- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2522-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00179-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras Dionizas Adomavičius, E. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras Dionizas Adomavičius, E. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja J. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl notaro Dionizo Adomavičiaus (toliau – notaras arba suinteresuotas asmuo) veiksmų, prašydama padaryti negaliojančiu / panaikinti 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 9-ajame notarų biure įregistruotą notarinį veiksmą, registracijos Nr. 8307, pavadinimu „kitas notarinis veiksmas“, nes formuluotė per daug neaiški, abstrakti. Skundu prašoma įpareigoti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarą atlikti šiuos veiksmus: 1) žodžiu ir pareikalavus raštu aiškinti visus atliekamus notarinius veiksmus, sandorius ir jų registravimą registruose; 2) iš anksto žodžiu, o pareikalavus raštu informuoti apie išlaidas už neatliktus, tačiau ateityje atliekamus notarinius veiksmus paveldėjimo byloje; 3) J. V. turtą padalyti pagal pareiškėjos ir E. V. prašymą. Sutuoktinės E. V. vardu užregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visas pinigines lėšas, o J. V. užregistruoti sklypą su namu, statiniais priklausiniais, medžiais ir kanalizacija (duomenys neskelbtini) 4) visų atliktų notarinių veiksmų, kurie užregistruoti notariniame ir Registrų centro registruose bei kitokių duomenų perdavimo, užklausimų, registracinių veiksmų išklotines, iškart po notarinių veiksmų atlikimo ir užregistravimo, įteikti dviem egzemplioriais E. V. ir J. V. joms dar esant notaro biuro patalpose vizito pabaigoje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo; 5) visi paveldėjimo teisės liudijimuose įrašyti nekilnojamojo turto objektai privalo būti įrašyti su jų aktualia mokestine – registracine verte (kaina), o notaro honoraro dydis neturi įstumti įpėdines į dar tamsesnį socialinį užribį.
2. Pareiškėja nurodė, jog Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras beveik tris mėnesius vilkina tėvo J. V. paveldėjimo bylą Nr.667, taip trukdydamas disponuoti paveldėtu turtu. Po J. V. mirties E. V. nuvyko į Vilniaus miesto 9-ąjį notarų biurą. Notarų biuro darbuotoja paskyrė E. V. ir pareiškėjai paskyrė vizito laiką, nurodant ateiti 2021 m. spalio 5 d. Teigė, jog atvykusios nurodytą dieną į notarų biurą buvo sutiktos kitos darbuotojos, kuri, pareiškėjos teigimu, iškart nurodė, jog „atskirsime pastatus nuo sklypo“. Nurodė, jog pareiškėja ir E. V. nustebo. Teigė, kad notarų biuro darbuotojai nurodė, jog buvo seniai nuspręsta, kam koks turtas atiteks po mirties, taip pat tai, kad buvo nutarta neatskirti žemės sklypo nuo pastatų. Nurodė, jog namas su sklypu įregistruotas ir priklauso vienam savininkui. Šeimos sprendimu taip ir turi likti, tačiau po J. V. mirties namų valdos savininke bus pareiškėja. Nurodė, jog turto atidalijimo iniciatorė yra notaro biuro darbuotoja. Pasak pareiškėjos, tokiu veiksmu sukuriama neproporcinga žala, padidinami kaštai, padaroma žala namų valdos paskirčiai. Tokiam veiksmui pareiškėja ir E. V. nepritarė.
3. Teigė, jog pareiškėja ir E. V. nutarė pasidalinti turtą be proporcingos žalos paveldimam turtui ir turtą pasidalinti, jog mamai E. V. atitektų butas, esantis Tuskulėnų g., garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir visos piniginės lėšas, o pareiškėjai atitektų namas su priklausančiais statiniais (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, tai išgirdusi notarų biuro darbuotoja pasiūlė vienai iš jų atsisakyti paveldimo turto, su tokiu pasiūlymu nesutikome. Teigė, jog darbuotoja atspausdino du pareiškimus apie palikimo priėmimą, kuriuos perskaičiusios jos pasirašė. Vėliau pateikė du liudijimo paveldėjimo byloje egzempliorius, nurodė, jog reikia nueiti į bankus, gavus iš jų pažymas apie J. V. banko sąskaitas, juos pristatyti į notaro biurą. Nurodė, kad 2021 m. spalio 5 d. atnešus banko sąskaitų pažymas, buvo paprašyta, jog notarų biuro darbuotoja išduotų paveldėjimo teisės liudijimą, nes visi reikiami dokumentai pristatyti. Teigė, jog pareiškėja ir jos mama nusprendė, kad tai yra notarė, kuri administruoja paveldėjimo bylą.
4. Notaro biuro darbuotoja nurodė, jog su paveldėjimo teisės liudijimu „nieko nebus“, vizitą skiria lapkričio mėnesiui, nurodė, kad mama E. V. ateitų viena, nes bus atliekamas „santuokoje įgytos nuosavybės atidalijimas“. Teigė, kad tokio sandorio neužsakinėjo ir neminėjo. Darbuotoja nurodė, jog tai būtinas veiksmas, norint išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos vertinimu, tai yra netiesa, nes santuokoje įgytos nuosavybės atidalijimas yra vykdomas tuomet, kuomet įpėdiniai neprieštarauja ir kuomet pergyvenęs sutuoktinis notarui įteikia raštišką sutikimą. Nurodo, kad pareiškėjos prieštaravimo / neprieštaravimo nebuvo taip pat nebuvo ir mamos raštiško sutikimo. Apie savavališkai įregistruotą santuokoje įgytos nuosavybės sandorį sužinojo tik 2021 m. lapkričio 17 d.
5. Pareiškėjos vertinimu, notarų registre įregistruotas įrašas „kitas notarinis veiksmas“ atliktas apgaulės būdu. Teigė, jog bendra įrašo formuluotė gali reikšti, kad sandoris buvo sudarytas ne tik su pareiškėja ir jos mama, tačiau ir su bet kuriuo kitu asmeniu, kurio nežino, tai neatitinka geros sandorio sudarymo moralės
Motyvuojamoji dalis
6. Suinteresuotas asmuo notaras Dionizas Adomavičius nesutiko su pareikšto skundo patikslinimu ir argumentais. Pažymėjo, jog atlikti veiksmai buvo teisėti, teisingi, pagrįsti.
7. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog vilkinama paveldėjimo byla ir trukdoma disponuoti paveldimu turtu. Teigė, kad įpėdinėms buvo paskirtas laikas nuosavybės teisės liudijimo išdavimui, tačiau atsisakė atvykti. Nurodė, jog patvirtinus nuosavybės teisės liudijimą, nuosavybės teisėms įsiregistravus VĮ Registrų centras, būtų buvęs išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o esant įpėdinių pageidavimui – patvirtinta paveldėto turto pasidalijimo sutartis.
8. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu „atskirsime pastatus nuo sklypo“, nes apie pastatų atskyrimą nuo sklypo kalbėta nebuvo. Notaras vesdamas paveldėjimo bylą fiziškai nedalina paveldimo turto, jis keičia nuosavybių teisių įregistravimą VĮ Registrų centre. Dalijant santuokoje įgytą turtą jis nėra dalijamas fiziškai, dalijama nuosavybės teisė. Nurodo, jog manytina, kad su įpėdinėmis buvo kalbėta apie santuokoje įgyto turto atidalijimą, tačiau įpėdinės klaidingai interpretavo pateiktą informaciją.
9. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog po J. V. mirties savininkė bus ji viena. Pareiškėja paveldėjimo byloje nėra vienintelė įpėdinė, tai reiškia, jog ¼ paveldimo turto priklauso E. V., o pareiškėjai ¾ paveldimo turto. Santuokoje yra įgyto turto, kuris ¼ priklauso E. V., todėl pareiškėja negali paveldėti šios turto dalies.
10. Nurodė, jog pareiškėja teigė, jog notarų biuro darbuotoja atspausdino pareiškimus priimti palikimą bei liudijimą paveldėjimo byloje. Notaras teigė, kad tuo pačiu metu, kuomet pasirašymui duodami pareiškimai priimti palikimą, kartu įpėdiniai supažindinami ir su prašymu atidalinti nuosavybę, todėl E. V. buvo duotas prašymas atidalinti nuosavybę, kurį perskaičiusi pasirašė. Teiginiai susiję su sąskaitomis klaidingi, nes sąskaitų klientams pasirašinėti nereikia, suformuota ir klientui pateikta sąskaita reiškia, jog notariniai veiksmai jau yra patvirtinti.
11. Notaras nesutiko, jog prašymo atidalinti nuosavybę tvirtinimas buvo savavališkas ir apgaulingas, todėl jį reikia pripažinti negaliojančiu, nes notarinio veiksmo tvirtinimas, kuomet asmuo informuojamas apie šio veiksmo esmę, susipažįsta su dokumentu, jį perskaito, pasirašo, negali būti laikomas apgaulingu ir savavališku poelgiu. Teigė, jog nesutinka, jog prašymas atidalinti nuosavybę turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022 pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2021 m. spalio 5 d. E. V. prašymo (notarini registro Nr. DA-8307) išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto bei 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DIO Nr. 2714, kurioje E. V. prašymas Nr. DA-8307 nurodytas kaip „Kitas notarinis veiksmas“.
14. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įpėdinė E. V. Vilniaus miesto 9-ajame notarų biure pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto. Prašymas pasirašytas įpėdinės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja J. V. būtų išreiškusi sutikimą/nesutikimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negali sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog įpėdinė E. V. tokio prašymo neteikė.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog Vilniaus miesto 9-ojo notaro biuro notaras ar notaro biuro darbuotojai netinkamai informavo ar būtų atsisakę teikti informaciją apie atliekamus notarinius veiksmus, jų kainas. Priešingai, iš pateiktų 2021 m. lapkričio 17 d. elektroninių laiškų matyti, jog notaro biuro darbuotoja pateikė atsakymą, išaiškindama paveldėjimo procedūrą. Notaro teiktuose atsiliepimuose taip pat nurodoma, jog notariniai veiksmai buvo išaiškinti. Pirmosios instancijos pažymėjo, jog notarinių veiksmų prasmes ir pasekmių išaiškinimą įtvirtina Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nurodyta, notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Nustatyta, kad pirmasis įpėdinių vizitas notaro biure buvo 2021 m. spalio 5 d., iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog PVM sąskaita – faktūra už notarinius veiksmus buvo išrašyta 2021 m. spalio 5 d., o apmokėjimo terminas 2021 m. spalio 6 d.. PVM sąskaitoje – faktūroje detaliai nurodytos paslaugos, kurios buvo suteiktos apsilankymo notaro biure. Atsižvelgiant į tai, jog notaras įpėdinėms pateikė detalią PVM sąskaitą – faktūrą vizito dieną, iš kurios matyti visi atlikti notariniai veiksmai, jų kainos, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo papildomai įpareigoti notarą atlikti prašomus veiksmus.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-03-31 įsakymu Nr. 1R-96 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo. Nurodytame įsakyme detaliai nurodyti paslaugų įkainiai ir jų ribos. Nagrinėjamu bylos atveju notaro patirtos išlaidos atliekant notarinius veiksmus paveldėjimo byloje neviršija įsakyme nurodytų dydžiu taip pat pareiškėjos nenurodė, kaip konkrečiai notaro veiksmai pareiškėją įstūmė į dar tamsesnį socialinį užribį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Pareiškėja (apeliantė) J. V. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-4328-937/2022, kuriuo prašo velionio J. V. nuosavybę traktuoti kaip asmeninę, kuo remiantis, panaikinti notaro „kitas notarinis veiksmas“ Nr.8307 lygu „Atidalinimas“, kaip nepagrįstą juridiškai, ko pasėkoje asmeninė nuosavybė butų dalinama kitaip nei bendroji. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nurodo, kad skundo pagrindas yra konkrečiai tai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, bet nepamatė savavališkai ir nepagrįstai notaro į notarinį registrą įregistruoto įrašo t. y. „kitas notarinis veiksmas“ Nr.8307.
17.2. Apeliantė nurodo, kad „atidalijimo“ sandorio neužsakinėjo ir notaro biure, atėjusi pasirašyti palikimo priėmimo pareiškimų 2021 m. spalio 5 d., jiems niekas apie šį „atidalijimą“ net neužsiminė. Tai buvo išties drastiškas Notariato įstatymo 30 straipsnio nepaisymas iš notaro pusės, kai jis nieko neaiškinęs apie savo atliekamus notarinius veiksmus mūsų paveldėjimo byloje, tiesiog savo iniciatyva įregistravo „atidalyjimo“ sandorį savo notariniame registre.
17.3. Pažymi, kad notaras 2021 m. spalio 5 d. išvis fiziškai nedalyvavo mūsų vizito 9-ame notarų biure metu. Visus veiksmus atlikinėjo ir kalbėjo jo darbuotoja, kuri ir turėjo notaro notarinį antspaudą, kuriuo suantspaudavo mums atiduotus „Liudijimus“. Nurodo, kad jokio aiškinimo, supažindinimo ar informavimo apie „atidalinimo sandorį“ tikrai nebuvo, kaip kad teigia notaras paaiškinimuose teismui.
17.4. Nurodo, kad 2021 m. spalio 5 d. mama ir aš (pareiškėja) apie „atidalinimo“ sandorį 9-ame notarų biure tylėjome ir tai juridiškai negalėjo būti vertinama ir užregistruojama kaip mūsų valios išraiška sudaryti „atidalijimo“ sandorį, pagal CK 1.64 straipsnį. Notaro biuro darbuotoja visai nepaisė mūsų tylėjimo, o ėmė ir savavališkai užregistravo, išnaudodama Notariato įstatyme esančią įstatyminę spragą.
17.5. Pareiškėjos manymu, kad įpėdiniai turi sutikti, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodo, kad ji kaip įpėdinė su tuo nesutinka, nes tai neatitinka faktinės tėvelio turto padėties. Manęs kaip įpėdinės nei notaras, nei jo darbuotoja nieko tokio neklausė. Pareiškėjos teigimu, kad namą su sklypu, puse buto, garažą ir pinigines lėšas reikia traktuoti kaip mano velionio tėvelio asmeninę nuosavybę, kurią jis paveldėjo iš savo mamos ir pusseserės, ir užsidirbo susitaupęs iš savo asmeninių lėšų bei nusipirko (garažą).
18. Suinteresuotas asmuo notaras Dionizas Adomavičius, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su pareikštu skundu bei jo argumentais nesutinka ir pažymi, jog jo atlikti veiksmai buvo teisėti, teisingi ir pagrįsti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Nurodo, kad nuosavybės teisės liudijimas yra išduodamas, kuomet pergyvenęs sutuoktinis notarų biurui pateikia rašytinį prašymą. 2021 m. spalio 5 d. mirusiojo sutuoktinė E. V. pasirašė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto.
18.2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog prašymas buvo pasirašytas be E. V. valios ir tai buvo jo savavališkai atliktas veiksmas. Notarinio veiksmo tvirtinimas, kuomet asmuo yra informuojamas apie šio veiksmo esmę, susipažįsta su pačiu dokumentu, jį perskaito bei išreikšdamas savo valią jį pasirašo, jokiu būdu negali būti laikomas savavališku poelgiu. Nesutinka, kad prašymas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
18.3. Nurodo, kad vadovaujantis notarine praktika, didžiąją dalį notariškai tvirtinamų dokumentų projektų rengia notaro padėjėjai. J. V. paveldėjimo byla nebuvo išimtis, pareiškimų priimti palikimą, liudijimo paveldėjimo byloje ir prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą dokumentų projektus parengė notaro padėjėja, tačiau notaro padėjėjai jokių dokumentų patys netvirtina, paruoštus dokumentus tvirtina notaras. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su pareiškėjos pateiktais kaltinimais, kad notaro padėjėja turėjo notarinį antspaudą, kuriuo „suantspaudavo“ dokumentus ir, kad jo fiziškai net nebuvo tvirtinant dokumentus.
18.4. Pažymi, kad tiek antspaudą, tiek parašą, tvirtindamas dokumentus, deda tik notaras asmeniškai ir nei viena notaro padėjėja neturi teisės pas save ant stalo turėti jo antspaudo, tuo labiau juo naudotis ir už jį pasirašyti. Taip pat pabrėžė, kad sistemoje eNotaras, kurioje yra suvedinėjami visi notariškai tvirtinami veiksmai, notaro padėjėjai ir notaras turi atskiras paskyras. Notaro padėjėjai, prisijungę prie savo paskyros, fiziškai net neturi galimybės patvirtinti notarinio veiksmo. Sistemiškai ši galimybė yra suteikiama tik notarui, per jo paskyrą. Taip pat notarinis veiksmas gali būti tvirtinamas tik tuomet, kai klientas išreiškia savo valią ir pasirašo ant tvirtinamo dokumento. Prašymas yra pasirašytas E. V., tad ji, pasirašydama šį dokumentą, išreiškė savo valią.
18.5. Nurodo, kad notaras, vesdamas paveldėjimo bylą, fiziškai nedalina paveldimo turto, jis keičia nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centre, t. y. palikėjo vardu registruotas turtas, išdavus nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimus yra registruojamas įpėdinių vardu, priklausomai, kokią dalį turto tam tikras įpėdinis paveldi. Dalijant santuokoje įgytą turtą jis nėra dalijamas fiziškai, yra dalijama tik nuosavybės teisė. Pažymi, kad visų pirma, įpėdinėms buvo paaiškinta, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų matoma, jog tam tikras turtas yra įgytas santuokoje, todėl siekiant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, turės būti atidalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, antra, jog reikia išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir tik tada galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai, su įpėdinėmis tuo metu buvo kalbama apie tai, jog reikės atidalinti santuokoje įgytą turtą ir išduoti nuosavybės teisės liudijimą, tačiau įpėdinės neteisingai suprato joms pateiktą informaciją.
18.6. Pažymi, kad patvirtinus notarinius veiksmus ir klientui už paslaugas apmokant grynaisiais, yra spausdinami trys dokumentai – PVM sąskaita faktūra ir du kvitai. Kvitų egzempliorius pasirašo notaras. Pabrėžia, kad suformuota ir klientui pateikta sąskaita bei kvitas reiškia, kad notariniai veiksmai jau yra patvirtinti, tad tuo metu, kai E. V. gavo sąskaitą ir kvitą, prašymas jau buvo patvirtintas, nes jis yra įtrauktas į PVM sąskaitą faktūrą, kaip „Kitas notarinis veiksmas“. Pažymi, kad eNotaras sistemoje nėra techninės galimybės pasirinkti atskiro notarinio veiksmo pavadinimu „prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą“, todėl yra pasirenkamas „Kitas notarinis veiksmas“, kurio aprašyme yra nurodoma, kokio turinio yra šis veiksmas. Svarbu tai, kad pasirašant prašymą, pats dokumentas yra pateikiamas fiziškai, jo turinys yra matomas ir jis nėra paslėptas ar pavadintas „Kitas notarinis veiksmas“. Pavadinimas „Kitas notarinis veiksmas“ atsispindi tik eNotaras sistemoje ir PVM sąskaitoje faktūroje.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos J. V. skundą dėl notaro Dionizo Adomavičiaus veiksmų atmetė.
22. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
23. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2021 m. spalio 5 d. E. V. prašymo (notarini registro Nr. DA-8307) išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto bei 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DIO Nr. 2714, kurioje E. V. prašymas Nr. DA-8307 nurodytas kaip „Kitas notarinis veiksmas“. Pareiškėja prašo panaikinti įrašą nurodydama, jog įrašo formuluotė per daug bendra, neaiški. Pareiškėja teigia, jog „santuokoje įgytos nuosavybės atidalijimo“ sandorio nebuvo užsakiusi ar minėjusi.
24. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai) Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Tai aktualu, kai palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Jei pergyvenusysis sutuoktinis prašo išduoti liudijimą dėl jam tenkančios dalies turto, įregistruoto mirusiojo sutuoktinio vardu, bet nesutinka, kad būtų išduotas liudijimas, nustatantis mirusiajam priklausiusią dalį turte, įregistruotame pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, tai notaras turi nurodyti mirusiojo sutuoktinio įpėdiniams, kad kyla ginčas dėl teisės ir negali išduoti paveldėjimo liudijimų, kol nenustatyta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte. Jau minėta, kad po sutuoktinio mirties pergyvenusiajam sutuoktiniui taip pat atsiranda paveldėjimo teisė (CK 5.13 straipsnis). Taigi, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas. Priklausomai nuo prašymo turinio notaras turi išaiškinti veiksmų, kuriuos atliks pagal prašymą, prasmę ir padarinius (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Notaras prieš išduodamas nuosavybės teisės liudijimą turi įsitikinti, ar pateikti reikiami dokumentai prašymui tenkinti. Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Taigi prieš išduodamas liudijimą dėl pergyvenusiojo sutuoktinio dalies bendrame turte notaras patikrina ar visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą pateikti. Notarui įstatymu suteikta teisė patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (plačiau apie tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Notaras, atlikdamas veiksmus, be kita ko, pirmiausiai turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notariato įstatymo 26 straipsnyje pažymėta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose nurodyti faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėjo sutuoktinės prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog tai leistų notarui ne ginčo tvarka nustatyti bendrąja jungtine nuosavybės teise buvusio sutuoktinių turto dalis ir individualizuoti bei aiškiai nustatyti paveldimo turto dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. J. V. ir E. V. atvyko į Vilniaus m. 9-ąjį notarų biurą ir pasirašė pareiškimus dėl palikimo priėmimo. 2021 m. spalio 5 d. mirusiojo sutuoktinė E. V. pasirašė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto (toliau – prašymas). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja J. V. būtų išreiškusi sutikimą / nesutikimą. Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad įpėdinė E. V. tokio prašymo neteikė.
26. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog palikus galioti prašymą Nr. DA-8307, notarų biuras jį galės interpretuoti kaip bet kokį kitą sandorį ar notarinį veiksmą, jį susieti net tik su įstatyminių paveldėtojų užvesta byla, bet ir su nesusijusiais asmenimis, apie kuriuose nebūtų nieko žinoma, todėl tokį notarinį veiksmą būtina panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
27. Notariato įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, jog notariniame registre turi būti nurodomas notarinio veiksmo ar paslaugos registracijos numeris.
28. Notaras atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad eNotaras sistemoje nėra techninės galimybės pasirinkti atskiro notarinio veiksmo pavadinimu „Prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą“, todėl yra pasirenkamas „Kitas notarinis veiksmas“, kurio aprašyme yra nurodoma, kokio turinio yra šis veiksmas. Pavadinimas „Kitas notarinis veiksmas“ atsispindi tik eNotaras sistemoje ir PVM sąskaitoje faktūroje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasirašant prašymą, pats dokumentas buvo pateikiamas fiziškai, jo turinys buvo matomas ir jis nėra paslėptas ar pavadintas „Kitas notarinis veiksmas“.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notaras ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įpėdinės pasirašytas prašymas turi notaro suteiktą notarinį numerį, kuris yra DA-8307. Nepaisant to, jog pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje ar notariniame registre konkretus veiksmas nurodytas kaip kitas notarinis veiksmas, tačiau jam yra suteiktas konkretus notarinis numeris, kurio pagrindu yra galima identifikuoti konkretų notarinį veiksmą. Taigi notarinio veiksmo pavadinimas eNotaras sistemoje nekeičia pačio dokumento prasmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti, nes notaro veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
31. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.