Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2020 m. rugpjūčio 22 d. gautas atsakovės atsiliepimas, kuriuo prašoma ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą 2020 m. gegužės 6 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą, 2016 m. lapkričio 7 d. už dieninę elektros energiją paskaičiuota 179,92 Eur skola, o už naktinę elektros energiją 109,44 Eur skola, iš viso 289,36 Eur. Atsakovė mano, kad iš ieškinio turinio nėra aiški minėtų sumų apskaičiavimo tvarka, nėra galimybės patikrinti jų teisingumo, todėl ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus.

Teismas bylą nagrinėja rašytine tvarka, negavęs nei vienos iš šalių prašymo dėl žodinio nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 2-7323, 2016 m. spalio 19 d. nuosavybės teisės į šį butą buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad butą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Pagal 2020 m. gegužės 6 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 31 d., 2016 m. lapkričio 7 d. už dieninę elektros energiją paskaičiuota 179,92 Eur skola, o už naktinę elektros energiją 109,44 Eur skola. Ieškovė 2019 m. sausio 31 d. taip pat paskaičiavo 33,19 Eur sumą už name suvartotą elektros energiją bute ir namo bendrosioms reikmėms už 2018 m. liepos mėn., iš viso mokėtina suma sudaro 322,55 Eur.

Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo butui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka buto savininkui.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus buto savininkei J. V., butą paveldėjo atsakovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energiją (laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) paveldėtam butui.

Atsakovė teigia, kad iš byloje esančių duomenų, nėra aišku kokia tvarka buvo apskaičiuota skola. Įvertinus ieškovės pateiktą 2020 m. gegužės 6 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą, matyti, kad yra aiškiai nurodyti patikrinimo metu užfiksuoti skaitiklio rodmenys ir tarifai, kuriuos ieškovė taikė už vieną suvartotą kilovatvalandę, todėl atsakovės argumentai atmestini.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 322,55 Eur skolos.

Civilinio Kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 322,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas valstybei 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 322,55 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 55 ct) skolos.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 322,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.