Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pareiškėja antstolei pateikė skundus, kuriais prašė panaikinti antstolės patvarkymus: 2017-06-02 skundu prašė panaikinti antstolės 2017-05-09 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-19988; 2017-06-08 skundu prašė panaikinti antstolės 2017-05-17 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-22068; 2017-06-08 skundu prašė panaikinti antstolės 2017-05-16 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-21508; 2017-06-09 skundu prašė panaikinti antstolės 2017-06-01 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-25034. Pareiškėja nurodė, jog antstolė nurodymus pateikė vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, t. y. pareiškėjai, o ne per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS). Nurodymus kredito įstaigai pateikusi tiesiogiai pareiškėjai antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl patvarkymai turi būti panaikinti. Antstolė išnagrinėjo pareiškėjos skundus ir 2017-06-21 patvarkymu Nr. S1b-28426 jų netenkino, skundus kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0184/16/01877, Nr. 0184/16/02125, Nr. 0184/17/00635, Nr. 0184/17/00104, Nr. 0184/14/00110, Nr. 0184/15/00857, Nr. 0184/16/01579, Nr. 0184/17/01089 perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.Antstolė 2017-06-21 patvarkyme Nr. S1b-28426 nurodė, jog antstolis PLAIS gali naudotis tik tuo atveju, jei sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą antstolio pareigų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą. Niekur nėra nurodyta, jog antstolis pagal savo kompetenciją nebeturėtų teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų. PLAIS sistemos nefunkcionalumo laikotarpiu antstolės sprendimas nurodymus nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų siųsti tiesiogiai kredito įstaigai yra teisėtas, pagrįstas ir turi būti vykdomas. Pirmosios instancijos teisme 2018-01-10 gauti antstolės S. Selezniovienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog 2018-01-04 ir 2018-01-05 patvarkymais skundžiami nurodymai buvo panaikinti antstolės iniciatyva. Nebeliko skundžiamo objekto, todėl pareiškėja nuo skundo turėtų atsisakyti. Antstolė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-29 priėmė atskirąją nutartį, kuria informavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir valstybės įmonę Registrų centrą, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius antstolių nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška atitinkama dalimi, neužtikrinimas gali sudaryti prielaidas pažeisti LR CPK įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atskirosios nutarties argumentai parodo, kad antstolės byloje kelti klausimai dėl PLAIS netinkamo funkcionavimo buvo teisėti ir pagrįsti. Antstolė prašė tuo atveju, jei pareiškėja neatsisakytų nuo skundo, skundą atmesti nelikus ginčo objekto. Pareiškėjai atsisakius nuo skundo, sutinka, kad teismas atsisakymą priimtų ir bylą nutrauktų. Pirmosios instancijos teisme 2018-01-18 gauti pareiškėjos paaiškinimai dėl antstolės prašymų ir paaiškinimų, kuriuose pareiškėja nurodė, jog antstolės prašymas yra nepagrįstas, todėl pareiškėja neatsisako nuo skundo. Aplinkybė, jog antstolė po neteisėtų nurodymų priėmimo ir po pareiškėjos skundo pateikimo panaikino ginčijamus nurodymus priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, patvirtina, kad skundžiami nurodymai priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų yra neteisėti ir nepagrįsti. Tai prilygintina CPK 140 str. 2 d. nurodytam ieškinio pripažinimui, kas leidžia teismui nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 168 str. 5 d. nustato, kad tokiu atveju priimamas teismo sprendimas, tačiau gali būti surašomi sutrumpinti motyvai dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Nurodė, jog teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su antstolės siūlomu teisės aiškinimu, pagal kurį atsakovei (antstolei) pripažinus skundą (ieškinį) ir po skundo pateikimo teismui jį iš esmės patenkinus (panaikinus skundžiamą nurodymą), teismas gali tokį skundą (ieškinį) atmesti.

Pirmosios instancijos teismas 2018-01-31 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė vykdė išieškojimus pagal vykdomąsias bylas. Jose antstolė priėmė patvarkymus: 2017-05-09 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-19988; 2017-05-17 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-22068; 2017-05-16 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-21508; 2017-06-01 nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-25034, kuriuos pareiškėja apskundė ir prašė panaikinti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundžiami patvarkymai buvo pateikti kredito įstaigai (pareiškėjai) ne per PLAIS sistemą, o tiesiogiai, ir pripažino, jog tokie antstolės veiksmai neatitiko vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl buvo neteisėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolė 2018-01-04 bei 2018-01-05 patvarkymais dėl turto arešto panaikinimo pasinaikino skundžiamus patvarkymus bei nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, todėl iš esmės pareiškėjos skundus patenkinus nagrinėjamoje byloje išnyko ginčo objektas. Nurodė ir tai, kad CPK 513 str. 1 d. nustato, jog bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Antstolei pasinaikinus skundžiamus patvarkymus (nurodymus), t. y. po pareiškėjos kreipimosi į teismą pašalinus pareiškėjos teisių pažeidimus, išnyko skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, todėl byloje negali būti priimamas CPK 513 str. 1 d. nurodytas procesinis sprendimas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas nebesukels teisinių pasekmių dalyvaujantiems byloje asmenims, nesant skundo objekto, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.