Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1263-881/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2S-1263-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18429-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
S. K., R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1263-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18429-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria ieškovams S. K. ir R. K. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

- pripažinti negaliojančiais ab initio 2019 m. sausio 4 d. ieškovo R. K. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius Nr. 2019/01/04-01 ir Nr. 2019/01/04-02, pagal kuriuos įsipareigojo iki 2019 m. vasario 4 d. besąlygiškai sumokėti atsakovei UAB „Europinių kortelių servisas“ 2 900 Eur ir 2 500 Eur;

- pripažinti negaliojančiais ab initio Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Šataupienės paprastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 2019/01/04-01 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 2569 iš R. K. ir (ar) S. K. reikalauti (solidariai) iš viso 2 915,08 Eur ir paprastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 2019/01/04-02 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 2570 reikalauti iš R. K. ir (ar) S. K. išieškoti (solidariai) iš viso 2 524,91 Eur (pirminis reikalavimas);

- pripažinti ieškovus R. K. ir S. K. 2 183,32 Eur dalyje atsiskaičiusiais pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2019/01/04-01 ir paprastojo neprotestuotino vekselio Nr. 2019/01/04-01 pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2569 2 183,32 Eur dalyje pripažinti negaliojančiu (alternatyvus reikalavimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas konstatavo, kad galimybė reikšti teismui alternatyvaus turinio reikalavimus įstatyme nėra numatyta. Į teismą besikreipianti šalis pati turi įvardinti, kokios galimos teisės pažeidimo pašalinimo ji siekia, tiksliai ir aiškiai įvardinti pažeistos teisės gynimo būdą ir priemones, savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir nereikšti beprasmių, savo prigimtimi prieštaringų teisinių reikalavimų.

4. Ieškovas privalo įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas) bei pateikti jų faktinį ir teisinį pagrindimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, iš ieškovo pateikto ieškinio turinio negalima nustatyti ieškovo galimai pažeistos teisės pobūdžio ir tų materialinių teisinių pasekmių, kurių realiai jis siekia ir kurios gali būti įgyvendintos teismui priėmus sprendimą ieškinio tenkinimo atveju. Faktinį reikalavimo pagrindą, o taip pat ir patį reikalavimą turi formuluoti į teismą besikreipianti ginčo šalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai), o ne teismas. Minėti trūkumai, anot teismo, yra esminiai, jie neigiamai lemia galimybę pradėti bylą civilinio proceso kodekso nustatytu būdu ir tvarka, atsakovui – tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismui, esant procesiniam pagrindui, – priimti sprendimą už akių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neturi teisės reikšti alternatyvių reikalavimų. Tokiu teiginiu teismas ignoravo ieškinyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurios žemesnių instancijų teismams privalu laikytis (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

5.2. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovų teisių pažeidimas yra aiškiai apibrėžtas. Viena vertus, į ieškovus yra nukreiptas išieškojimas realizavus galimai neteisėtus ir negaliojančius vekselius, kuriuos ieškovai prašo panaikinti; kita vertus, jeigu vekseliai yra galiojantys, pagal vekselius yra iš dalies atsiskaityta, ko išieškotoja nenurodė nei notarei, nei antstoliui, kas lemtų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, todėl ieškovai prašo nustatyti šį faktą.

5.3. Pirminio reikalavimo tenkinimas – vekselių pripažinimas negaliojančiais – eliminuoja alternatyvaus reikalavimo tenkinimo poreikį ir galimybę. Tačiau jeigu teismas spręstų, kad vekselių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais, tokiu atveju aktualus tampa alternatyvus reikalavimas, kad teismas pripažintų, jog pagal vekselius yra iš dalies atsiskaityta. Taigi, tiek vieno, tiek kito reikalavimų tenkinimas atitiktų ieškovų interesus bei greitai ir efektyviai išspręstų šalių ginčą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams, susijusiems su ieškinio dalyko suformulavimu, pašalinti.

8. Ieškovai pareikštame ieškinyje suformulavo du skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimus: pirminį reikalavimą pripažinti vekselius ir juose padarytus vykdomuosius įrašus negaliojančiais bei alternatyvų reikalavimą pripažinti, kad pagal vekselius (vieną iš jų) yra iš dalies atsiskaityta.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme nėra numatyta galimybė reikšti alternatyvių reikalavimų, todėl sprendė, kad ieškinys paduotas su esminiais trūkumais.

10. Nors, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nėra numatyta galimybė reikšti alternatyvių ieškinio reikalavimų, tačiau toks ieškinio dalyko suformulavimas įstatyme taip pat nėra draudžiamas. Konkrečiai dėl galimybės pareikšti ieškinyje kelis alternatyvaus pobūdžio reikalavimus yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, kurio išaiškinimai, kaip teisingai nurodo apeliantė, yra privalomi žemesnės instancijos teismams, taigi ir apeliantės atskirąjį skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

12. Nagrinėjamu atveju netenkinus pirminio ieškovų reikalavimo pripažinti vekselius (ir juose padarytus vykdomuosius įrašus) negaliojančiais, taptų aktualus alternatyvus ieškinio reikalavimas pripažinti, kad pagal vekselius yra iš dalies atsiskaityta. Taigi tiek vieno, tiek kito reikalavimo tenkinimas reikštų šalių ginčo išsprendimą iš esmės, o tai savo ruožtu reiškia, kad toks ieškinio dalyko suformulavimas, pagal teismų praktiką, yra galimas.

13. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovų S. K. bei R. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė