Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB ,,Batera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12185-864/2015 pagal ieškovo BUAB ,,Batera“ ieškinį atsakovui UAB „Darbštūs vyrai“ dėl mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

nustatyti ieškovo Bankrutuojančios UAB „Batera“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti - suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad būtų suprantamas jo pažeistų teisių gynimo būdas bei kokių teisinių pasekmių ieškovas siekia pareikštu ieškiniu;išaiškinti, jog nutartimi nustatytu terminu pašalinus trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną. Priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas ieškovui. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovas reiškia tris alternatyvius reikalavimus: priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytas lėšas arba pripažinti sandorius niekiniais arba pripažinti sandorius negaliojančiais, t. y. ieškovas nurodo tris alternatyvius teisės gynimo būdus (LR CK 1.80 str. 1 d., 6.237 str., 6.66 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovo išvardinti teisių gynimo būdai gali būti naudojami tik esant konkretiems įstatyme numatytiems pagrindams bei įrodinėjami skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi teisė ir pareiga pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą įstatyme nustatyta ieškovui, o teismas pats negali parinkti ieškovui tinkamiausio gynimo būdo ir negali nagrinėti bylos pagal alternatyviai suformuluotus reikalavimus, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti konkretų teisės gynimo būdą bei tiksliai suformuluoti konkretų ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti reikalavimą taip, kad būtų aišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą (LR CK 1.80 str. 1 d., 6.237 str., 6.66 str., LR CPK 115 str., 290 str. – 292 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes ieškinių priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. LR CPK 115 str. ir 138 str. įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko netinkamai buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnį nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui - ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 str., teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 897,82 EUR, kurie buvo atsakovui neteisėtai sumokėti po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties iškelti UAB „Batera“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, kaip nepagrįstai gautas lėšas arba netenkinus 1 punkte nurodyto reikalavimo, pripažinti 2013 m. balandžio 12 d. bei 2013 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimus, kuriais atsakovui buvo pervesta 3100 Lt (897,82 EUR) suma, niekiniais ir negaliojančiais, bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 897,82 EUR.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-19 nutartimi įpareigojo ieškovo Bankrutuojančios UAB „Batera“ bankroto administratorių UAB „Bankroto administratorių kompanija“ suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad būtų suprantamas jo pažeistų teisių gynimo būdas bei kokių teisinių pasekmių ieškovas siekia pareikštu ieškiniu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinyje suformuluotus ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad teismas negali nagrinėti bylos pagal alternatyviai suformuluotus reikalavimus, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti konkretų teisės gynimo būdą bei tiksliai suformuluoti konkretų ieškinio dalyką, t. y. kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad pateiktas ieškinys susijęs su viešuoju interesu, siekiant apsaugoti visų ieškovo kreditorių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešojo intereso elementas, teismas yra aktyvus. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų), nes ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu. Alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų išnagrinėjimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis Nr. 3K-3-156/2009 ir 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014).

Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas suformulavo aiškius materialinius teisinius reikalavimus (ieškinio dalyką). Teismas, priėmęs ieškinį ir nagrinėdamas ginčą iš esmės, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju alternatyvių reikalavimų pareiškimas reiškia tai, kad vienos alternatyvos pritaikymas teismo sprendimu pašalins kitos alternatyvos taikymą, o esant savarankiškiems reikalavimams, ieškovas turi teisinę galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės po ieškinio priėmimo.

Skundžiama nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, grąžinant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui bloginti apelianto padėtį, todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 115 str., 138 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.