Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotai atstovei M. V. (per Zoom programą),

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui K. L. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities VPK 2019 m. balandžio 3 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2019 m. sausio 17 d. 18 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) įvyko susidūrimas – nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neblaivaus K. L., kuris ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį posūkiui į kairę automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, Mercedes Benz vairuotoja su keleiviu išvežti į LSMUL Kauno klinikas tyrimui. Pranešime nurodoma, kad automobiliui Mercedes Benz apgadintas galinis bamperis ir bagažinės dangtis. 2019 m. vasario 7 d. transporto priemonės Mercedes Benz savininkas pateikė ieškovei pranešimą apie žalą transporto priemonei, tą pačią dieną surašytas transporto priemonės Mercedes Benz techninės apžiūros protokolas, kuriame nurodomos „Remontuojamos detalės / remonto pobūdis“ – 1. Galinė panelė R3/daž.; 2. K. p. galin. lonžer. RS2, o „Keičiamos detalės“ nurodoma: 1. Galinis buferis; 2. Galinio buferio aptakas; 3. Tempimo kablio dangtel.; 4. Bagažinės dangtis; 5. Galinio buferio balkis. „Kitos pastabos“ nurodoma „Papildomai žiūrėti išardžius“. Programa „Audatex“ sudarytoje sąmatoje nurodoma, kad sąmatos suma – 1 878,80 Eur, su PVM – 2 273,35 Eur. Uždaroji akcinė bendrovė „Autobroliai“ 2019 m. kovo 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2 276,41 Eur sumai. 2019 m. kovo 21 d. ieškovė uždarajai akcinei bendrovei „Autobroliai“ pervedė 2 273,35 Eur sumą. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už detales: 2019 m. vasario 8 d. sąskaitoje nurodytas buferis BF1, kaina 296,45 Eur, dangtis GD, kaina 484,00 Eur; 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta apdaila, kaina 96,27 Eur. Dėl kitų detalių serviso atstovas ieškovei nurodė, jog detalės buvo pirktos naudotos iš fizinio asmens, kuris sąskaitų neišrašė, už naujas prisimokėti klientas nesutiko. Elektrinės dalies remonto PVM sąskaitoje faktūros, išrašytoje 2019 m. vasario 25 d., nurodoma, kad automobilinio elektrinės dalies remontas kainavo 50,00 Eur, o diagnostika / gedimo nustatymas – 200,00 Eur.

11. Parengiamojo teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. L. nurodė, jog jis atlieka žalų administravimą, sudarinėja remonto sąmatas. Remonto sąmata būna sudaroma remonto pabaigoje, kai jau žinoma, kokios detalės keičiamos ir remontuojamos. Liudytojas detalių neužsakinėja, tam yra tiekimo skyrius. Detalės perkamos važiuojant į autolaužynus arba ieškant internete, kur yra detalių nuotraukos. Perkant detales prie pirkimo kainos uždedama 15 proc. ir galutinė kaina į sąmatą įrašoma ranka. Liudytojas nurodė, jog byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose, kai buvo pirktas buferis ir galinis dangtis, nurodytos detalės pirktos naudotos. Jei būtų pirktos naujos detalės, sąmatoje būtų nurodyti ir kodai, be kita ko, kaina būtų ne tokia. Elektrinės dalies gedimo patvirtinimui nuotraukų padaryti neįmanoma, automobilis nesikūrė, buvo tvarkytas elektronikos gedimas, už tai išrašyta PVM sąskaita faktūra. Liudytojas patvirtino, kad iš UAB „Dalitas“ buvo pirktos naudotos detalės.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalis skirta apsaugoti silpnesnę prievolės šalį – nukentėjusį asmenį, kuriam didesnio pavojaus šaltinis kelia pavojų. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtai veikai, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

13. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau –TPVCAPDĮ), kuris yra specialusis įstatymas (lex specialis) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.

14. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 59.1 punktuose analogiškai reglamentuota draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

16. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis). Taisyklių 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 44 punktas numato, jog jeigu turtas remontuojamas atsakingo draudiko rekomenduotoje remonto įmonėje, remonto sąmata, sąlygos ir turto remontavimo būdas iš anksto nederinami su atsakingu draudiku. Atsakingas draudikas gali rekomenduoti nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik tas remonto įmones, kurių technologinis lygis atitinka konkretaus turto remontavimo reikalavimus.

17. Pagal ieškovės atstovės, liudytojo G. L. paaiškinimus, byloje esančią remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad eismo įvykio padarinių pašalinimo (remonto darbų) sąmata buvo sudaryta Audatex sistema. Sąmatoje nurodyti darbų įkainiai, trukmė, bendra darbų kaina, taip pat detalių kaina. Kaip matyti iš sąmatos, viena detalė – „G Buferio A dal“ – buvo pirkta nauja, jai padaryta 50 proc. išskaita (nusidėvėjimas). Nustatyta, jog visų dalių kainos suvestos vartotojo – liudytojas paaiškino, kad vartotojas yra tas asmuo, kuris naudojasi Audatex programa. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nurodoma, jog jeigu sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas, ir šioje sąmatose rankiniu būdu atliekami tam tikri koregavimai, akivaizdu, jog tokiu atveju koregavimai turi būti pagrindžiami konkrečiais objektyviais duomenimis, sąlygojančiais galimybę mažinti (ar didinti) kompiuterine programa apskaičiuotas sumas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1184-864/2021). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog esminio nukrypimo egzistavimą ieškovės teiktose sąmatose pastaroji grindžia tuo, jog detalės buvo pirktos ne naujos, be to, prie kainos, kurią remonto paslaugas teikianti įmonė sumoka už nupirktas detales, pagal tarp draudiko ir įmonės sudarytą susitarimą, įmonė prideda 15 proc. maržą. Taigi darytina išvada, kad duomenys Audatex sistemoje gali būti koreguojami vartotojo atitinkamai pagal susidariusią faktinę situaciją – perkant naudotą detalę, kuriai neskaičiuojamas nusidėvėjimas, jos kaina kiekvieną kartą gali skirtis ir būti individualiai derinama su pardavėju, todėl skaičiuojant ne būtinas remonto išlaidas (kai automobilis neremontuojamas, tik skaičiuojamos išlaidos, reikalingos jo remontui), o vertinant realias remonto išlaidas, detalių kainos gali skirtis, todėl jas privaloma koreguoti sistemoje. Remontui tikrai galima naudoti dėvėtas detales ir saugumą lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, o ne detalių amžius (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1184-864/2021).

18. Tarp šalių nėra ginčo, kad dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta ir teismas laiko įrodyta, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėta veika, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ginčas byloje kilo tik dėl kilusios žalos dydžio.

19. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras (šiuo atveju – draudikas) reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovui nesutikus su pateiktais duomenimis dėl draudimo išmokos dydžio, pats atsakovas privalėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis. Nesant kitų žalos dydį patvirtinančių dokumentų, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos lokalinės sąmatos įrodomąja reikšme žalos dydžiui nustatyti (CPK 177, 185, 197 straipsniai). Tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

20. Atsakovas teismui teikė rašytinius įrodymus apie apgadintam automobiliui tinkančias naudotas detales, parduodamas internetiniame portale (srotas24), tačiau šie atsakovo teikti teismui įrodymai negali būti laikomi tinkamais vertinti lyginamuoju metodu kainas už detales, galiojančias dabar (atsakovo pateikti įrodymai) ir galiojusias automobilio remonto metu (2019 m. pradžioje). Be kita ko, teismo vertinimu, ne naujų detalių kaina gali skirtis ne tik dėl to, kad automobilis kiekvienais metais darosi senesnis ir jo vertė mažėja, bet ir dėl to, kad keičiasi detalių pasiūla / paklausa, esant poreikiui, tačiau nesant pasiūlos, detalių kaina gali išaugti. Be kita ko, gali susiklostyti situacija, kad ir naujos detalės įsigyti einamuoju metu neįmanoma, todėl naudotos detalės kaina gali būti artima naujos detalės kainai. Be kita ko, atsakovo į bylą pateiktas išrašas apie automobilio detales, būtent – buferį, nepatvirtina, kad į sąmatą įrašyta išskirtinai didesnė kaina už šią detalę, t. y. atsakovo pateiktas išrašas patvirtina, kad naujo galinio buferio kaina 2021 m. gegužės 20 d. svyruoja nuo 246,91 Eur iki 388,25 Eur, naudotą buferį 2021 m. gegužės mėn. atsakovas būtų galėjęs įsigyti už 59 Eur, o sąmatoje įrašyta ir 2019 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už naudotą galinį buferį buvo sumokėta 296,45 Eur su PVM, atitinkamai remontą atlikusi įmonė, pritaikiusi savo kainos skaičiavimą, į sąmatą įrašė 280,00 Eur sumą. Nesant duomenų apie tuo metu buvusią situaciją – kokia buvo pasiūla, kokia paklausa, už kokią kainą buvo galima nupirkti naują / naudotą detalę – negalima daryti vienareikšmės išvados, kad į sąmatą įrašyta nepagrįstai padidinta, dirbtinai išpūsta detalės kaina. Šiuo metu galiojančios detalių kainos niekaip nepatvirtina / nepaneigia, kad 2019 m. vasario mėn. tokias detales buvo galima įsigyti už analogiškas ar panašias kainas. Tas pats pasakytina ir apie galinio dangčio kainą – atsakovas į bylą pateikė išrašą, iš kurio matyti, kad naudotą galinį dangti 2021 m. gegužės mėn. galima buvo įsigyti už 210,00 Eur. Į sąmatą šios detalės kaina, pritaikius remontą atliekančios įmonės kainos skaičiavimą, įrašyta 320,00 Eur, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta šios detalės kaina – 484,00 Eur su PVM. Pažymėtina, kad atsakovas pretenziją dėl nuostolių atlyginimo gavo 2019 m. balandį, jau tada atsakovo vardu el. laiškus ieškovei rašė jo atstovas advokatas, kuris nurodė, kad atsakovas sutinka sumokėti 50 proc. reikalaujamos žalos ir tuo metu jau nurodė, kad atsakovas mano, kad detalių kainos yra nepagrįstai padidintos. Akivaizdu, kad atsakovas dar 2019 m. nesutikdamas su nurodytomis detalių kainomis galėjo, turėjo galimybę ieškoti ir nustatinėti, kokios kainos vyrauja rinkoje už konkrečias nurodytas detales. Vien tai, kad ieškovės atstovė nenurodė detalių identifikacinių numerių nebuvo kliūtis tokius duomenis atsakovui gauti pačiam, kaip buvo padaryta bylos nagrinėjimo teisme metu, ir atitinkamai ginčyti prašomą priteisti žalos dydį, pateikiant ieškovei konkrečius duomenis ir įrodymus apie mažesnes detalių kainas automobilio remonto atlikimo metu. Atsakovas tokių veiksmų nesiėmė, deklaratyviai nurodė, kad kainos yra padidintos, sutiko sumokėti pusę reikalaujamos žalos, tačiau geranoriškai iki šiol nei mažiausios žalos dalies ieškovei nesumokėjo. Tokie atsakovo veiksmai teismo vertintini kritiškai, laikytini siekiu lengvabūdiškai išvengti žalos mokėjimo ieškovei.

21. Atsakovo pateiktas į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant žalos dydį, paskaičiuotą 2019 m. vasario–kovo mėn. Nors atsakovas nurodo, kad tinklalapyje www.dalitas.lt galima įsigyti tik naujas detales, jo į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas to niekaip nepatvirtina. Atsakovas, žinodamas, kas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, turėjo galimybę kreiptis į šį juridinį asmenį ir paprašyti paaiškinti, ar PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos naujos ar naudotos detalės, ar yra galimybė įsigyti naudotas detales ir pan. Atsakovas, turėdamas pareigą teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą žalos dydį, pasirinko šias aplinkybes įrodinėti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris niekaip nepaneigia nei sąmatoje įrašytos detalių kainos, nei PVM sąskaitose faktūrose nurodytų kainų.

22. Atsakovas taip pat nesutinka mokėti 300,00 Eur sumos už elektrinės dalies remontą, nurodo, kad automobiliui padaryti apgadinimai nepatvirtina, kad buvo sugadinta automobilio elektrinė dalis, be kita ko, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta, kokiam automobiliui remontas buvo atliekamas. Šiuo atveju vėlgi pažymėtina, kad tai atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, turi įrodyti, kad žalos dydis yra mažesnis, t. y. atsakovas turėjo galimybę kreiptis į remontą atlikusį juridinį asmenį, siekdamas įrodyti, kad ne tam automobiliui remontas buvo atliekamas, ar siekdamas paneigti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Šiuo atveju atsakovas deklaratyviai nurodo, kad elektrinė dalis buvo remontuota ne automobiliui Mercedes Benz ir kad eismo įvykis negalėjo apgadinti šio automobilio elektrinės dalies. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent šiam automobiliui buvo atliekamas elektronikos remontas: 2019 m. vasario 25 d. žalos bylos žinučių registro išraše nurodoma, kad „Automobilis dar iki mūsų atvyko savo eiga, bet pas mus jau nebeužsivedė“. Draudikui užklausus, kas remontuojama už 300 Eur, 2019 m. kovo 6 d. remontą atliekantis asmuo paaiškino, „<...> ir prietaisų skydelyje užsidegė visos įspėjamos lemputės. Kadangi mes neturime tokiam remontui galimybių, automobilis remontu buvo išvežtas pas subrangovus. Kiek mums paaiškino, kad užsitrumpino valdymo blokas“. 2019 m. kovo 7 d. draudikas nurodė, jog remonto darbų sąmatos pozicijos suderintos, taigi darytina išvada, kad draudikas nustatė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusios žalos, t. y. elektronikos gedimo. Nors atsakovas nurodo, kad draudikui nebuvo siųstas diagnostikos lapas arba defekto nuotrauka, o draudikas šių duomenų reikalavo, tokios išlaidos negali būti priteisiamos, tačiau iš žalos bylos neįmanoma nustatyti, kokie dokumentai draudikui buvo siųsti, taip pat žalos byloje nėra duomenų apie tarp draudiko ir remontą atliekančios įmonės atstovų vykusių žodinių pokalbių ir paaiškinimų. 2019 m. vasario 25 d. UAB „CarPro LT“ išrašyta sąskaita faktūra atitinka ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, nors sąskaitoje nenurodytas konkretus automobilis, pagal PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą darytina labiau tikėtina išvada, kad buvo remontuojama automobilio Mercedes Benz elektrinė dalis, kadangi neveikė valdymo blokas. Duomenų, kad automobilis turėjo daugiau eismo įvykių laikotarpiu nuo ginčo eismo įvykio iki remonto pabaigos, byloje nėra, todėl teismas laiko įrodyta, kad dėl ginčo eismo įvykio buvo sugadinta automobilio Mercedes Benz elektrinė dalis (valdymo blokas). Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Šiuo atveju neremontuojant automobilio elektrinės dalies nukentėjęs asmuo negalėtų automobilio naudoti pagal paskirtį, kaip naudojo iki ginčo eismo įvykio, kadangi automobilis nebūtų užsikūręs.

23. Aplinkybių, dėl kurių atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažintinas pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį, byloje atsakovas neįrodinėjo, teismas savo iniciatyva (ex officio) jų nenustatinėja.

24. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką dėl atsakovui nuosavybės teise priklausiusia transporto priemone Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos transporto priemonei Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovas neįrodė, kad priteista suma turėtų būti mažesnė, ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių žalos nustatymo ir dydžio paskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą, žalos suma atitinka faktiškai išmokėtą draudimo išmoką, nėra nepagrįstai didelė ir neprotinga, ieškovė įgijo reikalavimo teisę dėl padarytos žalos išmokėtos sumos grąžinimo į atsakingą už žalos padarymą asmenį, spręstina, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant iš atsakovo ieškovei 2 273,35 Eur išmokėtą draudimo išmoką (CK 6.38, 6.263, 6.280 straipsniai, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 51,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė nepateikė.

27. Ieškinį tenkinus visiškai, 6,81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą

29. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais.

30. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą, į jo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog ieškovė neprieštarauja sprendimo vykdymo išdėstymui 2 metų terminui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinant ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyrą, atsakovo pasyvų elgesį žinant apie pareigą sumokėti padarytą žalą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovas dar 2019 m. balandžio mėn. žadėjo ieškovei iš karto sumokėti pusę reikalaujamos sumos, atsakovui naudojantis mokama teisine pagalba, atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies – draudimo išmokos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų vykdymas atsakovui išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 273,35 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 35 ct) išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir 51,00 Eur (penkiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur (šešių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Sprendimo vykdymą dėl 2 273,35 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 35 ct) draudimo išmokos, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų ir 51,00 Eur (penkiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, įpareigojant atsakovą K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group ”, juridinio asmens kodas 304080146, 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct), o paskutinį, dvidešimt ketvirtą, mėnesį – 24,35 Eur (dvidešimt keturis eurus 35 ct), kartu sumokant priskaičiuotas procesines palūkanas, pradedant nuo 2021 m. birželio mėn., įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Likusią atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.