- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-130-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02299-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- T. T.
- Ieškovas
- E. T., V. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-130-425/2019.
teisėja Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02299-2017-2.
2019 m. sausio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-647-1055/2018 pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui T. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. T. ieškiniu prašė pakeisti 2005 m. sausio 3 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-153-356/2005 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 2.3 punktą, kuriuo T. T. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui D. T., nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt (43,44 Eur) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo T. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. T. po 50 proc. (1/2 dalį) minimalios mėnesinės algos (MMA), nustatomos LR Vyriausybės, bet ne mažiau kaip 190 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus D. T. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečio D. T. motiną E. T.. Taip pat priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad tėvas visiškai nebendrauja su vaiku, net kada vaikas atvažiuoja į Lietuvą. Jokių dovanų jam nedovanoja jokiomis progomis, perveda tik priteistus 44 Eur, daugiau prie išlaikymo visiškai neprisideda. Vien vaiko maistas mokykloje kainuoja 60 svarų per mėnesį, kas atitinka maždaug 61-62 Eur. Be to, vaikui, kuris turi problemų su oda, reikalingi brangesni, apie 100 svarų kainuojantys batai, kurių per metus reikia apie 6 porų. Pabrėžė, kad atsakovas apskritai turėtų teikti 70 procentų išlaikymo, kadangi ji vaiką viena augina ir auklėja. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1188 Eur, tačiau atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas ir kainas D. B., gaunamos pajamos nėra didelės.
3. Ieškovė V. R. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko P. T. gyvenamąją vietą su motina V. R. ir priteisti iš atsakovo T. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. T., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šių lėšų tvarkytoja skirti V. R.. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
4. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nebendrauja su juo. Sūnų išlaikyti jai padeda artimieji, valstybė moka 30 Eur išmoką vaikui. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur, nes jis auga, be to sportuoja, todėl jam reikia daugiau ir įvairesnio maisto. Jos pajamos yra apie 380 Eur per mėnesį, jei galėtų, uždirbtų daugiau, tačiau pagal jos turimą specialybę – siuvimo technologė, darbo Utenoje nėra. Anksčiau nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, kadangi su artimųjų pagalba išgalėjo pati išlaikyti vaiką, o dabar pasidarė labai sunku.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės E. T. ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 3 d. sprendimu priteisto iš atsakovo T. T. nepilnamečiui vaikui D. T. išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo T. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat paskyrė ieškovę E. T. nepilnamečiui D. T. priteisto iš atsakovo T. T. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos taip pat ieškovės V. R. ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko P. T. gyvenamąją vietą kartu su motina V. R., priteisė iš atsakovo T. T. išlaikymą P. T. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo T. T. išlaikymo įsiskolinimą 5400 Eur P. T. bei paskyrė ieškovę V. R. nepilnamečio vaiko P. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas išsprendė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko D. T. poreikiai per trylikos metų laikotarpį nuo 2005 m. sausio 3 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui sukako 15 metų, jis šiuo metu yra paauglys, o priteisiant išlaikymą jam nebuvo net 2 metų. Įvertinus vaiko amžių, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu ieškovė didesne dalimi dalyvauja vaiko išlaikymo prievolėje, tai yra ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, o 44 Eur atsakovo teikiamas kasmėnesinis išlaikymas akivaizdžiai pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį ir sprendė, jog atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nėra. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, todėl ta aplinkybė, kad jis per 4 metus negalėjo rasti darbo ir prisidėti prie vaiko išlaikymo labiau, nei apie 50 Eur per mėnesį skiriama pinigų suma, teismo buvo vertinta kritiškai. Taigi atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo minimalius bendruosius poreikius bei jo interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui D. T. išlaikymą iki 140 Eur per mėnesį.
10. Spręsdamas dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio P. T. gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. R. teismas atsižvelgė, jog dėl to ginčo byloje nekyla, o institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina ir tai neprieštarauja jo interesams, kadangi jam sudarytos tinkamos sąlygos.
11. Vertindamas pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį (ieškovė V. R. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 380 Eur per mėnesį, dar 30 Eur kas mėnesį sudaro valstybės išmoka vaikui; atsakovas niekur nedirba, nuo 2014 metų yra registruotas darbo biržoje), šalių amžių ir darbinę veiklą (atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, ieškovė dirba ir išlaiko save ir šalių nepilnametį sūnų), taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame name, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma, o atsakovas nuosavybės teise turi automobilį, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo įsipareigojimus kitiems tretiesiems asmenims, išskyrus kitą vaiką D. T.. Be to, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas neatskleidė savo tikros turtinės padėties bei iš atsakovo priteisė 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. T..
12. Kartu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog pagal byloje esančius duomenis atsakovas apie 8 metus neteikia jokio išlaikymo P. T. ir šiuo laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, padedama artimųjų, pilnai jį išlaikė. Be to, nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui 3 metų laikotarpiu iki ieškinio teismui padavimo dienos 2018 m. sausio 10 d., ar bent jau iki minėto laikotarpio būtų minimaliai rūpinęsis vaiku teikiant materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas sprendė esant pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir priteisė 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas T. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir: iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat iš atsakovo priteisti išlaikymą P. T. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 1800 Eur P. T. bei išdėstyti jo mokėjimą dalimis per 18 mėnesių laikotarpį; proporcingai patenkinto ieškinio dydžiui paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad, kaip matyti iš ieškinio, nepilnamečio sūnaus D. T. metiniai poreikiai sudaro 4800 Eur, iš jų valstybės teikiama parama pagal byloje esančius įrodymus – 3698.66 Eur. Tėvų teikiamo minimalaus poreikių patenkinimo suma turėtų sudaryti 1101.34 Eur. Šią sumą, proporcingai gaunamoms pajamoms turėtų skirti abu tėvai. Net ir padalinus šią sumą lygiomis dalimis, kiekvieno iš tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti po 45,89 Eur. Apeliantas, nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui per mėnesį perveda į ieškovės E. T. nurodytą banko sąskaitą po 50 Eur, t. y. daugiau nei 1/2 minimalius vaiko poreikius patenkinančios sumos dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, neįvertino ieškovės gaunamų vaikui skirtų išmokų, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
15. Dėl V. R. pareikšto ieškinio, kuris buvo tenkintas skundžiamu sprendimu iš dalies, apeliantas nurodo, kad ieškovės pateikta 400 Eur kasmėnesinių nepilnamečio sūnaus poreikių suma viršija ieškovės gaunamas pajamas ir ji negalėjo pagrįsti patiriamas išlaidas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, teismas negali nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti daugiau, nei objektyviai tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat priėmė netinkamą sprendimą.
16. Kartu apeliantas pabrėžia, jog deda visas pastangas susirasti darbą, yra registruotas darbo biržoje, nuolat dalyvauja paskirtuose susitikimuose. Siekdamas bent jau minimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo verčiasi visais įmanomais atsitiktiniais padieniais darbais, tačiau dėl didelio bedarbystės lygio neturi galimybės susirasti darbo, ką patvirtina ir ieškovės V. R. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės. Be to, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš atsakovo, gaunančio minimalų atlyginimą galės būti išieškota ne daugiau nei 108 Eur per mėnesį. (t. y. po 54 Eur kiekvienam vaikui). Ši proporcija paskaičiuota nevertinant galimai priteistino įsiskolinimo P. T. išlaikymui, o tai reiškia, kad teismo sprendimas pilnai įvykdytas nebus, ir taps nepakeliama našta atsakovui, nustumiant jį į socialinį užribį.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu ieškovė E. T. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad, priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 100 GBP nuomos mokesčio sumoka kas savaitę, dėl ko vien būsto išlaikymui yra skiriama itin didelė ieškovės gaunamo uždarbio suma. Be to, įrodymų pateikimas į bylą apie konkrečius vaiko poreikius buvo komplikuotas dėl kiekvieno dokumento ar pirkimo čekio išvertimo į valstybinę kalbą, tačiau įrodymais laikytini ir ieškovės paaiškinimai, juo labiau kad nurodoma vaiko poreikių suma nėra neproporcinga ar pernelyg didelė. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad ieškovė aiškiai nurodė ir statistiniais duomenimis pagrindė, kad pragyvenimo išlaidos D. B. yra vidutiniškai 123 proc. didesnės nei Lietuvoje, todėl D. T. poreikis gyvenant D. B. yra vidutiniškai (apytiksliai) 892 Eur, dėl ko iš valstybės gaunama parama nekeičia iš atsakovo priteistos sumos bei jos pagrįstumo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, o jo neveikimas (nedarbas) negali būti pateisinamas, nes asmuo yra jaunas ir darbingas, tačiau akivaizdžiai nesiekia dirbti ir gauti oficialias pajamas.
19. Atsiliepimu ieškovė V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo momento ir nustatyti, kad materialinis išlaikymas P. T. mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-01-10), o kartu priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
20. Nurodo, kad detalūs sūnaus poreikiams patenkinti patiriamų išlaidų skaičiavimai ir pateikti pirkimo dokumentai patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir buvo įrodytas reikalavimų pagrįstumas, tad dar labiau sumažinti ir taip nedidelį priteistą 150 Eur dydžio išlaikymą nebūtų pagrindo, juo labiau kad sūnui skiriant mažiau nei 400 Eur per mėnesį būtų pažeisti vaiko interesai. Be to, atsakovas yra jaunas, darbingas vyras ir, jei tikrai nepavyktų įsidarbinti, turėtų dėti pastangas įgyti naują profesiją, specialybę, keisti gyvenamąją vietą ar pan., kas šiuo atveju nėra daroma, o atsakovas nededa jokių pastangų pakeisti esamą situaciją, dėl ko ieškovė turi su artimųjų pagalba sūnaus poreikius tenkinti viena. Tačiau, ieškovės vertinimu, išlaikymas sūnumi turėjo būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir niekuo nemotyvuojant atmetė ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-01-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, byloje nekyla ginčas dėl P. T. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog atsakovo materialinė padėtis neleidžia teikti priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką iš tėvų negali būti priteisiama daugiau, nei objektyviai leidžia jų finansinė padėtis. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, taip pat neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribota ar užkirsta galimybė užsiimti darbine veikla (tokie duomenys į bylą pateikti nebuvo). Taigi būti registruotam darbo biržoje nuo 2014 metų ir negauti oficialių pajamų yra paties apelianto pasirinkimas, juo labiau kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis aktyviai ieškojosi darbo, siekė pasinaudoti teikiamomis programomis ir persikvalifikuoti ar kokiu nors kitu būdu ieškojosi legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas išties neatskleidė tikrosios savo materialinės padėties, juo labiau kad ši aplinkybė apeliaciniu skundu nėra ginčijama.
23. Kita vertus, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, egzistuojanti ieškovo galimybė gauti legalias pajamas neleidžia vertinti, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas ar neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.), juo labiau kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
24. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovas deda visas pastangas susirasti darbą ir nuolat dalyvauja paskirtuose susitikimuose, tačiau jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė ir iš esmės niekuo nepagrindė, iš kokių lėšų pragyvena bei kokiu būdu patenkina buitinius materialinius poreikius. Nurodomos aplinkybės, kad apeliantas verčiasi visais įmanomais atsitiktiniais padieniais darbais, neleidžia nustatyti tikrosios atsakovo materialinės padėties bei jo realiai disponuojamų piniginių lėšų.
25. Taigi nagrinėjamu atveju, esant nepaneigtiems duomenims apie atsakovo tikrosios materialinės padėties neatskleidimą bei jo pakankamai jauną amžių bei neapribotą darbingumą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog jis dėl prastos materialinės padėties bei aukšto nedarbingumo lygio visame rajone neturi galimybių teikti priteisti dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi ieškovė E. T. gauna apie 3698,66 Eur teikiamą valstybės paramą, o ieškovė V. R. iš esmės negalėtų tenkinti visų nurodomų nepilnamečio vaiko poreikių, kadangi tokios išlaidos viršija jos gaunamas pajamas. Be to, apelianto vertinimu, ieškovės nepagrindė visų nurodomų nepilnamečių vaikų poreikių, dėl ko priteisto išlaikymo dydžiai, o atitinkamai ir įsiskolinimo dydis, turėtų būti sumažinami. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas išvadas, o taip pat ieškovių nuosekliai dėstytą poziciją, atmeta pirmiau aptartus apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei įrodymus.
27. Vertinant ieškovės E. T. gaunamą valstybės paramą nepilnamečiam šalių sūnui, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį bei įrodymus dėl vaiko poreikių dydžio, pastebėtina tai, kad D. T. yra paauglys, kurio materialiniai poreikiai, atsižvelgiant į nuolat besivystantį organizmą, neabejotinai viršija 100 Eur per mėnesį sumą, kurią iš esmės nurodo apeliantas. Kita vertus, net ir ieškovei į bylą nepateikus daiktų pirkimo kvitų ar čekių, kurių vertimas į valstybinę kalbą neabejotinai didintų bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo abejoti, kad paauglio poreikiai bei jo išlaikymas yra gerokai didesni, nei minėta 100 Eur suma. Aplinkybė, jog ieškovė gauna apie 1190 Eur mėnesinį darbo užmokestį bei apie 3700 Eur metinę išmoką vaikui, atsižvelgiant į akivaizdžiai didesnes pragyvenimo (būsto, transporto, paslaugų) išlaidas D. B., nei atsakovo gyvenamojoje vietoje, savaime nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi bei nepatvirtina, kad sūnaus poreikiai yra mažesni, nei nurodo ieškovė E. T., kurios paaiškinimai išties laikytini vienu iš įrodymų. Kita vertus, byloje nėra paneigti ieškovės paaiškinimai, kad atsakovas išvis nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi bei prie jo išlaikymo neprisideda, dėl ko abejoti ieškovės, kuriai tenka visa nepilnamečio sūnaus priežiūra, paaiškinimais apie kasmėnesinius sūnaus materialinius poreikius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, būsto nuomos mokestis yra apie 100 svarų per savaitę, o ne per mėnesį, kas tik papildomai patvirtina didesnių kasmėnesinių buitinių išlaidų sumą.
28. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė iš esmės negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), kas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo 400 Eur. Tai papildomai sustiprina vertinimą, jog iš atsakovo D. T. naudai priteisto 140 Eur kasmėnesinio išlaikymo suma nėra neadekvati, o nepilnamečio asmens poreikiai yra nustatyti tinkamai.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva sūnui P. T. priteistu per dideliu kasmėnesinio išlaidymo dydžiu, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu kasmėnesinio sūnaus P. T. išlaikymo dydis bei įsiskolinimas jam yra nustatytas bei apskaičiuotas tinkamai.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas išlaikymą sūnui P. T. atsižvelgė bei įvertino šalių turtinę padėtį, jau aptartas aplinkybes, susijusias su atsakovo užimtumu bei jo tikrosios materialinės padėties neatskleidimu, o taip pat ieškovės pateiktą sūnaus kasmėnesinių išlaidų paskaičiavimą (paaiškinimai, prekių įsigijimo kvitai). Nors apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, kad ieškovės nurodoma nepilnamečio sūnaus kasmėnesinių išlaidų suma yra didesnė, nei ieškovės V. R. gaunamas darbo užmokestis, tačiau, kaip matyti iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nurodomų aplinkybių, kurios nėra paneigtos, išlaikyti sūnų jai padėdavo artimieji. Tokią ieškovės poziciją papildomai patvirtina ir aplinkybės, jog pagal byloje esančius duomenis ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.
31. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bent iš dalies būtų prisidėjęs ar bent epizodiškai teikęs kokį nors išlaikymą sūnui, todėl jo argumentai, kad ieškovės nurodytas sūnaus kasmėnesinio išlaikymo dydis yra nepagrįstas, yra paremtas išimtai atsakovo subjektyviu vertinimu.
32. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni, nei nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl ko nėra pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Be to, kaip pagrįstai nurodoma ieškovės V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nustatydamas P. T. priteisto išlaikymo momentą, t.y. nenurodė, jog išlaikymas P. T. yra priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo P. T. priteisimo momento patikslinama, nurodant, jog išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2018-01-10.
36. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei E. T. priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 300 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas. Taip pat atmetus atsakovo apeliacinį skundą valstybei priteisiamos su ieškovės V. R., kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, atstovavimu susijusios teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 130 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovo T. T. priteisto išlaikymo P. T., mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), termino pradžios ir nustatyti, kad iš atsakovo T. T. priteistas išlaikymas P. T., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2018 m. sausio 10 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.