- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1262-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01011-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2874-432/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai dėl perkančiojo subjekto sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir atsakovė) vykdomo viešojo pirkimo „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti“ sąlygų 3.2. punkto 2 lentelės, 11.4. punkto, techninės specifikacijos 1.2.6 punkto nuostatas.
2. Ieškovė nurodė, kad pirkimo objektas – techniniais parametrais identiškos didelio našumo molekulinio testavimo sistemos (2 vnt.) kartu su tinkamais naudoti reagentais (2 000 000 vnt.). Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime. Dar prieš ieškovei teikiant pasiūlymą, išanalizavus pirkimo dokumentus, ieškovei paaiškėjo, jog dalis pirkimo sąlygų ne tik yra neaiškios, tačiau ir neteisėtos – keliami reikalavimai nėra susiję su pirkimo objektu, viešojo pirkimo sutarties vykdymu, neleidžiantys įsitikinti tiekėjo galimybėmis tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, o pasiūlymo vertinimo metodika, įskaitant tiek nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, jų lyginamuosius svorius, tiek pasiūlymų vertimo tvarką, neužtikrina, kad būtų įsigytos reikalingos prekės racionaliai naudojant tam skirtas viešąsias lėšas. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją, ginčydama pirkimo sąlygų 3.2. punkto 2 lentelės, 11.4. punkto, techninės specifikacijos 1.2.6 punkto teisėtumą. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pretenziją atmetė.
3. Ieškovė mano, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) įtvirtinto teisinio viešųjų pirkimų reguliavimo, neatsižvelgė į Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, todėl nustatė neteisėtas ir nepagrįstas pirkimo sąlygų 3.2. punkto 2 lentelės, 11.4. punkto, techninės specifikacijos 1.2.6 punkto nuostatas, kurios turi būti pripažintos neteisėtomis dėl šių priežasčių: 1) pasiūlymų vertinimo metodikoje (pirkimo sąlygų 11.4 punktas) nustatytas pasiūlymų kainos ir kokybės santykis neatitinka teismų praktikoje nustatytų reikalavimų bei lemia neracionalų lėšų panaudojimą; pasiūlymų vertinimo metodikos įtvirtintas pasiūlymo vertinimo kriterijaus „Sistemos našumas (K1)“ lyginamasis svoris yra neproporcingas, neatitinka tikrųjų atsakovės poreikių, todėl lemia neracionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą; 2) pirkimo sąlygų 3.2. punkto 2 lentelėje nustatytas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai neleidžia įsitikinti ieškovės galimybe laiku ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; 3) techninės specifikacijos 1.2.6 punkto reikalavimai suformuluoti netinkamai, neužtikrina, jog analizatoriai būtų naudojami efektyviai esant SARS-CoV-2 variantams bei mutacijoms, todėl neužtikrina racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo.
4. Ieškinyje kartu pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o, jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja teigdama, jog pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą jos pažeistų teisių gynybą. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad ieškovei būtų užtikrintos realios galimybės sąžiningai konkuruoti su pirkimo sąlygas atitinkančiais tiekėjais dėl pirkimo objekto. Priėmus ieškovei palankų sprendimą, t. y. patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, pirkimo sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis ir pakoreguotos, atitinkamai, užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją pirkime ir racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma arba taptų itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo pirkimo dalyviams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą – sustabdė viešojo pirkimo procedūras, uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o, jeigu ji sudaryta, sustabdė jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Byloje pirkimo objektas yra didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID 19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentai, tinkami su ja naudoti. Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeis viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti per kokį nors apibrėžtą trumpą terminą. Teismas nusprendė, kad ginčijamo viešojo pirkimo terminai neturi išskirtinės svarbos. Sąžiningai konkurencijai viešuosiuose pirkimuose turi būti suteiktas prioritetas. Ieškovė pateikė argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas atsakovės sprendimas konkurenciją gali riboti. Netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi pirkimo procedūros yra prasidėjusios. Ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį gali būti apsunkintas ir ieškovės dalyvavimas su kitais viešojo pirkimo dalyviais nebebūtų lygiavertis. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog pirkimo objektai turi būti įsigyjami neatidėliotinai, nenustatyta. Nenustačius pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu, efektyviu ir ekonomišku lėšų panaudojimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė BĮ Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį bei ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Ieškovės reiškiami reikalavimai neatitinka naujausios suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią tiekėjai negali abstrakčiai kvestionuoti pirkimo sąlygų, kai nėra pagrindžiamas konkretus teisių pažeidimas, kaip yra ribojama galimybė dalyvauti pirkime. Tokie tiekėjų ieškiniai apskritai atmetami dėl teisinio nesuinteresuotumo. Ieškovė, teikdama, ieškinį neįrodinėja, kad turi suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, nes iš ieškinio nėra aišku, kokiu būdu ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidė ieškovės subjektines teises pateikti pasiūlymą arba būti pripažintai pirkimo laimėtoja. Ieškovės pareikšti reikalavimai negina jos interesų, ieškovė imasi atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos vaidmens, ir nustatinėja pirkimo sąlygas, kurios išimtinai palankios jai. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką (Nr. e3K-3-78-248/2020; Nr. e3K-3-179-378/2020), ieškovei negali būti pripažintas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės sprendimų. Nesant teisinio suinteresuotumo, teismo sprendimas neapgintų ieškovės teisių. Jeigu tiekėjas sumanė ginčyti atskiro pirkimo sutarties sąlygas, motyvais, kad šios sąlygos riboja jam galimybes dalyvauti pirkime, tai akivaizdžiai parodo jo nesąžiningus siekius ir ieškinio nepagrįstumą (teisinio suinteresuotumo požiūriu), kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vėliausia praktika patvirtina, kad tiekėjai negali abstrakčiai kvestionuoti pirkimo sąlygų (Nr. e3K-3-296-378/2019). Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas bei jo reikalavimai galėtų būti patenkinti.
8.2. Su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio argumentų, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad pagrįstų savo reikalavimus, pavyzdžiui, ieškinyje teigiama, kad atsakovė pirkimo sąlygas pritaikė gamintojui „PerkinElmer“, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų tokį teiginį nepateikė.
8.3. Ieškovė ignoruoja VPĮ 107 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą ieškovės galimybę išsiieškoti galbūt patirtą žalą iš atsakovės, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, kai pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti, t. y. sprendžiant dėl efektyvumo, proporcingumo principų įgyvendinimo, atsižvelgtina, kad ieškovės galbūt pažeistų teisių gynimo galimybių aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelė efektyvi priemonė, galinti tinkamai apginti ieškovės galbūt pažeistus interesus, todėl, net ir sudarius pirkimo sutartį ir vėliau pripažinus ieškovės teisių pažeidimą, ieškovo teisės galėtų būti užtikrintos reikalaujant žalos atlyginimo.
8.4. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų patiriami daug didesni nuostoliai ir nepatogumai, kurie aiškiai pažeistų viešąjį interesą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos gyventojai patirtų ypač didelių neigiamų pasekmių. Atsakovė vykdo pirkimą, siekdama įsigyti automatizuotą PGR įranga, skirtą COVID-19 tyrimų atlikimui, kuri pagreitins ir padidins ištiriamų ėminių kiekį, sumažins rankų darbą, pagerins epidemiologinę stebėseną bei užtikrins viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatą dėl koronaviruso infekcijos plitimo, padės tinkamai pasiruošti padidėjusiam sergamumui dėl naujų viruso atmainų atsiradimo. Greitesnis testavimas ir didesnės testavimo apimtys leidžia nustatyti kuo tikslesnę viruso paplitimo apimtį visuomenėje bei tuo metu vyraujančio tipo atmainą. Įsigyta įranga leistų automatizuotai, panaudojant kuo mažesnius žmogiškuosius išteklius, atlikti ne mažiau kaip 12 000 testų per 24 val., tai žymiai pagreitins testų atlikimą ir atsakymų pateikimą gyventojams, tai yra labai svarbu užkardant tolesnį viruso plitimą visuomenėje bei mažinant susirgusių asmenų skaičių. Kartu tokia informacija leidžia valstybės institucijoms geriau planuoti pandemijos valdymo priemones bei priimti atitinkamus sprendimus griežtinant (lengvinant) tam tikrus ribojimus, kurie daro įtaką didelei visuomenės daliai, todėl būtina turėti kuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie viruso paplitimą, kad tokie ribojimai būtų proporcingi.
8.5. Testavimo mastai pastaruoju metu didėja ne tik dėl artėjančios trečiosios COVID-19 pandemijos bangos, bet ir dėl profilaktinio tam tikrų sričių darbuotojų privalomo testavimo, todėl testavimo pajėgumų didinimas yra svarbus tikslas užtikrinti tinkamą COVID-19 pandemijos stebėjimą bei suvaldymą ir tam tikrų paslaugų saugų teikimą, tokiu būdu kartu stabdant COVID-19 plitimą. Todėl atsakovė, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, taikė pagreitintą atviro konkurso procedūrą, tai paneigia teismo išvadą, kad atsakovė nėra suinteresuota kuo skubesniu pirkimo objekto įsigijimu. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, pirkimo procedūros ir jų pabaiga nusikėlė mažiausiai 5 mėnesiams, vertinant procesą ir apeliacinėje instancijoje, o tai daro ypač neigiamą įtaką COVID-19 pandemijos suvaldymui, tai yra vienas svarbiausių viešųjų interesų šio meto realijose.
8.6. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui, nes ieškovė siekia ne tiek ginti tariamai pažeistas teises pirkime, o iš tikro nesąžiningai siekia tik sau palankia linkme pakeisti pirkimo sąlygas, kad jai būtų sudarytos išskirtinės galimybės laimėti pirkimą. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikintos, leidžiant toliau tęsti pirkimo procedūras.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime ieškovė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovės teiginiai dėl to, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, neparemtas įtikinančiais įrodymais, yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Atsakovė nepateikė įrodymų ar argumentų, paneigiančių ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą. Net ir atsakovės argumentai, susiję su ginčo esme, nėra pagrindžiami įrodymais, o išimtinai tik deklaratyviais teiginiais.
9.2. Atsakovė akcentuoja tai, jog ieškovė byloje siekia apginti savo privatų interesą, atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą. Tokie atsakovės argumentai neturėtų būti nagrinėjami, kadangi šie argumentai susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo, o su ieškinio reikalavimų teisiniu vertinimu.
9.3. Atsakovės teiginiai dėl tariamo teisinio suinteresuotumo neturėjimo yra nepagrįsti. Atsakovės teiginiai, kad pirkimo sąlygas ieškovė ginčija argumentuodama tik racionalaus lėšų panaudojimo tikslo pažeidimu yra nepagrįsti. Ieškovės ieškinys yra grindžiamas prieštaravimu: 1) Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai; 2) Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintoms Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėms; 3) viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams; 4) sąžiningos tiekėjų konkurencijos imperatyvui; 5) imperatyvioms VPĮ 47 straipsnio nuostatoms; 6) imperatyvioms VPĮ 37 straipsnio nuostatoms. Ieškinyje ieškovė yra išsamiai išdėsčiusi, kokios konkrečiai pirkimo sąlygų nuostatos ir kokiu konkrečiu būdu pažeidžia ieškovės interesus. Pagal pirkimo sąlygų nuostatas reali konkurencija pirkime negalima, kadangi pirkimo sąlygos pritaikytos išimtinai tik vieno pirkimo objekto gamintojo įrangai. Ieškovė neturi nei teorinių, nei praktinių galimybių sudaryti pirkimo sutartį pagal tokias pirkimo sąlygas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog neegzistuoja ieškovės teisinis suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą.
9.4. Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ginčijamos pirkimo sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis. Atitinkamai, pirkimo sutartis negalėtų būti sudaroma su neteisėtai atrinktu pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju teismas turėtų spręsti dėl jos nutraukimo ir / ar alternatyvių sankcijų taikymo. Tenkinus ieškinio reikalavimus, bet byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma (jeigu pirkimas jau būtų pasibaigęs sutarties sudarymu ir teismas spręstų dėl alternatyvių sankcijų taikymo, o ne dėl tokios sutarties nutraukimo) arba itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo pirkimo dalyviams (jeigu pirkimas jau būtų pasibaigęs sutarties sudarymu ir teismas spręstų dėl jos nutraukimo). Ieškovė suinteresuota pirkimo sutarties sudarymu, o ne nuostolių atlyginimu dėl neteisėtų atsakovės sprendimų ar pan. Atsakovės nurodoma žalos atlyginimo alternatyva neatkurtų ieškovės praradimų bei lemtų viešojo intereso pažeidimą už tą patį pirkimo objektą sumokant du kartus. Jei būtų priimamas ieškovei palankus teismo sprendimas, pirkimo sutartis būtų laikoma sudaryta su neteisėtai atrinktu pirkimo laimėtoju. Dėl to grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį praktiškai taptų neįmanomas ar itin apsunkintas.
9.5. Atsakovė skunde niekaip neargumentavo ir nepagrindė, kodėl šiuo atveju priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas nebūtų apsunkintas. Būtent dėl tos priežasties, kad sudaroma pirkimo sutartis viešųjų pirkimų bylose priimamų ieškovams palankių sprendimų įvykdymas ir pasidaro neįmanomas arba itin apsunkintas. Grėsmė dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo yra akivaizdi.
9.6. Šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, lemiančių poreikį tęsti pirkimo procedūras ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik nepažeistų viešojo intereso, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, bet ir juos užtikrintų. Ieškovė nekvestionuoja, kad pirkimo objektas siekiamas įsigyti viešojo intereso tikslais, tačiau pagal teismų praktiką esminę reikšmę turi ne pats pirkimo pobūdis, o tai, ar šį interesą būtina užtikrinti itin skubiai. Nagrinėjamu atveju tokia skuba neegzistuoja. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda ir prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.
9.7. Atsakovė nurodo, jog pirkimo objekto įsigijimas yra susijęs ne su poreikiu kuo skubiau atlikti atsakovės veiklos funkcijas, užtikrinant viešąjį interesą, o išimtinai tik poreikiu pagerinti atsakovės darbuotojų darbo sąlygas (sumažins rankų darbą, aptarnaujančio personalo kiekį, leis patogiau vykdyti epidemiologinę stebėseną ir pan.). Atsakovei grindžiant, jog pirkimo objekto įsigijimas yra susijęs tik su lūkesčiu užtikrinti geresnes darbuotojų sąlygas, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad susiklosčiusi situacija reikalauja skubiai užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto įsigijimo.
9.8. Atsakovės poreikius visiškai patenkina šiuo metu turima įranga, leidžianti per parą atlikti didesnį nei 20 000 tyrimų kiekį. Egzistuoja poreikis vidutiniškai per parą atlikti vos 5 000 tyrimų. Nuo COVID-19 ligos pandemijos pradžios (2020 m. pavasario) Lietuvos laboratorijos nuolat ir aktyviai testavo asmenis. Per šį laikotarpį Lietuvos mastu buvo du didesnio masto COVID-19 ligos protrūkiai – 2020-ųjų balandį–birželį ir 2020 m. spalį–2021 m. sausį. Didžiausios testavimo apimtys (dėl profilaktinio testavimo) buvo pasiektos 2021 m. gegužę. Per šį laikotarpį didžiausias per dieną testuotų mėginių kiekis buvo – 20 094. O didesnis nei 20 000 per parą atliktų tyrimų kiekis apskritai buvo tik dvi dienas. Tokias testavimo apimtis užtikrino apie 20 Lietuvoje veikiančių ir testavimu užsiimančių laboratorijų. Neegzistuoja poreikis įsigyti pirkimo objektą skubiai. Nagrinėjamu atveju, visuomenės interesas dėl pirkimo objekto yra tenkinamas, dėl to visuomenei nekyla žalos.
9.9. Dėl pakankamai trumpų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nelems neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
13. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).
15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taip pat nusprendė, kad nėra skubos įsigyti pirkimo objektą ir nėra duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, ar padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminaraus (prima facie) ieškinio pagrįstumo, dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taip pat teigia, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą.
Dėl ieškinio prima facie (ne)pagrįstumo
16. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė teikdama ieškinį neįrodinėja, kad turi suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, nes iš ieškinio nėra aišku, kokiu būdu ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidė ieškovės subjektines teises pateikti pasiūlymą arba būti pripažintai pirkimo laimėtoja. Taip pat, atsakovės vertinimu, ieškovė su ieškiniu nepateikė pakankamai įrodymų, kad pagrįstų savo reikalavimus.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
18. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl galimo ieškovės nesuinteresuotumo bylos baigtimi šioje procesinio (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) klausimo stadijoje negali būti įvertinti, kadangi nustatyti, ar ieškovė iš tiesų turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas galima tik ginčą nagrinėjant iš esmės ir vertinant ieškovės ginčijamų pirkimo nuostatų turinį, ieškovės pateikiamus argumentus bei tiriant pateiktus įrodymus. Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas šiais aspektais neturi ir negali būti vertinamas sprendžiant procesinį – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – klausimą.
19. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė jos nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba būtų prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje proceso stadijoje negalima daryti prielaidos, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus jų nepagrįstumo, todėl konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
20. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad neegzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškovė gali išsiieškoti galbūt patirtą žalą iš atsakovės, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, kai pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti. Atsakovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelė efektyvi priemonė, galinti tinkamai apginti ieškovės galimai pažeistus interesus.
21. Laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-330/2021).
22. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės taip pat yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, išnagrinėjus bylą iš esmės ir patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo. Tokiu būdu, pirma, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti kompensaciją ieškovei.
24. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti egzistuojant abi bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamos žalos
25. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad pirkimo objektas pagreitins ir padidins ištiriamų ėminių kiekį, sumažins rankų darbą, pagerins epidemiologinę stebėseną bei užtikrins viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatą dėl koronaviruso infekcijos plitimo, padės tinkamai pasiruošti padidėjusiam sergamumui dėl naujų viruso atmainų atsiradimo. Teigia, kad greitesnis testavimas ir didesnės testavimo apimtys leidžia nustatyti kuo tikslesnę viruso paplitimo apimtį visuomenėje bei tuo metu vyraujančio tipo atmainą, o įsigyta įranga leistų automatizuotai, panaudojant kuo mažesnius žmogiškuosius išteklius, atlikti ne mažiau kaip 12 000 testų per 24 val., tai žymiai pagreitins testų atlikimą ir atsakymų pateikimą gyventojams. Nurodo, kad tokia informacija leidžia valstybės institucijoms geriau planuoti pandemijos valdymo priemones.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
27. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).
28. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog pirkimo objektai turi būti įsigyjami neatidėliotinai, byloje nėra. Atsakovė neteigia, kad visuomenės poreikių nepatenkina šiuo metu turima testavimo įranga. Neabejotina, kad pirkimo objektas siekiamas įsigyti viešojo intereso tikslais, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad atsakovės vykdomo pirkimo objekto neatidėliotinas įsigijimas visuomenei yra svarbesnis nei sąžininga tiekėjų konkurencija ir racionalus viešųjų lėšų panaudojimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda ir prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.
30. Neegzistuojant pagrindui neatidėliotinai užbaigti pirkimą ir įsigyti pirkimo objektą, yra pagrindas teigti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant. Netaikant ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu, efektyviu ir ekonomišku lėšų panaudojimu. Kaip jau minėta, atsakovei tęsiant pirkimų procedūras, jas užbaigus, tačiau ieškovei ginčijant pirkimo sąlygas ir patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galbūt taptų apsunkintas, nes lemtų atliktų pirkimo procedūrų padarinių šalinimą (pvz. jau sudarytų sutarčių nutraukimą, naujo pirkimo organizavimą ir pan.) bei nebūtų racionalus ir galėtų sukelti atsakovės papildomas išlaidas.
31. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, tikėtina, kad nebus ilgalaikis dėl įstatyme numatytų trumpų terminų byloms, susijusioms su viešaisiais pirkimais, nagrinėti. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas sprendimą / nutartį dėl ieškovės ieškinio paskelbs 2021 m. lapkričio 12 d., t. y. po aštuonių dienų nuo atsakovės atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Jeigu ieškinys pirmosios instancijos teisme būtų atmestas, o sprendimas dar nebūtų įsiteisėjęs, atsakovė galėtų prašyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019).
32. Įvertinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybės, konstatuotina, kad nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje taikė tinkamai nustatęs tiek faktinį, tiek teisinį jų taikymo pagrindą.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šia nutartimi išsprendžiamas procesinis – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – klausimas, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas paskirtys pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, paaiškėjus tenkintinų / atmestinų ieškinio reikalavimų apimtims (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.