Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir subendrinta bausmė K. Š. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir K. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2 400 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė K. Š. paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2 400 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 17 d. 19.50 val. iki 2023 m. liepos 18 d. 13.14 val., t. y. 1 (viena) para, kas prilyginama 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šią baudžiamojo poveikio priemonę nustatyta taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą penkerių metų terminą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, K. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą –2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo K. Š. gynėjo advokato L. Zaukevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas K. Š. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad K. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Naujas nusikalstamas veikas K. Š. padarė būdamas anksčiau teistas šešis kartus, iš jų tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir du kartus teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (1 t., b. l. 96–104), yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 124–129). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad naujas analogiškas nusikalstamas veikas K. Š. padarė praėjus vos daugiau nei šešiems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos namų atlikus arešto bausmę. Taigi akivaizdu, kad K. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, jog K. Š. dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 131), padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, didesnę negu BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam K. Š. už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos, jos nėra per griežtos, bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi naujas nusikalstamas veikas K. Š. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (1 t., b. l. 106–114, 118, 123), teismas nauju ir ankstesniu nuosprendžiais K. Š. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 48 MGL (2 400 Eur) bauda – taip pat nėra per griežta.

9. Minėta, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašė atidėti K. Š. paskirtos bausmės vykdymą atsižvelgiant į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, automobilis, kurį K. Š. vairavo, priklauso jo broliui, nors sėsdamas už automobilio vairo jautėsi apgirtęs, tačiau nemanė, kad jo girtumas yra toks didelis, turi darbą, kurį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali prarasti ir taip netekti pragyvenimo šaltinio. Tenkinti šį nuteistojo gynėjo prašymą nėra pagrindo.

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

11. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

12. Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, K. Š. dvi naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas šešis kartus, iš jų tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir du kartus teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos daugiau nei šešiems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos namų atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, o tai rodo, kad K. Š. nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina, tinkamų išvadų nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pastebėtina, kad K. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis puikiai suprato ir žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės, suvokė, kad yra išgėręs, jautėsi apgirtęs, tačiau vis tiek vairavo automobilį, ir tai jau buvo nebe pirmas kartas, kai vairavo neblaivus, šįkart jam buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 12–14, 64–67). Be to, K. Š. savo vairuotu automobiliu atsitrenkė į priešais važiavusį automobilį, kuriame buvo ne vienas žmogus. Visa tai rodo didelį nuteistojo neatsakingumą, neįvertintą riziką ir abejingumą galinčių kilti pasekmių atžvilgiu.

13. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai K. Š. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad į nuteistojo gynėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, o į tai, kad automobilis, kurį K. Š. vairavo, priklauso jo broliui, atsižvelgta sprendžiant BK 72 straipsnio taikymo klausimą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad K. Š. dirba – vykdo individualią veiklą, tai taip pat nėra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Neabejotina, kad K. Š., prieš darydamas nusikalstamas veikas, žinojo, jog jam gali būti paskirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, ir dėl to jis gali netekti galimybės dirbti bei gauti pajamų, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė, nes, kaip jis nurodė teisiamajame posėdyje, „alkoholio poveikis savo daro“.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu K. Š. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistajam K. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas L. Zaukevičius. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. lapkričio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-15440, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad K. Š. yra dirbantis, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už K. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.