Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir neteisėto įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytus sprendimus nutraukti rangos sutartį ir įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr.R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstyto sprendimo nutraukti rangos sutartį vykdymą ir sprendimo įtraukti UAB „Techsis“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taip pat įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie vykstantį teisminį ginčą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį, pridėjo tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl 2018 m. balandžio 25 d. rangos sutarties nutraukimo, o ieškovės teigimu, atsakovės nurodytos sutarties nutraukimo priežastys nėra pakankamos nutraukti sutartį. Teismo nutartyje išdėstyta ieškovės akcentuota aplinkybė apie tai, kad buvo pažeistos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė apskritai negalėjo būti įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

6. Preliminariai įvertinęs ginčo pobūdį, teismas nusprendė, kad yra būtina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju būtų apsunkintas būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kad ieškovės įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą gali pakenkti ieškovės dalykinei reputacijai.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas nepateikė motyvų, kaip būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, kokios grėsmės kiltų teismo sprendimo įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju, jeigu nebūtų pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

8.2. Teismui panaikinus ieškovės skundžiamą atsakovės raštą, ieškovė galėtų kreiptis į atsakovę su prašymu apmokėti už atliktus darbus arba teismine tvarka ginti savo teises dėl apmokėjimo už juos.

8.3. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl galbūt apsunkinto teismo sprendimo vykdymo nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.4. Teismo teiginys, kad įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą galbūt pakenktų ieškovės dalykinei reputacijai, yra nepagrįstas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti susietas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar tapimu neįmanomu.

8.5. Skundžiama teismo nutartis neįtikina, tai yra nutartimi neįrodyta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

9. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

12. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nuostatos apie tai, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

13. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su tuo, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar vykdymo pasunkėjimui.

14. Analizuojamu atveju teisminis ginčas keliamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos šios laikinosios apsaugos priemonės: 1) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdytas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr.R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstyto sprendimo nutraukti sutartį vykdymas; 2) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdytas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr.R7-1696 „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstyto sprendimo įtraukti UAB „Techsis“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimas; 3) atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija įpareigota informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie vykstantį teisminį ginčą.

16. Atskirajame skunde atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui. Atsakovė taip pat neįrodinėja, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukėlė jų teikiamą naudą viršijančias neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018)

18. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė nesutinka su 2018 m. balandžio 25 d. sudarytos rangos sutarties vienašaliu nutraukimu, tai yra iš esmės siekia išsaugoti ją (ieškovę) su atsakove saistančią sutartį. Pirmosios instancijos teismas sustabdė atsakovės sprendimo nutraukti šalių sutartį vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia laikinoji apsaugos priemonė užtikrina, kad šalių padėtis bylos nagrinėjimo metu nepasikeistų. Kaip jau minėta, atsakovė atskirajame skunde nepagrindė aplinkybių, kad tokios laikinosios priemonės negalimos (neleistinos taikyti), tai yra, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos, neproporcingos ir (ar) prieštaraujančios viešajam interesui

19. Apskųsta nutartimi taip pat sustabdytas atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas ieškovė ginčo nagrinėjimo metu negali būti įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą tokiu atveju yra pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą.

20. VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

21. Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje teisinėje situacijoje, kai buvo ginčytas perkančiosios organizacijos sprendimas vienašališkai nutraukti viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį ir įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra nurodęs, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintos ieškovės grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nes ieškovė būtų netekusi galimybių dalyvauti iki tokio sprendimo priėmimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-236/2020). Taigi laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdomas sprendimo įtraukti ieškovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymas, gali būti taikomos siekiant užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui.

22. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pateikė duomenis, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, jog tiekėjui ginčijant pirkimo sutarties nutraukimą, pirkimo vykdytojas apie teisminį ginčą informuoja tarnybą ir paprašo tokį tiekėją išbraukti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, jei tiekėjas jau buvo įtrauktas į šį sąrašą. Atsižvelgiant į tokį Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, laikinosios apsaugos priemonėmis, kuriomis pirkimo vykdytojas (šiuo atveju – atsakovė) įpareigojamas informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie vykstantį teisminį ginčą, taip pat yra galimos taikyti.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nukreiptos užtikrinti ginčo šalių padėties išlaikymą (nepasikeitimą) bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.