- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-552-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00640-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. D., K. D.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. D. ir K. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. D. ir K. D. ieškinį atsakovui E. J. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. D. ir K. D. (toliau – ir ieškovai, apeliantai) 2022 m. sausio 14 d. ieškiniu (CBP-776) prašė priteisti iš atsakovo E. J. (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur baudos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises atsakovui priklausančiam turtui – 433/934 dalims žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini).
2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo turtą, gyvena ne Lietuvoje, todėl siekiant užkirsti kelią ginčo turto perleidimui, dėl ko teismo sprendimas ieškinio patenkinimo atveju taptų nebegalimas arba pasunkėtų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas įvertinęs, kad ieškovų pareikšto ieškinio atsakovui dalykas ir pagrindas yra suformuluoti tinkamai, kartu su ieškiniu pateikti ieškinyje minimas aplinkybes, ieškovų vertinimu, turintys pagrįsti įrodymai, ieškinio reikalavimus laikė tikėtinai pagrįstais, kas tenkina pirmąją iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
5. Teismas vertino, kad ieškovai nepagrindė antrosios sąlygos, t. y. tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovų pateikti interneto portalo vieši duomenys apie atsakovo išviešintą valią parduoti turtą negali būti laikomi pakankamu pagrindu daryti išvadą apie atsakovo nesąžiningumą. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad ieškinys pareikštas dėl 5 000 Eur sumos, o atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo turtą, neturi ir gyvena ne Lietuvoje, teismo vertinimu, nesuponuoja išvados, kad atsakovas bet kokiomis priemonėmis gali siekti nevykdyti jam nepalankų teismo sprendimą (ieškinio patenkinimo atveju). Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismų informacinės sistemos LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, jokių įsipareigojimų kitiems kreditoriams neturi. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo padaryti įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovo nuosavybės teisės į šį daiktą nėra registruotos. Šio nekilnojamojo daikto statusas – formuojamas, būklė – leidimas vykdyti statybos darbus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į ekonomiškumo principą, šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė tikėtinai nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliantai 2022 m. sausio 31 d. atskiruoju skundu (DOK-13288) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Nesutiktina su teismo motyvais, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovas gali siekti nevykdyti teismo sprendimo. Atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, nes Lietuvoje negyvena ir nevyko ūkinės veiklos, dėl ko patenkinus ieškovų ieškinį, išieškoti iš jo pajamų nebūtų galimybės. Kadangi atsakovas negyvena Lietuvoje, todėl nėra duomenų ir Antstolių informacinėje sistemoje, nes antstolis vykdo išieškojimą tik iš asmenų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.
6.2 Duomenų apie atsakovo įsipareigojimus kreditoriams nebuvimas LITEKO sistemoje nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Jau vien ta aplinkybė, kad atsakovas savalaikiai neįvykdė susitarimo, rodo, kad jis susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie buvo viena iš sutarties neįvykdymo priežasčių.
6.3 Atsakovas savo vardu vengia įregistruoti nuosavybės teises į statomus statinius. Toks elgesys nėra sąžininga trečiųjų asmenų atžvilgių atžvilgiu, todėl ieškovai turi pagrįstą manymą, kad atsakovas to nedaro dėl prisiimtų įsipareigojimų bei jų neįvykdymo susidariusių finansinių sunkumų. Iš VĮ Registrų centro išrašo, „Aruodas.lt puslapio, preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 2, matyti, kad atsakovas ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo stato du dvibučius namus, kurių vienas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors ir yra registruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje, kaip 85 proc. baigtumo nebaigtas statyti statinys, tačiau jis nėra įregistruotas atsakovo vardu. Taip pat atsakovas vieną dvibutį namą ar jo dalį yra perleidęs. 2021 m. balandžio 19 d. sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad perleista/rezervuota vieno dvibučio ½ dalis, o iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad be atsakovo žemės sklypo savininkais tapo dar du tretieji asmenys. Tai yra 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. spalio 25 d. atsakovas dviem tretiesiems asmenims perleido po dalį žemės sklypo, tai reiškia, kad iš esmės pirmasis dvibutis namas jau yra parduotas, tačiau ir šis faktas nėra registruotas viešame registre.
6.4 Statybos darbus žemės sklype gali vykdyti tik žemės sklypo savininkas, arba jo sutikimą turintis trečiasis, tačiau nesant viešame registre duomenų apie atsakovo duotus sutikimus tretiesiems asmenims vykdyti statybos darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nėra pagrindo teigti, kad statybos darbus vykdo ne atsakovas.
6.5 Nesutiktina su teismo nurodyta aplinkybe, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos pastatui, nes iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovo nuosavybės teisės į šį daiktą nėra registruotos, o šio nekilnojamojo daikto statusas – formuojamas, būklė – leidimas vykdyti statybos darbus. Pateiktų į bylą duomenų visuma leidžia teigti, kad ieškovai pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį siekė įgyti dalį dvibučio namo pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pastatas yra ant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio dalį atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti kartu su pastato dalimi pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Jeigu teismas mano, kad nuosavybės teisės į pastatą įregistravimo nebuvimas trukdo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai teismas galėjo ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies - taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovo vardu registruotai daliai (433/934) žemės sklypo.
6.6 Tai, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ieškovų atžvilgiu sutarties vykdymo metu – vengė bendradarbiauti, baigiantis sutarties įvykdymo terminui buvo ieškovams nepasiekiamas ir tik spaudžiamas buvusio atstovo po sutarties pasibaigimo atsiliepė, bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, neleidžia ieškovams tikėtis sąžiningo atsakovo veikimo vykdant teismo sprendimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas 2022 m. vasario 24 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-25122) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1 Apeliantų teiginiai, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, nevykdo ūkinės veiklos, savalaikiai neįvykdė susitarimo, nebuvo sąžiningas ieškovų atžvilgiu sutarties vykdymo metu, vengė bendradarbiauti, baigiantis sutarties įvykdymo terminui buvo ieškovams nepasiekiamas, nėra pakankami pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamoje byloje. Vien aplinkybė, kad atsakovas dirba ir gyvena ne Lietuvoje, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, neužkirstų kelio išieškoti iš atsakovo teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų. Argumentas dėl neva nesąžiningų atsakovo sutarties vykdymo veiksmų, ieškovams nepateikus jokių kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovas ketina sumažinti ar jau sumažino savo turimo turto vertę, arba ketina jį įkeisti ar kitaip apsunkinti ar jau įkeitė ar jau apsunkino, turėdamas tikslą išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovas sieks išvengti būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo ar jį apsunkinti.
7.2 Ieškovai nepagrįstai tapatina asmens nesąžiningumą materialinių santykių, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, prasme ir nesąžiningumą kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Ieškovų nurodomi teiginiai, jog atsakovas galimai atliko kažkokius nesąžiningus sutarties vykdymo veiksmus, nesusijusius su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
7.3 Ieškovų pateikti interneto portalo vieši duomenys apie atsakovo išviešintą valią parduoti turtą negali būti laikomi pakankamu pagrindu daryti išvadą apie atsakovo nesąžiningumą. Ieškovai nepagrįstai atsisakė pirkti iš atsakovo butą su žemės sklypo dalimi. Dėl šios priežasties, atsakovas po ieškovų atsisakymo pirkti minėtą turtą ir sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį, siekiant turtą parduoti kitiems asmenims.
7.4 Ieškovų prašomas taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančiam turtui – 433/934 dalims žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė remiantis VĮ Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis (Priedas Nr. 1) yra 12 424,48 Eur ir pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (šio turto vidutinė rinkos vertė nėra žinoma, nes statyba nėra užbaigta). Akivaizdu, jog ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, kurio vertė daugiau nei du kartus viršija ieškovų reikalavimą dėl netesybų priteisimo.
7.5 Ieškinio reikalavimų suma (5 000 Eur) nėra didelė, vertinant atsakovo turimo turto apimtį. Atsakovas šiuo metu dirba Airijoje, gauna pastovias pajamas (Priedas Nr. 2), t. y. apie 2 000 Eur per mėnesį. Taip pat, atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonę (Priedas Nr. 3).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
9. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-25122) pateikė VĮ Registrų centro duomenis (priedas Nr.1), kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 424,48 Eur. Taip pat duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas šiuo metu dirba Airijoje ir gauna pastovias pajamas, apie 2 000 Eur per mėnesį (priedas Nr. 2). Be to, atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonę (priedas Nr. 3).
10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui įrodymai priimami.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantai neginčija, todėl apeliacinės teismas plačiau dėl jos nepasisako.
15. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).
16. Apeliantai teigia, kad atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, nes Lietuvoje negyvena ūkinės veiklos nevykdo, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju, nebūtų galimybės išieškoti iš jo pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, ginčo sumos išreikalavimo galimybė yra abejotina.
17. Pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Atsakovas neneigia aplinkybės, kad Lietuvoje negyvena. Jo pateikti duomenys patvirtina atsakovo gaunamą darbo užmokestį, turimą transporto priemonę (DOK-25122 priedai Nr. 2, 3). Taigi apeliantų argumentai, kad atsakovas Lietuvoje negyvena ir nevykdo ūkinės veiklos, nelemia kitokios, nei pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
18. Apeliantų teigimu, atsakovo nesąžiningumą įrodo aplinkybės, kad atsakovas savo vardu vengia įregistruoti nuosavybės teises į statomus statinius, kas nėra sąžininga trečiųjų asmenų, taip pat ir ieškovų atžvilgiu, todėl ieškovai pagrįstai mano, kad atsakovas to nedaro dėl prisiimtų įsipareigojimų ir jų neįvykdymo susidariusių finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
19. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
20. Pats nuosavybės teisų įregistravimo faktas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina, t. y nemodifikuoja turtinių teisių ar jų apimties. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Be to, jeigu patenkintiems ieškinio reikalavimams įvykdyti atsakovo turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020). Todėl aplinkybė, kad atsakovui nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą nėra išviešinta Nekilnojamojo turto registre, negali patvirtinti atsakovo nesąžiningumo apeliantų atžvilgiu, o taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas vengs vykdyti galimai apeliantams palankų teismo sprendimą.
21. Apeliantai teigia, kad atsakovo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad jis sutarties vykdymo metu vengė bendradarbiauti, o baigiantis sutarties įvykdymo terminui buvo ieškovams nepasiekiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Tokie argumentai iš esmės yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą ir nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1176-330/2020).
22. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami ar prašomi pripažinti negaliojančiais konkretūs turtiniai sandoriai ar kiti nuosavybės teises sukuriantys ar pakeičiantys aktai, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas. Atitinkamai, ieškovams palankaus sprendimo atveju, nebus grąžintas natūra atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriam apeliantai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nėra pagrindo taikyti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių duomenų apie galimus atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat nenurodė jokių atsakovo atliktų ar atliekamų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi apeliantų atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.