių reikalavimų (pažeistos teisės gynimo būdų) patenkinimas arba atmetimas), turi teisę nagrinėjamą bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 dalies, pagrindu. Tačiau tai, kad vyksta kita susijusi byla, kurios išsprendimas gali turėti įtakos nagrinėjamai bylai, reiškia, kad teismas turi pagrindą sustabdyti nagrinėjamą bylą, o ne reikalauti apsispręsti, kad pareiškėja pašalintų trūkumus atsisakydama vieno iš alternatyvių reikalavimo (teisės gynimo būdų) vienoje iš susijusių bylų. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė. Ieškinio dalyką ir pagrindą suformuoja ieškovas (pareiškėjas), kuris turi teisę naudotis alternatyviais teisės gynimo būdais ir reikšti alternatyvius reikalavimus tiek toje pačioje byloje, tiek skirtingose, tiek vienu metu vykstančiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009), kurios gali būti arba sujungiamos, arba viena iš jų sustabdoma. Tačiau šis pažeistos teisės gynimo būdas nėra laikomas pareiškimo trūkumu, kurį pirmos instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pašalinti – t. y. atsisakyti vieno iš alternatyvių reikalavimų (teisės gynimo būdų).
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai viešajai įstaigai „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto prašymo trūkumams pašalinti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje pateiktu patikslintu prašymu pareiškėja siekia gauti vykdomąjį raštą ar jo dublikatą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, taip pat išieškojimo vykdymo tikslu siekia pakeisti pradinį ieškovą Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „Budys“ į jo teisių perėmėją, t. y. pareiškėją VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“. Pareiškėjos prašymas grindžiamas tuo, kad VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ sudarė turtinių teisių perleidimo sutartį su Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubu „Budys“, atliekant inventorizaciją buvo nustatyta, jog nėra grąžinta 110 metrų pontoninė jachtų prieplauka, kurią atsakovė AB „Klaipėdos laivų remontas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Kruizinių laivų terminalas“) buvo įpareigota grąžinti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad minėto sprendimo pagrindu išduoto ankstesnio vykdomojo rašto ji neturi.
16. Civilinėje byloje Nr. e2YT-4574-618/2020 yra ginčijamas antstolės L. P. atliktų veiksmų teisėtumas, t. y. prašoma panaikinti antstolės L. P. patvarkymą, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundas grąžintas pareiškėjai, taip pat prašoma panaikinti antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0109/06/00756 užbaigimo, pakeisti proceso šalį, pripažįstant pareiškėją išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0109/06/00756, įpareigoti antstolę tęsti vykdomojo rašto vykdymą. Civilinėje byloje Nr. e2YT-4574-618/2020 dalyvauja tie patys proceso dalyviai, t. y. VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“, AB „Kruizinių laivų terminalas“ (ankstesnis pavadinimas – AB „Klaipėdos laivų remontas“).
17. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi konstatavo, jog nėra aiškūs pareiškėjos reikalavimai: ar ji siekia tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0109/06/00756, ar pradėti naują vykdymo procesą ir kad pareiškėja turėtų apsispręsti.
18. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017).
19. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Kiekviename ieškinyje būtina nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti, be kita ko, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).
21. Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog patikslintas prašymas turi trūkumų. Pareiškėja sutinka, kad neįmanoma vienu metu patenkinti jos prašymų abejose bylose (žr. šios nutarties 15 ir 16 punktus). Tačiau, pareiškėjos manymu, tai nėra pareiškimo trūkumas, o alternatyvus pažeistos teisės gynimo būdas, reikalavimas, tik pareikštas ne nagrinėjamoje byloje, kitoje susijusioje byloje. Teismas, manydamas, kad šios bylos negali išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita susijusi byla Nr. e2YT-4574-618/2020, kurios išnagrinėjimo padarinys gali būti ginčo objekto išnykimas nagrinėjamoje byloje (t. y. vieno iš alternatyvių reikalavimų (pažeistos teisės gynimo būdų) patenkinimas arba atmetimas), turi teisę nagrinėjamą bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 dalies, pagrindu.
23. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka. Šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2YT-4574-618/2020 nagrinėjami klausimai yra glaudžiai susiję. Tačiau vien tai, kad alternatyvių reikalavimų požymių turintys pareiškėjos prašymai yra pareikšti skirtingose bylose, nereiškia, kad šie reikalavimai yra neaiškūs ir kad pareiškėja turi pasirinkti palaikyti tik vieną iš jų. Nei įstatymai, nei minėta teismų praktika nedraudžia pareiškėjai skirtingose bylose pareikšti glaudžiai susijusius, iš esmės alternatyvius reikalavimus ir tokiu būdu prašyti teismą taikyti kelis (alternatyvius) teisių gynimo būdus. Kitoks teisės aiškinimas reikštų nepateisinamą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Ar asmuo materialiuoju teisiniu požiūriu pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą taip pat nustatoma ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Savo ruožtu situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
25. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog patikslintas prašymas turi trūkumų bei nustatė terminą nutartyje nurodytiems patikslinto prašymo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kaip ir kodėl šioje byloje pareiškėjos pareikštas reikalavimas yra neaiškus ir neleidžia apibrėžti šios konkrečios bylos teisminio nagrinėjimo ribų. Savo ruožtu aplinkybė, kad kitoje byloje yra pareikštas iš esmės alternatyvus pareiškėjos prašymas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl minėtos aplinkybės tapo neaiškus.
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo priėmimą ir prašymo trūkumų šalinimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos patikslinto prašymo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl atskirajame skunde nurodyto argumento, jog priėmęs prašymą, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą, nes šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas pareiškėjai terminas nutartyje nurodytiems patikslinto prašymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Be to, prašymo priėmimo stadijoje teismas neturi spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ patikslinto prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.