Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. T., jos atstovei advokatei J. M., ieškovei V. R., jos atstovei advokatei S. S.,

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Rožienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui T. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkinami iš dalies.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), ir daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. T. po 44,43 EUR kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje įrašyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo teismas vertina atsižvelgdamas į vaiko teisę gauti iš tėvų tinkamą išlaikymą ir vaiko interesą patenkinti būtinus poreikius. Šiuo atveju teismo sprendimu nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas nesudaro nei aštuntadalio valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos. Priteisto iš atsakovo išlaikymo suma turi būti padidinta, nes priešingu atveju būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, priimtas 2005 m. sausio 3 d., todėl akivaizdu, kad per tokį laikotarpį nepilnamečio vaiko poreikiai žymiai padidėjo. Vaikų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų, nei 2005 metais. Darytina išvada, kad tokio amžiaus vaiko išlaidos mokymuisi, jo ugdymui, laisvalaikiui, maistui, drabužiams, avalynei ir kt. poreikiams patenkinti yra žymiai didesnės, negu buvo 2005 metais. Be to, ženkliai išaugo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Dėl išaugusių vaiko poreikių teismo priteistas išlaikymas turi būti padidintas. Ieškovės teigimu, ji vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui (perskaičiavus kainų (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje santykiu) išleidžia apie 400 eurų, ir tik būtinoms vaiko išlaidoms. Tokie ieškovės teiginiai nėra patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje seka, kad vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, maitinimąsi mokykloje, drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos, išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ir kt.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių vaiko D. amžių, jo minimalius bendruosius poreikius bei jo interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui D. T. išlaikymą iki 140 EUR per mėnesį. Todėl atsakovas nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio D. T. pilnametystės privalo mokėti jam išlaikymą 140 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą.

Ieškovė E. T. paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio D. T. interesams (CK 3.203 straipsnis).

Dėl nepilnamečio P. T. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio P. T. gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. R. byloje ginčo nėra, kadangi atsakovas šioje dalyje su ieškiniu sutiko ir neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina. Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina ir tai neprieštarauja jo interesams, kadangi jam sudarytos tinkamos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir nepilnamečio P. T. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. R..

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė V. R. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 380 EUR per mėnesį, dar 30 EUR kas mėnesį sudaro valstybės išmoka vaikui. Bylos duomenimis ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame name. Ieškovė pateikė paskaičiavimą, būtiną sūnaus išlaikymui per mėnesį: maistui apie 180 EUR, drabužiams – 70 EUR, išlaidos lavinimui - 30 EUR, busto mokesčiams ir kitoms išlaidoms 30 EUR, higienos reikmėms – 30 EUR, gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms – 20 EUR, laisvalaikiui ir kitoms reikmėms – apie 40 EUR, iš viso per mėnesį vidutiniškai apie 400 EUR.

Atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2014 metų yra registruotas darbo biržoje. Tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas. Nors atsakovas akcentuoja sunkią savo turtinę padėtį (negauna beveiks jokių pajamų), tačiau byloje nėra duomenų apie jam nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias ieškoti didesnių pajamų šaltinių, siekiant užtikrinti vaiko tinkamą išlaikymą. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, todėl teigti, jog jo gaunamų pajamų nepakanka vaiko tik būtiniems poreikiams užtikrinti yra neteisinga. Dirbamas darbas gali būti ne tik fizinis, bet ir įvairios paslaugos ir panaši veikla. Atsakovas nuosavybės teise turi automobilį, byloje nėra duomenų apie įsipareigojimus kitiems tretiesiems asmenims, išskyrus kitą vaiką D. T.. Be to, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikros turtinės padėties.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, kurio motina yra ieškovė E. T., daro išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 200 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimas vaikui pažeistų kito nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, jog abiejų vaikų amžius yra panašus (D. (duomenys neskelbtini) metų, P. (duomenys neskelbtini) metų), jiems skiriamas išlaikymas turėtų būti maždaug vienodo dydžio. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog ieškovės E. T. gaunamos pajamos yra didesnės, negu V. R., todėl ji gali skirti savo sūnaus išlaikymui didesnę sumą. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad 150 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Ieškovė V. R. paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5400 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio teismui padavimo. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko nurodydamas, kad įsiskolinimas atsirado išimtinai dėl ieškovės veiksmų, kadangi ji uždraudė bet kokius kontaktus su sūnumi bei nepranešė sąskaitos, į kurią jis galėtų pervesti lėšas vaiko išlaikymui. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad institucijos žiniomis, atsakovas niekada nesidomėjo vaiku ir nerodė noro su juo bendrauti.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas apie 8 metus neteikia jokio išlaikymo vaikui ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, padedama artimųjų, pilnai jį išlaikė bei nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui 3 metų laikotarpiu iki ieškinio teismui padavimo dienos 2018 m. sausio 10 d., ar bent jau iki minėto laikotarpio būtų minimaliai rūpinęsis vaiku teikiant materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę, kad „vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė“. Todėl konstatuotina, kad nepagrįsti atsakovo ir jo atstovo teiginiai, jog išlaikymo įsiskolinimas atsirado tik dėl ieškovės veiksmų, nes neturėdamas galimybės bendrauti su vaiku, tėvas neprivalėjo jo ir išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas 5400 EUR dydžio nepilnamečio vaiko P. T. išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės E. T. reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui turėtų įmokėti 40,00 EUR ((190-43,44) X 12 X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (66 procentai), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 26,40 EUR (40 X 0,66) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės V. R. reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui turėtų įmokėti 251,00 EUR (100 X 0,75 + (5400 + (200 X 12)) X 0,03 X 0,75)) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (96 procentai, pilnai patenkinus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (50 procentų) + iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (46 procentai), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 240,96 EUR (251 X 0,96) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė E. T. už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatams 650,30 EUR. Ieškovei V. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 457,10 EUR. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės E. T. patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Tačiau teismas, spęsdamas ieškovės E. T. ir valstybės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad ieškovės E. T. reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo patenkinti tik iš dalies (66 procentais), ieškovės V. R. reikalavimai patenkinti 96 procentais. Todėl ieškovei E. T. iš atsakovo priteisiama 429,20 EUR (650,30 X 0,66) dydžio išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti. Valstybės naudai už ieškovei V. R. suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas priteistina 438,82 EUR (457,10 X 0,96).

Ieškovė E. T. taip pat prašė priteisti iš atsakovo atvykimo į 2018 m. birželio 14 d. posėdį išlaidas – 63,43 EUR dydžio kelionės išlaidas. Kadangi ieškovė šioje byloje atstovaujama advokatės J. M., šios išlaidos negali būti pripažįstamos būtinomis išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas ir jo atstovas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, be to, ieškovė pateikė tik išvykimo iš Lietuvos išlaidas patvirtinančius dokumentus, byloje nėra duomenų, kada ji atvyko į Lietuvos Respubliką. Todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad ji patyrė prašomas priteisti išlaidas išimtinai dėl atsakovo kaltų veiksmų, taigi nėra pagrindo šias išlaidas priteisti ir vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės E. T. kelionės išlaidos nepriteistinos.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,48 EUR. Ieškovių ieškinius patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 4,52 EUR dokumentų įteikimo išlaidų. Likusi dalis iš ieškovių nepriteisiam, nes padalijus likusią suma tarp šalių proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, jos bus mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės E. T. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 3 d. sprendimu priteisto iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. T. priteisto iš atsakovo T. T. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429,20 EUR (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 20 ct) išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Ieškovės V. R. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 5400,00 EUR (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) P. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438,82 EUR (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 267,36 EUR (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 36 ct) žyminio mokesčio ir 4,52 EUR (keturis eurus 52 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.