Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1375-779/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: e2A-1375-779/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01237-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: I. N.
Atsakovas: J. N.
Trečiasis asmuo: Bigbank

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1375-779/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01237-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. N. ir atsakovės J. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės J. N. priešieškinį ieškovui I. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys byloje Bigbank“ AS filialas, AB „Swedbank”, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) santuoką, sudarytą 2004-07-24 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 2031, tarp I. N. ir J. N., nutraukti dėl atsakovės J. N. kaltės; 2) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį automobilio VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 163 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės paimtus ir po santuokos nutraukimo jai liekančius kilnojamuosius daiktus; 6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidarūs skolininkai, nustatant ieškovo pareigą mokėti 2/3 dalį įmokų kreditoriams pagal 2019-06-12 kredito sutartį Nr. 19-033133-FA su „Swedbank“ AB banku ir analogišką pareigą nustatant atsakovei, t. y. mokėti 1/3 dalį įmokų kreditoriams pagal 2019-06-12 kredito sutartį Nr. 19-033133-FA su „Swedbank“ AB banku; 7) nepilnamečių vaikų – sūnaus M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su tėvu I. N.; 8) priteisti iš atsakovės J. N., vaikams M. N. ir A. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 9) priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymo sūnui M. N. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. gegužės mėnesio, sumoje 1 375 Eur; 10) priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymo dukrai A. N. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. gegužės mėnesio, sumoje 1 375 Eur; vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą.

2. Nurodė, jog gyvenant santuokoje, ieškovas stengėsi dėl šeimos, dirbo, kad ją išlaikytų, užtikrintų šeimos gerovę. Atsakovė ilgą laiką nedirbo. Dėl darbo pobūdžio ieškovui ilgesniam laikui tekdavo išvykti į užsienį. Paskutinės darbo komandiruotės į Vokietiją metu 2020 m. birželį vaikai Modestas ir Augustė pradėjo skambinti telefonu ir rašyti jam žinutes, kad jų namuose lankosi svetimas vyras, kuris bendrauja su motina ir kartais pasilieka nakvoti; kad mama išeina iš namų kelioms paroms ir nepalieka valgyti, dėl ko jie buvo priversti paimti pinigus iš tėvo jubiliejinių monetų kolekcijos maisto įsigijimui.

3. Teigė, kad atsakovė, likus kelioms dienoms iki ieškovo komandiruotės pabaigos, paskambino ieškovui ir prisipažino, kad turi kitą vyrą. Grįžęs iš komandiruotės namo 2020-06-14 ieškovas paprašė atsakovės parodyti jos telefone esantį susirašinėjimą ir jame rado žmonos neištikimybės įrodymų. Dėl šios priežasties tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kurio metu atsakovei buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, o ieškovui sulaužyta nosis. Dėl nurodytų faktų buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tiek ieškovo, tiek atsakovės atžvilgiu. Po konflikto ieškovui pritaikius kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, jis buvo priverstas persikraustyti gyventi pas savo seserį adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su juo išėjo vaikai, nepanorėję gyventi su motina ir svetimu vyru jų šeimos namuose. Dėl nurodytos priežasties vaikai turėjo pakeisti mokyklą, o atsakovė apsigyveno šeimos būste su vyru, dėl kurio iširo šeima, ir paprašė „nesikišti į jos gyvenimą“, pakeitė spynas, dėl ko vaikai negalėjo patekti į namus.

4. Kadangi ieškovas nuoširdžiai apgailestavo dėl įvykusio konflikto, kad dėl sutuoktinės išdavystės nesuvaldė emocijų, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2021-03-22 buvo nutrauktas pagal laidavimą.

5. Nurodė, jog atsakovė, išėjusi iš šeimos namų, su savimi pasiėmė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, kurio vertė turi būti priteista ieškovui.

6. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai nenori gyventi su atsakove, keisti mokyklos ir nori gyventi su ieškovu, tai sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

7. Nurodė, jog ieškovas turi asmeninę prievolę dėl santuokos metu įgytos, panaudojus vartojimo kredito lėšas, gautas vartojimo kredito sutarties Nr. 1805702/96TA pagrindu, transporto priemonės „M1 VolvoV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Kadangi ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, visapusišku vaikų vystymusi, o atsakovė šiuo metu gyvena atskirai nuo šeimos, vaikų auklėjimui bei priežiūrai neskiria laiko, vaikai nori gyventi su tėvu, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, taip pat patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką su atsakovu I. N. nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti atsakovui I. N. natūra pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1726 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ir pareigą vykdyti tolimesnį atsiskaitymą pagal "Swedbank", AB kredito sutartį Nr.19-033133- FA; 3) priteisti atsakovui I. N. natūra automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovei J. N. kompensaciją už 1/2 dalį nekilnojamojo turto: namo (duomenys neskelbtini), bendros vertės 135 000 Eur – 67 500 Eur ir žemės sklypo bendros vertės 22 200 Eur – 11 100 Eur. Bendrai 78 600 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei 200 Eur kompensaciją už 1/2 automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3 250 Eur kompensaciją už 1/2 parduoto automobilio VOLVO V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina J. N.; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti pavardę - M .

10. Atsakovė nurodė, kad santuoka su atsakovu nuo pat pradžios nebuvo laiminga; santuokos metu pasireiškė atsakovo polinkis vartoti alkoholinius gėrimus. Būdamas girtas, atsakovas tapdavo agresyvus, jis dažnai kėlė prieš atsakovę ranką, mušė ją vaikų akivaizdoje. Ilgą laiką atsakovė kentėjo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ir fizinį smurtą, nesikreipė nei pas medikus, nei į policiją, stengėsi išsaugoti šeimą. 2020-06-14, kai atsakovas grįžo namo iš komandiruotės, atsakovė pranešė jam apie norą nutraukti santuoką. Dėl šios priežasties šeimoje kilo konfliktas ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas dukters akivaizdoje pradėjo mušti atsakovę. Atsakovė patyrė daugybinius paviršutinius sužalojimus. Dėl minėto įvykio Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., požymius. 2021-03-22 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius priėmė nutarimą I. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą atleisti pagal laidavimą.

11. Teigė, kad būdama santuokoje su ieškovu atsakovė buvo jam ištikima, su kitais vyrais artimų santykių nepalaikė. Santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis žiauriai elgėsi su ieškove ir už tai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

12. Nurodė, kad 2019-06-15 ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 104 000 Eur kreditas būstui ir žemės sklypui pirkti. Iki gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovė sumokėjo 43 000 Eur rankpinigių sumą, kuri buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, 2 000 Eur atsakovė pervedė į sutuoktinio sąskaitą, tikslu įrodyti bankui ieškovo mokumą, o 4 900 Eur buvo panaudoti atsiskaitymams už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą. Viso 49 900 Eur. Teigė, kad rankpinigiai atsakovei priklausė asmeninės nuosavybes teise ir buvo gauti po atsakovės asmeninio turto - santuokoje paveldėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nurodė, kad 49 900 Eur rankpinigių suma, kuri buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, negali būti priskirta prie sutuoktinių bendro turto ir negali būti dalinama tarp sutuoktinių.

13. Atsakovė siūlo visą namą ir žemės sklypą natūrą priteisti ieškovui, kompensuojant atsakovei 1/2 dalį įmokėtų AB „Swedbankas“ įnašų pagal 2019-08-12 kreditą iki 2021-03-15, t. y., 4 780,80 Eur sumą. Tolimesnį kredito mokėjimą bankui palikti vykdyti ieškovui.

14. Nurodė, kad automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovas, dėl šios priežasties automobilis turi atitekti ieškovui, o atsakovei turi būti priteista 200 Eur kompensacija.

15. Teigė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina, neatsižvelgus į vaikų išsakytą norą gyventi su tėvu, nes ieškovas savo kaltę smurtaujant prieš sutuoktinę pripažino visiškai, be to, praeityje buvo teistas pagal BK 271 str. 2 d., ne kartą baustas administracine tvarka.

16. Nurodė, jog ieškovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, skiriant vienam vaikui po 320 Eur.

Atsiliepimas

17. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, išskyrus kelis reikalavimus.

Šalies argumentai

18. Ieškovas nurodė, kad iš ieškovės susirašinėjimo su kitu vyru, akivaizdu, jog ji jam buvo neištikima, su juo aptarinėjo ateities planus, dėl ko tarp sutuoktinių kilo konfliktas. Akivaizdu, kad ieškovas žmoną brangino ir jo veiksmai į išdavystę buvo spontaniški dėl jį užplūdusių emocijų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

19. Ieškovas sutiko, kad jam būtų priteistas natūra pastatas - gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovė nepagrįstai prašo priteisti jai turto dalį, kuri priklauso kreditoriui (2019-06-12 kredito sutartis Nr. 19-033133- FA su „Swedbank“ AB banku).

20. Su reikalavimu pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į 43 000 Eur rankpinigių sumą, kuri buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, 2 000 Eur, kuriuos J. N. pervedė į sutuoktinio sąskaitą tikslu įrodyti bankui jų mokumą, ir 4 900 Eur panaudotus atsiskaitymams už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą, priteisti iš ieškovo, ieškovas kategoriškai nesutiko. Atkreipė dėmesį į tai, kad turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigyja savo asmeninėn nuosavybėn. Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreiškia, naujai įsigytas turtas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju, J. N. valios įsigyti turto asmeninėn nuosavybėn neišreiškė, sandorio metu aiškiai nedeklaravo šio fakto, todėl naujai įsigytas namas laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

21. Ieškovas sutiko išmokėti atsakovei 100 Eur kompensaciją už 1/2 automobilio VW Sharan, valst. numeris (duomenys neskelbtini) ir 500 Eur kompensacijos už 1/2 parduoto automobilio VOLVO V-70, valst. numeris (duomenys neskelbtini) įgyto, panaudojus vartojimo kredito lėšas, gautas vartojimo kredito sutarties Nr. 1805702/96TA pagrindu.

22. Ieškovas rūpinasi vaikais, išlaiko namą, tvarko ūkį prie namo ir dirba. Vaikai nori gyventi su tėvu, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Atsakovės teiginius, kad ji yra gera motina, besirūpinanti vaikais, vertino kritiškai. Nurodė, jog atsakovė nedalyvavo vaikų gyvenime, neskyrė jiems išlaikymo ir netgi naudojosi vaikams skirtomis socialinėmis išmokomis.

23. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kuria pasiūlė nepilnamečių M. N. ir A. N. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu I. N. Nurodė, jog nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaikų interesai. Nurodė, kad iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 320 Eur suma neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat nurodė, jog iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2004-07-24 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2031) tarp I. N. ir J. N., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo J. N. suteikė ikisantuokinę pavardę – M., I. N. (I. N.) paliko jo pavardę – N.

25. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų M. N. ir A. N. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu I. N. jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės J. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 320 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovės J. N. ieškovui I. N. 1 375 Eur dydžio sūnaus M. N. išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovės J. N. ieškovui I. N. 1 375 Eur dydžio dukters A. N. išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė ieškovą vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

26. Teismas priteisė ieškovui natūra pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 7999-7004-5019, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei J. N. 49 900 Eur kompensaciją iš ieškovo už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra. Priteisė ieškovui natūra automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; priteisė iš ieškovo 100 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovui atitenkantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra. Priteisė iš ieškovo 1 416,60 Eur kompensaciją už parduotą automobilį Volvo V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad I. N. ir J. N. prievolė kreditoriui „Bigbank“ AS pagal 2018-03-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 1805702/96ta, yra solidari.

27. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 390 Eur kompensaciją už jai atitenkančius buitinius prietaisus natūra; priteisė iš atsakovės 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui, o iš ieškovo priteisė 180 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nustatė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo ir atsakovės tarpusavio konfliktų neišsprendimas. Teismas konstatavo, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nė vienas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo vertinimu, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str., kas sudarė pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

29. Spręsdamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas akcentavo prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Nustatęs, jog nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su tėvu, kuris rūpinasi kasdieniniais jų poreikiais, ugdymu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu, nustatęs tarp tėvo ir vaikų stiprų emocinį ryšį, atsižvelgęs į Skyriaus pateiktą išvadą, vaikų nuomonių išklausymo aktus, konstatavęs, kad atsakovė nededa jokių pastangų susisiekti su vaikais, neskambina jiems, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.

30. Dalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas nurodė, jog ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (mušdamas ir smaugdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atsakovei), todėl vertino, kad geriausiai šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus atitiks atsakovės prašomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas ieškovui priteisiant nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį.

31. Teismas sprendė, jog ieškovas neginčijo atsakovės priešieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių, o būtent to fakto, jog atsakovė savo lėšomis sumokėjo 43 000 Eur dydžio rankpinigius, 2 000 Eur pervedė į sutuoktinio sąskaitą bei 4 900 Eur sumokėjo už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės prašoma priteisti 78 600 Eur kompensaciją, t. y., ½ dalis nekilnojamojo turto vertės, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismas nurodė, jog šalių turto balansas apskaičiuojamas iš nustatytos bendros nekilnojamojo turto vertės (157 200 Eur) atimant negrąžinto kredito sumą (97 546,43 Eur (104 000-6 453,57)), todėl sprendė, kad atsakovei turėtų būti priteistina 29 826,79 Eur kompensacija, t. y., ½ dalis turto balanso sumos (59 653,57 Eur).

32. Teismas konstatavo, kad šalims įsigyjant dalintiną turtą, atsakovė patyrė 49 900 Eur išlaidas iš savo asmeninių lėšų, taip pat kad ieškovas šių aplinkybių neginčijo, todėl sprendė, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo nurodytas sumas, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 49 900 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš I. N. J. N. priteista 49 900 Eur kompensacija už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra; priimti naują sprendimą šioje dalyje ir priteisti iš I. N. J. N. 29 826,79 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti ieškovui natūra pastatą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nepagrįstai priteisė atsakovei 49 900 Eur kompensaciją iš ieškovo už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra, nes neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą ir šioje dalyje naikintiną sprendimą;

33.2. Šalių turto balansas buvo teismo teisingai apskaičiuotas iš nustatytos bendros nekilnojamojo turto vertės (157 200 Eur) atimant negrąžinto kredito sumą (97 546,43 Eur) (104 000-6453,57). Teismas konstatavo, kad atsakovei turėtų būti priteistina 29 826,79 Eur kompensacija, t. y., dalis turto balanso sumos (59 653,57 Eur). Tačiau, teisingai apskaičiavęs turto balansą ir nustatęs atsakovei priteistiną kompensaciją, pirmos instancijos teismas, ignoruodamas kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad sandorio metu sutuoktinis privalo aiškiai deklaruoti asmeninių lėšų panaudojimo faktą, priėmė neteisėtą sprendimą ir priteisė atsakovei ne jai priklausančią 29 826,79 Eur, o padidintą - 49 900 Eur kompensaciją.

33.3. Ieškovas kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta atsakovės nuosavybės teisė į 43 000 Eur rankpinigių sumą, kuri buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, 2 000 Eur, kuriuos J. N. pervedė į sutuoktinio sąskaitą ir 4 900 Eur panaudotus atsiskaitymams už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą, viso 49 900 Eur, ir priteista iš ieškovo atsakovei 49 900 Eur suma. Nors ieškovas šių aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jo ir J. N. šeimos bendra nuosavybė. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pati atsakovė ir prašė priteisti jai dalį nurodyto turto. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad sudarant 2019-06-13 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį, notarė paaiškino dėl turto pirkimo iš asmeninių lėšų ir paklausė, ar atsakovė nori tai užfiksuoti, tačiau, gavus neigiamą atsakymą, patvirtino minėtą sandorį. Taigi atsakovė valios įsigyti turto asmeninėn nuosavybėn neišreiškė (tai ji patvirtino teismo posėdžių metu), sandorio metu aiškiai nedeklaravo šio fakto, todėl naujai įsigytas namas ir sklypas laikomi abiejų sutuoktinių nuosavybe ir šis turtas dalintinas lygiomis dalimis, tai yra, atsakovei priteistina kompensacija turi būti 29 826,79 Eur. Be to, iš šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, kad sudarant pirkimo - pardavimo sandorį tiek I. N., tiek J. N. tikrasis ketinimas buvo įsigyti būstą jų šeimai.

34. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

35. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu I. N. jo gyvenamojoje vietoje; priteisto išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiams vaikams dydžio dalyje; priteisto iš atsakovės ieškovui 1375 Eurų dydžio sūnaus ir tokios pat dydžio dukters išlaikymo įsiskolinimo dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Nagrinėjant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas buvo neobjektyvus, vertino įrodymus ir argumentus, pateiktus tik ieškovo ir visiškai ignoravo atsakovės pateiktą argumentaciją ir įrodymus. Pažymėjo, kad teikiant išvadą Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vengė bendrauti su atsakove, ji nebuvo įleista į namą, kai atvažiavo specialistai, kas rodo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų šališkumą.

35.2. Išvadai padaryti, jog vaikų tėvas rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, ugdymu, sveikatos priežiūra ir laisvalaikiu, teismas neturėjo jokių rašytinių įrodymų. Liudytojos B. K. parodymus šioje dalyje reikėtų vertinti kritiškai, kadangi būtent ši liudytoja kartu su ieškovu ir kurstė konfliktinius santykius tarp vaikų ir motinos.

Šalies argumentai

35.3. Teismo padaryta išvada, kad pati atsakovė nededa jokių pastangų susisiekti su vaikais, neskambina jiems, taip pat nesikreipia į Vaiko teisių apsaugos specialistus dėl ieškovo elgesio, neatitinka esančių byloje įrodymų. Liudytoja B. M. (vaikų teta iš motinos pusės) paaiškino teismui, kad vaikų ir motinos santykiai visada buvo glaudūs, tačiau viskas pasikėtė po 2020-06-14 konflikto. Liudytoja paminėjo faktą, kad tėvas ir tėvo giminė sąmoningai nuslėpė nuo atsakovės A. N. Pirmosios Komunijos dieną, vietą ir laiką, kad nei vaiko motina, nei teta negalėtų pasimatyti su mergaite.

35.4. Nurodė, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina, neatsižvelgiant į vaikų išsakytą norą gyventi su tėvu, kadangi šiuo atveju vaikų noras prieštarauja jų interesams, vaikų gyvenimas kartu su ieškovu gali neigiamai atsiliepti jų ugdymui.

35.5. Atsakovė nesutinka su priteistu jai išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nes jos mėnesinis uždarbis sudaro 1067,18 Eurų be atskaitymų; išmokėtina suma sudaro 710,34 Eurų. Priteistas atsakovei vaikų išlaikymas - dviem vaikams 640 Eurų, po kurio atskaitymo atsakovei lieka tik 70,34 Eurų pragyvenimui. Nurodė, jog ji neturi kito pragyvenimo šaltinio, bet turi įsipareigojimą mokėti 280 Eurų už išsinuomotą būtą, už komunalinius patarnavimus, taip pat turi pirkti sau maistą. Akivaizdu, kad teismo priteistas išlaikymas vaikams atsakovei yra pernelyg didelis ir neatitinka jos turtinės padėties.

Atsiliepimas

35.6. Mano, kad priteistas iš atsakoves ieškovui išlaikymo už vaikus įsiskolinimas po 1375 Eurų kiekvienam vaikui yra nepagrįstas, kadangi atsakovė, nors ir negyveno kartu su vaikais tam tikrą laikotarpį, kiek galėjo finansiškai rūpinosi vaikais: pirko jiems drabužių.

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, nes teismas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

36.1. Atsakovės argumentas, kad neturi būti atsižvelgta į vaikų nuomonę, nes tai prieštarauja jų interesams, ne tik prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, ignoruoja išsakytą vaikų nuomonę, bet ir prieštarauja įstatymui; nurodė, jog vaikų noras gyventi su tėvu nesikeitė nuo pat konflikto pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme, nesikeičia ir dabar.

36.2. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, visapusišku vaikų vystymusi. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja I. N., kuri, be kita ko, patvirtino, kad vaikai jai guodėsi, kad kol tėvas yra komandiruotėje, pas mamą lankosi kitas vyras ir pasilieka nakvoti. Toks motinos elgesys suformavo stiprų vaikų nenorą gyventi su motina, apie ką jie ne kartą pasisakė, teikdami savo nuomonę institucijai, pateikusiai išvadą. Abu vaikai teigė, kad yra nusivylę mama, nenorėtų, kad mama sugrįžtų gyventi kartu, nes jiems gerai su tėčiu.

36.3. Nurodė, jog atsakovė gyveno atskirai nuo šeimos, vaikų auklėjimui bei priežiūrai neskyrė laiko, nesidomėjo vaikais, jų problemomis, nedalyvavo vaikams svarbiuose jų gyvenimo įvykiuose, daugiau dėmesio skirdama savo asmeniniam gyvenimui. Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas.

36.4. Iš vaikų nuomonių išklausymo akto matyti, jog pati atsakovė nededa jokių pastangų kokiu nors būdu susisiekti su vaikais, net neskambina jiems. Jei, kaip teigia atsakovė, ieškovas neleidžia jai bendrauti su vaikais, lieka neaišku, kodėl atsakovė nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos specialistus dėl ieškovo elgesio.

36.5. Atsakovės teiginiai, kad ji yra besirūpinanti vaikais motina, vertintini kritiškai, nes ji ne tik nedalyvavo vaikų gyvenime, neskyrė jiems jokio išlaikymo, bet netgi nuo 2020 m. birželio naudojosi vaikams skirtomis socialinėmis išmokomis, kurios buvo pervedamos į jos sąskaitą, ir tik socialinių tarnybų pagalba, nepaisant atsakovės prieštaravimų, nuo 2021 m. birželio vaikams skirtos išmokos pervedamos į ieškovo sąskaitą.

36.6. Akivaizdu, kad atsakovė nevykdė savo pareigos vaikams ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo nepriteisti vaikams išlaikymo, kurio ji jiems neteikia, ir įsiskolinimo už laikotarpį, per kurį ji jo neteikė. Ieškovas visą laiką, kiek vaikai gyvena su juo, išlaiko juos vienas, vykdydamas savo pareigą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

37. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pateiktų apeliacinių skundų ribose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

38. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, kurį prašo prijungti prie bylos.

39. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas įrodymas patvirtina aplinkybes, susijusias su atsakovės turtine padėtimi. Atsižvelgusi į tai, kad su pateikiamu įrodymu ieškovas yra susipažinęs, teisėjų kolegija priima apeliantės pateiktą naują įrodymą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

41. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, nesutikdama su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su jų tėvu nustatymu, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

42. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

43. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

44. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

45. Atsakovė nurodė, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina, neatsižvelgiant į vaikų išsakytą norą gyventi su tėvu, kadangi šiuo atveju vaikų noras prieštarauja jų interesams, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praeityje buvo teistas, ne kartą buvo baustas administracine tvarka, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus.

46. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, su kuriuo tėvų turėtų būti nustatyta vaikų, kurių vienam 12 metų, kitam beveik 7 metai, gyvenamoji vieta ir priėjo prie išvados, kad vaikų interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, tyrė ir vertino tėvų aplinkos bei materialines sąlygas, su kuriuo jų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrėti, kuris iš tėvų turi realias galimybes jų dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, kuris iš tėvų deda daugiau pastangų, su kuriuo iš tėvų nori gyventi patys vaikai, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

48. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertino taip pat ir Tarnybos pateiktą nuomonę, vaikų išklausymo aktus, kurie patvirtina, kad vaikai su mama seniai nebendravo, motina su vaikais nesusisiekia, vaikai su motina gyventi nenori. Iš byloje surinktų duomenų teismas sprendė, kad priešingai, nei atsakovė, atsakovas deda pastangas, stiprindamas ryšį su vaikais, juos augina, jais rūpinasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė apie ieškovo teistumą ir baustumą administracine tvarka įtakos jo ir vaikų santykiams, vaikų gerovei, neturi. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, kad jis turi kokių nors priklausomybių, kurios įtakotų jo gebėjimą pasirūpinti vaikais ar kad ieškovo gyvenamojoje vietoje nesudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Priešingai, bylos duomenys patvirtina netinkamą atsakovės elgesį, kuomet vaikų tėvui išvykus dirbti į užsienį, į šeimos namus ateidavo ir nakvodavo vaikams nepažįstamas, svetimas vyras, o vaikai dėl to skundėsi savo tėvui ieškovui telefonu.

49. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie ieškovo sąmoningai nuslėptą dukters Pirmosios Komunijos dieną, įrodymais nepatvirtintos, be to, šių aplinkybių patvirtinimas nesudarytų pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių visumą ir pateiktą jų teisinį įvertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydamas bei įvertindamas reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Apeliantė ginčija priteisto išlaikymo vaikams dydį bei išlaikymo įsiskolinimo fakto priteisimą, nurodydama, kad priteistos sumos neatitinka jos turtinei padėčiai, nes ji į rankas gauna 710,34 Eur darbo užmokestį. Be to, kadangi atsakovė, nors ir negyveno kartu su vaikais tam tikrą laikotarpį, tačiau kiek galėjo finansiškai rūpinosi vaikais, pirkdama jiems drabužių, todėl išlaikymo įsiskolinimo dydis yra nepagrįstas.

52. Su nurodytais apeliantės teiginiais iš dalies sutiktina.

53. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

54. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą vaikams po 320 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat priteisė po 1375 Eurų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio, kuomet išlaikymas nebuvo teikiamas (ginčo dėl to byloje nėra).

55. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

57. Kadangi šalys vaikų poreikių neįrodinėjo, o reikšdamos reikalavimus, rėmėsi konkrečia- 320 Eur suma kiekvieno vaiko išlaikymui, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tarp šalių ginčo dėl vaikų išlaikymui reikalingų lėšų nėra, prašomą priteisti išlaikymo sumą priteisė iš atsakovės.

58. Visgi, kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

59. Iš byloje esančių pažymų apie darbo išmokas matyti, jog ieškovas kas mėnesį į rankas gauna virš 800 Eur atlyginimą, atsakovė - apie 710 Eur. Vadinasi, atsakovė didžiąją savo atlyginimo dalį turėtų išleisti vaikų išlaikymui. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog vaikų poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma, jis vaikus nuo 2020-06-15 išlaiko vienas, ir skiria kiekvienam po 250 Eur. Darytina išvada, jog prašoma priteisti 320 Eur suma kas mėnesį yra per didelė vaikų poreikiams ir jų išlaikymui.

60. Kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme vaikų poreikiai nebuvo vertinami, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas vaikams išlaikymą, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįsta minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Minimali mėnesinė alga nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (po mokesčių – 468,41 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi orientacinis išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, kurį šiuo metu turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų 234,05 Eur (468,41 Eur/2).

61. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės kiekvienam vaikui priteistina po 234,05 Eur išlaikymo suma, kurios dydis kasmet indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje keistinas.

62. Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

63. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

64. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

65. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ne dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, bet dėl paties išlaikymo įsiskolinimo fakto priteisimo, nurodydama, jog atsakovė, nors ir negyveno kartu su vaikais tam tikrą laikotarpį, kiek galėjo, finansiškai rūpinosi vaikais, pirko jiems drabužių. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantė jokių įrodymų nepateikė. Apeliantėms nurodytiems teiginiams prieštaravo ieškovas, bylos duomenys (vaikų išklausymo aktai; šeimos sąlygų tyrimo aktas) patvirtina, jog nuo 2020-06-16 šeimoje nustatyti vaikų teisių pažeidimai, motina su vaikais nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia, išeidama iš namų, išsinešė vertingus daiktus, dukters papuošalus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie vaikams teiktą išlaikymą, neįrodytos.

66. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės pateikti argumentai nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad gyvendama skyrium, ji teikė nepilnamečiams vaikams nepertraukiamą ir kasdienį jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliantė nevykdė išlaikymo pareigos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis).

67. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, jog priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, dėl jo dydžio apeliacinio skundo negauta, pirmosios instancijos teismo sprendimas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

68. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

69. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs šalių turto balansą, konstatavęs, kad atsakovei turėtų būti priteistina 29 826,79 Eur kompensacija, t. y., ½ dalis turto balanso sumos (59 653,57 Eur), priėmė neteisėtą sprendimą ir priteisė atsakovei ne jai priklausančią 29 826,79 Eur, o padidintą - 49 900 Eur kompensaciją. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta atsakovės nuosavybės teisė į 49 900 Eur sumą, kuri buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą.

70. Su tokia apelianto pozicija sutiktina iš dalies.

71. Visų pirma, kaip ir nurodė pats apeliantas, nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu jis neginčijo atsakovės nurodomų aplinkybių, kad asmenines lėšas - 49 900 Eur atsakovė panaudojo perkant šalims nekilnojamąjį turtą ir kurios buvo gautos po atsakovės asmeninio turto - paveldėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo. Vadinasi, ši aplinkybė ieškovo buvo pripažinta (CPK 187 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją laikė įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

72. Antra, apskaičiuojant dalintino turto balansą, į turto kainą (157 200 Eur) neturėjo būti įtraukta 49 900 suma, kurią atsakovė sumokėjo iš asmeninių lėšų. Į dalintino turto balansą įtraukus 49 900 Eur sumą, ką padarė pirmosios instancijos teismas, gavosi, kad dėl tos pačios sumos (49 900 Eur) padalijimo tarp sutuoktinių buvo sprendžiama du kartus: pirmą kartą sprendžiant kompensacijos už panaudotas asmenines lėšas klausimą, o antrą kartą - dalijant turtą.

73. Trečia, pirmosios instancijos teismui klaidingai suskaičiavus kredito įstaigai šalių neįvykdytų įsipareigojimų sumą, prie įvykdytų įsipareigojimų sumos neįtraukus kredito įstaigos nurodytos šalių grąžintinos kredito palūkanų sumos – 6168,58 Eur, buvo neteisingai nustatyta dalintino turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas taiso pirmosios instancijos padarytą klaidą ir konstatuoja, kad šalių neįvykdyti įsipareigojimai pagal kredito sutartį yra 91377,85 Eur (104 000 Eur - 6453,57 Eur – 6168,58 Eur).

74. Kadangi atsakovės asmeninės lėšos perkant nekilnojamąjį turtą negalėjo būti įtrauktos į dalintino turto masę, ši suma turi būti minusuota iš dalintino turto balanso, todėl dalintinas turtas sudarytų 15 922,15 Eur sumą ((iš 157 200 Eur turto vertės atėmus atsakovės asmeninį indėlį 49 900 Eur ir atėmus neįvykdytus įsipareigojimus pagal kredito sutartį 91377,85 Eur). Todėl atsakovei priteistina kompensacija už dalintiną šalių lėšomis įsigytą turtą sudarytų ½ dalį nuo šalių turto balanso sumos, t. y. 7 961,07 Eur (15 922,15 : 2).

75. Kad apskaičiuoti atsakovei priteistiną sumą už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra, reikalinga atskirti: 1) turtą, kuriam įsigyti panaudotos atsakovės asmeninės lėšos (49 900 Eur) ir 2) nustatyti turtą, kuriam įsigyti panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos - 107 300 Eur (157 200 – 49 900).

76. Kadangi atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, tikslu įsigyti šeimos būstą, o ne asmeninių poreikių tenkinimui, ką teismo posėdžio metu patvirtino pati atsakovė, o prievolė šeimos turtui įsigyti, panaudojus kaip rankpinigius atsakovės asmenines lėšas, yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kuri turi būti vykdoma lygiomis dalimis (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.; CK 6.9 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės kompensacijos dydžiui nustatyti reikalinga atsakovės sumokėtų asmeninių lėšų sumą (49 900 Eur ) padalinti per pusę (24 950 Eur). Priteisus iš ieškovo visą atsakovės asmeninėmis lėšomis sumokėtą sumą – 49 900 Eur, ką padarė pirmosios instancijos teismas, gavosi taip, kad visa 49 900 Eur suma prie turto įsigijimo turėjo prisidėti ieškovas, o ne abi šalys lygiomis dalimis. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina kompensacija už atsakovės panaudotas asmenines lėšas šeimos būstų įsigyti turėtų sudaryti 24 950 Eur (49 900:2) sumą. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina suma sudaro 32 911,07 Eur (7 961,07 + 24 950) sumą.

77. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovei priteistinos kompensacijos sumos keistina, priteisiant iš ieškovo atsakovei 32 911,07 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra.

Dėl procesinės bylos baigties

78. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniais skundai iš dalies pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio bei dėl kompensacijos atsakovei už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra, keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

80. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo skundas buvo tenkintas, o atsakovė įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, iš atsakovės ieškovui priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 234,05 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021-06-02) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą I. N. vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti atsakovei J. N. 32 911,07 Eur kompensaciją iš ieškovo I. N. už ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. N. ieškovui I. N. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė