Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-12293-994/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
2YT-12293-994/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07347-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Rima Lipeikienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. F.
Skolininkas
L. L.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2021 m. balandžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. F. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkė L. L., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas I. F. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašo konstatuoti, kad antstolė Asta Stanišauskaitė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei atliko neteisėtus veiksmus taikydama pareiškėjo I. F. banko sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB, gaunamam atlyginimui (duomenys neskelbtini) bendroje sumoje 1 430,10 Eur bei gaunamai pensijai iš VSDF Utenos skyriaus, areštą; įpareigoti antstolę Astą Stanišauskaitę jos sąskaitą, nedelsiant panaikinti pareiškėjui pritaikytą areštą banko sąskaitoms: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, gaunamam atlyginimui iš (duomenys neskelbtini) bei pensijai gaunamai iš VSDF Utenos skyriaus; priteisti iš antstolės Astos Stanišauskaitės patirtas bylinėjimosi išlaidas; skirti antstolei Astai Stanišauskaitei 300,00 Eur baudą pareiškėjo naudai už neteisėtų veiksmų atlikimą pareiškėjo atžvilgiu.

2. Pareiškime nurodo, kad antstolė neteisėtai pritaikė areštą pareiškėjo banko sąskaitoms, gaunamam atlyginimui (duomenys neskelbtini) bei pensijai. Antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti tokius veiksmus, kadangi pareiškėjas neturi jokių įsiskolinimų, jo atžvilgiu neegzistuoja teismo sprendimų ar nutarčių, kurių pagrindu būtų nustatytos mokestinės prievolės biudžetui ar privatiems/juridiniams asmenims, taip pat jo atžvilgiu nėra pradėtą jokių vykdomųjų bylų. Todėl antstolė savavališkai išplėtė vykdomosios bylos skolininkų ratą. Pažymi, kad antstolė, siekdama nustatyti skolininko dalį kito sutuoktinio pajamuose, privalo sužinoti ir įvertinti ar toks procesas yra galimas bendrai ir ar turima skola pagal teismo sprendimą gali būti nustatinėjama kito sutuoktinio turto atžvilgiu. Šiuo atveju, antstolės pareiškėjo atžvilgiu veiksmai, taikant areštą pajamoms ir pensijai, yra CPK normų reglamentuojančių vykdomosios bylos pradėjimą bei vykdymo veiksmų atlikimą grubus pažeidimas. Teigia, kad antstolė negalėjo nežinoti, jog skolininkės L. L. atžvilgiu egzistuoja teismo nutartis išdėstyti skolininkei priteistos sumos mokėjimą, o ši aplinkybė bendrai pašalina pagrindą priverstinių vykdomųjų veiksmų atlikimui ir padaro neteisėtą priverstinį pinigų nurašymą iš pareiškėjo sąskaitų.

3. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2021 m. kovo 10 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, jog skolininkė turto, į kurį pirmiausia būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Taip pat nustatyta, kad skolininkės šeimyninė padėtis – ištekėjusi, vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nėra, skolininkės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus, jo vardu yra atidarytos banko sąskaitos „Swedbank“ AB banke ir pareigūnų kredito unijoje. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.109 straipsniu, 3.88 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 667 straipsniu, antstolė 2020 m. vasario 9 d. patvarkymu pasiūlė nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pasiūlė skolininkei per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti 2021 m. vasario 12 d. Akcentuoja, kad buvo pritaikiusi apribojimus pareiškėjo banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, tačiau taikomas apribojimas buvo be piniginių lėšų nurašymo, piniginių lėšų apribojimo sistemoje pareiškėjui buvo įregistruota laisvai disponuojama suma. Nurodo, kad 2021 m. kovo 3 d. antstolė gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas nutarė patenkinti atsakovių prašymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti. Atsižvelgiant į šią gautą informaciją, 2021 m. kovo 3 d. antstolė visus apribojimus, kurie buvo pritaikyti vykdomojoje byloje skolininkei ir jos sutuoktiniui (pareiškėjui) panaikino bei vykdomąją bylą sustabdė. Anot antstolės, vykdomojoje byloje ji procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, todėl prašymas skirti baudą antstolei yra nepagrįstas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdančio antstolio, kuriam šią funkciją yra suteikusi valstybė, yra neteisingas ir prieštarauja ne tik CPK 593 straipsnio 5 daliai, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1. 5 straipsnis, Antstolių įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 21 d., 11.00 val. ir įpareigojo antstolę pateikti teismui 2021 m. kovo 3 d. priimtą procesinį dokumentą, kuriuo panaikinti apribojimai skolininkei, skolininkės sutuoktiniui ir vykdomoji byla sustabdyta.

5. 2021 m. kovo 26 d. antstolė Asta Stanšauskaitė pateikė į bylą raštą dėl papildomos informacijos pateikimo. Pateiktame rašte nurodo, kad 2021 m. kovo 3 d. antstolė visus apribojimus, kurie buvo pritaikyti vykdomojoje byloje skolininkei ir skolininkės sutuoktiniui panaikino ir vykdomąją bylą sustabdė. Antstolė taip pat pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus: 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo; 2021 m. kovo 3 d. pranešimus apie turto arešto akto išregistravimus iš turto arešto aktų registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl išskaičiavimo nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. kovo 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

6. Kiti suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

7. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjo skundas atmestinas.

8. Antstolio procesinių veiksmu ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

9. CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartrimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti antstolę Astą Stanišauskaitę panaikinti pareiškėjui pritaikytą areštą banko sąskaitoms: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, gaunamam atlyginimui iš (duomenys neskelbtini) bei pensijai gaunamai iš VSDF Utenos skyriaus.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2020 m. rugsėjo 28 d. dėl 699,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. L., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos naudai. Atkliekant vykdymo veiksmus antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą 2021 m. vasario 9 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė skolininkės L. L. sutuoktino (pareiškėjo) atžvilgiu pritaikė apribojimus – areštą pareiškėjo „Swedbank“ AB banko banko sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gaunamam atlyginimui iš (duomenys neskelbtini) bei pensijai gaunamai iš VSDF Utenos skyriaus. 2021 m. kovo 26 d. antstolė į bylą pateikė papildomus rašytiniųus įropdymus, iš kurių nustatyta, kad 2021 m. kovo 3 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė panaikino 2021 m. vasario 9 d. turto arešto aktą, kuriuo pareiškėjui buvo apribotas disponavimas jo banko sąskaitose esančiomis lėšomis, įskaitant ir gaunamą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) bei pensiją gaunamą iš VSDF Utenos skyriaus.

12. Teismas vertindamas pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjo išdėstytus skundo reikalavimus, daro išvadą, kad pareiškėjas pateiktu skundu siekia arešto bei bet kokių kitų disponavimo apribopjimų vykdomojoje byloje panaikinimo. Bylos duomenimis antstolei priėmus 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo, buvo pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimai, t. y. išnyko skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, todėl byloje negali būti priimamas CPK 513 straipsnio 1 dalyje nurodytas procesinis sprendimas.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra įstatymų nustatyto pagrindo nutraukti bylą, nes pareiškėjas byloje pareikšto skundo neatsisakė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Pareiškėjui neatsisakius skundo ar jo dalies, teismas, įvykdęs išaiškinimo pareigą, turi bylą nagrinėti iš esmės. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m, birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-721-479/2018, 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-705-777/2018).

14. Įvertimus byloje nustatytas aplinkybes, kai iš esmės nebeliko skundo objekto, t. y. skundžiamo antstolės patvarkymo, akivaizdu, kad dėl šio patvarkymo paduoto skundo nagrinėjimas tapo netikslingas. Teismas konstatuoja, kad netenka teisinės prasmės skundžiamo patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Todėl nesant skundo objekto, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

15. Pareiškėjas be kita ko, reiškia reikalavimą skirti antstolei Astai Stanišauskaitei 300,00 Eur baudą jo naudai, kadangi dėl antstolės neteisėtų veiksmų, anot pareiškėjo, jo turtiniams interesamas buvo padaryta žala, kurią antstolė turi atlyginti.

16. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikli tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės skirti antstoliui baudą, tačiau Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės norma, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011).

17. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, pareiškėjui išskintina, jog bylos dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra nagrinėjamos ginčo teisena pateikus teismui ieškinį įstatymo nustatyta tvarka, ir tokie pareiškėjo reikalavimai negali būti skundo dalyku.

18. Byloje taip pat gautas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pareiškėjas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė į bylą rašytinių įrodymų tokioms išlaidoms pagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra sprendžiamas.

19. Kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo I. F. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė