- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2YT-4798-512/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys J. A., antstolė R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo: 1) atšaukti, arba panaikinti, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), areštą; 2) atšaukti, arba panaikinti, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), areštą; 3) atšaukti, arba panaikinti, vertybinių popierių, 100 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų areštą; 4) atšaukti, arba panaikinti, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), areštuojama dalis: 1/1, žemės sklypo plotas 0,1493 ha, paskirtis kita, naudojimo būda: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., užstatyta teritorija 0,0813 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą
Nurodo, kad antstolė R. V., pradėjusi vykdyti gautą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš karto areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir banko atsiskaitomąsias sąskaitas. Nekilnojamasis turtas yra brangus, jo vertė daug viršija teismo nustatytą sumą 84 273,91 Eur. Areštuodama turtą antstolė viršijo teismo nustatytą arešto mastą.
Antstolė R. V. 2024 m. balandžio 2 d. patvarkymu dėl E. A. 2024 m. kovo 22d. skundo Nr. S-24000128 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui.
Antstolė nurodo, kad pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsunkinti hipoteka, ir galimas išieškojimas iš šios turto priklausys nuo hipotekos kreditoriaus valios. Negyvenamosios patalpos/palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) - vertė nenustatyta, pareiškėjui priklausančiose sąskaitose lėšų likučio nėra. Į turto aprašą įrašytas pareiškėjui priklausančios turtinės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bei areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, 11 295 Eur. Antstolė iš esmės neareštavo pareiškėjui priklausančio turto daugiau, nei teismo nutartyje nurodytas 84 273,91 Eur turto arešto mastas, pareiškėjas nepateikė duomenų apie turto apraše surašyto turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
rašytine bylos medžiaga, vykdomosios bylos Nr. 0074/24/00413 duomenimis nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/24/00413, pradėtą pagal 2024 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. e2-69-991/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria areštuotas E. A. priklausantis nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui (E. A.) priklausančios piniginės lėšos, neviršijant 84273,91 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.
2024 m. kovo 8 d. sudarytas turto aprašas, kuriuo areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas: 810/19435 negyvenamosios patalpos (paskirtis kita), esančios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
2024 m. kovo 13 d. gautas išieškotojos J. A. prašymas nesant areštuotose sąskaitose pakankamai lėšų , areštuoti kitą skolininko turtą ir turtines teises – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių savininkas yra E. A., nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2024 m. kovo 13 d. sudarytas turto aprašas, kuriuo areštuotos 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijų, uždraudžiant šį turtą perleisi, įkeisti kitaip ar iš esmės sumažinti jo vertę; žemės sklypas, 0,1493 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomieji dokumentai yra teismo nutartys ir institucijų bei pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). CPK 677 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas. Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Turto apraše turi būti nurodoma aprašyto turto vertė; jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti,(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41 punktas, 42 punktas).
Nagrinėjamu atveju 2024 m. kovo 8 d. antstolė surašė turto aprašą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas sąskaitose. Apraše areštuoto turto vertė nenurodyta, pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Iš vykdomojoje byloje esančio AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo rašto matyti, kad pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 0,00 Eur ir GBP, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis (skola) -86,93 Eur. Esant išieškotojos prašymui, 2024 m. kovo 13 d. antstolė surašė turto aprašą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) ir turtines teises į 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Turto apraše nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolė nurodo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. taikoma hipoteka., taip pat ir garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. įregistruota hipoteka, areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11 295 Eur.
CK 4.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, antstolė net ir aprašiusi skolininkui priklausantį hipoteka suvaržytą turtą, negali užtikrinti išieškotojos reikalavimo, nes hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę nukreipti reikalavimą į hipoteka įkeistą turtą, o išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto yra negalimas, jeigu hipotekos kreditorius neduoda sutikimo antstoliui išieškoti iš tokio turto, todėl minėto turto areštas tinkamai neužtikrina išieškotojos interesų (CPK 746 straipsnis, 754 straipsnis).
Pareiškėjas teigdamas, jog areštuotas nekilnojamas turtas yra brangus, nei antstolei, nei teismui nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų aprašant pareiškėjui priklausantį turtą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).
Išaiškintina, kad pareiškėjui pateikus įrodymus apie turto vertę ir nustačius, jog aprašyta turto iš esmės daugiau, antstolė turės patikslinti turto aprašą (-us). Be to, pažymėtina, kad turto areštas, kaip teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tik laikinas nuosavybės teisės į skolininko turtą uždraudimas ar apribojimas, siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šioje proceso stadijoje joks išieškojimas į antstolės turto apraše nurodytą turtą nenukreipiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo E. A. skundo dėl antstolio veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/24/00413 gražinti antstolei R. V..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.