Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Gyvenant santuokoje, ieškovas stengėsi dėl šeimos, dirbo, kad ją išlaikytų, užtikrintų šeimos gerovę. Atsakovė ilgą laiką nedirbo. Dėl darbo pobūdžio ieškovui ilgesniam laikui tekdavo išvykti į užsienį. Paskutinės darbo komandiruotės į Vokietiją metu 2020 m. birželį vaikai M. ir A. pradėjo skambinti telefonu ir rašyti jam žinutes, kad jų namuose lankosi svetimas vyras, kuris bendrauja su motina ir kartais pasilieka nakvoti, miega tai vieno, tai kito vaiko lovoje; kad mama išeina iš namų kelioms paroms ir nepalieka valgyti, dėl ko jie buvo priversti paimti pinigus iš tėvo jubiliejinių monetų kolekcijos maisto įsigijimui.

Atsakovė į ieškovo skambučius telefonu dažnai neatsakydavo, o į klausimus apie namuose besilankantį vyrą atsakydavo, kad tai yra tik jos vaikystės draugas. Likus kelioms dienoms iki komandiruotės pabaigos atsakovė paskambino ieškovui ir prisipažino, kad „turi kitą vyrą“. Grįžęs iš komandiruotės namo 2020-06-14 ieškovas paprašė atsakovės parodyti jos telefone esantį susirašinėjimą ir jame rado žmonos neištikimybės įrodymų. Dėl šios priežasties tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kurio metu atsakovei buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, o ieškovui sulaužyta nosis. Dėl nurodytų faktų buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tiek ieškovo, tiek atsakovės atžvilgiu.

Po konflikto, ieškovui pritaikius kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, jis buvo priverstas persikraustyti gyventi pas savo seserį adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su juo išėjo vaikai, nepanorėję gyventi su motina ir svetimu vyru jų šeimos namuose. Dėl nurodytos priežasties vaikai turėjo pakeisti mokyklą, o atsakovė apsigyveno šeimos būste su vyru, dėl kurio iširo šeima, ir paprašė kaimynų „nesikišti į jos gyvenimą“, pakeitė spynas, dėl ko vaikai negalėjo patekti į namus, nes atsakovė nedavė jiems rakto.

Kadangi ieškovas nuoširdžiai apgailestavo dėl įvykusio konflikto, kad dėl tokios sutuoktinės išdavystės nesuvaldė emocijų, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2021-03-22 buvo nutrauktas pagal laidavimą.

Atsakovės neištikimybės faktą ieškovas ketina įrodinėti jų susirašinėjimu, atsakovės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad santuokos metu ji turėjo kitą vyrą, liudytojų parodymais.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovės santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė jos neištikimybe, todėl yra pagrindas teigti, kad įrodyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, nes atsakovė dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias sutuoktinių pareigas, ir dėl tokio jos elgesio bendras šeimos gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.27 str., 3.30 str.), santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis ir kitas registruotinas turtas: 1) pastatas – namas, registro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 135 000 Eur; 2) žemės sklypas, registro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22 200 Eur; 3) automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur.

Atsakovė, išėjusi iš šeimos namų, su savimi pasiėmė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą: dukros auksinius auskarus - 100 Eur vertės, skalbimo mašiną SAMSUNG - 530 Eur vertės, dulkių siurblį KARCHER - 250 Eur vertės, televizorių SAMSUNG - 300 Eur vertės; mikrobangų krosnelę su griliu DAEWOO - 89 Eur vertės, elektrinį perforatorių JASPER – 129 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką BOSCH – 89 Eur vertės, benzininį generatorių HONDA – 399 Eur, įrankių komplektą - 79 Eur, Elektroninį kampinį šlifuoklį-pjūklą BOSCH – 160 Eur vertės.

Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai nenori gyventi su atsakove, keisti mokyklos ir nori gyventi su ieškovu, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Ieškovas turi asmeninę prievolę dėl santuokos metu įgytos, panaudojus vartojimo kredito lėšas, gautas vartojimo kredito sutarties Nr. 1805702/96TA pagrindu, transporto priemonės „M1 VolvoV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, visapusišku vaikų vystymusi, o atsakovė šiuo metu gyvena atskirai nuo šeimos, vaikų auklėjimui bei priežiūrai neskiria laiko, vaikai nori gyventi su tėvu, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

Nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Kas mėnesį maistui kiekvienam vaikui reikia 180 Eur, išlaidos užtikrinant būstą - 50 Eur, sveikatai, higienai – apie 50 Eur, drabužiams ir avalynei – 50-60 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikai yra paaugliai, jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) jau yra ne mažesni nei suaugusiųjų.

Vaikų vidutinių poreikių patenkinimui būtina skirti po 600 Eur per mėnesį. Vien tik ieškovo gaunamų pajamų nepakanka visapusiškam vaikų poreikių užtikrinimui.

Jokių papildomų išmokų, ar išlaidų, susijusių su šeimos išlaikymu, atsakovė neturėjo. Išlaidos atostogoms, būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams, vaikų dienpinigiams, maistui ir rūbams, telefonams, internetui ir kt., buvo dengiamos tik iš ieškovo pajamų.

Ieškovas visą laiką po konflikto, tai yra nuo 2020-06-15, vaikus išlaiko pats, kiekvienam iš jų kas mėnesį vidutiniškai skirdamas po 250 Eur, todėl akivaizdu, jog atsakovė turi santaupų, kurios taip pat turi būti padalintos tarp šalių, juolab ji nuo 2020 m. birželio naudojasi vaikams skirtomis socialinėmis išmokomis, nes nurodytos išmokos buvo pervedamos į atsakovės sąskaitą.

Ieškovas neprieštarauja motinos bendravimui su vaikais, tačiau atsakovė turi tinkamai vykdyti savo teises ir pareigas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip, kokiu būdu bei kokiomis sąlygomis ji įgyvendins šią teisę, todėl šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti jai bendravimo su vaikais tvarką.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka bei prašė: 1) atmesti ieškovo prašymą santuoką su atsakove nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) atmesti ieškovo prašymą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra ir nekilnojamojo turto dalių nustatymo tvarkos ir priteisti ieškovui I. N. natūra pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 135 000 Eur ir žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22 200 Eur. Atmesti ieškovo reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų M. N. ir A. N. gyvenamąją vietą kartu su tėvu I. N..

Atsakovė J. N. pateikė priešieškinį, kurio prašė:

1. santuoką su atsakovu I. N., sudarytą 2004-07-24 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr.2031) nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2. priteisti atsakovui I. N. natūra pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr(duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 135 000 Eur ir žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1726 ha ploto, esanti adresu (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 22200 Eur;

3. priteisti atsakovui I. N. natūra automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

4. Priteisti atsakovei J. N. kompensaciją už 1/2 dalį nekilnojamojo turto: namo (duomenys neskelbtini) bendros vertės 135 000Eur – 67 500 Eur ir žemės sklypo tuo pačių adresu bendros vertės 22 200 Eur – 11 100 Eur. Bendrai 78 600 Eur;

5. priteisti iš atsakovo ieškoves naudai 200 Eur kompensacijos už 1/2 automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3 250 Eur kompensacijos už 1/2 parduoto automobilio VOLVO V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

6. nustatyti nepilnamečių vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. N.;

7. priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės;

8. po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti pavardę - Molytė;

9. priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas teismo išlaidas.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais bei tenkinti atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad santuoka su atsakovu nuo pat pradžios nebuvo laiminga. Santuokos metu pasireiškė atsakovo polinkis vartoti alkoholinius gėrimus. Būdamas girtas, atsakovas tapdavo agresyvus, jis dažnai kėlė prieš atsakovę ranką, mušė ją vaikų akivaizdoje. Ilgą laiką atsakovė kentėjo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ir fizinį smurtą, nesikreipė nei pas medikus, nei į policiją . Atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, norėjo, kad vaikai gyventų pilnoje šeimoje. Tačiau, kuo ilgiau kentėjo atsakovo agresiją, to agresyvesnis jis tapdavo.

2020-06-14, kai atsakovas grįžo namo iš komandiruotės, atsakovė pranešė jam apie norą nutraukti mūsų santuoką. Reikia pažymėti, kad klausimą dėl skyrybų atsakovė kėlė ir ankščiau, tačiau tą dieną patvirtino savo ryžtą galutinai nutraukti santykius. Dėl šios priežasties šeimoje kilo konfliktas ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas dukters akivaizdoje pradėjo mušti atsakovę. Gindamasi nuo atsakovo, atsakovė pabėgau iš namų į kiemą, tačiau vyras pavijo lauke ir tęsė muštynes. Atsakovė patyrė daugybinius paviršutinius sužalojimus. Dėl minėto įvykio Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytus BK 140 str. 2d., požymius. 2021-03- 22 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Trakai) priėmė nutarimą I. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą atleisti pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Būdama santuokoje su ieškovu atsakovė buvo jam ištikima. Su kitais vyrais artimų santykių nepalaikė.

Santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis žiauriai elgėsi su ieškove ir už tai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip matyti iš AB „Swedbank“, kredito sutarties Nr.19-033133-FA specialiosios dalies, 2019-06-15 ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 104 000 Eur kreditas būstui ir žemės sklypui pirkti. Iki gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovė sumokėjo 43 000 Eur rankpinigių sumą, kuria buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, 2 000 Eur atsakovė pervedė į sutuoktinio sąskaitą tikslu įrodyti bankui ieškovo mokumą, o 4 900 Eur buvo panaudoti atsiskaitymams už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą ir t.t. Viso 49 900 Eur. Rankpinigiai atsakovei priklausė asmeninės nuosavybes teise ir buvo gauti po atsakovės asmeninio turto- santuokoje paveldėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo. 49 900 Eur rankpinigių sumą, kuria buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, negali būti priskirta prie sutuoktinių bendro turto ir negali būti dalinamą tarp sutuoktinių.

Buvusių sutuoktinių bendras gyvenimas padalintame natūra name yra neįmanomas. Pateikti teismui įrodymai liudija apie tai, kad ieškovas yra agresyvus, linkės vartoti alkoholį. Atsakovė turi pagrįsta baimę, kad tolimesnis gyvenimas su ieškovu po vienu stogu gali sukelti jo pakartotinus agresyvumo išpuolius.

Kadangi po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovas vėl apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tikslu išvengti konfliktų ir naujų smurtavimo atvejų atsakovė privalėjo išsikraustyti iš namo ir išsinuomoti butą adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė siūlo visą namą ir žemės sklypą natūrą priteisti ieškovui , kompensuojant atsakovei 1/2 dalį įmokėtų AB „Swedbankas“ įnašų pagal 2019-08-12 kreditą, iki 2021-03-15, t. y., 4 780,80 Eur sumą. Tolimesnį kredito mokėjimą bankui turi vykdyti ieškovas.

Automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovas. Dėl šios priežasties automobilis turi atitekti ieškovui, o atsakovei turi būti priteista 200 Eur kompensacija.

Nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta turi būti nustatyta kartu su motina, neatsižvelgus į vaikų išsakytą norą gyventi su tėvu, jeigu vaikai tokį norą pareikštų teisme. Ieškovas I. N. savo kaltę smurtaujant prieš sutuoktinę pripažino visiškai. Ieškovas praeityje buvo teistas pagal BK 271 str.2d. (iki 2003-05-01), ne kartą buvo baustas administracine tvarka.

Ieškovas turėtu prisidėti prie vaikų išlaikymo, skiriant vienam vaikui po 320 Eur. Dviejų vaikų išlaikymo mėnesinė išmoka sudarytu 640 Eur.

Liudytoja I. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo I. N. sesuo. Jai pradėjo skambinti dukterėčia A. N. ir telefonu guodėsi, jog jai nepatinka dėdė, kuris atvažiuoja pas mamą. Dukterėčia verkė, todėl ji (I. N.) nuvažiavo į brolio namus. Jai atvykus brolienė J. N. pabėgo. Užėjus į dukterėčios kambarį pamatė A. lovoje miegantį vyrą. Jį matė pirmą kartą. Tas vyras su atsakove pabėgo iš namų ir jo daugiau nematė. Buvo įvykis, kuomet brolis su vaikais buvo atvykęs į svečius, o atsakovė iškvietė policiją ir vaikų teisių specialistus, jog neva vaikai laikomi per privartą su girtaujančiu tėvu. Vaikai vykti kartu su motina atsisakė. Žino, kad tarp sūnėno ir atsakovės buvo konfliktas kuomet jis buvo susitikę Grigiškėse. Atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda. Ji (I. N.) padeda broliui išlaikyti vaikus. Pirko drabužius jiems (striukę, batus). Kiek ji mato, vaikų santykiai su motina yra prasti ir jie nenori su ja bendrauti.

Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos sesers vyras. Sesers šeimos santykius gerai žino, nes teko gyventi po vienu stogu, mamos bute Šeškinės mikrorajone. Žino, kad ieškovas buvo neištikimas jos seseriai. Tuo laiku, kuomet atsakovė laukėsi pirmo vaiko, ieškovas dirbo vairuotoju ir turėjo išvežioti darbuotojas po namus. Ieškovas dažnai būdavo neblaivus, todėl jai (liudytojai) teko atlikti ieškovo pareigas. Jai pačiai (liudytojai) teko vežti ieškovą pas meilužes. Vežė pas moterį vardu A.. Matė, kad moteris jam sėdėjo ant kelių ir bučiavosi. Ieškovas turi artimą draugę, kuri yra ieškovo draugo našlė. Su ja santykius palaiko ir dabar.

Liudytoja padėjo sesei prižiūrėti vaikus, nes ieškovas ir jo giminė vaikais nesirūpindavo. Apie smurtą šeimoje teko girdėti iš sesers. Pastebėdavo kraujosruvas ant rankų, sesuo pasakodavo, kad tai eilinio konflikto šeimoje pasekmė. Sesuo visada labai rūpinosi vaikais. Stengėsi dėl šeimos. Ieškovui dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, viena rūpinosi vaikais. Stengėsi dėl jų visaip. Užrašė juos į policijos klubo būrelį, tam, kad vaikai būtų užimti, turėtų veiklos. Taip pat sesers iniciatyva jos šeima įsigijo namą, kad vaikai turėtų savo erdvę.

M. yra jos (liudytojos) krikšto sūnus. Nuo to įvykio kuomet ieškovas sumušė atsakovę, jų giminei nėra leidžiama bendrauti su vaikais. Vaikų telefonai blokuojami. Atsakovės giminei net nebuvo pranešta apie A. pirmosios Komunijos šventę. Kiek žino, sesuo nežino kur jos vaikai. Ji turi vykti į būrelį tam, kad pamatytų vaikus. Net gimtadienio proga sesuo negali nuvykti pasveikinti vaikų.

Išvadą byloje teikiančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į Skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad siekiant įvertinti M. N., gim. (duomenys neskelbtini) A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygas, Skyriaus specialistai apsilankė I. N. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). I. N. su vaikais gyvena 226 kv. m. name. Name įrengti penki kambariai, virtuvė, 3 san. mazgai, didelis rūsys, garažas. Namas su visais patogumais. Namuose švaru, jauku. Sutvarkyta aplinka. Vaikai gyvena atskiruose kambariuose. Kambariai jaukūs, pritaikyti vaikų poreikiams. Vaikai aprūpinti visais reikalingais kasdieniniais daiktais, sudalytos sąlygos ugdytis, ilsėtis ir leisti laisvalaikį. Gerbūvis užgyventas I. N. dėka, jis daug dirbo, kad uždirbtų pinigų. Žmona niekur nedirbo, vaikais nesirūpino vartojo alkoholį. Palikdavo vaikus vienus kelioms dienoms be maisto ir pinigų. Vėliau ėmė vestis į namus svetimus vyrus. Vaikai viską matė. Šiuo metu motina su vaikais nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia. Išeidama iš namų išsinešė vertingus daiktus, dukros papuošalus.

Vaikai teigė, kad mamos seniai nematė ir su ja nebendravo. Mama neskambina, nesusisiekia išmaniųjų programėlių pagalba. Abu vaikai teigė, kad yra nusivylę mama. Nenorėtų, kad mama sugrįžtu gyventi kartu, nes jiems gerai su tėčiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Ištyrus ieškovo šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, Skyriaus palaiko ieškovo prašymą dėl M. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu I. N..

I. N. dirba MB „Vesteris“. Jo mėnesio pajamas sudaro atlyginimas apie 750,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Ieškovui neįgalumas nenustatytas.

J. N. dirba UAB „Baltic solution transport“. Jos mėnesio pajamas sudaro atlyginimas 1067,18 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir išmokos už vaikus per mėnesį 140 Eur. Atsakovei neįgalumas nėra nustatytas.

Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu., 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsniu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams M. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 320,00 Eur suma neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Skyrius taip pat neprieštarauja dėl 1 375,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovo ieškinyje.

Trečiojo asmens „Bigbank“ AS atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog prievolė trečiajam asmeniui pagal 2018-03-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 1805702/96ta (toliau - Kredito sutartis) turi būti pripažinta asmenine I. N. prievole. Kredito sutartis sudaryta santuokoje ir remiantis CK 3.87 str. 1 d., turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir tais atvejais, kai jis įgyjamas vieno iš sutuoktinio vardu. Vertinant kredito suteikimo galimybę taip pat buvo vertinami J. N. finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui sutuoktinė davė Kreditoriui sutikimą tvarkyti asmens duomenis, be kita ko, tam, kad Kreditorius galėtų kreiptis į viešuosius registrus dėl sutuoktinės pajamų ir finansinių įsipareigojimų nustatymo. Tretysis asmuo vertina, kad prievolė padengti Kredito sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus yra solidari sutuoktinių prievolė ir negali būti vienašališkai modifikuota be Kreditoriaus sutikimo.

Trečiojo asmens AB „Swedbank” atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: santuoka tarp šalių įregistruota 2004-07-24 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2031).

Santuokos metu šalys susilaukė vaikų: sūnaus M. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą: automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. N. vardu.

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo kaltę įrodinėja tuo, jog atsakovė buvo neištikima jam. Atsakovė pareikštu priešieškiniu ieškovo kaltę įrodinėja tuo, jog ieškovas buvo nelojalus jai, piktnaudžiavo alkoholiu bei nepadėjo jai buityje.

Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokiniai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

Iš šalių ir liudytojų parodymų darytina išvada, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo ir atsakovės tarpusavio konfliktų neišsprendimas. Kaip posėdžio metu parodė šalys bei liudytoja B. K., santykiai tarp šalių buvo gana komplikuoti ir konfliktiški nuo pat pradžių. Liudytoja, gyvenusi viename bute su sutuoktiniais, girdėjo ginčus ir nesutarimus tarp šalių. Nors ieškovas pagrindine santuokos išišimo priežastimi nurodo atsakovės neištikimybę, tačiau ir pats nevengė moterų draugijos bei vartojo alkoholį. Ieškovo pomėgį vartoti alkoholį patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2021-03-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą I. N. atžvilgiu. Šalys patvirtino, jog šiuo metu turi santykius su kitais asmenimis.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 320 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui. Tarp šalių ginčo dėl vaikų išlaikymui reikalingų lėšų nėra. Tiek ieškovas tiek atsakovė nurodė, jog vaikams per mėnesį yra reikalinga 1 280 Eur suma. Skyrius išvadoje nurodė, jog prašoma priteisti suma neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovės priteistina po 320 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 375 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimo susidarymo aplinkybių neginčija, todėl iš atsakovės priteistinas 1 375 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra, šalys bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, todėl byloje nėra sprendžiama atsakovės bendravimo su vaikais tvarka. Tačiau teismas atkreipia šalių dėmesį, jog CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo dalijant turtą tarp buvusių sutuoktinių nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovui priteisti 2/3 dalį nekilnojamojo turto. Prašymą motyvuoja tuo, jog su ieškovu gyvena šalių nepilnamečiai vaikai. Atsakovė priešieškiniu prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant 78 600 Eur kompensaciją.

Atsakovė nurodė, jog nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra negalimas dėl tarp šalių kylančių konfliktų. Atsakovė nuo to laiko kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, gyvena nuomojamame bute. Galimybių atidalinti nekilnojamąjį turtą nėra. Su šia pozicija sutiko ir ieškovas, kuris patvirtino, jog nėra galimybės atidalinti turtą natūra dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašydama priteisti ieškovui visą nekilnojamąjį turtą natūra neprašo priteisti kompensacijos už ieškovui tenkančią turto dalį, tačiau prašo priteisti iš ieškovo atsakovės asmenines 49 900 Eur lėšas, skirtas namo įsigijimui.

Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Ieškovas neginčijo atsakovės priešieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybių, o būtent to fakto, jog atsakovė savo lėšomis sumokėjo 43 000 Eur dydžio rankpinigius, 2 000 Eur pervedė į sutuoktinio sąskaitą bei 4 900 Eur sumokėjo už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą.

Iš byloje esančios kredito sutarties Nr. 19-033133-FA, matyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidari.

Iš kredito sutarties Nr. 19-033133- FA, matyti, jog ieškovui ir atsakovei buvo suteikta 104 000 Eur kredito suma būstui su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti. Iš kreditorės AB „Swedbank“ 2022-02-01 pažymos matyti, kad pagal 2019-06-12 kredito sutartį Nr. 19-033133-FA, bankui nuo 2019-06-12 iki 2022-01-31 buvo sumokėta 6 453,57 Eur kredito dalis ir 6 168,58 Eur priskaičiuotų palūkanų. Iš atsakovės pateiktų banko išrašų kopijų matyti, jog laikotarpiu nuo 2020-10-03 iki 2021-07-07 iš atsakovės atsiskaitomosios banko sąskaitos kreditorei buvo sumokėti 1 952,12 Eur (į šią sumą įskaičiuota paskolos dalis, delspinigiai už pradelstą paskolą ir gyventojų turto draudimo įmoka).

Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tokią sutuoktinių turto padalijimo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2004; ir kt.). Taigi pagal CK 3.118 straipsnį, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, t. y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Tik nustačius prievolių pobūdį galima padaryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles ir atitinkamai išvadas dėl to, ar lieka turto, kuris gali būti padalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

Byloje ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nėra. Ieškovas nurodo, jog ginčo gyvenamojo namo vertė yra 135 000 Eur, o ginčo žemės sklypo – 22 200 Eur. Su tokia nekilnojamojo turto verte sutinka ir atsakovė.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalims įsigyjant dalintina turtą, atsakovė patyrė 49 900 Eur išlaidas iš savo asmeninių lėšų. Iš 2018-12-19 buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog atsakovė už 49 900 Eur sumą pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Šalys 2019-06-13 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ( sutarties IV skyrius) įsipareigojo iki 2019-06-14 sumokėti pardavėjui 43 000 Eur dydžio sumą. Atsakovė nurodė, jog ji sumokėjo 43 000 Eur rankpinigių sumą, kuria buvo įskaityta į bendrą perkamo nekilnojamojo turto kainą, 2 000 Eur atsakovė pervedė į sutuoktinio sąskaitą tikslu įrodyti bankui ieškovo mokumą, o 4 900 Eur buvo panaudoti atsiskaitymams už brokerio ir notaro paslaugas, kredito sutarties administravimą. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, jog turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei

nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigyja savo asmeninėn nuosavybėn. Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreiškia, naujai įsigytas turtas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo 200 Eur kompensacijos už automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3 250 Eur kompensacijos už parduotą automobilį Volvo V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, jog automobilio Volvo V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 6 500 Eur, automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 200 Eur. Dėl automobilių rinkos verčių ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovei iš ieškovo priteistina 1 416,60 Eur kompensacija ((6 500 Eur automobilio vertė- 3 666,80 Eur kredito likutis):2) už automobilį V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas taip prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 1 163 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės paimtus ir po santuokos nutraukimo jai liekančius kilnojamuosius daiktus. Atsakovė neginčija, jog pasiėmė 530 Eur vertės skalbimo mašiną ir 250 Eur vertės dulkių siurblį, tačiau ginčija aplinkybę, jog paėmė kitus ieškovo nurodytus daiktus. Byloje nesant ginčo tarp šalių dėl skalbimo mašinos ir dulkių siurblio vertės iš atsakovės ieškovui priteistina 390 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančius buitinius prietaisus natūra.

Ieškovas nurodė, jog turi asmeninę prievolę dėl santuokos metu įgytos, panaudojus vartojimo kredito lėšas, gautas vartojimo kredito sutarties Nr. 1805702/96ta pagrindu, transporto priemonės „VolvoV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tretysis asmuo „Bigbank“ AS nurodė, kad nesutinka, jog prievolė trečiajam asmeniui pagal 2018-03-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 1805702/96ta (toliau - Kredito sutartis) yra asmeninė I. N. prievolė. Vertinant kredito suteikimo galimybę taip pat buvo vertinami J. N. finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui sutuoktinė davė Kreditoriui sutikimą tvarkyti asmens duomenis, be kita ko, tam, kad Kreditorius galėtų kreiptis į viešuosius registrus dėl sutuoktinės pajamų ir finansinių įsipareigojimų nustatymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.