Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-13 · Civilinė byla Nr. e2S-791-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
e2S-791-254/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
P. D.
Suinteresuotas asmuo
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, akcinei bendrovei „Swedbank“
Civilinė byla Nr. e2S-791-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00648-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.3.2.4.; 3.3.1.18.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. D. pareiškimu prašė: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2) nemokumo administratore skirti V. L.; 3) patvirtinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens P. D. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, administravimo išlaidų sąmatą bendrai 998,32 Eur sumai, reikalingai fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti; 4) patvirtinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens P. D. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos išlaidų sąmatą bendrai 660 Eur sumai, reikalingą fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti.

2. Nurodė, kad kreditorė AB „Lietuvos draudimas“ Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš pareiškėjo priteisti 71 644,94 Eur žalos atlyginimą. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2016 m. lapkričio 26 d. Helsinkyje (Suomijoje) įvyko eismo įvykis, kurio metu P. D. vairavo automobilį ir atsitrenkė į dešinėje eismo juostoje buvusį eismo saugumo salelės ženklą, o vėliau ir į stovinčią asfalto klojimo mašiną. Šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala, kurią AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš pareiškėjo, kadangi nustatė, jog eismo įvykis buvo padarytas pareiškėjui esant neblaiviam. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ iš pareiškėjo priteisė 71 644,94 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos už priteistą sumą iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti ir Kauno apygardos teismo sprendimas liko galioti nepakeistas (sprendimas yra įsiteisėjęs). Pareiškime nurodyta, kad minėtas teismo sprendimas yra vienintelė ir pagrindinė priežastis sąlygojusi pareiškėjo nemokumą. Priteistą žalos sumą ir procesines palūkanas pagal pareiškėjo turtinę padėtį yra neįmanoma sumokėti per protingą terminą. Pareiškėjas turi dar vieną įsipareigojimą kreditorei AB „Swedbank“, kurio reikalavimo suma yra 4 204,23 Eur. Įsipareigojimas atsirado dėl paimtos vartojamosios paskolos (paskola automobiliui įsigyti), pareiškėjas stengiasi laiku mokėti paskolos grąžinimo įmokas ir šis įsipareigojimas nėra pradelstas. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma pareiškimo pateikimo dieną siekia 84 383,67 Eur, iš kurių 80 179,44 Eur yra pradelsti įsipareigojimai kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ ir 4 204,23 Eur kol kas nepradelsti įsipareigojimai kreditorei „Swedbank“ AB. Pareiškėjas turi nuolatinį darbą, iš kurio gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia apie 1200 Eur, daugiau jokio kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Dėl šios priežasties pareiškėjo turimo turto (vien gaunamo darbo užmokesčio) nepakanka susidariusiems įsiskolinimas padengti. Vien kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ priteistų procesinių palūkanų suma sudaro 3 582,25 Eur per metus (298,52 Eur per mėnesį). Taigi net skiriant pusę gaunamų pajamų vien atsiskaitymui su šiuo kreditoriumi ir kas mėnesį mokant 300,00 Eur pagrindinės skolos ir 300,00 Eur procesinių palūkanų, pareiškėjas su kreditoriumi atsiskaitytų tik beveik per 20 metų. Pareiškėjas turi skolininką E. P., kuriam, reikalavimai atsirado iš baudžiamosios bylos Nr. 1-352-668/2017, kurioje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Reikalavimai priverstinai yra vykdomi antstolio M. P. kontoroje. Paskutinį kartą antstolis pareiškėjui pervedė 134,67 Eur išieškotų sumų 2020 m. spalio 22 d., nuo to momento antstoliui nepavyko daugiau įvykdyti vykdomojo dokumento. Pareiškėjas per pastaruosius trejus metus neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais blogintų savo turtinę padėtį. Priešingai, pareiškėjas 2018 – 2019 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau aktyviai ieškojo apmokamo darbo ir šiuo metu dirba, gauna stabilias pajamas, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui P. D. bankroto bylą.

4. Nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 80 179,44 Eur ir viršija 25 MMA. Teismas sprendė, kad pareiškėjo įsiskolinimas susidarė dėl to, jog pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių – vairavo transporto priemones neblaivus. Nors pareiškėjas nurodo, kad žalingų įpročių neturi ir tik vieną kartą yra pasielgęs neatsakingai dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau jo elgesys, kuris lėmė įsiskolinimų atsiradimą buvo įtakotas piktnaudžiavimo alkoholiu. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą per paskutinius tris metus, nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-448-343/2020 dėl didėlės sumos priteisimo iš pareiškėjo, pastarasis sudarė kredito sutartį su AB „Swedbank“ (kredito suma 4 500,00 Eur). Pareiškėjo su AB „Swedbank“ sudarytos sutarties paskirtis automobilio įsigijimas, tačiau VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėjas nenurodė, kur buvo panaudotas kreditas skirtas automobiliui įsigyti. Pareiškėjas žinodamas apie galimai iš jo priteistiną didelę pinigų sumą, pablogino savo finansinę padėtį prisiimant skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjas nurodo, kad paskutinius tris metus elgėsi sąžiningai ir atsakingai, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau aktyviai ieškojo apmokamo darbo ir šiuo metu dirba bei gauna stabilias pajamas. Iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas yra dirbantis asmuo ir gauna stabilias pajamas, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ priteistos skolos nemoka. Tokį pareiškėjo elgesį laikė sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Teismo vertinimu, visos nurodytos ir nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad pareiškėjas įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį žinojo apie galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprato įsipareigojimų mastą, tačiau sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditorei. Padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naują arba išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują nutartį – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė nesurengęs teismo posėdžio žodinio proceso tvarka, pareiškėjo neinformavo apie planuojamą bylos nagrinėjimą, todėl nesuteikė pareiškėjui galimybės pasisakyti dėl pareiškime ir kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime išdėstytų aplinkybių. Teismas neišanalizavęs visų bylos aplinkybių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, paviršutiniškai, pažeisdamas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Vien imperatyvios FABĮ 5 str. 2 d. normos pažeidimas yra pakankama priežastis panaikinti priimtą nutartį kaip neteisėtą.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Teismas pareiškėjo nesąžiningumą vertino remdamasis Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1369-343/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-653-524/2019, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių šioje byloje. Nurodytoje byloje buvo nustatytas nuolatinis piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis medžiagomis faktas, dėl šio piktnaudžiavimo padaryti sistemingi teisės pažeidimai, dėl piktnaudžiavimo netektas darbas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, asmens įtraukimas į Priklausomybės ligų centro priežiūros/ dispanserinę grupę. Pareiškėjas neturi žalingų įpročių, nėra priklausomas ir nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, nedalyvauja azartiniuose lošimuose. Minėtas įvykis įvyko tik dėl vienkartinės pareiškėjo klaidos, tačiau iš to jis yra pasimokęs. Daugiau jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu nėra. Pareiškėjas nėra priklausomas nuo alkoholio, dėl to nėra registruotas Priklausomybės ligų centre, dėl alkoholio vartojimo nėra netekęs darbo ar padaręs kitus teisės pažeidimus ir t. t.

5.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas žinodamas apie galimai iš jo priteistiną didelę pinigų sumą, pablogino savo finansinę padėtį prisiimant skolinius įsipareigojimus. Teismui paskyrus teismo posėdį, pareiškėjas būtų paaiškinęs, jog paskola paimta automobiliui įsigyti, kuris buvo įgytas. Tačiau automobiliui pradėjus gesti, tolimesnė jo eksploatacija tapo neekonomiška, todėl automobilį pardavė. Aplinkybė, kad pareiškėjas nemokėjo AB „Lietuvos draudimas“ priteistos skolos, buvo tol, kol tęsėsi teisminis ginčas. Visu bylos dėl priteistos žalos nagrinėjimo metu pareiškėjo įsitikinimu AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys buvo nepagrįstas, dėl to neturėjo pareigos mokėti nurodomos skolos. Per pastaruosius trejus metus pareiškėjas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais blogintų savo turtinę padėtį, kas nagrinėjamą atvejį išskiria iš aukščiau cituotų teismų nutarčių. 2018–2019 metais pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau aktyviai ieškojo apmokamo darbo ir šiuo metu dirba, gauna stabilias pajamas, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais. Remiantis teismų praktika pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį, ir šis pareiškėjo elgesys atitinka FABĮ įtvirtintus kriterijus, kuriems esant asmeniui gali būti iškelta bankroto byla.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Nurodo, kad vairavimas esant neblaiviam yra žalinga veika, ir toks azartiškas pomėgis rizikuoti negalėtų būti vertinamas kaip ne žalingas įprotis. FABĮ nustato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra žalingas įprotis, dėl to byloje pakanka nustatyti piktnaudžiavimo alkoholiu faktą, kad dėl šio fakto atsirado skola ir kad dėl to skolininkas tapo nemokus. Nesvarbu, ar buvo tik vienas toks įvykis, ar keli. Svarbi tik suma – ar esant tokiai skolai gali būti iškelta bankroto byla, bei ar skolininkas negali sumokėti tokio dydžio skolos. Žodžio „piktnaudžiavimas“ prasmę nustato terminų žodynas ir įstatymai. Terminų žodyne piktnaudžiavimu laikomi tam tikri veiksmai, o ne veiksmų pakartotinumas. Kita vertus, bankroto bylą atsisakoma iškelti ne todėl, kad asmuo nuolat vartoja alkoholį. Bankroto bylą galima atsisakyti iškelti tuo atveju, jei skolininkas tapo nemokus dėl alkoholio vartojimo. Pareiškėjas buvo apsvaigęs vairuodamas automobilį, ir tai yra ne tik žalingas įprotis, bet ir įstatymais uždrausta veika. Dėl Suomijoje įvykusio eismo įvykio pareiškėjui atsirado ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, t. y. dar viena piniginė prievolė, apie kurią pareiškėjas pareiškime iškelti bankroto bylą nutylėjo. Radviliškio apylinkės teismas civilinėje byloje 2-2066-856/2014 atsisakė iškelti bankroto bylą, nors analogišką pažeidimą (vairavo būdamas neblaivus) skolininkas padarė vieną kartą. Įstatymo nuostatoje dėl žalingų įpročių nenumatyti terminai. Nesvarbu, ar dėl žalingų įpročių skolininkas tapo nemokus per paskutinius 3 metus ar anksčiau.

6.2. P. D. paėmė kreditą iš Swedbank 2020 m, tai yra tuo metu, kai pareiškėjas žinojo, kad negalės įvykdyti prievolės AB „Lietuvos draudimas“ bei kitiems kreditoriams. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad po teismo sprendimo pasidės priverstinis skolos išieškojimas. Paimdamas kreditą savo nebūtiniems poreikiams tenkinti pareiškėjas padidino kreditorių skaičių, ir dėl to skolininko pajamų dalis bus skirstoma ne vienam kreditoriui. Jei pareiškėjas nuslėpė nuo Swedbank, kad yra kita neįvykdyta didelė prievolė, šio kredito paėmimas yra nesąžiningas. P. D. teiginys, kad skolos nemokėjo, nes manė, kad ieškinys nepagrįstas, netiesiogiai patvirtina, kad pareiškėjas neinformavo Swedbank apie nevykdomą prievolę AB „Lietuvos draudimas“ . Be to nesuprantama, kodėl pareiškėjas pagalvojo, kad dėl eismo įvykio vairuojant neblaiviam padarytos žalos jis galėjo išvengti prievolės. Pareiškėjas nurodė, kad už kreditą nupirktas automobilis buvo parduotas. Automobilis parduotas praėjus mažiau nei 1 metams nuo jo pirkimo, dėl to automobilio vertė neturėjo labai sumažėti, bet, pardavęs automobilį, pareiškėjas negrąžino kredito Swedbank.

6.3. FABĮ aiškiai nenumato, ar prieš priimant sprendimą iškelti bankroto bylą turi būti žodinis procesas. CPK numatytais atvejais teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Šalys pateikė visus įrodymus, kuriais jos grindė savo reikalavimus ar atsikirtimus. Papildomų įrodymų šalys neturi ar neketina juos pateikti. Atskirajame skunde pareiškėjas naujų aplinkybių neįrodinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. CPK 329 straipsnis reglamentuoja absoliučius sprendimo negaliojimo atvejus. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 338 straipsnis). CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo todėl, kad pareiškėjo skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, teismui nepaskyrus teismo posėdžio. O klausimo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka teikia pagrindą konstatuoti procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje ]byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį rašytinio proceso tvarka, pagrįstai atsisakė iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

11. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nesurengęs teismo posėdžio žodinio proceso tvarka, neinformavęs jo apie planuojamą bylos nagrinėjimą, dėl tokio pažeidimo jis neteko galimybės paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, pateikti savo argumentus ir įrodymus dėl kreditoriaus atsiliepime nurodytų aplinkybių ir jų vertinimo, todėl buvo ne tik pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, bet ir imperatyvūs FABĮ 5 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais turi pagrindo sutikti.

12. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė. Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išdėstytas nuostatas dėl asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimo turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant ir civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). EŽTT praktikoje teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje O. prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 26 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-403/2020, 19–23 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju taikomame Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (plano tvirtinimas). Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo etape yra sprendžiamas esminis klausimas, ar asmuo atitinka FABĮ keliamus reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ši stadija pagal FABĮ 5 straipsnio 2 dalį vyksta žodinio proceso tvarka, išskyrus FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Būtent šioje stadijoje yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 7, 8 dalys).

14. Pažymėtina, kad CPK 235 straipsnio 6 punkte numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai organizuojama rašytinė teismo posėdžio forma, apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 14 d. apeliantas pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens iškėlimo. 2021 m. sausio 20 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi pareiškimą priėmė, nustatė terminą atsiliepimams pateikti. 2021 m. vasario 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimas į pareiškimą. 2021 m. vasario 9 d. suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė papildomus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs teismo posėdžio, 2021 m. vasario 10 d. rašytinio proceso tvarka priėmė skundžiamą nutartį.

16. Įvertinus bylos eigą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apelianto pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, be to ir apskirtai nepaskyrus teismo posėdžio ir apie jį nepranešus suinteresuotiems asmenims. O klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas lemia asmens teisės kreiptis į teismą tinkamą įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, pažeidė FABĮ 5 straipsnio 2 dalį, CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat pažeidė apelianto procesinę teisę būti informuotam apie teismo procesą, būti išklausytu. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismine praktika sąžiningumo vertinimo aspektu, suformuota Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1369-343/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-653-524/2019, tačiau pastebėtina, kad šiose bylose skundžiamos nutartys dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo priimtos bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka ir vertinant ne tik aplinkybes, susijusias su pareiškėjų piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau tiriant ir vertinant visas kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byloje dalyvaujantys asmenys davė paaiškinimus teisme.

17. Pažymėtina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, nes byla nebuvo nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, teismui nevertinus ir nenagrinėjus šalių paaiškinimų, teikiamų apeliaciniame procese, šio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, dėl ko byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų (dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, apelianto sąžiningumo), nes tai susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas pasisakys spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

19. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacine tvarka vertinama 2021 m. vasario 10 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė