Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių;

2) 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

3) 2014 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 2014 m liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

4) 2014 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

5) 2015 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 82, 92 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

7) 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalį, bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2017 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalį, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2018 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį skirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) 2024 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausmė.

2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmė, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, subendrintos jas visiškai sudedant, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 45 parų areštą. Bausmę atliko 2024 m. rugpjūčio 22 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą), ir

T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – skirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

2) 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – skirta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda;

3) 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

4) 2022 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš 2023 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Senukai“ kur užėjus į parduotuvę, dešinėje pusėje matyti saugojimo spintelės ir automatinės durys. Praėjus pro jas, matyti įėjimo varteliai, kairėje pusėje yra savitarnos kasos ir už jų kitos kasos. Praėjus pro įėjimo vartelius, yra pirmo aukšto prekybinė salė, bei automatiniai laiptai į antrą aukštą. Pakilus į antrą aukštą, bei pasukus į dešinę, matyti prekių lentynos su audio ir video technika, kitame lentynų gale yra rakinamas stendas su alkotesteriais ir jų laikikliais. Tarp lentynoje išdėstytų alkotesterių yra tuščia vieta, žemiau kaina su užrašu, 149.00 eurų alkotesteris Alcodetector M40. Kartu su alkotesteriais lentynoje matyti pakuotės su alkotesterių antgaliais. Prekių konsultantas atnešė parodyti alkotesterio dėžutę, kuri buvo nufotografuota. Prekybinės patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 13-18).

Iš 2023 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvė „Senukai“, (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Įeina į PC 27-04-27“ matomos parduotuvės „Senukai“ patalpos, įėjimas į parduotuvę. Vaizdo įrašas spalvotas, jame fiksuojami data ir laikas. Vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 15:28:10 val. į parduotuvę matomi ateinantys trys asmenys. Du vyrai ir viena moteris. Vienas vyras maždaug 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo šviesiai rudos spalvos trumpų plaukų, priekyje praplikęs. Jis dėvi juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportinė džemperį su baltos spalvos „Nike“ prekiniu ženklu ant krūtinės, avi juodos spalvos batus. Kitas vyras maždaug 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų šviesiai rudų plaukų dėvi juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos džemperį, avi tamsios spalvos batus. Moteris maždaug 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų. Ji dėvi juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos džinsinę striukę su margomis rankovėmis, avi baltos spalvos batus.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Paduoda antgalį 23-04-27“ matomos tos pačios parduotuvės patalpos. Vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 15:32:41 val. matomi visi trys aukščiau minėti asmenys, kurie bendrauja su konsultantu, kuris jiems paduoda prekę. Kokia tai prekė nesimato. Vėliau asmenys pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Paima prekę 23-04-27“ matomos tos pačios parduotuvės patalpos, buitinės technikos skyrius. Vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 15:30:21 val. matomi visi trys asmenys, kurie apžiūrinėja prekes esančias ant prekystalio. Vaizdo įrašo 15:30:44 val. matoma kaip aukščiau minėtas vyras su „Nike“ džemperiu pakelia apsauginį stendo stiklą ir iš po jo ištraukia prekę panašią į alkotesterį po ko asmenys pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Perduoda prekę kitam 23-04-27“ matomos parduotuvės „Senukai“ patalpos. Vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 15:31:03 val. matoma kaip vyras paėmęs prekę panašią į alkotesterį perduoda ją kitam aukščiau minėtam vyrui po ko abu vyrai pasišalina.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Palieka pavogtą prekę 23-04-27“ matoma kaip vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 17:28:47 val. aukščiau minėtas vyras, kuriam buvo perduota prekę, palieka ją spintelėje, apsidairo ir pasišalina iš parduotuvės į lauką.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Randama palikta prekė 23-04-27“ matomos parduotuvės „Senukai“ patalpos. Vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 17:30:33 val. matoma kaip prie spintelių ateina apsaugos darbuotojai kartu su aukščiau minėtu asmeniu su juodos spalvos rūbais. Matoma kaip apsaugos darbuotojas iš spintelės ištraukia daiktą panašų į alkotesterį ir visi asmenys nueina į parduotuvės vidų.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Sulaikymas 23-04-27“ matomas parduotuvės „Senukai“ įėjimas. Vaizdo įrašo 2023 m. balandžio 27 d. 15:34:30 val. matoma kaip apsaugos darbuotojas sulaiko aukščiau minėtus asmenis (b. l. 22-23).

Iš 2023 m. spalio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-04-27 alkotesterio antgaliai“, kurio trukmė 1min 41sec. Vaizdo įrašo apačioje, per vidurį matoma įrašo data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 14:35:20. Vaizdo įraše matomas nedidelis kambarys, dešinėje pusėje matomas stovintis stalas, ant jo išdėliotos prekės. Šalia stalo ant kėdės matoma sėdinti moteris, tamsių plaukų, vilkinti juodos spalvos megztinį su šviesios spalvos gobtuvu, smėlio spalvos kelnes ir smėlio spalvos batus. 14:35:35 matoma, kaip į patalpą įeina apsaugos darbuotojas ir vyras tamsių plaukų su barzda, apsivilkęs juodos spalvos sportinį megztinį, juodos spalvos liemenę. Matoma, kaip minėtas vyras aprodo apsaugos darbuotojui ką turi kišenėse, po megztiniu, po kelnėmis. 14:36:00 matoma, kaip kameros fiksuojamoje srityje pasirodo kitas vyras, vilkintis raudoną striukę, kuris numeta ant stalo alkotesterio antgalių pakuotę. 14:36:16 matoma, kaip minėtas vyras apsivilkęs juodos spalvos drabužius, nusiima liemenę ir megztinį. Tuo metu vyras apsivilkęs raudonos spalvos megztinį paima kažką nuo stalo ir vėl numeta atgal. Po ko matoma, kaip vyras su barzda paima nuo stalo piniginę, po ko vaizdo įrašas pasibaigia. Vaizdo įrašo pabaiga 14:37:00. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

T. T. kaltę dėl veikos padarymo iš esmės pripažino, t. y. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kartu su E. J. atėjo į parduotuvę „Senukai“, kur E. J. ištraukė alkotesterį ir padavė jam, o jis, paėmęs iš konsultanto ir antgalius alkotesteriui, ėjo link kasų ir kažkodėl sugalvojo praeiti pro jas, prie išeidamas susidėjo prekes į kišenę, išsigando ir sugalvojo alkotesterį perduoti E. J.. Tačiau T. T. nesutiko, kad turtas buvo pagrobtas įsibrovus į saugyklą, nebuvo įsilaužta, o alkotesteriai nebuvo skirti pardavimui, tai buvo ekspozicinė prekė ir turėtų būti mažesnės kaina. E. J. kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad kartu su T. važiavo į prekybos centro, neturėdami tikslo vogti. Jis (E. J.) ištraukė alkotesterį iš stendo ir kartu nuėjo link kasų, prekę padavė T.. Praėjus pro kasas, juos sustabdė. Žinojo, kad T. pirks alkotesterį, neatkreipė dėmesio, ar už jį atsiskaitė. Alkotesterį, kurį jam perdavė T., išeidamas padėjo į spintelę, supratęs, kad įvyko vagystė. Nesutinka, kad tai yra įsibrovimas, fizinė jėga nebuvo naudota, lengvai paimta, o alkotesteris yra muliažinis. Vagystės fakto nebuvo, nes patys apsauginiai išvedė iš kasų.

Kaltinimo aplinkybes dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai. R. Š. teigimu, apsaugos darbuotojas pastebėjo per vaizdo stebėjimo kamerą du vaikinus, besisukiojančius prie audio ir video technikos, informavo apie galimai užfiksuotą vagystę ir pakvietė kartu sulaikyti asmenis. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamieji buvo sulaikyti už kasų, už prekes nesumokėję. Liudytojas D. J. taip pat patvirtino matęs per kameras, kaip iš vitrinos buvo ištrauktas alkotesteris, ir su juo buvo praeita pro kasas nesumokėjus, sulaikė, kadangi išėjo nesusimokėję.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamieji kaltinime nurodytą dieną 15:28 kartu įėjo į minimą parduotuvę. Matyti, kaip abu kaltinamieji stovi prie vitrinos, kurioje sudėti alkotesteriai, apžiūrinėja, E. J. šiek tiek atkelia vitrinos dangtį ir, įkišęs ranką, paima alkotesterį. Toliau, pagal įrašuose fiksuotą laiką, matyti, kad abu kaltinamieji stovi prie konsultanto, kuris paduoda prekę (kaip matyti iš kitų byloje surinktų duomenų – alkotesterio antgalius), kas akivaizdžiai paneigia E. J. parodymus, esą jis nematė, kaip T. T. šią prekę paėmę iš konsultanto. Vaizdo įraše „Sulaikymas 23-04-27“ užfiksuota, kaip kaltinamasis T. T. praeina parduotuvės vartelius, o jam iš paskos bėga apsaugos darbuotojai. Toliau vaizdo įraše „Perduoda prekę kitam asmeniui kuris pasišalina 23-04-27“ matyti, kad abu kaltinamieji jau su apsaugos darbuotojais 15:35:08 val. eina pro savitarnos kasas, be to, užfiksuota ir kaip T. T. perduoda alkotesterį E. J., kuris pasuka išėjo link, o T. T. nueina kartu su apsaugos darbuotojais.

Liudytojo D. J. teigimu, padavus kaltinamiesiems alkotesterius, jie pradėjo leistis į pirmą aukštą, praėjo pro įėjimo vartelius – vaikinas su alkotesteriu pirmas, o paskui jį kitas vaikinas ir mergina, su apsaugos vadovu sulaikė už vartelių. Vaikinas aiškino, kad eina mokėti (T. T. teisme nurodė norėjęs už prekes susimokėti), ir kartu su juo nuėjo link savitarnos kasų, tačiau kasoje nesusimokėjo. Taigi, kaip matyti, įraše užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojai su kaltinamaisiais pro savitarnos kasas praeina jau po to, kai pastarieji buvo sustabdyti su prekėmis praėję kasas. Tokios aplinkybės paneigia E. J. teiginius, esą jie buvo sulaikyti su prekėmis dar net nepraėjus kasų, taigi nesant vagystės fakto. Iš aptartų vaizdo įrašų, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamieji, paėmę alkotesterį ir antgalius, praėjo pro parduotuvės vartelius, už šias prekes nesumokėję, o tai atitinka BK 178 straipsnio sudėtį. Veikos kaltinamieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad alkotesteris buvo eksponuojamas vitrinoje. Svarbu pažymėti tai, kad pats T. T., duodamas parodymus pirmosios apklausos metu, nurodė manantis, kad gal nėra taip paprasta paimti alkotesterį, tam reikia kviesti darbuotoją. Be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad visiškai laisvai vitrina neprasiveria, E. J. šiek tiek atkeldamas dangtį įkiša ranką ir paima minimą prekę. Dar daugiau, abu kaltinamieji akcentavo prekę buvus ekspozicinę, t. y. ne pilnos komplektacijos – be dėžutės, baterijos ar įkrovėjo. Tokios aplinkybės neabejotinai rodo abu kaltinamuosius supratus, kad kaltinime nurodytas prekės paėmimo būdas yra negalimas, jie patys alkotesterio paimti iš stendo negalėjo. Tad vien ta aplinkybė, kad šalia nebuvo iškabos, informuojančios apie būtinumą kreiptis į konsultantą, ar kad vitrina nebuvo apsaugota garsinėmis priemonėmis, nesudaro pagrindo vertinti, jog asmenys nesuprato, kad negali šios prekės paimti patys. Minimas stendas yra rakinamas, kas neabejotinai rodo, jog yra siekiama apsaugoti tokiu būdu eksponuojamas prekes ir priėjimas prie jų yra ribotas. Kad vitrina yra rakinama, o ir įvykio metu buvo užrakinta, iš esmės patvirtino visi byloje apklausti liudytojai – R. Š., D. J., V. Z.. Tuo tarpu, vien tai, kad yra kažkokios spragos, t. y. kad net ir esant užrakintai vitrinai kažkiek pasikelia jos dangtis ir tam tikrų, nebūtinai didelių, pastangų dėka prekę galima paimti, nepaneigia įsibrovimo požymio buvimo. Nepaisant to, kad abu kaltinamieji atėjo į prekybos centrą „Senukai“, kur patekimas yra laisvas, vis tik alkotesteris buvo paimtas iš vitrinos, kas laikytina saugykla, ir pašalinių asmenų patekimas yra ribojamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybes, kad prekės buvo paimtos ir grąžintos į prekybą, teismas sprendžia, kad pagrįstai kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugykla.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina ir kaltinamųjų veikimą bendrai. Kaip nustatyta, į prekybos centrą abu kaltinamieji atėjo kartu. Jie iš karto atėję į prekybos centrą nuėjo prie alkotesterių stendo (matyti, kad į prekybos centrą užėjo 15:28 val., o prie minimo stendo buvo jau 15:30 val.). T. T. ir E. J. apžiūrinėjo prekes, pastarasis paėmė alkotesterį iš stendo ir netrukus perdavė T. T., tuomet abu kartu stovėjo prie konsultanto, kuris T. T. padavė antgalius ir vėlgi abu kartu šalinosi iš parduotuvės. Be to, sulaikius T. T. ir vedant jį į apsaugos postą, pastarasis greitu judesiu perdavė E. J. minimą prekę, pas save pasilikdamas tik alkotesterio antgalius, o E. J., kaip matyti, įsidėjęs alkotesterį į kišenę, nuėjo link išėjimo. Tokios aplinkybes rodo buvus tarpusavio susitarimui, abiejų veiksmai buvo suderinti, veikė akivaizdžiai vienas kitam padėdami. Todėl teismas laiko įrodyta, kad veika padaryta kaltinamiesiems veikiant bendrai.

Kaltinamieji su paimtos prekėmis nesumokėję praėjo pro parduotuvės vartelius, taigi akivaizdžiai suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą veikos padarymo metu buvo numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs BK įtakos kaltinamųjų teisinei padėčiai neturi, kadangi keitėsi tik bausmių, išdėstytų sankcijoje, eiliškumas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, taikytina ne šiuo metu galiojanti, o veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje (antgaliai rasti pas T. T., o alkotesteris buvo padėtas spintelėje), pastarųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija).

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ duomenų matyti, kad E. J. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimus bei nusikaltimus žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 101-110), baustas administracine tvarka už smulkių vagysčių padarymą, KET pažeidimus ir kt., dalis paskirtų baudų yra sumokėtos (1 t., b. l. 149-156). Duomenų apie gydymąsi priklausomybės ligų centre ar psichiatrinėje įskaitoje, nėra. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirbantis.

E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, E. J. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. E. J. už nesunkų nusikaltimą buvo nuteistas 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, paskiriant jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią naują tyčinę veiką jis padarė dar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už savo pobūdžiu panašių veikų padarymą, jam anksčiau skirtos bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, asmuo išvadų nepadarė, vėl nusikalsdamas. Taigi, aptartų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taigi, įvertinus tiek veikos pobūdį, pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę, tai, kad E. J. teisiamas jau penkioliktą kartą, anksčiau ne kartą teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos ir griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau matyti, kad asmuo nelinkęs keisti savo elgesio, kadangi ir vėl nusikalto. Be kita ko, teismų sistemos Liteko duomenimis, ir po šios veikos padarymo jis nusikalto, vėlgi įvykdydamas veikas nuosavybei (trys veikos padarytos 2023 m. spalio 1 – 15 dienomis), kas rodo, kad iš esmės jokių išvadų kaltinamasis nedaro. Kaltinamajam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina ne tik jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir turto vertę, tai, kad veika buvo baigta pasikėsino stadijoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, E. J. skirtina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pažymima, kad net ir tokiu atveju, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2K-267-788/2024).???

E. J. buvo teistas 2024 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2024 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (paskirtos bausmės subendrintos 2024 m. liepos 30 d. nutartimi). Kadangi veiką kaltinamasis padarė iki šių teismų procesinių sprendimų priėmimo, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su anksčiau skirtomis ir atliktomis bausmėmis. Įvertinus tai, kad E. J. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, o minėtais nuosprendžiais nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, taikytinas bausmių apėmimas, griežčiausiai bausmei visiškai apimant švelnesnes bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaitytina visiškai atlikta subendrinta bausmė – 45 parų areštas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių keitimo ir sudėjimo taisyklėmis.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad, kaip minėta, jam jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios poveikio elgesiui neturėjo, asmuo pakartotinai nusikaltimo net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, be to, veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neturi pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą, taigi taikyti BK 75 straipsnio nuostatas teismas pagrindo nenustatė.

Kaltinamasis T. T., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ duomenų matyti, kad T. T. anksčiau teistas (1., b. l. 91-94), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka nebuvo (1 t., b. l. 148). Duomenų apie gydymąsi priklausomybės ligų centre ar psichiatrinėje įskaitoje, nėra. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir patikimas žmogus bei darbuotojas, kuris puikiai atlieka visas pavestas jam užduotis, dėl gerų dabų rezultatų, pareigingumo, kruopštumo, ne kartą buvo giriamas (2 t., b. l. 137).

Kaltinamasis atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nekartojant jau pacituotos BK 27 straipsnio nuostatų, teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti T. T. recidyvistu, atsižvelgia į tai, kad jis tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Vis dėl to, kaltinamasis anksčiau teistas už kitokio pobūdžio veikų padarymą, paskutinįjį kartą už 2018 m. padarytą veiką. Šios veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad veiką T. T. padarė būdamas recidyvistu ir atitinkamai pripažinti tai sunkinančia aplinkybe.

Taigi, įvertinus tiek veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad asmuo jau teistas ir anksčiau, jam paskutiniu 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau šiuo atidėjimo laikotarpiu T. T. ir vėl nusikalto, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus veikos pobūdį, tai, kad veika nutrūko pasikėsino stadijoje, taip pat atsižvelgiant į turto vertę, jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam, t. y. 5 mėnesiai.

Pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmės bendrinamos ir tada, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas; teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Nusikalstamą veiką T. T. padarė bausmės, paskirtos 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė BK 64 straipsnio pagrindu turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, parenkant palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys) ir paskiriant T. T. galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dalis (3 mėnesiai) nustatytina atsižvelgiant į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, veikos pavojingumą, pobūdį, sukeltas pasekmes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kad šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs, kadangi BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

Nagrinėjamu atveju, yra pagrindas atidėti T. T. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis, nors visų kaltinimo aplinkybių nepripažino, vis tik nurodė dėl savo poelgio besigailintis, jaučiantis gėdą, taigi iš esmės įvertino savo veiksmus kritiškai. Jis dirba, kaip matyti iš pacituotos charakteristikos, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, veika, dėl kurios jis buvo nuteistas minimu 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, padaryta dar 2018 m., teismas neturi duomenų, kad šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu būtų nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų ar pradėta ikiteisminių tyrimų. Taigi teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda T. T. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o ji netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 punktai).

V. Kiti klausimai

E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

T. T. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 31 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta subendrinta (pagal 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžius) 45 parų arešto bausme, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti 2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą ir atliktą 45 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

E. J. taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2022 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. T. bausmės vykdymo atidėjom laikotarpiu tęsti darbą, o ji netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. T. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.