- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-24
- Bylos Nr.
- A2-7120-1099/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras Dionizas Adomavičius, E. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022 pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras Dionizas Adomavičius, E. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022, pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų atmetė.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2522-562/2022, pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja J. V. 2023 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022 ir jį atnaujinus, priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti; taip pat prašyme suformuluoti ir kiti įvairaus pobūdžio prašymai.
4. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas proceso atnaujinimui šioje byloje (panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti), kurį grindžia tuo, jog byloje buvo priimtos dvi neteisėtos nutartys – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis, kurios, anot pareiškėjos, privalo būti panaikintos, o tai gali būti atlikta tik atnaujinus procesą; pareiškime pareiškėja kvestionuoja minėtų nutarčių teisėtumą ir akcentuoja savo nesutikimą su jomis.
5. Be to, pareiškėja teigia, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti procesą, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
6. Anot pareiškėjos, pareiškimuose dėl palikimo priėmimo, kurių ji negavo iki 2022 m. rugsėjo 27 d., neteisingai nurodyti turto registracijos numeriai, t. y. dokumentai yra suklastoti. Pažymi, kad vietoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); be to, klaidingai nurodoma, jog paveldimas visas butas (duomenys neskelbtini) nors paveldima tik jo ½ dalis. Pažymi, kad neteisingas minėtų numerių tyčinis klaidingas nurodymas ir tokios informacijos perdavimas Registrų centrui yra namo „pradanginimas“ iš Nekilnojamo turto registro, t. y. tokiu būdu įregistruojamas teisės į daiktą ištrynimas ir paties daikto pranykimas, todėl, pareiškėjos vertinimu, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas proceso atnaujinimui šioje byloje. Pareiškėja papildomai prašo teismo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kreiptis į prokuratūrą.
7. Anot pareiškėjos, nagrinėjamu atveju ji trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. notaro klaidingą turto registracijos numerių nurodymą, sužinojo po 2022 m. rugsėjo 27 d. notaro atsiliepimo su priedais gavimo, kai 2022 m. lapkričio 20 d. patikrino notaro atsiųstus dokumentus.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja, be kita ko, kartu su prašymu atnaujinti procesą byloje formuluoja ir kitus prašymus, bei atitinkamai prašo: 1) įpareigoti notarą Dionizą Adomavičių perduoti paveldėjimo bylą vesti teismui; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-2522-562/2022; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2003-803/2022; 4) panaikinti visus 9-ajame notaro biure pagamintus ir notariškai patvirtintus pareiškėjos bei E. V. pasirašytus dokumentus, notaro išrašytą sąskaitą faktūrą, dokumentus Nr. DA8307, Nr. DA8305, Nr. DA8308, Nr. DA8310; 5) E. V. sumokėtą mokestį notarui (120,60 Eur) pervesti teismo žyminiam mokesčiui sumokėti ir kitoms teismo išlaidoms padengti; 6) padalinti J. V. paveldėtą turtą ir pinigines lėšas pareiškėjai bei E. V. prašyme nurodytu būdu.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti.
10. Suinteresuotas asmuo notaras Dionizas Adomavičius atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo su prašymu iš esmės nesutinka.
11. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad dar 2022 m. vasario 3 d. teismui kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų pateikė visus dokumentus, be kita ko, ir pareiškėjos bei jos motinos E. V. 2021 m. spalio 5 d. pareiškimus priimti palikimą, kuriuose, anot pareiškėjos, yra padarytos klaidos/klastojimai.
12. Anot notaro, pareiškimuose dėl palikimo priėmimo yra įsivėlusi klaida ir prie statinių nurodytas nekilnojamo turto registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nors turėtų būti registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, suinteresuoto asmens vertinimu, šių klaidų negalima laikyti dokumentų klastojimu.
13. Be to, pažymi, kad pareiškimuose (dėl palikimo priėmimo) nėra detalizuojamos konkrečios paveldimos turto dalys, nurodomas tik pats turtas, kaip objektas, o jau nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu yra ruošiami dokumentai pagal atitinkamas, mirusiajam priklausančias, dalis. Taigi, konkrečios paveldimos turto dalies nenurodymas pareiškime nereiškia, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas į visą turtą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimai išduodami tik į mirusiajam priklausančią turto dalį.
14. Papildomai nurodo, jog priimant palikimą, viešajam registrui yra perduodamas tik pats faktas apie palikimo priėmimą ir nurodomi palikimą priėmę asmenys, pareiškimo turinys ir juo labiau mirusiajam priklausančio turto registracijos numeriai viešajam registrui nėra perduodami. Atkreipia dėmesį į tai, jog klaidos padarymas pareiškime, neteisingai nurodant nekilnojamo turto registracijos numerį, nepanaikina teisingo nekilnojamo turto registracijos numerio ir juo labiau viešajame registre nepanaikina pačio objekto.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
15. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022, pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų, kuriame pareiškėja prašė: panaikinti 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 9-ajame notarų biure įregistruotą notarinį veiksmą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „kitas notarinis veiksmas“; be to, prašė įpareigoti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarą atlikti šiuos veiksmus: 1) žodžiu ir pareikalavus raštu aiškinti visus atliekamus notarinius veiksmus, sandorius ir jų registravimą registruose; 2) iš anksto žodžiu, o pareikalavus raštu informuoti apie išlaidas už neatliktus, tačiau ateityje atliekamus notarinius veiksmus paveldėjimo byloje; 3) J. V. turtą padalyti pagal pareiškėjos ir E. V. prašymą; 4) visų atliktų notarinių veiksmų, kurie užregistruoti notariniame ir Registrų centro registruose ir kitokių duomenų perdavimo, užklausimų, registracinių veiksmų išklotines, iš karto po notarinių veiksmų atlikimo ir užregistravimo, įteikti dviem egzemplioriais E. V. ir J. V. joms dar esant notaro biuro patalpose vizito pabaigoje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo; 5) visi paveldėjimo teisės liudijimuose įrašyti nekilnojamojo turto objektai privalo būti įrašyti su jų aktualia mokestine – registracine verte (kaina), o notaro honoraro dydis neturi įstumti įpėdines į dar tamsesnį socialinį užribį, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2522-562/2022, pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
16. Teismo sprendimo (ar kito procesinio dokumento) teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
17. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
19. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
20. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
21. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).
22. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
23. Pareiškėja nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. notaro klaidingą turto registracijos numerių nurodymą, sužinojo po 2022 m. rugsėjo 27 d. notaro atsiliepimo su priedais gavimo, kai 2022 m. lapkričio 20 d. patikrino notaro atsiųstus dokumentus. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjos pozicija.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 5 d. pareiškimą, kuriame, anot pareiškėjos, notaras klaidingai nurodė/suklastojo turto registracijos numerius, pareiškėja pasirašė pati asmeniškai, atitinkamai su juo susipažino dar tą pačią dieną, t. y. 2021 m. spalio 5 d. Be to, teismas pažymi, kad 2021 m. spalio 5 d. pareiškimus (tiek pareiškėjos, tiek E. V.) suinteresuotas asmuo notaras Dionizas Adomavičius pateikė į bylą dar 2022 m. vasario 8 d. (kartu su atsiliepimu į pradinį pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų). Teismas taip pat pažymi, kad net ir laikant, jog, kaip nurodo pareiškėja, nurodytus 2021 m. spalio 5 d. pareiškimus pareiškėja gavo tik 2022 m. rugsėjo 27 d. (nors, teismo vertinimu, pareiškėja apie juos žinojo/turėjo žinoti gerokai anksčiau), trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo laikytinas praleistas net ir tokiu atveju. Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji klaidas minėtuose pareiškimuose pastebėjo tik 2022 m. lapkričio 20 d., nėra pakankamas pagrindas būtent nuo šios datos skaičiuoti minėtą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
25. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjai apie jos nurodomas aplinkybes (dėl galimai padarytų klaidų/klastojimo 2021 m. spalio 5 d. pareiškimuose), dėl kurių prašo atnaujinti procesą, sužinojo/turėjo sužinoti jų išdavimo dieną, t. y. 2021 m. spalio 5 d., arba ne vėliau kaip 2022 m. vasario mėn. (kai notaras juos pateikė į bylą). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas laikytina savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia dviem pagrindais, kurių vienas yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. paaiškėjo nauja aplinkybė, jog 2021 m. spalio 5 d. pareiškimuose dėl palikimo priėmimo neteisingai nurodyti turto registracijos numeriai (vietoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); be to, klaidingai nurodoma, jog paveldimas visas butas (duomenys neskelbtini) nors paveldima tik ½ dalis minėto buto.
27. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
28. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad, kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 25 punkte, pareiškėjai apie jos nurodomas aplinkybes (dėl galimai padarytų klaidų/klastojimo 2021 m. spalio 5 d. pareiškimuose), dėl kurių prašo atnaujinti procesą, sužinojo/turėjo sužinoti jų išdavimo dieną, t. y. 2021 m. spalio 5 d., arba ne vėliau kaip 2022 m. vasario mėn. (kai notaras juos pateikė į bylą), t. y. iki prašomos atnaujinti civilinės bylos išnagrinėjimo. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės neturi/nebūtų turėjusios esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, jos neturėtų reikšmės teismo procesinio sprendimo priėmimui, t. y. nebūtų priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas. Teismas, iš esmės pritardamas suinteresuoto asmens notaro Dionizo Adomavičiaus pozicijai, laiko, kad 2021 m. spalio 5 d. pareiškimuose dėl palikimo priėmimo yra įsivėlusios rašymo apsirikimo klaidos – nurodytas nekilnojamo turto registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nors turėtų būti registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, šie rašymo apsirikimai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog nurodyti pareiškimai buvo klastojami (kaip kad teigia pareiškėja), taip pat nepanaikina teisingo nekilnojamo turto registracijos numerio ir juo labiau nepanaikina pačio objekto (kas matoma iš aktualių nekilnojamojo turto registro duomenų).
29. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti suinteresuoto asmens notaro Dionizo Adomavičiaus teiginiais, kad pareiškimuose (dėl palikimo priėmimo) nėra detalizuojamos konkrečios paveldimos turto dalys, nurodomas tik pats turtas, kaip objektas, todėl konkrečios paveldimos turto dalies nenurodymas pareiškime nereiškia, jog paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas į visą turtą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimai išduodami tik į mirusiajam priklausančią turto dalį.
30. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusi pareiškėja nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje dalyje netenkintinas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. procesas atnaujinamas, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Taigi, pagal šiame punkte nustatytą pagrindą gali būti atnaujinta byla, jeigu buvo panaikinti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ar valstybės, savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktai, kurie buvo pagrindas atitinkamam procesiniam sprendimui priimti.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad byloje buvo priimtos dvi neteisėtos nutartys – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis, kurios, anot pareiškėjos, privalo būti panaikintos. Taigi, šiuo atveju pareiškėja net nenurodo, kad buvo panaikinti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ar valstybės, savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktai, kurie buvo pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarčiai priimti, o pati formuluoja prašymą panaikinti nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis.
33. Teismas pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl vien tai, jog pareiškėja nesutinka su prašomomis panaikinti nutartimis (kurios yra įsiteisėjusios ir vykdytinos), nesudaro pagrindo vertinti jų kaip neteisėtų; tuo labiau, jog pirmosios instancijos teismui nesuteikta kompetencija spręsti dėl kitų teismų priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo/naikinimo ir pan. Be to, šioje dalyje teismas papildomai pažymi, kad pareiškėja pasinaudojo jai teisės aktų suteikta teise ir skundė prašomas panaikinti nutartis tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka.
34. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo proceso atnaujinimui ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas ir šioje dalyje.
35. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Kaip minėta, kartu su prašymu atnaujinti procesą byloje pareiškėja suformulavo ir kitus prašymus: 1) įpareigoti notarą Dionizą Adomavičių perduoti paveldėjimo bylą vesti teismui; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-2522-562/2022; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2003-803/2022; 4) panaikinti visus 9-ajame notaro biure pagamintus ir notariškai patvirtintus pareiškėjos ir E. V. pasirašytus dokumentus, notaro išrašytą sąskaitą faktūrą, dokumentus Nr. DA8307, Nr. DA8305, Nr. DA8308, Nr. DA8310; 5) E. V. sumokėtą mokestį notarui (120,60 Eur) pervesti teismo žyminiam mokesčiui sumokėti ir kitoms teismo išlaidoms padengti; 6) padalinti J. V. paveldėtą turtą ir pinigines lėšas pareiškėjai bei E. V. prašyme nurodytu būdu.
37. Teismas pabrėžia, kad šioje byloje nagrinėjamas (tik) pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir sprendžiama būtent dėl šio pareiškėjos prašymo. Pažymėtina, kad, jeigu pareiškėjos prašymas būtų tenkintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismas bylą nagrinėtų pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. šiuo atveju dėl pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Taigi, sisteminis CPK normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad civilinėje byloje, iškeltoje dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o jį atnaujinus (jeigu prašymas tenkinamas), byla toliau nagrinėjama neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, atitinkamai kiti byloje dalyvaujančių asmenų savarankiški reikalavimai – kaip kad nagrinėjamu atveju, šioje byloje nenagrinėtini, todėl teismas plačiau dėl pareiškėjos kitų savarankiškų reikalavimų nepasisako ir palieka juos nenagrinėtais. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis pareiškėjos prašymų net nenagrinėtini teismuose civilinio proceso tvarka (kaip kad dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti teismui, atitinkamai ir dėl paveldėto turto padalinimo teismine tvarka, teismų procesinių sprendimų panaikinimo ir kt.).
38. Pareiškėja, be kita ko, prašė dėl 2021 m. spalio 5 d. pareiškimuose notaro padarytų klaidų/galimo suklastojimo kreiptis į prokuratūrą.
39. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
40. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių ir (ar) piktnaudžiavimo teisėmis bei atitinkamai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių veiksmų įvertinimo, todėl nurodyto pareiškėjos prašymo netenkina.
41. Teismas išaiškina, kad asmuo, manantis, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, pats turi teisę su motyvuotu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas (ką, anot pačios pareiškėjos, ji ir padarė – kreipėsi į prokuratūrą).
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjos prašymo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (nors pareiškėja ir nenurodė tokių patyrusi); suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl jos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 290–291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos J. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022 pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras Dionizas Adomavičius, E. V.
Kitus pareiškėjos J. V. suformuluotus savarankiškus prašymus palikti nenagrinėtais.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.