- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-123-875/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- R. M., A. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 (trylika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką nutarta įskaityti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusį panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: 2018 m. spalio 31 d. R. M. įsidarbinus į T. B. vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. B. tarpininkaujant R. M. kreipėsi į R. M. mamos draugą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių V. E. dėl 50 000 Eur paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo; V. E. atsisakius tenkinti šį T. B. prašymą ir apie tai po kurio laiko pranešus R. M., šis 2018 m. lapkričio 13 d. tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje M. B. 320s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie V. E. atsisakymą skolinti pinigus pranešė T. B., kuris iš karto po šios informacijos jam pranešimo, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą tiesioginio pokalbio su R. M. metu atvirai reikalavo jam perduoti turtą – 7 000 Eur, nurodydamas, jog turi kelias dienas šiuos pinigus surinkti, o neperdavus reikalaujamo turto, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y., nurodydamas „kad į užpakalį lituokliai pradės lysti, kad pinigus atneš įsikandęs į dantis, arba su vežimėliu, arba su ramentais“. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. lapkričio 19 d. laikotarpyje nuo 13.03 val. iki 14.01 val., degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pokalbio su R. M. bei jo mama A. M. metu, prisidengdamas tariamu R. M. finansinės žalos jam padarymu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai toliau reikalavo iš R. M. perduoti jam turtą – 7 000 Eur, o neperdavus reikalaujamo turto, grasino panaudoti fizinį smurtą R. M. atžvilgiu, t. y., grasino parduoti jo inkstą, grasino, kad atvažiuos vyrai iš (duomenys neskelbtini), kurie pririš R. M. prie medžio bei nuplėšys jam nagus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimus. Apeliantas laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo kaltė grindžiama duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, be to, nuteistojo kaltė yra paneigiama pateiktų į bylą įrodymų visetu.
2.2. Skunde teigiama, jog T. B. tyrimo metu parodė, kad iš R. M. nereikalavo perduoti turto savo asmeninei naudai, juos su nukentėjusiuoju siejo tik darbiniai santykiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbais. Nukentėjusysis R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, neatsakingai elgdamasis, netinkamai paskirstydamas įmonės lėšas, nepasiekė pažadėto tikslo. Būtent nukentėjusysis sukūrė planą, kuris turėjo padėti finansiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidinti darbo našumą. Minėti 7000 Eur buvo skolinti, skirti išlaidoms rasti tinkamą finansavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išplėsti darbinę veiklą ir įgyvendinti verslo užsibrėžtus tikslus. Skolintiems pinigams pasibaigus, atsirado pareiga juos gražinti, tai T. B. ir kalbėjo apie jų gražinimą, nesislėpė, atvirai susitikinėjo su nukentėjusiojo mama, paaiškino susidariusią situaciją ir atsiradusią skolą, kuri kaip prievolė tarp kreditorių ir skolininkų turi būti vykdoma, todėl ir kalbėjo su nukentėjusiuoju apie skolos gražinimą dėl ko gali atsirasti nepageidaujamų padarinių. Nukentėjusysis R. M., suvokdamas, kad reikia atiduoti jo paties pasiūlyto verslo plano įgyvendinimui patirtas išlaidas, siekė bet kokia kaina atsikratyti atsakomybės ir veikdamas sąmoninga tyčia, vengė kaip nors prisidėti prie verslo projekto patirtų išlaidų gražinimo, kurdamas visokias neteisėtas machinacijas kaip anksčiau buvo išsiaiškinta.
2.3. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas neįvertino byloje aplinkybių, kurios byloje pagrindžia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja kitą asmenį (nukentėjusįjį) patenkinti, yra kilusios iš civilinės teisės reguliuojamų santykių. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog T. B. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusysis buvo oficialiai įdarbintas minėtoje įmonėje. Iš to seka, kad abu, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo suinteresuoti įmonės darbuotojai. Abu pasidalino vaidmenimis ir sukūrė verslo planą, siekdami padidinti įmonės našumą, išplėsti ir padidinti jos veiklą. Taigi, R. M. pasiūlė prašyti ir gauti iš savo patėvio V. E. finansinę paramą. Nukentėjusiojo patėvis V. E. savo parodymais net patvirtino, kad sumanymas yra geras ir galimai turintis perspektyvą. Taigi, visi minėti veiksmai parodo, kad buvo verslo planas, kad visi suinteresuoti asmenys jame realiai dalyvavo ir siekė jį įgyvendinti, bendrai tarėsi dėl jo įgyvendinimo, dėl ko net buvo pasiskolintos lėšos išlaidoms. Iš ko seka, kad visi veiksmai buvo sutartiniai ir aptariami bendrai, asmenų įgyvendinusių verslo plano tikslus, t. y., tos pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiajam negalėjo būti nežinoma apie būtinas reikalingas išlaidas savo nustatytiems tikslams pasiekti ir paskolintų lėšų minėtoms išlaidoms padengti. Be to, apeliantas pažymi, jog ir pats nukentėjusysis patvirtina, kad visur dalyvavo kartu, tiek automobilių nuoma, tiek restoranų lankymą, tiek kelionėse - kuro išlaidos, visada važiuodavo kartu. Byloje nėra duomenų, kad R. M. dalyvavo prieš savo valią ir negalėjo atsisakyti, kas reiškia, kad visi veiksmai buvo suderinami bendrai. Visos nurodytos aplinkybės buvo siekiamos abipusiu laisvu susitarimu, tai patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Pirmos instancijos teismas nurodytų aplinkybių neanalizavo ir padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamasis T. B. savo naudai reikalavo turto 7 000 Eur iš nukentėjusiojo R. M. be jokio pagrindo.
2.4. Skunde argumentuojama, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog nukentėjusiojo R. M. duoti parodymai neprieštarauja kitiems teisme ištirtiems įrodymams, o būtent, jog vien tik iš R. M. parodymų yra nustatytas tariamas į jį nukreiptas T. B. grasinimas. Nei liudininkas V. E. nepatvirtino grasinimų, nei nukentėjusioji A. M., todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ji yra nukentėjusioji, jeigu jai nebuvo reikštos jokios turtinės pretenzijos, o pats nukentėjusysis buvo pilnametis. T. B. žinojo ir suprato, kad susitinka su nukentėjusiojo mama ir nebijojo susitikti viešojoje vietoje, žinodamas, kad yra filmuojamas kamerų, todėl yra nelogiška teigti, jog T. B., neturėdamas tam jokio pagrindo reiškė turtinę pretenziją, be to, dar ir pačiai motinai. Pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms prieštarauja liudininkų parodymai, G. K. parodė, kad girdėjo telefonu kalbant T. B. apie skolas, N. T. ir A. S. parodė, jog kartu su T. B. visada būdavo R. M., kuris taip pat atliko mokėjimo operacijas. Be to, liudininkas A. S. parodė, jog jo darbas buvo ieškoti žmonių įdarbinimui užsienyje prie statybos darbų, kas parodo, kad buvo tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla ir girdėjo, kaip R. M. sakė T. B., kad gali gauti pinigų iš patėvio, ar iš kažkur kitur pasiskolinti pinigų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti. Patvirtinančios aplinkybės apie bendrai sukurtą verslo planą ir aktyvų R. M. dalyvavimą jame, ieškant finansavimo veiklai plėtoti. Be to, liudininkas parodymais patvirtino aplinkybes apie fiktyvią suklastotą R. M. pateiktą pinigų perlaidą apie tariamą paskolą verslui vystyti. Minėtos aplinkybės patvirtina neteisėtus R. M. veiksmus ir nesąžiningą nusikalstamą (sukčiavimas) elgesį T. B. atžvilgiu, dokumentų klastojimą. Be to, A. S. patvirtino, jog nėra girdėjęs, kad T. B. grasintų ar kitaip kaip nors neteisėtai veiktų nei R. M., nei jo mamą A. M..
2.5. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog T. B. pokalbio metu grasino, kaip tai nurodo R. M., kuris bandė ir bando išvengti turtinės prievolės, tiek A. M. perpasakotos įvykių aplinkybės. Antra, apeliantas nurodo, kad turėjo pagrindo R. M. reikšti turtinę pretenziją kaip savo kompanionui, kuris neįvykdė sutarties sąlygos, nepavykus pasiekti tikslų, pasiskolintų pinigų atidavimas teko abiejų atsakomybei. Trečia, pasakojamojo pobūdžio istorijos, kurias perteikė A. M. ir R. M. nėra grasinamojo pobūdžio, iš filmų paimti epizodai ir kitokie išgalvoti scenarijai, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad gali būti įvykdyti, tačiau turėjo veikti kaip skatinamoji priemonė, nes R. M. atvirai ignoravo atsiradusią finansinę atsakomybę ir atsisakė pripažinti finansinius įsipareigojimus. Minėtų pasakojimų netikrumą atspindi ir tas faktas, jog parodymuose yra užfiksuota, jog vyrai (kreditoriai), anot T. B., atvyks tai iš (duomenys neskelbtini), tai iš (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas pažymi, jog visi pokalbiai vyko viešai, nesislapstant, dalyvaujant liudininkams, telefonu ir net filmuojant vaizdo kameroms susitikimo vietas. Iš ko apeliantas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas galimai būdamas šališkas ir įtakotas šalutinių aplinkybių, nesusijusių su minėta byla, nepagrįstai ir netinkami išanalizavo bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus bei skelbė neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį apelianto T. B. atžvilgiu.
2.6. Teismas, parinkdamas vienintelę pačią griežčiausią bausmės rūšį (laisvės atėmimą) ir nespręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, nesilaikė teisingumo principo, nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė, jog kaltinamajam nėra reiškiama jokių turtinių pretenzijų. Be to, apeliantas laiko, kad bausmės skyrimo ir bendrinimo dalyje pirmos instancijos teismas laikėsi klaidingai susidariusios nuomonės apie apeliantą ir taikė netinkamas bausmių sudėjimo įstatymo nuostatas, tokiu būdu nepagrįstai pablogindamas T. B. padėtį. Apeliantas mano, kad teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 5 d. 3 p. ir 9 dalimis, taikyti bausmių apėmimą, kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nuosprendį nepakeistą.
Įrodymų tyrimo atnaujinimas.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, išklausius proceso dalyvius, protokoline 2021 m. kovo 31 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant apklausti nukentėjusįjį R. M., liudytojus A. S. ir R. R. (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
5. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. M. parodė, kad žino, apie kokį prokurorui jo vardu siųstą raštą kalbama, yra su juo susipažinęs, supažindino mama, jai perdavė prokuroras. Tikrai tokio rašto nerašė, rašto nuotraukoje beveik nesimato kas parašyta. Teismas pagarsina R. M. raštą (7 t. b. l. 68). Nesutinka, kad nuteistajam buvo skolingas 3000 eurų. Nesutinka, jei vykdė verslą trys asmenys, taip negali būti, kad jis lieka skolingas T. B., nes visur kartu viską darė. Yra įbaugintas. T. B. pinigų neturėjo, įmonės pinigais nedisponavo, tik pildavo kurą į jo automobilį, atsiskaitydavo įmonės kortele. Visi pinigai buvo pas T. B.. Sprendimus dėl pinigų naudojimo, išlaidų priimdavo T. B., kartais ir jie visi, bet dažniausiai T. B.. A. J. pažįsta, žino jį, jis kelis kartus buvo susitikęs su T. B., o jis su juo tik pasisveikino, nieko jam nepasakojo, nesitarė, nieko neprašė. Nebuvo tokio pokalbio, kad A. J. su juo važiuotų į (duomenys neskelbtini). Nebuvo kalbos apie „pinigų davimą į priekį už teisybės pasakymą“. Buvo pas R. R. garaže, prašė popieriaus lapo ir rašiklio, bet rašė apie kitą bylą, nes yra kita byla, norėjo paklausti, ar galima prisijungti per ZOOM programą. Prašymo, kurio yra nuotrauka byloje, rašysena ne jo, rašysena skiriasi. Kitoje byloje yra liudytojas. Rašė teismui, klausė, ar galima prisijungti prie teismo posėdžio per ZOOM programą, po to gavo teismo šaukimą, buvo atvykęs į teismą, kur sutiko prokurorą. Girdėjo, kaip R. R. sakė, kad sakė, jog reikia padėti T. B.. Nebuvo tokių kalbų, kad kažką ne taip pasakė, pakalbėjo apie situaciją kaip draugai. Paaiškino aplinkybes, kad sumokėjo už paskutinio automobilio nuomą, papasakojo bendrą vaizdą, kaip supranta, R. R. ir T. B. yra draugai iš seniau. Susitiko mieste, R. R. dirbo, o jis parašė prašymą. R. R. jo draugas, daug metų pažįstamas, padeda vienas kitam, kai reikia. R. R. sako, kad nematė ką rašė, tik nufotografavo, nežino, gal jie susitarė. Kol T. B. nebuvo įkalintas, jis su R. R. buvo draugai, matė juos kartu mieste. T. B. nesiuntė jokių laiškų, neturėjo T. B. tėvo numerio. R. R. neprašė nieko dėl T. B.. Nežino iš kur R. R. žino aplinkybes apie prie šios bylos pridėtus priedus, negali atsakyti.
6. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta T. B., R. M., A. M.. Apie šią bylą žino, viskas vyko prieš du metus. Tuo metu dirbo Lietuvos Respublikoje ir Š. K.. Dirbo T. B. įmonėje, įmonės pavadinimo nepamena, joje dirbo ir R. M.. Į darbą priėmė T. B.. Supažindino T. B. su R. M.. R. M. pasiūlė pasiskolinti pinigų iš jo patėvio, tuos pinigus turėjo investuoti į įmonę. Kartu vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškoti biurų, nuomodavosi automobilius, įrankius. Vakarais R. M. naudodavosi automobiliais, kurie buvo išnuomoti už T. B. pinigus. Negirdėjo kalbų, kad kažkas pasiskolino pinigų, negirdėjo, kad kažkas kažkam grasintų, kad kažkas nutiks. Žinojo, kad R. M. skolingas T. B. pinigų. B. C. K degalinėje, kai kilo konfliktas tarp T. B. ir R. M., negirdėjo, kad T. B. grasintų, anksčiau jo grasinimų negirdėjo. Kai vyko susitikimas (duomenys neskelbtini) degalinėje, buvo netoliese, už vieno suoliuko, girdėjo viską. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad degalinėje daugumą laiko sėdėjo netoliese, nes netoliese buvo beveik visą laiką. Toje degalinėje yra trys sėdimos vietos, kai nebuvo šalia, pasitraukė, buvo išėjęs, nes paskambino. Dirbdamas T. B. įmonėje gal ieškojo žmonių, kurie norėtų dirbti. Negali atsakyti, kiek žmonių surado, buvo susidomėjusių, nežino, ar jie išvyko (dirbti). Nepamena, bet tikriausiai gavo pajamų už tą darbą. Negali nurodyti R. M. pareigų, jų neprisimena. Visi trys ieškodavo biurų, objektų, kad žmonės galėtų dirbti. Žino, kad R. M. buvo skolingas T. B., skolos sumos nežino, girdėdavo, kai R. M. sakydavo, kad yra skolingas T. B., sakydavo, kad patėvis gražins pinigus. Žinojo, kad už paskutinį nuomotą automobilį mokėjo T. B.. Buvo atvejų, kai R. M. melavo, kad gavo didelę sumą pinigų, kartu važiavo pasiimti pinigų, girdėjo kalbas, kad R. M. grąžins pinigus T. B.. T. B. giminaičiai pervedė pinigų, kad juos perduotų T. B., o iš T. B. įmonės nebuvo pervesta pinigų. T. B. giminaičių pervestus pinigus perdavė T. B.. Nežino, ar R. M. davė pinigų T. B.. T. B. klausė, ar galėtų pervesti pinigų, sutiko, nes nesunku, juk draugas paprašė. T. B. neprašė R. M. grąžinti pinigus. Nebuvo kalbos, kad grąžintų pinigus. T. B. klausdavo R. M. – kada turėsi pinigų ir grąžinsi? T. B. dėl jo ir R. M. turėjo išlaidų, nes tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, T. B. vežiodavo su nuomotais automobiliais, mokėjo už kurą ir kavinių sąskaitas. Kai važinėdavo, tai buvo kaip darbinė veikla, nes jie vykdavo apžiūrėti objektų į kitus miestus, nuomojo automobilius ir pylė kurą, tai buvo jų išlaidos, bet kaip supranta, T. B. R. M. dar skolino pinigų. Nematė, kaip R. M. išsigrynino pinigus ir juos davė T. B.. Yra matęs, kaip R. M. iš T. B. skolinosi 100 ar 200 eurų.
7. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. R. parodė, kad pažįsta T. B., R. M. yra jų bendras draugas, A. M. žino iš matymo. Kartą pažįstamas R. M. užsuko į jo garažą, kur dirba, sakė, kad turi problemų su T. B., kuris už jo žodžius yra kelis metus teisiamas, R. M. prašė padėti, sakė, kad mama ir patėvis pyks, minėjo apie reketavimą. Atėjęs į garažą R. M. sakė, kad bandys ištaisyti problemą, paprašė duoti lapą, internetiniame puslapyje www.prokuratūros.lt pasižiūrėjo koks prokuroro elektroninio pašto adresas ir išsiuntė laišką. Po to, skambino T. B. tėvas, pranešė, kad bus kviečiamas liudytojas R. M.. Nežino, kodėl R. M. atėjo ir kodėl nusprendė ateiti pasipasakoti, yra jo raštas, jo parašai, nėra jo gynėjas, jam rašyti nepadėjo. Prašymas buvo surašytas, davė R. M. lapą ir rašiklį, jis pats rašė, galvojo. Nematė surašyto teksto, nežino, ar jis ką nors parašė. Laišką siuntė prokuratūrai. R. M. pasakojo apie situaciją, kad yra „prisidirbęs“, nenori pasiųsti draugo į kalėjimą, norėjo jam padėti. R. M. kalbėjo apie skolas, skolos dydžio nesakė, sakė, kad yra skoloje, paprašė pinigų, jo mama ir jis parašė pareiškimą. R. M. prašė tekstą, kurį parašė, nufotografuoti, nurodė kur siųsti. Netikrino, ar prašymas buvo gerai surašytas, nes jo prašė prašymą nufotografuoti. Prašymą R. M. nusiuntė, jo prašė nufotografuoti, nesuprato, ar jis norėjo prašymą nusiųsti T. B., bet nebesiuntė, R. M. išsiuntė. Neįtakojo šio prašymo atsiradimo prokuratūroje. Tą dieną neturėjo išankstinio susitarimo susitikti, R. M. pasakė, kad atvyks, nes „nori nuimti baudžiamąjį procesą T.“. R. M. prašymas el. paštu išsiųstas iš R. M. telefono. R. M. norėjo padėti T. B., norėjo pakeisti melagingus parodymus, jis „ėjo už tėvus“, nes jų bijojo, tačiau viską pergalvojęs nusprendė taip pada(duomenys neskelbtini). Nežino, kokias melagingas aplinkybes nurodė R. M., nesigilino. T. B. iki tol pažinojo, žino, kad anksčiau jis kalėjo, po to nutrūko jų santykiai, niekas nesiejo, iki T. B. suėmimo santykiai buvo draugiški. Jei R. M. teismui teigė nerašęs prašymo, jis keičia nuomonę, kiek žino, R. M. apgaudinėja žmones, „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje matė įrašą, be to, jis neturi savo nuomonės, dėl to gali nukentėti aplinkiniai žmonės. Nusiuntė raštą T. B. į el. paštą ar (duomenys neskelbtini) programėlę. Nežino, kaip įkalinimo įstaigoje T. B. naudojasi el. paštu, atsakymo į jo laišką negavo.
8. Nukentėjusioji A. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad davė pinigų, kad R. M. sumokėtų už automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
10. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, da(duomenys neskelbtini)nų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi proceso dalyvių pasisakymus teisme, skundžiamo nuosprendžio turinį, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, buvo išsamiai ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, kurių visuma pagrindžia nuteistojo T. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutiktina. Nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
13. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009 ir kt.). Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, nustatė, kad nuteistasis T. B. neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusį R. M. panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė perduoti turtą, o būtent: R. M. įsidarbinus į T. B. vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. B. kreipėsi į R. M. mamos draugą V. E. dėl 50 000 Eur paskolos, o šiam atsisakius, T. B. grasindamas panaudoti fizinį smurtą tiesioginio pokalbio su R. M. metu atvirai reikalavo jam perduoti 7 000 Eur, nurodydamas, jog turi kelias dienas šiuos pinigus surinkti, o neperdavus reikalaujamo turto, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y., nurodydamas „kad į užpakalį lituokliai pradės lysti, kad pinigus atneš įsikandęs į dantis, arba su vežimėliu, arba su ramentais“. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pokalbio su R. M. bei jo mama A. M. metu, prisidengdamas tariamu R. M. finansinės žalos jam padarymu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai toliau reikalavo iš R. M. perduoti jam 7 000 Eur. Priešingu atveju, grasino panaudoti fizinį smurtą R. M. atžvilgiu, t. y., grasino parduoti jo inkstą, grasino, kad atvažiuos vyrai iš (duomenys neskelbtini), kurie pririš R. M. prie medžio bei nuplėšys jam nagus.
15. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytoms apylinkės teismo išvadoms, pakartotinai jų nedetalizuoja, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindinius įrodymus, nulėmusius tokį nuteistajam T. B. (nepripažįstančiam kaltės) nepalankų pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nukentėjusiojo R. M. parodymai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurie dalyje dėl patirto T. B. spaudimo-grasinimo, buvo nuoseklūs, t. y., R. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. B. sakė, kad jei jis negrąžins 7000 Eur, nuplėšys jam nagus. Po susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, jo tėvo bute, kuriame gyveno, buvo išsukta durų akutė. Pamanęs, kad tai galėjo pada(duomenys neskelbtini) T. B., išsigandęs persikraustė gyventi pas mamos draugą V. E., o po pusės mėnesio išvyko į (duomenys neskelbtini), nes bijojo T. B. ir jo draugų, kurie manė, kad vis tiek nepaliks jo ramybėje ir reikalaus atiduoti pinigus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė tą patį, kad T. B. pasakius, kad patėvis V. E. neinvestuos, T. B. pradėjo iš jo reikalauti atiduoti 7000 Eur. Pasakius, kad tokių pinigų neturi, T. B. pradėjo grasinti, sakydamas: „pradės tau lysti į subinę lituokliai“, „atneši pinigus įsikandęs į dantis, arba su vežimėliu, arba su ramentais“. 7 000 Eur sumos iš jo reikalavo dėl to, kad T. B. teigė tiek išleidęs kartu važinėjantis, valgant, automobilių nuomai. Po šitų grasinimų išsigando ir grįžęs namo, sukūrė netikrą bankinio mokėjimo pavedimo kopiją dėl 70 000 Eur sumos. Susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje metu, T. B. grasino sakydamas: „atveši pinigus su vežimėliu, atvažiuos iš (duomenys neskelbtini) kažkokie žmonės“. Po grasinimų ilgą laiką buvo išsigandęs, dėl to išsikėlė gyventi pas patėvį, nes bijojo gyventi ankstesnėje vietoje, kadangi ten, kur gyveno buvo išsuktos durų akutės, prikišta į spyną adatų, išjungta elektros skydinė, saugikliai. Visa tai įvyko po susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Pas patėvį gyventi išsikėlė, nes bijojo, kad T. B. gali atvažiuoti pas jį į namus, įsilaužti arba pasigauti einant mieste naktį ir kur nors išsivežti ir ką nors jam pada(duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 77-87).
16. Nukentėjusiosios A. M. parodymai pirmosios instancijos teisme, kur parodė, jog sulaukė skambučio iš T. B., kuris sakė, kad turi reikalų su jos sūnumi R. M. ir norėtų apie tai susitikęs pasikalbėti. Nepavykus susitikti, kitą dieną T. B. kartu su A. S. atvažiavo pas ją į darbą ir pasakė, kad sūnus jį apgavo, išviliojo pinigus, nuomojo mašinas, suklastojo dokumentus. Išvykęs iš jos darbo, T. B. pasiėmė jos sūnų ir visi susitiko „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Įvyko nemalonus pokalbis, kurio metu T. B. papasakojo tą patį, ką jai buvo sakęs telefonu – kad R. M. apgavo, kad yra skoloje 7000 Eur. Po to pradėjo grasinti sūnui, sakydamas: „žinok, (duomenys neskelbtini), tu jaunas, negeriantis, tavo inkstai sveiki, atrasim kam parduoti, atvažiuos vyriškiai iš (duomenys neskelbtini), pririš grandinėm prie medžio, nagus nuplėš, į užpakalį lituoklį sukiš“; „(duomenys neskelbtini), jei tu man jų negrąžinsi, tai priversiu ir tu man vis tiek atneši į dantis įsikandęs“. Po pusvalandžio pas ją verkdamas atvyko sūnus ir prašė gelbėti, sakė, kad reikia į (duomenys neskelbtini) nuva(duomenys neskelbtini) mašiną ir sumokėti apie 400 Eur. T. B. jai vis skambinėjo ir klausinėjo, kur R. M., nes sūnus nebekėlė ragelio, todėl sūnaus ieškojo per ją. Be to, T. B. netinkamai elgėsi ir atvykęs pas ją į darbą klientų akivaizdoje. Kai paklausė už ką tie pinigai, T. B. jai paaiškino, kad nuomojosi mašiną, kurios reikėjo R. M., kad jis jį maitino. Sūnus sakė, kad dokumentą suklastojo, nes T. B. iš jo reikalavo 7000 Eur už automobilių nuomą, maistą, kurą. Po pokalbio degalinėje sūnus pasiprašė gyventi pas ją ir jos draugą V. E.. Paskambinęs vėlai vakare pasakė, kad jo bute nebėra durų akutės, į spynas lyg tai kažko prikišta. Pas ją ir jos draugą V. E. sūnus gyveno kokias tris savaites, o po to laikinai išvažiavo darbuotis į (duomenys neskelbtini), kur gyvena vyresnysis brolis. Baimę po T. B. grasinimų ir apsilankymo jos darbe juto ir ji, ir sūnus R. M.. Pastebėtina tai, kad nukentėjusiosios A. M. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – protokolo-pareiškimo pateikimo, apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
17. A. M. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad T. B., paskambinęs pasakė, kad sūnus R. M. yra prisidirbęs ir, kad tai ne telefoninis pokalbis, sutarė susitikti, tačiau nepavyko. Kitą kartą T. B. paskambino ir pasakojo, kad su sūnumi yra didelių nesklandumų, kad neva sūnus suklastojo kažkokius dokumentus, išleido visus pinigus, kuriuos buvo susitaupęs, kad mokėjo už pramogas, kur pramogavo kartu su sūnumi, nuomojosi automobilius. Dar kitą dieną atėjo į darbo vietą ir pasakė, kadangi salone buvo klientų ir darbuotojų, ar nori, kad kalbėtų prie visų, dėl ko pasiūlė užeiti į tarnybinę patalpą. Netrukus paskambino sūnus ir pasakė, kad T. B. ir A. S. pasiėmė jį bei paklausė kur ji yra, pasakė, kad važiuoja iš darbo link namų, tada sūnus pasakė, kad privažiuotų prie (duomenys neskelbtini) degalinės. T. B. pasiūlė eiti į degalinės vidų, kur visi susėdo prie staliuko. Paklausus ar visi kartu pramogavo, važinėjo po kavines ir dabar viską R. M. turi sumokėti, T. B. atsakė, kad R. M. prižadėjo gauti pinigų, kad jie visi išleido apie 7000 eurų ir kuriuos kažkodėl R. M. turi jam sumokėti. Pasakius, kad R. M. neturi pinigų, T. B. pasakė cituoja „esu palikęs geras, visų pirmiausia kalbu ir po to darau, anksčiau padarydavau ir paskui kalbėdavau“, toliau tęsė, cituoja „(duomenys neskelbtini), žinau, kad negeri ir parduosim tavo vieną inkstą, o jeigu ne, tada atvažiuos vyrai iš (duomenys neskelbtini), būna, kad pririša prie medžio su lenciūgais, nagus nuplėšys ir vistiek man atneši pinigus į dantis įsikandęs“. T. B. pasakė, kas R. M. suklastojo sutartį už jį pasirašydamas, o R. M. pasakė, kad T. B. pats liepęs pasirašyti, tada T. B. pasakė R. M. „imk automobilį, pripilk pilną baką kuro ir varyk mašiną į (duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad R. M. neturės už ką sumokėti, o ji taip pat neturi už ką sumokėti ir išėjo iš degalinės, o jie liko. Praėjus pusvalandžiui paskambino sūnus R. M. ir pasakė, kad „mama gelbėk, aš pasirašiau tą sutartį dėl automobilio nuomos, dienos eina“, sūnus prašė pinigų, įdavė sūnui 400 eurų ir jis išvarė automobilį BMW markės į (duomenys neskelbtini) grąžinti, pasakė, kad sūnus pasiimtų kvitą. Mano, kad supratęs T. B., kad gali pasinaudoti ja per sūnų ir reikalauja toliau pinigų iš jos, kurių neturi nei teisės nei pagrindo reikalauti naudodamas psichologinį smurtą. 2018 m. lapkričio 21 d. skambino T. B., pasakė, kad neranda R. M.. T. B. parašė sms žinutes, kurių turinys „aš nereikalauju o klausiu, galit į policiją kreiptis, jis apgavo, padirbinėjo dokumentus ir aš pilną teisę turiu paklausti“, antros žinutės turinys „ aš Jūsų neprašau klausiu jei Jūs galvojate, kad policija padės, galim ryt kartu nuvažiuoti, aš nerašysiu pareiškimo“, trečios žinutės turinys taip pat panašus. (1 t. 9-11).
18. Liudytojo V. E. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuris patvirtino aplinkybę, kad R. M. buvo atvykęs pas jį į kontorą su T. B., kuris siūlė prisijungti į verslą, padėti jį pradėti su 40 000 – 50 000 Eur. Iš pradžių T. B. kalbėjo savo ir R. M. vardu, tačiau jam pasakė, kad šneka su įmonės vadovu, o su R. M. apie tai į kalbas neis. Pasidomėjo, kas tai per įmonė ir supratęs, kad ten nieko nėra, po dienos ar dviejų R. M. pasakė, kad pinigų neskolins, nes nemato jokių perspektyvų verslui. Susitikus „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, kur buvo ir R. M. ir A. M., T. B. paklausė, ar tikrai negalės paskolinti pinigų, kad ir mažiau. Jam pasakė, kad tikrai neskolins. Po susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje R. M. jo paprašė leisti kartu pas jį kurį laiką pagyventi. Jam sutikus, R. M. kartu gyveno apie dvi – tris savaites.
19. Sprendžiant dėl nuteistojo T. B. kaltės įvertinti ir 2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios A. M. mobiliojo ryšio telefone likę susirašinėjimai su T. B.: „Aš nereikalauju, o klausiu galit jus į policiją kreiptis aš neklausiu ko nėra jis apgavo padirbinėjo dokumentus aš pilną teisę turiu paklausti“; „Aš jūsų neprašau, o klausiu, jei jūs galvojat, kad policija padės, galim ryt kartu nuvažiuot, aš nerašysiu pareiškimo“; „Jūs jei manot, kad policija padės, aš mielai paaiškinsiu, kas kaip, jei jis ar jūs parašysite pareiškimą, aš tikrai dažnai ateisiu ir klausiu dėl savo pinigų, nes pykčių nenoriu ir todėl klausinėju ir klausinėsiu“; „Laba diena, gal kalbėjote su (duomenys neskelbtini) ir gal žinote, ką jis galvoja da(duomenys neskelbtini)?“ (1 t. b. l. 50-52); 2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios A. M. ir T. B. pokalbis, kurio metu T. B. kalba apie nuomojamus automobilius ir maistą restoranuose, kad jis už visus mokėjęs. T. B. sako A. M., kad „čia geruoju, patys suprantat, čia geruoju nesibaigs, aš tiesiai šviesiai sakau, nieks taip nepaliks tikrai, aš nenoriu, sakau, kad kažkas kažkur būtų blogo, nes nenoriu pyktis nė su kuo, sakau tikrai, įsivaizduokit čia man tos įmonės kažkoks tai piemuo tikrai negriaus“ (1 t. b. l. 54–58); 2018 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota R. M. susirašinėjimo bei skambučių išrašas „F. M.“ programoje: T. B. laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. R. M. skambino 12 kartų, taip pat rašė žinutes, klausdamas, kada grąžins skolą, kodėl slepiasi, klausė įmonės kortelės PIN kodo. R. M. pateikto telefono įeinančių, išeinančių bei praleistų skambučių registre laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. fiksuoti 5 praleisti įeinantys bei 1 atmestas skambutis T. B. (1 t. b. l. 112-114); 2018 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokolas, kuriame, užfiksuota R. M. pateikto kvito dėl 70000 Eur ir 2018 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) apžiūra“ (1 b. l. 115-119); 2018 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas R. M. susirašinėjimas su T. B.. T. B. klausia R. M. „Kada grąžinsi skolą“; R. M. paklausus „Apie kokią, (duomenys neskelbtini), skolą kalbi?“, T. B. atsako: „Kur tau siuntė“, „Kur mašinas nuomavaisi“, „Valgei iš mano kišenės“, „Važinėjaisi“, R. M. paklausus T. B., kiek ir už ką jis jam skoloj, T. B. atsako „Ant mašinų“, „Ant kelionių“, „Iš kur mašinos nuomotos“, „Po visą lt iš kur važinėta“, „Po restoranus lankeisi“, „Kiek pervedė užmiršai“, „Kiek išleidai mašinom“, „Kelionėm“. Susirašinėjimo metu R. M. T. B. nurodo, jog pinigų iš jo nesiskolino ir neprašė, teiraujasi, už ką jis skolingas, prašo nurodyti tikslią sumą. T. B. parašo „3800“, „Atsiuntė“, „Ir apie 3000 ištaškei iš manęs“, „kurai, mašinos, maistas“. R. M. T. B. atrašo: „Tai taip išeina kad tu iš manęs reketuoji 6800“. Taip pat susirašinėjimo metu R. M. T. B. klausia, kam reikėjo išjungti elektrą ir išsukti akutes, tačiau T. B. į tai nieko neatsako (1 t. b. l. 132–143); 2019 m. sausio 15 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas A. S., T. B., R. M. ir A. M. susitikimas degalinėje (2 t. b. l. 75-87).
20. Svarbu paminėti, kad nuteistojo T. B. nurodytų aplinkybių, jog degalinėje R. M. ir A. M. negrasino, nepatvirtino ir A. S. parodymai. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme parodė, jog (duomenys neskelbtini) B. R. M. negrasino, tačiau teigia, kad bendravimo degalinėje metu buvo trumpam išėjęs. Pažymėtina, jog A. S. išėjęs išsakytų T. B. grasinimų R. M. ir A. M. galėjo ir negirdėti, o jeigu ir girdėjo, gali nutylėti dėl draugiškų liudytojo ir kaltinamojo tarpusavio santykių. Jo išėjimas ir grįžimas matyti vaizdo įraše (2019 m. sausio 15 d. apžiūros protokolas), kuriame užfiksuotas A. S., T. B., R. M. ir A. M. susitikimas degalinėje (2 t. b. l. 75-87). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojo ir kaltinamojo tarpusavio santykius, pagrįstai A. S. parodymus įvertino, kaip jo siekį padėti T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmetė.
21. Pastebėtina aplinkybė, kad 2021 m. vasario 9 d. teisme gautas nuteistojo prašymas dėl dokumentų išreikalavimo iš prokuratūros dėl R. M. kreipimosi į prokurorą E. K. dėl melagingų parodymų davimo (pridėtas R. M. prašymas prokurorui), kuris nepasitvirtino, kadangi 2021 m. vasario 18 d. prokuroras E. K. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad nei asmeniškai prokuroras, nei prokuratūra jokių R. M. prašymų nėra gavusi. Pats nukentėjusysis R. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog minėto prašymo nerašė ir prokurorui nesiuntė, prašymas surašytas ir pasirašytas ne jo ranka. Nurodė, jog buvo pas R. R. ir kalbėjo apie bylą, tačiau neišsakė liudytojo apklausos metu nurodymų frazių apie skolą T. B. ir melagingų parodymų davimą, o prašymą teismui rašė kitoje byloje. L. R. R. teigia, jog R. M. kalbėjo apie skolą T. B., nenorą pasiųsti draugo į kalėjimą ir jo apkalbėjimą, tačiau jo surašyto prašymo nematė, nors teigia jį nufotografavęs ir telefonu persiuntęs įkalinimo įstaigoje esančiam T. B.. Šių duomenų analizė vėl gi apeliacinės instancijos teismui leidžia abejoti liudytojo R. R. parodymais ir, įvertinus liudytojo ir kaltinamojo tarpusavio draugiškus santykius, vertinti, kaip jo siekį padėti T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie taip pat atmestini.
22. Atsižvelgus į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tokie T. B. veiksmai – atkaklus elgesys (skambinėjimas ir rašinėjimas ne tik pačiam R. M., bet ir jo mamai, persekiojimas su tuo nesusijusio žmogaus – R. M. mamos jos darbovietėje), reikalaujant nukentėjusįjį perduoti turtą (pinigus) už tariamą R. M. įsiskolinimą, naudojant psichinę prievartą, grasinant tiek pačiam R. M. tiek ir esant kartu jo mamai A. M. – rodo akivaizdų T. B. pareikšto reikalavimo neteisėtumą, kurį nuteistasis suvokė, o jo turtinės pretenzijos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir da(duomenys neskelbtini) priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
23. Pabrėžtina, kad inkriminuojant BK 181 straipsnį visais atvejais turi būti reikalaujama kaltininkui svetimo turto. Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas. Svarbi aplinkybė ta, kad nuteistasis T. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai įvardinti už ką susidarė tokia R. M. skola, nurodydamas, kad pasiskolintus pinigus išleido kelionėms, mašinų nuomai, beveik du mėnesius iš tų pinigų jis pats, R. M. ir A. S. valgė, pildavo kurą, be to, R. M. papildomai davė pinigų ir 100 Eur, ir 300 Eur, kai pas panas važiuodavo. Todėl akivaizdu, kad 7000 Eur reikalavimas buvo nepagrįstas ne tik, kad teisiškai, nes nėra jokių sutarčių ar kvitų, patvirtinančių R. M. įsiskolinimą nuteistajam, tačiau nelogiška ir pati reikalaujama 7000 Eur suma, kadangi kaip ir nurodė pats nuteistasis, pasiskolintus pinigus išleido ne vienas pats R. M., o jie visi. Be to, kaip matyti ir iš susirašinėjimo tarp T. B. ir R. M., T. B. taip ir negalėjo pagrįsti reikalaujamų 7000 Eur pagrįstumo.
24. Pasak nuteistojo, teismas turėjo įvertinti, kad buvo kalbama apie bendrą verslą. Aukštesnysis teismas neginčija nuteistojo nurodomų argumentų, kad R. M. galimai galėjo žadėti T. B. prisidėti prie jo kuriamo verslo, prašant mamos draugo pagalbos, kadangi tą patvirtina 2018 m. spalio 31 d. darbo sutartis, kuria R. M. įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas (2 t, b. l. 60-65), liudytojo N. T. parodymai, kad R. M. buvo ne kartą atvykęs dėl automobilių nuomos, taip pat jo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kurio metu N. T. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį „storoliuką“, kuris atvažiuodavo kartu su T. B. pasiimti išnuomotų automobilių (2 t. b. l. 15-17). Faktą, kad T. B. skolinosi pinigus, juos pervedant į R. M. sąskaitą patvirtina pinigų perlaidos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. M. atsiėmė 3500 Eur pinigų perlaidą (2 t. b. l. 68). Tačiau tai niekaip nesusiję su 7000 Eur reikalavimu iš nukentėjusiojo. Sutinkamai su apylinkės teismo nurodytu argumentu, aukštesnysis teismas pažymi, kad T. B., prisiimdamas R. M. į komercijos direktoriaus pareigas be jokios ne tik kad darbinės, tačiau ir gyvenimiškos patirties, suvokė, kad R. M. nesugebės tinkamai atlikti pareigų, o juo labiau, kaip ir teigė pats nuteistasis, jis žinojo, kad R. M. mamos draugas turėjo degalinių tinklą ir galimai tokiu būdu siekė pasinaudodamas R. M. iš V. E. gauti naudos, pasiskolinti pinigų. Svarbi ir liudytojo V. E. nurodyta aplinkybė, kad kalbėdamas su T. B., jis aiškiai nurodė, kad kalbės su įmonės vadovu, t. y., T. B., o ne su R. M.. Tokių aplinkybių visuma neginčijamai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis pagrįstai tikėjo R. M., kad šis gaus pinigų jo kuriamam verslui, nes nei pats R. M. neturėjo tokių pinigų, nei V. E. pažadėjo prisidėsiąs prie jo kuriamo verslo.
25. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jie buvo nusprendę investuoti į bendrą verslą, nešalina jo atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo mamos susitikimo su T. B. tikslas buvo ne verslo reikalai, abipusiai naudingų naujų projektų svarstymas, o sąlygų, padėsiančių išvengti fizinio smurto ar kitų neigiamų pasekmių ateityje, aptarimas. Kad nuteistojo susitikimų su nukentėjusiuoju tikslas buvo ne bendro verslo vystymas, o neteisėtas reikalavimas perduoti turtą mainais už ramų gyvenimą, rodo tai, kad nuteistasis jokių pinigų į bendrą verslą neinvestavo, susitikimų metu nukentėjusysis buvo nuolat raginamas duoti pinigų, jam buvo priekaištaujama ir grasinama. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad susitikimai iš pradžių vyko draugiškai, tačiau vėliau susikirtus interesams, T. B. reikalavimas, susietas su grasinimais, išsakytas kad ir mandagiu tonu, netampa teisėtas. Kaip ir nurodė pats nuteistasis, gal pasakė, kad blogai baigsis, nes buvo išleisti ne jo pinigai, tačiau negrasino, kad gali būti sužalotas. Sakė, kad pasakys tiems žmonėms, kuriems yra skolingi ir R. M. pats galės kalbėtis su tais žmonėmis. Sakė, kad geruoju nesibaigs, nes jį spaus skolintojai. Sakė, kad pinigų prašys iš jo, todėl jis turės ir jį (R. M.) prirodyti, kad bus bloga pati situacija. Pastebėtina aplinkybė, kad pirmosios instancijos 2020 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. parodė, kad iš R. M. nereikalauja skolos, nes žino, kad jis neturi iš ko jos atiduoti. Nekaltina jo, kad jis taip sugalvojo. Jis pats kaltas, kad prasidėjo su jaunu (R. M.). Pirma, jei R. M. T. B. būtų tikrai skolingas 7000 Eur, tai net ir verslininkui tokie pinigai būtų dideli ir jų neatsisakytų taip paprastai, antra, jei jau T. B. suvokė, kad prasideda su jaunu žmogumi, iš kurio nelabai ko galima tikėtis, tai jis prisiėmė atsakomybę sau už galimai R. M. mokėtas išlaidas (maistą ar kurą), trečia, skolų išsiieškojimas galimas teisėtu būdu, susitariant su asmeniu gražiuoju arba kreipiantis civilinio proceso kodekse numatyta tvarka. Akivaizdu, T. B. ėmėsi neteisėtų tyčinių aktyvių veiksmų.
26. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011). Grasinimas ar kitokia psichinė prievarta nukentėjusiajam gali pasireikšti ne tik tiesioginiais grasinimais panaudoti pavojingą smurtą prieš jį, šeimos narius ir artimuosius, sunaikinti turtą bei atlikti kitus BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Grasinimo formos gali būti įvairios ir jis yra realus, kai daro poveikį nukentėjusiojo valiai. Kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant į situacijos grėsmingumą, kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančių asmenų skaičių, jų elgesį, nebūtinai tiesioginius grasinimus, bet ir dviprasmiškas užuominas, kaip buvo nustatyta ir šioje byloje. Nuolat skambinėdamas, išsakydamas dviprasmiškas užuominas, lankydamasis pas A. M. darbe, nuteistasis palaikė įtampą ir baimę, siekdamas kontroliuoti nukentėjusiojo elgesį, priimant sprendimus dėl turto perdavimo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis pažinojo nuteistąjį ir ši aplinkybė anaiptol nešvelnino situacijos, nes jis turėjo žinių apie nuteistojo kriminalinę patirtį. Visos šios aplinkybės darė stiprų psichologinį poveikį nukentėjusiojo valiniams sprendimams (skambučių ir žinučių ignoravimas, persikėlimas į kitus namus, naujų netikrų dokumentų gaminimas, išvažiavimas į užsienį) ir tai, kaip pagrįstai pripažino apylinkės teismas, privertė jį realiai bijoti nuteistojo.
27. Visais šiais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitą papildantys faktai, kurie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms patvirtinti. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą.
Dėl bausmės
28. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, paminėtų reikalavimų nepažeidė.
30. BK 181 straipsnio 1 dalies sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. B. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia; nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu; į nuteistojo asmenybę – anksčiau du kartus teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Svarbu tai, kad ankstesniais teistumais T. B. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą), BK 181 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą), 260 straipsnio 3 dalį (disponavimą labai didelio kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatydamas artimą straipsnio sankcijoje nurodytam šios bausmės termino vidurkiui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia apylinkės teismo išvada nesutikti.
31. Dėl bausmės bendrinimo. Kaip matyti, apylinkės teismas paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metus 3 mėnesius ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 13 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.
32. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas taikė netinkamas bausmių sudėjimo įstatymo nuostatas, kadangi teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi, bei taikyti bausmių apėmimą. Su tokiomis gynėjo išvadomis nesutiktina. BK 63 straipsnis numato bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK 63 straipsnio 5 dalis) yra aiškiai išskirti atvejai, kai taikomas paskirtų bausmių apėmimas: 1) nustatyta nusikalstamų veikų idealioji sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; 3) už vieną nusikalstamą veiką yra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
33. Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo būdo yra vertinamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kai padarytos nusikalstamos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, taikomas bausmių apėmimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10, 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020).
34. Nors remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, T. B. padarytos nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms kategorijoms - pagal šį nuosprendį nuteistas už apysunkį nusikaltimą, pagal 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, pakeistą 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį nuteistas už labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, vis dėlto, sprendžiant dėl bausmių bendrinimo, esminę reikšmę turi ne tik baudžiamajame įstatyme nustatytos kategorijos, o padarytų veikų pavojingumas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad visos T. B. padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu nesiskiria tiek, kad už jas paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra tapačios aplinkybėms pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nustatytoms 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje, todėl bausmių bendrinimui teisingai pasirinktas dalinis bausmių sudėjimo būdas.
35. Apibendrinant visas bausmės skyrimui ir jos trukmės nustatymui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog T. B. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vertinant ir nustatytus jos vykdymo ypatumus, nėra aiškiai per griežta. Ji proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
36. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistojo T. B. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas T. B. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, nuteistajam skirta bausmė nepažeidžia proporcingumo principo, dėl ko, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
38. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
39. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi nuteistajam T. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. J.. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 25 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, 2021 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. gautos patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam T. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 470,68 Eur išlaidų.
40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam T. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo T. B. valstybės naudai 470,68 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.