- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-595-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00148-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Egidijaus Mockevičiaus, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Atsakovas
- Ž. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Bartašienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui Ž. S., trečiasis asmuo R. S., dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. S. 6301,92 Eur įsiskolinimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71,00 Eur žyminio mokesčio.
2. Nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. UAB „Tomadas“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Šiaulių apskrities VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – Sutartis), kurios 1 bei 2 punktų nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 4 punkto nuostatose yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai.
3. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, 2014 m. balandžio 20 d. ieškovė gavo Šiaulių apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę PEUGEOT, be valstybinio numerio (toliau – motoroleris).
Šalies argumentai
4. Ieškovė reguliariai kreipdavosi į Šiaulių apskrities VPK raštu prašydama suteikti informaciją apie transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar yra priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę ar dar ne. Ir tik tada, kai ieškovė gauna informaciją iš Šiaulių apskrities VPK apie tai, kad transporto priemonė grąžintina, savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonės savininką apie būtinybę atsiimti jų saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas. Šiuo atveju informaciją apie grąžintiną motorolerį gavo 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte savininku nurodytas Ž. S.. Motoroleris Lietuvoje nebuvo registruotas, todėl nebuvo galimybės informacijos patikrinti VĮ „Regitra“. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimu kreipėsi į motorolerio savininką Ž. S., informuodama, kad motoroleris yra priverstinai nuvežtas ir saugomas ieškovės saugojimo aikštelėje, tačiau atsakovas į tai nereagavo ir su ieškove nesusisiekė. Po 2016 m. liepos 13 d., tai yra nuo kada buvo pasirašyta sutartis su VšĮ Registrų centru, ieškovė patikrino duomenis ir atsakovo gyvenamąją vietą, kuri nepakitusi nuo 1996 m. gegužės 6 d. 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės atstovai patys vyko pas atsakovą į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovo namuose nerado, todėl paliko informacinį pranešimą. Atsakovas į jį nereagavo, įsiskolinimo neatlygino. Dar kartą pranešimą siuntė 2017 m. gruodžio 18 d., bet jokio atsakymo iš atsakovo negavo.
5. Ieškinio teikimo dieną įsiskolinimas sudarė 6301,92 Eur, už priverstinį transporto priemonės nuvežimą kaina nenustatyta; transporto priemonės vienos paros saugojimas 4,56 Eur; transporto priemonė saugota 1382 dienas (2014 m. balandžio 20 d. – 2018 m. sausio 30 d.).
Atsiliepimas
6. Atsakovas Ž. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jis nėra tos transporto priemonės savininkas. Jis motorolerio negalėjo atsiimti, į ieškovę kreipėsi, būtų atsiėmęs kai suma buvo maža. Motorolerio savininku laiko tėvą. Motorolerį pasiėmė iš tėvo kiemo, tėvui atvežė jo pusbrolis. Tą motorolerį tėvas buvo nusipirkęs, tik neįformino dokumentų. Jis buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, skiriant 500 Lt baudą. Jis po eismo įvykio buvo sužeistas, gydėsi apie mėnesį. Tėvas per įvykį irgi buvo kartu, tėvas žinojo kur yra motoroleris, tėvas jam motorolerį davė, nors matė, kad jis buvo neblaivus. Nurodė, kad jis dirba, gauna minimalią algą, nevedęs, bet turi mažametį vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Ž. S. ieškovės UAB „Tomadas“ naudai 1664,40 Eur įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,46 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys paslaugos pagal įstatymą prasmę (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.850 straipsnis). Atsižvelgdamas, kad ieškovė atsakovo motorolerį yra išsaugojusi ir tokie jos veiksmai atitiko atsakovo interesus, sprendė, jog ieškovės patirtos išlaidos veikiant atsakovo interesais, turi būti atlygintinos (CK 6.233 straipsnis). Sprendė, kad atsakovas laikytinas transporto priemonės valdytoju, remdamasis priverstinio nuvežimo aktu, iš kurio matyti, kad transporto priemonė be valstybinio numerio paimta iš atsakovo ir aktas pasirašytas atsakovo parašu.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui pirmąjį pranešimą dėl motorolerio atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės nuvežimą išsiuntė praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos. Pakartotinai pranešimas siųstas praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pirmojo pranešimo. Ieškinys teismui pateiktas po trejų metų ir beveik septynių mėnesių nuo motorolerio perdavimo saugoti ieškovei. Teismas darė išvadą, kad ieškovė tokiais veiksmais buvo pasyvi ir tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo, ir protingumo principų. Toks pasyvus elgesys iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą. Taip pat, teismas sprendė, kad iš dalies pasyvus buvo ir atsakovas, nesiimdamas veiksmų, kad jo tėvas kreiptųsi dėl motorolerio grąžinimo.
10. Teismas nustatė, kad ieškovei dar iki sutarties pasirašymo su VĮ Registrų centras buvo žinomi atsakovo asmens duomenys, be to ieškovė net ir pasirašiusi sutartį su VĮ Registrų centras ieškinį teismui pateikė tik praėjus daugiau nei pusantrų metų po sutarties pasirašymo. Laikė, jog ši nurodyta aplinkybė nebuvo reikšminga ir trukdanti ieškovei ilgą laiką kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises. Ieškovė itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvi. Teismas konstatavo, kad toks ieškovės elgesys neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų ir darė išvadą, kad pati ieškovė nesiekė spręsti saugomos transporto priemonės grąžinimo klausimo, taip didindama savo nuostolius – daikto saugojimo išlaidas.
11. Sprendė, kad prašoma priteisti įsiskolinimo suma paskaičiuota daugiau nei už trejus su puse metų, akivaizdžiai per didelė ir turi būti mažintina, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė ir pats atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014 m. balandžio 20 d.), t. y. 365 dienas, skaičiuojant po 4,56 Eur už dieną, kas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Apeliantė neprivalėjo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą per 6 mėnesius nuo transporto priemonės sulaikymo. Sutarties 4.3. punkte nurodyta apelianto pareiga, tuo atveju kai transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Taigi, Sutarties 4.3. punkte nustatytas terminas po kurio suėjimo apeliantas turi kreiptis į VPK, o ne į teismą.
12.2. Apeliantė veikė ypatingai aktyviai siekdama kuo greičiau informuoti transporto priemonės savininką apie priverstinai nuvežtą motorolerį, o transporto priemonės saugojimo išlaidos susidarė išskirtinai dėl paties atsakovo veiksmų (neveikimo).
12.3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo mažinti apelianto naudai priteistiną atsakovo įsiskolinimo sumą argumentuojant pasyviu apelianto elgesiu, kadangi atsakovas niekada nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei prasidėjus teisminiam ginčui jokia forma nereiškė pretenzijų dėl įsiskolinimo sumos.
13. Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) UAB „Tomadas“ apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovei transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, dydžio. Ieškovė apeliaciniame skunde skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis ieškovei priteista mažesnė nei prašė priteisti suma, pagrįstumą ir teisėtumą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos.
16. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016 m. liepos 13 d. sutarties su VĮ „Registrų centras“ išrašą; 2017 m. birželio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys yra susiję su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomomis aplinkybėmis, kuriomis šalys grindžia savo argumentus, todėl jie priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. UAB „Tomadas“ su Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pratęsta 2014 m. sausio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 20 d. ieškovė gavo Šiaulių apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę PEGUEOT, be valstybinio numerio, tai patvirtina 2014 m. balandžio 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Minėta transporto priemonė nuvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Minėtame akte, taip pat nurodyta, kad automobilio savininkas (valdytojas) sulaikymo metu buvo Ž. S., kuris padarė administracinį teisės pažeidimą. UAB „Tomadas“ 2014 m. rugsėjo 16 d. Ž. S. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), siuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo sumokėjimo. Pakartotinis pranešimas, kuriuo raginta sumokėti įsiskolinimą ir atsiimti transporto priemonę, Ž. S. tuo pačiu adresu siųstas 2017 m. gruodžio 18 d., pranešimai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Ieškovė nurodo, kad ieškinio teikimo dieną įsiskolinimas sudarė 6301,92 Eur ir šią sumą atsakovas privalo atlyginti pilna apimtimi. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jis kreipėsi į ieškovę dėl transporto priemonės atsiėmimo, tačiau jos atsiimti nepavyko, kadangi jis nėra transporto priemonės savininkas. Nurodė, kad transporto priemonės savininkas yra jo tėvas R. S., tačiau transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
19. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Būtent dėl šios dalies Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime padarė išvadą, kad SEAKĮ (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo mažinti apeliantės naudai priteistiną atsakovo įsiskolinimo sumą argumentuojant pasyviu ieškovės elgesiu, priešingai, apeliantė veikė ypatingai aktyviai siekdama kuo greičiau informuoti transporto priemonės savininką apie priverstinai nuvežtą motorolerį. 2016 m. rugpjūčio mėn. ieškovės atstovai patys vyko į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o neradus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jam paliko pranešimą, bei 2017 m. gruodžio 18 d., siuntė pakartotinį pranešimą. Taip pat, teigia, jog apeliantė neprivalėjo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą per 6 mėnesius nuo transporto priemonės sulaikymo. Sutarties 4.3. punkte nurodyta apelianto pareiga, tuo atveju kai transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Sutarties 4.3. punkte nustatytas terminas po kurio suėjimo apeliantė turi kreiptis į VPK, o ne į teismą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 4.3 punkte numatyta, jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad gavusi iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės nebereikia, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Vadovaujantis Sutarties 7 punkto nuostatomis, Šiaulių AVPK neapmoka jokių ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės (krovinio) nuvežimu, saugojimu, ar išlaidų, reikalingų transporto priemonei (kroviniui) saugoti. Pagal Sutarties 4.1 punkto nuostatas, t. y., už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, atlyginimą už paslaugas ieškovei privalo sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje 3K-3-146/2002 konstatavo, kad tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Lietuvos teisinė sistema pirmiausia grindžiama LR Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, kuris reiškia, kad turi būti užtikrinamas visų asmenų lygiateisiškumas. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo, kaip universalaus teisės principo, reikšmę ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. bei 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo mažinti apeliantės naudai priteistiną atsakovo įsiskolinimo sumą argumentuojant pasyviu ieškovės elgesiu. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad pakartotinis pranešimas atsakovui dėl motorolerio atsiėmimo ir įsiskolinimo sumokėjimo buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 18 d., tai yra praėjus daugiau nei trims metams po pirmojo pranešimo išsiuntimo (2014 m. rugsėjo 16 d.). Šiuo atveju, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės atstovai, po 2016 m. liepos 13 d. pasirašę sutartį su VĮ „Registrų centras“ ir nustatę, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nepakitusi nuo 1996 m. gegužės 6 d., patys vyko į atsakovo gyvenamąją vietą, nelaikytina pakankamai aktyviu veikimu siekiant vykdyti transporto priemonės grąžinimą ar skolos išieškojimą. Vertintina ir tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2018 m. vasario 6 d., t. y. po trejų metų ir beveik septynių mėnesių nuo transporto priemonės perdavimo saugoti ieškovei. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nėra pakitusi. Taigi, anksčiau išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad apeliantė, kaip transporto priemonės saugotojas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą atsakovo atžvilgiu, t. y. buvo pakankamai rūpestinga ir visiškai aktyvi siekdama kuo greičiau išspręsti saugomos transporto priemonės grąžinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados nepažeidžia LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principų.
24. Apeliantės skundo teiginys, jog ji neprivalėjo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą per 6 mėnesius nuo transporto priemonės sulaikymo, vertintinas kaip deklaratyvus. Sutartyje nustatytas 6 mėnesių priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo terminas nustatytas tam, kad saugotojas per protingą terminą spręstų situaciją ir savo neveikimu dirbtinai nedidintų daikto saugojimo išlaidų, jas padarant ženkliai didesnes nei paties saugojamo daikto vertė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad prašoma priteisti įsiskolinimo suma paskaičiuota daugiau nei už trejus su puse metų, akivaizdžiai per didelė ir turi būti mažintina, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį t.y. už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, per kurį galima buvo išspręsti situaciją.
25. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindu spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
27. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties.
28. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.