Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl nekilnojamojo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P., ir atsakovo R. G. priešieškinį S. G. ir A. B. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Remiantis ieškovės, jos atstovės, atsakovo R. G. ir jo atstovo paaiškinimais, atsakovo A. B. paaiškinimais, liudytojų O. Š., V. B., R. K., V. I., A. P., G. H, D. B. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė S. G. 1992 m. spalio 30 d. sudarė santuoką su S. G. (1 t., b. l. 5). J. G. 1995 m. balandžio 26 d. sudarė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą su ūkio statiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nusprendė palikti sūnui S. G. ir anūkui R. G. (1 t., b. l. 6). S. G. mirė 2002 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 7). J. G. mirė 2007 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 8). J. G. 2002 m. rugsėjo 10 d. testamentu po jo mirties liksiantį turtą paliko vaikaičiui R. G. (2 t., b. l. 10). Po J. G. mirties, Jonavos rajono 2-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą, dėl palikimo priėmimo notaro biure 2017 m. lapkričio 15 d. pateiktas vaikaičio R. G. pareiškimas (1 t., l b. l. 11). Po J. G. likusį turtą paveldėjo R. G., 2017 m. gruodžio 13 d. jam išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (2 t., b. l. 11–24). Ieškovė S. G. 2017 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovo R. G., pasiūlydama atsakovui sumokėti jai piniginę kompensaciją už jam priklausančio turto pagerinimą, ir tuomet išsikelti iš atsakovui priklausančio turto (1 t., b. l. 12). Atsakovas R. G., gavęs ieškovės pasiūlymą, 2017 m. lapkričio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priims tuomet, kai jam bus žinoma konkreti reikalaujamos kompensacijos suma (1 t., b. l. 14). 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimu atsakovas R. G., atstovaujamas įgalioto asmens R. G., pareikalavo S. G. ir jos sutuoktinį A. B. iki 2018 m. vasario 1 d. atlaisvinti atsakovo turtą (duomenys neskelbtini), išvežti šiukšles ir atlyginti žalą, turto atlaisvinimo dienai sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir atlyginti žalą už sugadintą turtą (1 t., b. l. 15). 2017 m. gruodžio 27 d. rašte ieškovė S. G. nurodė kompensacijos už atsakovui priklausančio turto pagerinimą sumą – 20 000 Eur, taip pat informavo atsakovą, kad jis nėra turto (duomenys neskelbtini),, teisėtas savininkas, todėl neturi teisės reikalauti ieškovės išsikelti iš minėto turto (1 t., b. l. 16, 17, 18–23). Ieškovė S. G. 2005 m. birželio 16 d. susituokė su A. B. (1 t., b. l. 26). Ieškovė deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 30). Byloje pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie S. G. valstybinį socialinį draudimą, pažymos apie pajamas ir stažą pensijai skaičiuoti (1 t., b. l. 32–54). Atsakovas R. G. 2018 m. sausio 12 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į S. G. ir A. B., ragindamas juos iki 2018 m. vasario 1 d. išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 73–74, 75–79). Antstolis A. Š. 2018 m. kovo 1 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo užfiksavo asmenų, gyvenančių R. G. nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini), faktą, teritorijos išorės ir vidaus būklę (1 t., b. l. 94–191).

Dėl nekilnojamojo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, parinkdamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Ieškovė pateiktą ieškinį grindžia daiktinės teisės normomis, nurodydama, kad ji kartu su vyru S. G. buvo tikri, kad pusė gyvenamojo namo ir ūkio statinių atiteks jiems nuosavybės teise ateityje, todėl turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, remontavo, kaip savo. Ieškovė yra neteisėta, bet sąžininga R. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini),, valdytoja, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.97 straipsnio 2 dalį turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti visas jo turto pagerinimo išlaidas, susijusias su daikto vertės padidėjimu.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių ir liudytojų paaiškinimų bei byloje pateiktų dokumentų, matyti, kad šalims buvo žinoma aplinkybė, jog J. G. iki savo mirties buvo teisėtas žemės sklypo su jame esančiais statiniais namo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas. Mirus J. G., jo turtą pagal testamentą paveldėjo vaikaitis R. G..

Teismas pažymi, kad CK 4.22 straipsnyje daikto valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Taigi, daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Ieškovė nėra ir niekada nebuvo įgijusi ginčo turto dalies nuosavybės teise, o jeigu jį ir valdė nuo 1992 m., atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kaip faktinė daikto turėtoja, daikto savininku pripažino kitą asmenį – J. G., po jo mirties – R. G., tai nelaikytina daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise ir šalių ginčui negali būti taikomos daiktinės teisės normos.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad nuo 1992 m. spalio mėnesio, kai ieškovė su savo vyru S. G. apsigyveno J. G. priklausančioje nuosavybėje, tarp jų susiklostė žodinės panaudos teisiniai santykiai. J. G. dėl to neprieštaravo ir perdavė S. G. bei savo sūnui S. G. neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais. Ieškovei buvo žinoma, jog nekilnojamasis turtas priklauso ne jai ir ne jos sutuoktiniui, o šį turtą jie valdo bendru sutarimu su namo savininku J. G.. Mirus sutuoktiniui S. G., ieškovė ir toliau liko gyventi minėtame name, jai J. G. ir toliau leido gyventi jam priklausančioje nuosavybėje. S. G. (duomenys neskelbtini),, liko gyventi ir po J. G. mirties (2007 m. spalio 18 d.). Taigi, teismas sprendžia, jog tarp mirusiojo J. G. ir S. G. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Po J. G. mirties, panaudos santykiai buvo tęsiamo su naujuoju turto savininku R. G..

Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis), todėl, šalims nesusitarus kitaip, trumpalaikė panaudos sutartis gali būti sudaryta bet kuria įstatymo nustatyta forma – žodine, rašytine arba notarine (CK 6.192, 1.72–1.74 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad panaudos teisiniai santykiai, tarp ieškovės ir J. G. buvo susiklostę žodinės panaudos sutarties pagrindu, buvo ilgalaikiai, ieškovės sutuoktinį S. G. ir J. G. siejo artimi giminystės ryšiai. Teismas pažymi, kad nors panaudos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis), tačiau pats rašytinės formos nebuvimas nedaro sandorio negaliojančiu. Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, o tik pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ginčo situacijoje įrodyta tarp ieškovo ir mirusiojo J. G. buvus panaudos teisinius santykius. Kaip minėta, J. G. mirė 2007 m. spalio 18 d., ir tuo pagrindu nutrūko panaudos teisiniai santykiai tarp jo ir ieškovės. Mirus J. G., ieškovė dėl tolimesnio gyvenimo ginčo turte buvo susitarusi su J. G. turto paveldėtoju R. G..

Teismas konstatuoja, kad nuo J. G. mirties, tarp palikimą priėmusių įpėdinių susiklostė paveldėjimo teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.

CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų – pareiškė teisme ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Teismas pažymi, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu, atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad S. G., kaip mirusiojo J. G. kreditorė, nepareiškė laiku reikalavimų palikėjo įpėdiniams, t. y. ieškinį teismui pateikė praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (J. G. mirė 2007 m. spalio 18 d., o pradinį ieškinį teismui pateikė 2018 m. sausio 25 d.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą. Pagrindas procedūriniam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).

Teismas akcentuoja tai, jog jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis ir imperatyviai nustatytas, todėl teismas jo negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Jeigu nagrinėjant bylą dėl procedūrinio termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo nustatoma, kad ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos buvo pareikštas ieškinys teisme dėl paveldimo turto, tai teismas negali taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino, nes teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – informavimas apie reikalavimus – jau yra atlikti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį teisme vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos bei neprašė atnaujinti praleisto trijų mėnesių termino, be to, ieškinys yra pareikštas suėjus naikinamajam trejų metų terminui ir ieškovė neįrodinėjo, kad jis nėra praleistas, ieškovės ieškinys dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atmestinas.

Nors teismas jau padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto trejų metų naikinamojo termino pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau turi pasisakyti ir dėl kitų ieškinio materialiųjų reikalavimų.

Viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą. Ieškovė teigia, kad visus namo pagerinimo, remonto darbus ir jo aplinką pradėjo remontuoti, o taip pat statė kiemo statinius su J. G. sutikimu. Tačiau byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad buvęs turto savininkas besąlygiškai išreiškė savo sutikimą leisti ieškovei ir jos sutuoktiniui S. G. atlikti remontą, statyti statinius, kad derino numatomų darbų apimtis. Ieškovei 2005 m. birželio 16 d. susituokus su A. B., ji ir toliau liko gyventi J. G. priklausiusiame turte, atliko einamuosius namo remontus, kaip nurodė ieškovė, suremontavo ūkinio pastato stogą, pakeitė pusę gyvenamojo namo stogo, perklijavo visame name tapetus, tačiau ir šiems darbams atlikti ji nebuvo gavusi turto savininko sutikimo. Taip pat ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad J. G. žadėjo ieškovei ar jos sutuoktiniui atlyginti remonto išlaidas arba ieškovė buvo sudariusi kokį nors susitarimą su J. G. dėl atlyginimo už atliktus remonto darbus. Teismas taip pat sprendžia, kad be to, jog nėra įrodymų, kad J. G. sutiko su daugeliu ieškovės nurodomų darbų, jų apimtimi, tačiau dauguma ieškovės nurodomų darbų nebuvo atlikti jos kartu su sutuoktiniais, ieškovei išskirtinai padengiant darbų ar statybinių medžiagų išlaidas. Išlaidos susijusios su kambarių, virtuvės remontu, visų langų keitimu, terasos įrengimu, darbais ieškovė gerino savo gyvenimo sąlygas, tačiau tai nėra darbai būtini nekilnojamajam turtui išsaugoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.636 straipsnio 1 dalį, panaudos gavėjas turi prievolę išlaikyti jam duotą naudotis daiktą, taip pat daryti namo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Todėl ieškovei įrodinėjant, kad buvo atlikti kai kurie remonto ar statybos darbai, šie darbai ir turėtos sąnaudos, tikėtina, buvo skirtos panaudos gavėjo ir jos sutuoktinių prievolei pagal minėtą įstatyminę nuostatą vykdyti.

Kaip nurodė atsakovas, kieme buvusį medinį garažą, pastatė atsakovas su savo tėvu bei giminaičiu R. P., kurį vėliau perstatė iš panaudotų plytų, jis nebuvo jokia ieškovės investicija, tuo labiau 8 000 Eur sumai. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje dalyvavę liudytojai. Ieškovė teigia, kad garažo stogo įrengimas buvo atliktas už 6 000 Eur. Atsakovo teigimu, garažo stogas prieš daugelį metų buvo uždengtas šiferio lapais, todėl nėra nei ekologiškas, nei brangus. Šiferiu dengto stogo dangos vertė iš esmės yra nulinė, nes yra nesaugi nei ekologišku, nei priešgaisriniu požiūriu, todėl nelaikytina jokiu šio turto pagerinimu. Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie 3 000 Eur jos investicijas į pirtelės pastatymą, atsakovo teigimu, neatitinka tikrovės, kadangi pirtelė įrengta buvusioje senoje klėtyje, kurią įrengė atsakovas su tėvu S. G. senelio J. G. prašymu bei lėšomis. Be to, pirtele šį statinį galima vadinti tik sąlyginai, kadangi neįrengta pirtelės įranga, o vidus iškaltas dailylentėmis ir ieškovės šiuo metu naudojama kaip paprastas sandėlis. Atsakovui nėra žinomi jokie duomenys apie ieškovės investicijas į šį turtą, kadangi dailylentės pirktos už senelio pinigus. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti, nepateikė jokių įrodymų. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie 500 Eur jos investicijas į malkinės pastatymą, atsakovo teigimu, taip pat neatitinka tiesos, nes ją iš tėvo darbovietės įsigyta mediena pastatė bei įrengė atsakovas su tėvu S. G.. Kad ieškovė būtų kuo nors prisidėjusi prie šios malkinės pastatymo, atsakovui tokie duomenys nežinomi. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti ir teismui. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie 1 500 Eur jos investicijas į pavėsinės pastatymą taip pat nėra įrodyta. Atsakovo teigimu, ji buvo pastatyta tokiu pačiu būdu, t. y. iš tėvo darbovietės gautos ir senelio anksčiau turėtos medienos bei tų pačių asmenų – atsakovo ir jo tėvo S. G.. Kad ieškovė būtų kuo nors prisidėjusi prie šios malkinės pastatymo, atsakovui tokie duomenys nežinomi. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji po vyro S. G. mirties, suremontavo ūkinio pastato stogą bei pakeitė pusę gyvenamojo namo stogo ir perklijavo tapetus, tik dalinai atitinka tiesą, nes ūkinio pastato stogas uždengtas rulonine danga (vadinamuoju toliumi), o namo stogas padengtas seno šiferio lapais dar prieš įsigyjant seneliui šį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas į bylą pateikė išsamias minėtų pastatų nuotraukas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo apie turto bei visos teritorijos išorės ir vidaus būklę. Kas liečia namo patalpų išklijavimą tapetais, atsakovas pažymėjo, kad šie darbai tebuvo patalpų einamasis remontas, kurį ieškovė, kaip šių patalpų naudotoja panaudos pagrindais, bet kuriuo atveju privalėjo atlikti ir šios išlaidos panaudos gavėjui nėra kompensuojamos. Ieškovė savo teiginiams dėl vidaus apdailos darbų: virtuvės, virtuvės bei koridoriaus ir verandos iškalimas dailylentėmis, kuriuos ieškovė įvertino kaip jos investicijas už 700 Eur sumą, medinės pertvaros įrengimas tarp kambario bei koridoriaus už 100 Eur, kambarių išklijavimas tapetais ir lubų plokščių įrengimą už 300 Eur sumą, naujų lauko durų įstatymą už 150 Eur, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos turėtas išlaidas. Taip pat byloje jokiais įrodymais nebuvo pagrįsti ieškovės teiginiai dėl investicijos po vyro S. G. mirties, t. y. jog ji iš savo lėšų suremontavo ūkinio pastato stogą už 400 Eur, pakeitė gyvenamojo namo stogo pusę dangos už 1 500 Eur, perklijavo tapetus už 400 Eur.

Atsakovas į bylą pateikė ginčo turto kadastro ir registro dokumentų bylą su namo nuotrauka, antstolio A. Š. 2018 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo užfiksuotas asmenų, gyvenančių R. G. nuosavybės teise priklausančioje valdoje Jonavos r., Užusalių sen., Šešuvos k., Tilto g. 1, faktą, teritorijos išorės ir vidaus būklę, iš kurių matyti, jog namas yra senas, akivaizdžiai reikalaujantis remonto, su sena stogo danga (šiferiu) ir jokių esminių jo pagerinimų nėra atlikta. Be to, ieškovės teiginius apie jos didelės vertės investicijas paneigia ir kiti byloje esantys pastatų techniniai duomenys.

Teismas pažymi, kad kadastro ir registro byloje viso turto rinkos vertė 2017 m. lapkričio 7 d. nurodoma: namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 7 470 Eur, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 316 Eur, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 445 Eur, garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 757 Eur, malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 210 Eur, rūkyklos ir lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 62 Eur, šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) – 23 Eur. Taigi, viso nekilnojamojo turto rinkos vertė 2017 m. lapkričio 7 d. – 9 283 Eur, tuo tarpu ieškovė jos atlikto turto pagerinimo vertę nurodo – 23 450 Eur, ir ją reikalauja priteisti iš atsakovo. Ieškinio reikalavimas dėl turto pagerinimo yra beveik tris kartus didesnis nei iš visa turto rinkos vertė. Kaip nurodė atsakovas, ir šios aplinkybės neginčijo ieškovė, ji po S. G. mirties (2002 m. rugpjūčio 1 d.) ir turto savininko J. G. mirties (2007 m. spalio 18 d.), ji su savo naujuoju vyru A. B. daugiau kaip 10 metų gyveno nemokamai atsakovui priklausančiame name bei naudojosi visu minėtu nekilnojamuoju turtu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ginčo name gyveno nuo 1992 m., sprendžia, jog ieškovės su sutuoktiniais atliktas namo remontas buvo daromas palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti, dauguma statybos ar remonto darbų buvo atlikti jos pačios poreikiams tenkinti. Pateiktų įrodymų pagrindu taip pat negalima daryti išvados, kiek pagerėjo daiktų vertė po jų remonto. Nekilnojamojo turto registrų išrašas patvirtina, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė, nei ieškovės nurodoma turto pagerinimo darbų vertė. Tai, kad ieškovė panaudojo ginčo turto pagerinimui lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini),, ar kad investavo savo darbo užmokestį, byloje nėra pateikta jokių įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis turi būti pagrįstas dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Vėlesnė Kasacinio teismo praktika irgi patvirtina, kad leidimas atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus neprivalo būti rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-51-415/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė deklaruojamos ieškinyje turto pagerinimo apimties, vertės, jog ji iš esmės pagerino ginčo turtą, į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, atitinkantys įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, iš kurių būtų galima daryti priešingas išvadas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimai atmestini ir dėl šių aplinkybių.

Dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, atsakovų iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo

CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus. Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos 2017 m. lapkričio 15 d. pažymos Nr. IP-53 duomenų matyti, kad testatoriui J. G. nuosavybės teise priklausė: gyvenamas medinis apmūrytas 69,28 kv. m bendro ploto namas 1 Am(p) su rūsiu R1, veranda 1a1p, gyvenamu priestatu 2a1p, rūsiu R2, ir ūkio pastatai: ūkio pastatas 211b, ūkio pastas 311p, garažas 411p., malkinė 511ž, rūkykla R, lauko šulinys k, esantys (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 9). Kaip matyti iš minėtos pažymos, gyvenamą medinį apmūrytą namą 1 Am(p) su rūsiu R1, veranda 1a1p, gyvenamu priestatu 2a1p, rūsį R2 ir ūkio pastatą 211b, rūkyklą R, lauko šulinį k, J. G. pirko 1986 m. rugpjūčio 19 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o ūkio pastą 311p, garažą 411p, malkinę 511ž, lauko tualetą v, jis statėsi pats (2 t., b. l. 25, 26). 2012 m. rugsėjo 10 d. J. G. sudarė testamentą, kuriuo minėtą nekilnojamąjį turtą paliko atsakovui – savo vaikaičiui R. G.. Po J. G. mirties (2007 m. spalio 18 d.), jam priklausiusioje nuosavybėje liko gyventi ieškovė S. G. su savo sutuoktiniu A. B., kurie daugiau kaip 10 metų gyveno nemokamai atsakovui priklausančiame name bei naudojosi visu minėtu nekilnojamuoju turtu, kadangi šalis siejo artimi draugiški santykiai (S. G. yra buvusi atsakovo tėvo S. G. sutuoktinė). 2017 m. gruodžio 13 d. atsakovas kreipėsi į Jonavos 2-ąjį notarų biurą dėl pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo baigė VĮ Registrų centre paveldėto turto teisinę registraciją. Atsakovo teigimu, jam S. G. ir A. B. priminus situaciją, kad jis iš jų už naudojimąsi turtu negauna jokių pajamų, o taip pat pats negali turtu naudotis kaip savo ir kad reikia spręsti susidariusią situaciją, ieškovė pareiškė, jog šis turtas yra jos. Po šio pokalbio atsakovui tapo visiškai aišku, jog ieškovė ir jos sutuoktinis neketina geruoju grąžinti jam, kaip savininkui, daiktų valdymo ir naudojimosi teisės, nes jie atsakovui priklausančiame nuosavybės teise turte gyvena iki šiol ir neketina geruoju išsikelti iki atsakovo nurodyto ar jam priimtino termino – 2018 m. vasario 1 d., prieš turto savininko R. G. valią.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovo senelis J. G. leido savo sūnui S. G. (atsakovo R. G. tėvui) ginčo nekilnojame turte gyventi su žmona S. G. nuo 1992 m. spalio 30 d., kadangi jie tuo metu neturėjo, kur gyventi. Tačiau S. G. ir ginčo turto savininkui J. G. mirus, o S. G. su vyru A. B. gera valia neišsikeliant iš atsakovui priklausančio turto, atsakovas nutarė ginti teisme daiktų valdymo ir naudojimosi teisę bei tuo tikslu teikia teismui priešieškinį dėl minėtų asmenų priverstinio iškeldinimo bei jam padarytų nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė faktiniai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai, reglamentuoti CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas R. G. per savo atstovę R. G. teikė ieškovei S. G. ir jos sutuoktiniui A. B. pranešimą, reikalaudamas išsikelti iš jam priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. vasario 1 d., bei išsivežti visus savo kilnojamuosius daiktus ir kitą manta bei šiukšles ir atlyginti sugadinto turto vertę (2 t., b. l. 35). S. G. su A. B. atsakovo reikalavimo neįvykdė, abu neginčija, kad iki šiol gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau teigia, kad išsikels iš namo tik tuomet, kai atsakovas jiems sumokės kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008 pabrėžta, kad pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Nors atsakovas įspėjime nurodė išsikelti ieškovei ir jos sutuoktiniui iki 2018 m. vasario 1 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato trijų mėnesių įspėjamąjį terminą, laikytina, kad šalys nuo 2018 m. kovo 20 d. (praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo datos – 2017 m. gruodžio 19 d.) tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. ieškovė S. G. ir jos sutuoktinis A. B. neteko naudojimosi teisių ginčo turtu, o turto savininkas įgijo teisę reikalauti jų iškeldinimo CK 4.98 straipsnyje nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės S. G. ir jos sutuoktinio A. B. iškeldinimo su visa jiems priklausančia manta iš atsakovo R. G. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę S. G. ir jos sutuoktinį A. B. pašalinti visas šiukšles bei perduoti tvarkingą nekilnojamąjį turtą perdavimo–priėmimo aktu paskutinę išsikraustymo su visa manta dieną, apie tai informuojant raštu atsakovą R. G. prieš tris darbo dienas, tenkintinas.

Atsakovas vienu iš priešieškinio reikalavimų prašo priteisti solidariai iš ieškovės S. G. ir jos sutuoktinio A. B. po 200 Eur per mėnesį atsakovo R. G. naudai, kaip nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, skaičiuojant nuostolius nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškovė bei jos sutuoktinis išsikels su visa savo manta ar bus priverstinai iškeldinti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, bet ne mažiau nei 400 Eur sumą, kuri susidarė šio ieškinio pateikimo teismui dieną.

Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti solidariai iš ieškovės ir jos sutuoktinio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškovė bei jos sutuoktinis išsikels su visa savo manta ar bus priverstinai iškeldinti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, bet ne mažiau nei 400 Eur sumą, kuri susidarė šio ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. iki visiško išsikėlimo iš namo, nuostolius skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį. Reikalavimą atsakovas motyvuoja tuo, kad terminas išsikelti baigėsi 2017 m. gruodžio 19 d. pranešime nustatytu terminu – 2018 m. vasario 1 d. Nurodydamas nuostolių sumą, atsakovas vadovaujasi nuomos skelbimų turinio www.aruodas.lt tinklapyje skelbiamomis sodybų Jonavos rajone kainomis. Nuo tos dienos atsakovas būtų galėjęs turtą išnuomoti bei gauti iš to pajamas. Tačiau tokie atsakovo laikytini tik jo prielaida, kadangi tai dienai turėto potencialaus nuomininko jis neįvardijo, su galimu nuomininku sudarytos nuomos ar preliminarios nuomos sutarties nepateikė. Pateikti rašytiniai įrodymai (internetiniai skelbimai) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir už atsakovės turtą atsiradęs nuomininkas būtų sutikęs mokėti atsakovo nurodytą sumą ir ar nuomininkas būtų atsiradęs būtent nuo nurodytos datos – 2018 m. vasario 1 d. O pateiktų sodybų pagal skelbimus nuomos kaina gali priklausyti ir skirtis nuo daugelio aplinkybių, be to nuo konkretaus nuomininko valios ir sutartinių santykių, neesant bent preliminarios sutarties dėl turto nuomos, nėra galimybės vertinti galimos atsakovo turto nuomos santykių. Todėl darytina išvada, kad atsakovo nurodyti nuostoliai yra nekonkretūs ir nepagrįsti įrodymais, be to nenutrūkus panaudos sutarčiai, kuri buvo sudaryta tarp šalių, tokia žala negali būti vertinama ir būti atlyginama. Panaudos sutartis tarp šalių buvo žodinė ir susitarimas dėl sutarties sąlygų pažeidimo nebuvo įformintas rašytine forma, neesant rašytinės sutarties negalima konstatuoti sutartų ar nesutartų sankcijų sutarties nutraukimo atveju. Atsakovui neįrodžius, kad jis nuo nurodytos datos turėjo potencialų nuomininką, sutinkantį nuomotis jo turtą ir mokėti po 200 Eur nuomos mokestį, teismui pripažinus, kad terminas išsikelti turėjo baigtis 2018 m. kovo 20 d., be to, šalių ginčui sprendžiantis teisme, teismas neturi jokio pagrindo priteisti atsakovui iš S. G. ir jos sutuoktinio A. B. po 200 Eur per mėnesį, kaip nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, skaičiuojant nuostolius nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškovė bei jos sutuoktinis išsikels su visa savo manta ar bus priverstinai iškeldinti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, bet ne mažiau nei 400 Eur sumą (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė S. G. šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų: 703,50 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 5) ir 1 900 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš kurių 400 Eur už atsiliepimą į priešieškinį parengimą (1 t., b. l. 89, 91, 2 t., b. l. 53, 54). Iš viso bylinėjimosi išlaidų: 2 603,50 Eur.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. G. šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų: 150 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 8), 513,04 Eur priešieškinio vertimo išlaidų (2 t., b. l. 61, 62) ir 1 700 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, iš kurių 1 000 Eur už priešieškinio parengimą (1 t., b. l. 192–193, 195, 196, 2 t., b. l. 151–154). Iš viso bylinėjimosi išlaidų: 2 363,04 Eur.

Ieškovės reikalavimai buvo atmesti.

Atsakovo reikalavimai buvo patenkinti 66,67 proc., t. y. dėl ieškovės ir jos sutuoktinio iškeldinimo buvo patenkintas 100 proc., dėl įpareigojimo pašalinti šiukšles ir perduoti tvarkingą nekilnojamąjį turtą turto perdavimo–priėmimo aktu turto – 100 proc., dėl nuostolių priteisimo – atmestas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 850 Eur.

Priešieškinį patenkinus iš dalies (66,67 proc.), iš ieškovės S. G. ir A. B. atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai – 1 008,74 Eur (66,67 proc. nuo 1 513,04 Eur sumos), t. y. po 504,37 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Iš atsakovo ieškovei priteisiamos 133,32 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (33,33 proc. nuo 400 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, kadangi 33,33 proc. atmesti priešieškinio reikalavimai).

Iš ieškovės valstybei priteisiama 8,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290).

Iš atsakovo valstybei priteisiama 1,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jos sutuoktinį A. B., gim. (duomenys neskelbtini),., su visa jiems priklausančia manta iš atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (žemė sklypo ir pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini),, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),

Įpareigoti ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jos sutuoktinį A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pašalinti visas šiukšles bei perduoti tvarkingą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini),, perdavimo–priėmimo aktu paskutinę išsikraustymo su visa manta dieną, apie tai informuojant raštu atsakovą R. G. prieš tris darbo dienas.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,32 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 354,37 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 504,37 Eur (penkių šimtų keturių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,62 Eur (vieno euro 62 ct) pašto išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,05 Eur (aštuonių eurų 05 ct) pašto išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.