- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-653-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Antstolės N
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Antstolės N. G. kontora, antstolės A. P. kontora, BTA „Insurance company“ SE filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Lekpas“, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Lexuna“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Lexuna“, patvirtinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjo bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos administravimo išlaidų sąmatą bendrai 121 EUR + PVM sumai, reikalingai fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti, patvirtinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos išlaidų sąmatą bendrai 400 EUR per mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjo bendriesiems poreikiams tenkinti bei nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą G. R..
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo įsiskolinimai sudaro 44 948,18 EUR, taigi įsiskolinimų suma atitinka reikalaujamą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog visos pareiškėjo skolos susidarė dėl pareikšto buvusios pareiškėjo darbovietės ieškinio ir paskirtų baudų, kurios nėra sumokėtos. Jos susidarė dėl pareiškėjo aiškaus ignoravimo Kelių eismo taisyklių ir jos buvo pažeidžiamos grubiai, tai yra transporto priemonė buvo vairuojama esant pareiškėjui neblaiviam, pareiškėjas mopedą vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, iš autoįvykio vietos pasišalino kaip pats pareiškėjas nurodė taip pat dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus. Ir nors teismas, vertina tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu buvo nuoširdus, nurodė visas aplinkybes apie skolų priežastis, tačiau visa tai rodo jo netinkamą požiūrį į visuomenėje galiojančias teisės normas ir tyčinį jų nesilaikymą. Todėl teismas laiko, kad pirmuoju aspektu pareiškėjo elgesys dėl skolų susidarymo priežasčių yra vertinamas nesąžiningai tai yra pareiškėjui piktybiškai ir piktnaudžiaujant alkoholiu, darant administracinius teisės pažeidimus dėl ko susidarė atitinkama skola kreditoriams. Visa tai atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, tai yra teisme yra nustatytos aplinkybės, kada teismas atsisako iškelti bankroto bylą, tai yra kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad asmuo dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu) tapo nemokus. Be to, pasyvus pareiškėjo elgesys susijęs su jo nemokumo būsena, kadangi pareiškėjas nedėjo pastangų įsidarbinti beveik aštuonerius metus ir gauti pajamas, taip sudarant sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktu. Tačiau administraciniai nusižengimai, kurių pagrindu susidarė skolos, padaryti dar 2002, 2008, 2013 metais, šiuo metu pareiškėjas yra pakeitęs savo gyvenimo būdą – daugiau nei 5 metus nevartoja alkoholio, todėl pareiškėjui neturėtų būti užkirstas kelias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui.
4.2. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas yra pasyvus ir nesiekia gerinti savo finansinės būklės. Pareiškėjas nuo 2008 metų prarado darbą, vairuotojo pažymėjimą ir galimybę dirbti, nuo 2012 metų pareiškėjui atsirado stuburo problemų, dėl kurių jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, todėl negali dirbti bet kokio fizinio darbo, yra įrašytas Tauragės užimtumo tarnyboje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu - paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų), teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog nepagrįstai atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi administraciniai nusižengimai, kurių pagrindu susidarė skolos, padaryti dar 2002, 2008, 2013 metais, šiuo metu pareiškėjas pakeitė savo gyvenimo būdą – daugiau nei 5 metus nevartoja alkoholio, todėl pareiškėjui neturėtų būti užkirstas kelias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
8. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
9. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
10. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas yra nemokus, tai yra, jo įsiskolinimai sudaro 44 948,18 EUR, pareiškėjas neturi jokio registruotino turto, oficialiai nedirba (padeda artimieji), todėl pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies sąlygą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui.
11. Tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti, jog nėra kliūčių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, kadangi esant bent vienai minėtame straipsnyje nurodytai sąlygai, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas negalimas. Viena iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų - paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
12. Iš byloje esančių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog visi pareiškėjo įsiskolinimai susidarė laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2014 metų. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, pagrindinis įsiskolinimas UAB „Lekpas“ atsirado Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių pagrindu, kai iš pareiškėjo buvo priteista 133 112,90 Lt (38 552,16 EUR) žalos atlyginimo už tai, jog pareiškėjas darbo metu, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino įmonei priklausantį automobilį. Kiti pareiškėjo įsiskolinimai atsirado dėl pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų. Be to, pažymėtina, jog visi administraciniai nusižengimai, išskyrus administracinį nusižengimą, dėl kurio pareiškėjui paskirta 1 216,40 EUR bauda, padaryti pareiškėjui esant neblaiviam.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo įsiskolinimai susidarė tik dėl to, jog pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai nesilaikė Kelių eismo taisyklių – vairavo transporto priemones neblaivus. Nors pareiškėjas teigia, jog daugiau nei 5 metus nevartoja alkoholio, tačiau jo elgesys, kuris lėmė įsiskolinimų atsiradimą buvo įtakotas piktnaudžiavimo alkoholiu. Be to, iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių motyvų matyti, jog po to, kai pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus ir apgadino įmonei priklausantį automobilį, dėl kurio iš pareiškėjo priteista daugiau nei 35 000 EUR žala, pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo piktnaudžiavimas alkoholiu ne tik buvo priežastis, dėl kurios pareiškėjas įgijo didelių finansinių įsipareigojimų, bet ir buvo priežastis, dėl kurios pareiškėjas neteko darbo ir tapo nemokus.
14. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, kadangi nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirajame skunde pareiškėjo nurodomos EŽTT nagrinėtų bylų aplinkybės niekaip nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu, todėl nurodytais išaiškinimais teismas nesiremia. Aplinkybė, jog pareiškėjo kreditoriai iš esmės fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui neprieštaravo, neįpareigoja teismo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi sąlygas, kurioms esant fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama, numato įstatymas. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
15. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas yra pasyvus ir nesiekia gerinti savo finansinės būklės, nes pareiškėjas nuo 2008 metų prarado darbą, vairuotojo pažymėjimą ir galimybę dirbti, nuo 2012 metų pareiškėjui atsirado stuburo problemų, dėl kurių jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, todėl negali dirbti bet kokio fizinio darbo, yra įrašytas (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi esminę reikšmę šiuo atveju turi aplinkybės, jog pareiškėjo nemokumas atsirado dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo alkoholiu.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas pareiškėjui iškelti bankroto bylą nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.