Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-641/2015, iškeltoje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir R. G. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. G. prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. G. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę; 3) priteisti iš atsakovo 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) padalyti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žemino ją, vadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Nesutiko, kad atsakovui būtų priteista didesnė turto dalis.

Atsakovas R. G. priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš ieškovės 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 3) po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes; automobilį pripažinti jo asmenine nuosavybe; 4) padalyti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisiant ieškovei 40 procentų, o atsakovui 60 procentų turto.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji jam buvo neištikima. Prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovas grindė tuo, kad ieškovė neprisidėjo prie sutuoktinių turto įsigijimo ir išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę. Padalijo santuokoje įgytą turtą taip: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodo namelį ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui automobilį ir savos gamybos priekabą. Padalijo šalims kitus kilnojamuosius daiktus. Priteisė atsakovui iš ieškovės 15 570,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą, o ieškovei iš atsakovo 2 217,72 kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Įskaitė minėtas kompensacijas ir priteisė iš ieškovės atsakovui 13 352,28 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, įpareigodamas ieškovę kompensaciją atsakovui sumokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, abipusiai pažeidimai buvo esminiai, abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Nesprendė šalių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką. Nustatydamas nekilnojamojo turto vertę teismas rėmėsi turto vertintojo eksperto išvadomis. Teismas nenustatė aplinkybių ir įstatyme įtvirtintų pagrindė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismo nuomone, automobilis buvo pirktas ne iš asmeninių atsakovo lėšų. Pažymėjo, kad šalys nurodė, jog skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenimis neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) R. G. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį – pripažinti, kad šalių santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės ir priteisti jam 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą; ištaisyti rašymo apsirikimą dėl ieškovei priteistino žemės sklypo unikalaus numerio; automobilį pripažinti jo asmenine nuosavybe; priteisti ieškovei 300 Eur vertės 3 auksinius papuošalus, 50 Eur vertės rytietišką kavos aparatą, 250 Eur vertės dekoratyvinius sidabrinius indus, vazas, padėklus; priteisti iš ieškovės 10 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl šalims priteistų piniginių kompensacijų įskaitymo; nustatyti ieškovei 10 dienų terminą įregistruoti draudimą perleisti nuosavybes teise nekilnojamąjį turtą iki tol, kol jam bus sumokėta visa kompensacija ir neturtinės žalos atlyginimas; priteisti nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti nurodytus liudytojus; pridėti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė buvo jam neištikima ir teismas negalėjo remtis ieškovės nurodytų liudytojų parodymais.

Teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas žemės sklypo unikalų numerį.

Ieškovė gali vengti išmokėti piniginę kompensaciją ir gali jai priteistą nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Apeliantas nesutinka su dalies kilnojamųjų daiktų verte ir šių daiktų padalijimu.

Teismas nepagrįstai įtraukė automobilį į dalytino turto balansą ir automobilio rinkos vertė yra mažesnė.

Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės turto vertinimo išlaidų.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė A. G. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas padarė nusikalstamą veiką ir prisipažino savo kaltę.

Teismo prerogatyva ir diskrecija yra nuspręsti dėl liudytojų parodymų reikšmės.

Netenkinęs atsakovo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nutartimi jau ištaisė padarytą rašymo apsirikimą.

Apelianto prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo negali būti apeliacinio skundo dalyku.

Apeliantas daug kartų tikslino priešieškinį ir turėjo galimybę tiksliai suformuoti savo reikalavimus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo.

Automobilis nėra apelianto asmeninė nuosavybė.

Nėra pagrindo priimti naujus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir papildomai apklausti liudytojus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Skunde keliamas sutuoktinių kaltės iširus santuokai ir kai kurių kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apelianto prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Apelianto teiginiai, kad apeliacinės instancijos teisme tikslinga papildomai apklausti nurodytus liudytojus, neparodo žodinio proceso būtinumo. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atitinkamai netenkintinas apelianto prašymas apklausti liudytojus, kadangi, kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų bylai teisingai išnagrinėti.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Apeliantas skunde prašo priimti naujus įrodymus – internetinės svetainės www.autoplius.lt nuorašą ir nurodo, kad šis nuorašas patvirtina automobilio kainą.

Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Bylos duomenimis, apeliantas savo patikslintame ieškinyje nurodė automobilio 3 475,44 Eur kainą, dėl to, kolegijos nuomone, nėra būtinybės Šiaulių apygardos teismui teikti naujų įrodymų apie automobilio kainą. Be to, apeliantas neneigia fakto, kad turėjo galimybę įrodymus, parodančius dalytino turto kainą, teikti pirmosios instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo klausimas spręstinas taikant proceso teisės normas dėl įrodymų įvertinimo (CPK 185 str.), kadangi teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius, įvertinta jų visuma, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės. Apelianto teigimu, vien ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes buvo jam neištikima, elgėsi su juo nepagarbiai, provokuodavo konfliktus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, inter alia (lot. be kita ko) nustatė, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir grasino fiziškai susidoroti su ieškove.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kad šalių santykių nutraukimo iniciatoriai buvo abu sutuoktiniai, sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų nesprendė abipusiu susitarimu, nesirūpino vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie netinkamai atliko sutuoktinių pareigas, nesiėmę visų reikiamų priemonių santuokai išsaugoti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Byloje nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė atsakovo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ištaisė Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, žemės sklypo, unikalų numerį – (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis įsiteisėjo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga plačiau analizuoti skundo teiginių dėl teismo padaryto rašymo apsirimo, kuris nekeitė skundžiamo teismo sprendimo esmės.

Dėl teismo įpareigojimo

Minėta, kad skundžiamu teismo sprendimu teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 13 352,28 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, įpareigodamas ieškovę sumokėti šią kompensaciją atsakovui per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti žymą – draudimą 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.

Apelianto teigimu, ieškovė gali neatsiskaityti su juo per teismo nustatytą terminą ir turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo prielaidų nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą nevykdys savo įpareigojimų atsakovui dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ir atsakovas įrodymais pagrįs savo teiginius dėl teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, jis galės prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad apeliantas skunde kelia ieškinio užtikrinimo ir teismo sprendimo vykdymo klausimus, kurie nėra skundo dalyku.

Dėl dalies kilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos už juos priteisimo

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio (priešieškinio dalyko) (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

Pats apeliantas skunde nurodė, kad, nors jis mano, jog stalo įrankiai yra jo asmeninė nuosavybė, jis nesuformulavo teismui prašymo šiuos daiktus pripažinti jo asmenine nuosavybe. Kolegija pažymi, kad teismas negali ex officio formuluoti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kadangi tai yra bylos šalių – ieškovės ir atsakovo teisė ir pareiga (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas yra nenuoseklus ir nurodydamas aplinkybes dėl rytietiško kavos aparato buvimo fakto. Viena vertus, apeliantas teigia nežinąs kur yra šis daiktas. Kita vertus, nurodo, jog šiuo daiktu naudojasi ieškovė. Ginčydamas dekoratyvinių varinių indų kainą apeliantas įrodymais nepagrindžia savo nuomonės, jog šių daiktų kaina yra 50 Eur. Apeliantas taip pat įrodymais nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl padalytų kilnojamųjų daiktų vertės.

Dėl automobilio pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe, įrodymų, liudytojų parodymų vertinimo

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir liudytojų parodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, inter alia, kad labiau tikėtina, jog automobilis buvo pirktas ne iš asmeninių atsakovo lėšų, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokia apimtimi buvo patenkinti kiekvienos iš šalių reikalavimai ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2 d.).

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą

Apeliantas skunde nurodė ginčo sumą – 5123,92 Eur, todėl turėjo sumokėti 154 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 80 str. 4 d.). Apeliantas už skundo pateikimą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį, o Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 nutartimi atidėjo apeliantui likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl skundą atmetus, šis mokestis – 104 Eur – priteistinas iš apelianto valstybei.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai įvertinant jų esmę šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 104 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą dalį valstybei.