- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-669-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05696-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. N.
nedalyvaujant atsakovui V. N., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. V. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. N. (toliau – ir atsakovas, tėvas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nepilnamečio vaiko E. N. (toliau – ir vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur, mokamų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 10 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną R. V., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį bei 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į jos galimybes bei pastangas užtikrinti tinkamas sąlygas sūnui augti ir vystytis, sūnaus ir motinos tarpusavio santykį ir jų pobūdį, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina iki jam sukaks pilnametystė kartu su jo motina.
4. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti sūnui periodinį išlaikymą, ieškovė paaiškino, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį nuo 345,22 Eur – 694,88 Eur ir 274,44 Eur išmoką už du vaikus, kitų pajamų negauna, jokio kito turto, kurį galėtų parduoti, taip pat neturi. Ieškovė su sūnumi ir dukra gyvena nuomojamam bute, už kurio nuomą kas mėnesį moka po 300 Eur, buto išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro: vasarą – 80 Eur, žiemą – 200 Eur. Ieškovė nurodė neturinti duomenų apie atsakovo vidutines mėnesines pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui ieškinio pateikimo teismui metu buvo (duomenys neskelbtini), vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir jo poreikiai nuolat didėja, proporcingai poreikiams turi būti priteisimas išlaikymas. Mėnesinės išlaidos maistui sudaro 350 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, skalbimo priemonėms bei higienos reikmenims – 50 Eur, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, išlaidoms mokyklai ir su mokykla susijusioms reikmėms – 50 Eur, ekskursijoms, pramogoms ir atostogoms – 50 Eur, būsto išlaikymui – 150 Eur suma. Viso 750 Eur.
5. Atsižvelgdama į skiriamas išlaidas vaiko lavinimui, ugdymui, laisvalaikiui, mitybai, aprangos ir avalynės įsigijimui, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, į tai, jog išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ieškovė mano, kad būtų teisinga nustatyti, kad sūnaus išlaikymui atsakovo mokėtina suma sudarytų po 300 Eur, mokamų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki einamojo mėnesio 10 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Tokio dydžio vaikui skirtina mėnesinė išlaikymo suma užtikrins būtinas vaiko vystymosi sąlygas.
6. Pasisakydama dėl reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė nurodo, jog atsakovas daugiau kaip 7 metus neteikia jokio išlaikymo sūnui, todėl ieškovė prašo priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus 9 000 Eur (36 mėn. x 250 Eur ).
7. Atsakovui V. N. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (ieškinys su priedais buvo siunčiamas 2023 m. balandžio 21 d. atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (grįžo teismui neįteiktas 2023 m. gegužės 10 d. DOK-76455), 2023 m. gegužės 12 d. siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (atsakovas elektroniniu paštu dokumentų gavimo fakto nepatvirtino), gavus Tarnybos išvadą 2023 m. gegužės 30 d. procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti jo paties Tarnybos atstovams nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2023 m. birželio 6 d. (2023 m. birželio 9 d. DOK-94277), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl ieškinio ir nurodė, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, į nepilnamečio amžių ir išsakytą nuomonę, geriausius vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Tarnybos nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas E. N. interesais. Be to, nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkintinas.
9. Tarnybos išvadoje nurodoma, jog lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovė su sugyventiniu ir nepilnamečiais vaikais E. N. ir I. K. gyvena 2 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra viengulė lova, spinta, rašomasis stalas. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo pajamos apie 700 Eur/mėn., moteris gauna vaikų pinigus 171,50 Eur/mėn., papildomi vaiko pinigai, apie 100 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena apie 7 metus. Moteris teigė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, nebendrauja, paskambina tik būdamas girtas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas turi (duomenys neskelbtini), sūnaus nematė nuo gyvenimo skyriumi.
11. Tarnyba nurodė, jog su atsakovu bendrauta telefonu. V. N. nurodė, jog nesutinka su prašoma išlaikymo suma, galėtų teikti 150 – 200 Eur/mėn. išlaikymą sūnui. Vyras teigė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pasak atsakovo, jis neturi oficialaus darbo, papildomai uždarbiauja, su sūnumi susisiekia beveik kiekviena dieną per ieškovės mobilų telefoną, nes vaikas savo neturi.
12. Taip pat išvadoje nurodyta, jog nepilnametis E. N. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai lanko krepšinio treniruotes (nemokamai). Vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vaiku, jis nurodė, jog gyvena su mama, sese ir patėviu. Vaikas pasakė, kad tikro tėčio vardas yra V.. Anot berniuko, su tėčiu jis nebendrauja, paskutinį kartą tėtį matė vasaros metu prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (vaikas negalėjo patikslinti, kuri tai buvo vasara). Vaikas nurodė, jog nenori bendrauti su tėčiu, ant jo pyksta, kad nustojo su juo bendrauti ir vartoja alkoholį. Berniukas patikslino, jog paskutinio susitikimo metu tėtis buvo išgėręs. Pasak vaiko, tėtis jam nieko nedovanoja, yra pažadėjęs padovanoti mobilų telefoną Šv. Kalėdų progą, tačiau iki dabar nieko neatsiuntė. Vaikas pasakojo, jog santykiai su mama yra geri, jie kartu su mama eina pasivaikščioti, mama padeda ruošti namų darbus, paaiškina matematikos užduotis, kartu važiuoja į (duomenys neskelbtini) apsipirkti, į kaimą (duomenys neskelbtini). Vaikas teigė, kad mama perka saldainius, kuprines, rūbus. Pasak vaiko, mama jam perka viską ko reikia. Berniukas nurodė, jog nori likti gyventi su mama. Pasak vaiko, svečiuotis pas tėtį nenorėtų, nes nei sykio jo namuose nėra buvęs.
13. Tarnyba informavo, jog šeima Tarnybai yra žinoma. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeimai nuo 2022 m. liepos 20 d. taikomas atvejo vadybos procesas. Nepilnamečio E. N. atžvilgiu 2022 m. liepos 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
14. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad sūnus lanko futbolą (40 Eur/mėn.), kitus būrelius (apie 40 Eur/mėn.). Būsto nuoma kainuoja 300 Eur/mėn., už komunalines paslaugas moka apie 150-170 Eur žiemą ir apie 90 Eur vasarą. Vaikas visada gyvena su ja. Nėra buvę, jog sūnus gyventų su tėvu. Su atsakovu išsiskyrė, kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai, nuo to laiko tėvas sūnaus neaplanko, neatvažiuoja. Atsakovas nuo šalių išsiskyrimo niekada nėra davęs vaikui nei euro, daiktų taip pat nepirko. Kol gyveno kartu, padėdavo. Buvo žadėjęs spalį gimtadienio dovaną, prieš Kalėdas buvo žadėjęs duoti pinigų, tačiau taip ir nesulaukė. Per senelius taip pat nieko nėra perdavęs (pasak ieškovės, atsakovo tėvas miręs, motina – (duomenys neskelbtini)). Pasak ieškovės, savaitę iki posėdžio ji kalbėjo su atsakovu, kuris buvo išvažiavęs, sakė, jog dirbo Latvijoje.
15. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 250 Eur/mėn. už 36 mėnesius.
Šalies argumentai
16. Ieškovė taip pat paaiškino, jog gauna didesnius vaiko pinigus (50 Eur/mėn. daugiau) – vaikui 136 Eur/mėn. (nuo 2024 m. sausio – 151 Eur/mėn.).
17. Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas, pagal profesiją – (duomenys neskelbtini), turi dar 1 dukrą ((duomenys neskelbtini) metų), kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovui sakė apie posėdį ir jis teigė, kad atvyks.
18. Ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog ieškinį įrodinėja ir sunkia ieškovės turtine padėtimi, ieškovė neturi būsto, jį nuomojasi. Prašoma priteisti suma atitinka vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas žinojo apie procesą, tačiau neatvyko. Be to, įvertinus jo profesiją, manytina, kad pajamos nėra minimalios. Atstovė nurodė, jog vaiko poreikiams skirtina 750 Eur suma, tačiau iš jos išminusuoti vaiko pinigai. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas pagal minimalų orientacinį išlaikymo dydį bei įvertinus patirtas išlaidas. Atsakovas su vaiku nuo (duomenys neskelbtini) metų negyvena, tačiau ieškovė įsiskolinimo prašo tik pagal senatį (už 3 metus). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovas V. N. teismo posėdyje nedalyvavo.
20. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
21. Ieškinys tenkinamas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų E. N. ((duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos. Kartu nebegyvena daugiau nei 7 metus.
23. Ieškovė ieškiniu bei teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja; 2) priteisti periodinį išlaikymą vaikui po 300 Eur per mėnesį; 3) priteisti iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų
25. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
26. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
27. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams 2023 m. gegužės 24 d. lankantis ieškovės namuose, nustatyta, kad nepilnametis, kartu su ieškove, ieškovės sugyventiniu S. K. ir dukra I. K. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais būste. Namuose tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi baldai bei daiktai. vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra viengulė lova, spinta, rašomasis stalas, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui.
28. Vertinant buities sąlygų vaikui užtikrinimą, akivaizdu, jog motina vaikui gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Be to, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.
29. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikas liko gyventi su motina.
30. Tarnybos specialistai išklausė vaiko nuomonės. Vaikas nurodė, kad gyvena su mama, sese ir patėviu, su tėčiu nebendrauja ir nenori su juo bendrauti, ant tėčio pyksta, kad nustojo su juo bendrauti ir vartoja alkoholį. Pasak vaiko, svečiuotis pas tėtį nenorėtų, nes nei sykio jo namuose nėra buvęs.
31. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, tačiau bendraudamas su Tarnybos atstove, nurodė, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina neprieštarauja.
32. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei vaiko nuomonę (užfiksuotą 2023 m. gegužės 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte) sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jo interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl išlaikymo priteisimo
33. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
34. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
35. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. minimali mėnesinė alga – 924 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 708,40 Eur.
37. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
38. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnui po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paaiškino, kokias išlaidas kas mėnesį patiria vaiko išlaikymui: maistui apie 350 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, skalbimo priemonėms, higienos reikmenims – 50 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, išlaidoms mokyklai ir su mokykla susijusioms reikmėms – 50 Eur, ekskursijoms, pramogoms, atostogoms – 50 Eur, būsto išlaikymui – 150 Eur.
39. Pačios ieškovės pajamos yra nedidelės. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nepasisakė dėl ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikiams reikalingų sumų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog nepilnamečio šalių vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 750 Eur per mėnesį suma.
40. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).
41. Iš byloje surinktų dokumentų matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį 6 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (atskaičius mokesčius) sudarė apie 520 Eur (bendraudama su Tarnybos atstove, ieškovė nurodė, jog tuo metu jos pajamos buvo apie 700 Eur). Tuo tarpu apie atsakovą V. N. Sodros informacinėje sistemoje duomenų nerasta. Ieškovės teigimu, atsakovas turi (duomenys neskelbtini) profesiją, jos žiniomis, buvo įsidarbinęs Latvijoje. Atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą bylą, jokios informacijos teismui neteikė.
42. Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovas būtų pripažintas nedarbingu (dalinai nedarbingu), dėl ko būtų apribota atsakovo galimybė dirbti ir gauti nuolatines pajamas, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis.
43. Nustačius, kad E. N., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko, kad vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 750 Eur/mėn. suma, atsakovui neteikiant prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio sūnui priteisimo, nustatytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. N. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 20 d.) iki jo pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
44. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui už 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos.
45. Ieškovė ieškinyje išlaikymo dydį skaičiavo po 250 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palaikė, pažymėjo, jog išlaikymas vaikui neteikiamas nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi (t. y. daugiau nei 7 metus), tačiau prašoma išlaikymo įsiskolinimo tik už trejus metus, įvertinus senatį.
46. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
47. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktais duomenimis bei paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų). Ieškovės teigimu, nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, vaikas gyvena su motina, tėvas vaiko nelanko, išlaikymo niekada neteikė, daiktų nepirko. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu išlaikymo sūnui neteikė. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma artima orientaciniam dydžiui. Atsakovas šios sumos taip pat neginčijo.
48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteisinta 9 000 Eur šalių nepilnamečio vaiko įsiskolinimo už 3 metų iki kreipimosi į teismą dienos laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
50. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio už periodinio išlaikymo priteisimą, 203 Eur už išlaikymo įsiskolinimą bei 109 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. iš viso – 393 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
51. Vadovaujantis 2024 m. sausio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 327,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 327,50 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
52. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 41,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 20 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki jo pilnametystės, nurodytą sumą sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 393 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 327,50 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41,13 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.